Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės misijų dienos, kuri bus minima 2021 metų spalio 24 dieną, proga
„Negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4, 20)
Brangūs broliai ir seserys,
Kai patiriame Dievo meilės galią, kai atpažįstame jo tėvišką buvimą mūsų asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime, negalime neskelbti ir nesidalyti tuo, ką esame matę ir girdėję. Jėzaus santykis su mokiniais, jo žmogystė, kuri atsiskleidžia mums Įsikūnijimo slėpinyje, jo Evangelijoje ir jo Velykų slėpinyje, mums parodo, kaip labai Dievas myli mūsų žmogiškumą ir kaip savastį priima mūsų džiaugsmus bei kentėjimus, troškimus ir baimes (plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracinė konstitucija Gaudium et spes, 22). Viskas Kristuje mums primena, jog jam nesvetimas pasaulis, kuriame gyvename, ir jo atpirkimo poreikis; jis kviečia ir mus jaustis aktyviais tos misijos dalyviais: „Eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite“ (Mt 22, 9). Niekas nėra svetimas, niekas negali jaustis svetimas ar nušalintas nuo tos atjaučiančios meilės.
2021 metų spalį Bažnyčia pradėjo sinodinį kelią. Kelias, pavadintas „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“, iškilmingai atidarytas Romoje 10 d., o spalio 17-ąją – vyskupijose visame pasaulyje.
Vilniaus arkivyskupijoje sinodinis kelias pradėtas spalio 17 d. šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas, jas tiesiogiai transliavo LRT Plius. Nuotraukos iš šv. Mišių čia.
Gruodžio 11 dieną Vilniuje vyks Vilniaus arkivyskupijos sinodo koordinatorių mokymai. Koordinatorius registruoja parapijos, bendruomenės ir organizacijos.
Popiežius Pranciškus kviečia visą Bažnyčią keliauti sinodiškai, t.y. keliauti drauge ir atnaujinti šį keliavimą. Sinodiškumas yra ne tiek įvykis ar šūkis, kiek stilius ir buvimo būdas, kuriais Bažnyčia įgyvendina savo misiją pasaulyje. Bažnyčios misija reikalauja visai Dievo tautai keliauti drauge, kiekvienam nariui atliekant jo ar jos esminį vaidmenį vienybėje su kitais.
Kiekviena Vatikano II Susirinkimo sesija prasidėdavo malda Adsumus Sancte Spiritus,– šie pirmieji lotyniškojo originalo žodžiai reiškia „Stovime priešais Tave, Šventoji Dvasia“. Šia istorine malda buvo šimtmečiais meldžiamasi Bažnyčios susirinkimuose, sinoduose ir kitose asamblėjose; jos autoriumi laikomas šv. Izidorius Sevilietis (g. apie 560 m. – 636 m. balandžio 4 d.) Pradėdami sinodinį procesą šia malda kviečiame Šventąją Dvasią darbuotis mumyse, kad galėtume būti bendruomenė ir malonės tauta. Sinodo kelionei, truksiančiai nuo 2021-ųjų iki 2023 metų, siūlome čia pateikiamą paprastesnę versiją (1), kad ja galėtų lengviau melstis bet kuri grupė ar liturginis sambūris.
Arkivyskupas Gintaras Grušas ragina visus Vilniaus arkivyskupijos žmones kartu maldoje išgirsti, kur Dievas veda savo Bažnyčią ir į kokią misiją mus šiandien kviečia.
Pradedant sinodo vyskupijos etapą šv. Mišias Vilniaus Katedroje 12.30 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas, jas transliuos LRT Plius.
Brangieji, Kreipiamės į Jus perteikdami popiežiaus Pranciškaus kvietimą sinodiniame kelyje aktyviai įsitraukti į Bažnyčios atnaujinimo procesą, išsakyti maldos tyloje ir apmąstymų gelmėje subrandintas bei Šventosios Dvasios įkvėptas įžvalgas. Sinodinio kelio metu turime pažvelgti į tai, kaip mes kartu – dvasininkai ir pasauliečiai – kuriame Bažnyčios bendruomenę, ir pradėti reikėtų nuo mažiausios parapijos ar maldos sambūrio.
Popiežius Pranciškus sušaukdamas šį sinodą visą Bažnyčią kviečia apmąstyti temą, kuri yra esmingai svarbi jos gyvenimui ir misijai: „Sinodalumo kelias yra būtent tai, ko Dievas laukia iš Bažnyčios trečiajame tūkstantmetyje“ (2). Ši kelionė, kuria tęsiama Vatikano II Susirinkime pasiūlyta Bažnyčios atsinaujinimo („aggiornamento“) kryptis, yra drauge dovana ir užduotis: keliaudama drauge ir kartu apmąstydama jau įveiktą kelią, Bažnyčia galės iš patirties mokytis, kokie procesai gali padėti jai gyventi bendrystėje, įgyvendinti dalyvavimą ir atsiverti misijai. Mūsų „keliavimas drauge“ yra iš tikrųjų tai, kas veiksmingiausiai sudabartina ir išreiškia Bažnyčios kaip keliaujančios ir misionieriškos Dievo tautos esmę.
Bendradarbiaujant parapijoms bei vyskupijoms galima atrasti naujų ir kūrybiškų būdų padaryti šį sinodinį procesą vaisingą. Šis sinodinis procesas nelaikytinas sunkia našta, konkuruosiančia su vietine pastoracija. Priešingai, tai proga skatinti kiekvienos vietinės Bažnyčios sinodinį bei pastoracinį atsivertimą, kad ji vaisingiau misionieriautų.
Popiežius Pranciškus kviečia visą Bažnyčią keliauti sinodiškai, t.y. keliauti drauge ir atnaujinti šį keliavimą. Kelio pradžia vyskupijose – jau šį sekmadienį (spalio 17 dieną).
Arkivyskupas Gintaras Grušas ragina visus Vilniaus arkivyskupijos žmones kartu maldoje išgirsti, kur Dievas veda savo Bažnyčią ir į kokią misiją mus šiandien kviečia.
Pradedant sinodo vyskupijos etapą šv. Mišias Vilniaus Katedroje 12.30 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas, jas transliuos LRT Plius.
Popiežius Pranciškus kviečia visą Bažnyčią keliauti sinodiškai, t.y. keliauti drauge ir atnaujinti šį keliavimą. Arkivyskupas Gintaras Grušas ragina visus Vilniaus arkivyskupijos žmones kartu maldoje išgirsti, kur Dievas veda savo Bažnyčią ir į kokią misiją mus šiandien kviečia (arkivyskupo vaizdo žinia).
Kelio pradžia vyskupijose – jau šį sekmadienį. Pradedant sinodo vyskupijos etapą šv. Mišios Vilniaus Katedroje 12.30 val., jas transliuos LRT Plius.
Kviečiame melstis specialia malda ir rengtis dalyvauti Sinode, kurio metu būsime pakviesti svarstyti: Kaip keliaujama drauge šiandien mūsų vietinėje Bažnyčioje? Kokius žingsnius žengti mus kviečia Dvasia, kad augtume keliavimu drauge?
Sinodiškumas yra ne tiek įvykis ar šūkis, kiek stilius ir buvimo būdas, kuriais Bažnyčia įgyvendina savo misiją pasaulyje. Bažnyčios misija reikalauja visai Dievo tautai keliauti drauge, kiekvienam nariui atliekant jo ar jos esminį vaidmenį vienybėje su kitais.
Netrukus bus atverta Sinodui skirta interneto svetainė lietuvių kalba – sinodas.katalikai.lt. Jau veikia oficiali sinodo svetainė užsienio kalbomis – synod.va.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info
Kasmet spalio antrąjį šeštadienį visoje Europoje minima organų donorystės diena. Šį sekmadienį, spalio 10 d. Bažnyčia Lietuvoje kviečia tikinčiuosius melstis už organų donorus ir tuos, kuriems organai buvo persodinti, operacijas atliekančius ir gydančius gydytojus bei visus donorų ir pacientų artimuosius.
Parapijos ir bažnyčios registruoja į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.
Sulaukęs 95-erių metų amžiaus pas Viešpatį iškeliavo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC.
Kaip pats ekscelencija Juozas yra sakęs, pagrindinis jo siekis gyvenime buvo kunigystė:
„Ačiū Dievui, kunigystės pasiekiau – tai ir buvo mano laimės viršūnė. Eidamas nelengvu kunigystės keliu esu patyręs ir daug džiugių akimirkų. Pavyzdžiui, klausydamas išpažinčių padėjau daugeliui giliai į nuodėmę įklimpusių žmonių pakilti, atgauti Dievo malonę ir sąžinės ramybę. Svarbiausia kunigo gyvenime išugdyti gyvąją Dievo šventovę kiekvieno kataliko sieloje.“
Vyskupas bus pašarvotas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikoje spalio 6 d. nuo 17 val.
Šv. Mišios aukojamos spalio 6 d. 18 val., spalio 7 d. 12 ir 18 val., spalio 8 d. 7.30 val.
Laidotuvių Šv. Mišios bus celebruojamos spalio 8 d. 12 val.
Po Šv. Mišių vyskupas Juozas Žemaitis MIC bus palaidotas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikoje šventoriuje, šalia kitų ten palaidotų iškilių Marijonų vienuolijos narių.
Amžinąjį atilsį duok ilgamečiam Vilkaviškio vyskupijos ganytojui, Viešpatie!
Spalis – taip pat ir Misijų mėnuo. Šventasis Tėvas šį mėnesį kviečia melstis, kad visi pakrikštytieji įsitrauktų į evangelizaciją ir būtų pasirengę misijai, liudydami Evangelijos pripildytą gyvenimą. Popiežiaus vaizdo žinia.
Šeštadienį, spalio 2 dieną 15 val. prie Šv. Faustinos namelio Vilniuje bus pašventinta šv. Juozapo skulptūra. Ją šventins Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, o malda lydės Vilniaus seminaristai. Spalio 5 dieną minima šv. Faustina Kovalska.
Parapijos ir bažnyčios jau registruoja į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.
Rugsėjo 23–26 dienomis Romoje vyksta Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) plenarinė asamblėja, kurios tema: „Europos vyskupų konferencijų taryba – 50 tarnystės Europai metų – atsiminimai ir perspektyvos „Fratelli tutti“ kontekste“.
Šioje plenarinėje asamblėjoje įvyko Europos vyskupų konferencijų tarybos vadovybės rinkimai. Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, vicepirmininkais tapo kardinolas Jean-Claude Hollerich, Liuksemburgo arkivyskupas ir vyskupas Ladislav Német, Šventųjų Kirilo ir Metodijaus tarptautinės vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas.
Pradedant susitikimą, rugsėjo 23 d., popiežius Pranciškus aukojo asamblėjos atidarymo Mišias Šv. Petro bazilikoje ir pasakė homiliją. Šventasis Tėvas kalbėjo susirinkusiems vyskupams: „Vieni kitus drąsinkime, niekuomet nepasiduokime nusivylimui ir nevilčiai: esame Viešpaties pakviesti vykdyti nuostabų darbą – darbuotis, kad jo namai būtų svetingesni, kad kiekvienas galėtų į juos įžengti ir juose apsigyventi, kad Bažnyčios durys būtų visuomet atviros ir niekas nesigundytų mintimi tik stebėti ir norėti pakeisti spyną.“
CCEE yra Europos vyskupų konferencijas vienijanti organizacija. CCEE skatina kolegialumo praktikavimą hierarchinėje bendrystėje su Romos popiežiumi; siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir bendravimo tarp vyskupų ir Europos vyskupų konferencijų; siekia gerbiant specifinius kiekvieno įgūdžius skatinti ir įkvėpti Naująją Evangelizaciją Europoje; skatinti vienybę su Vyskupų konferencijų tarybomis kituose žemynuose; palaikyti ekumeninį bendradarbiavimą Europoje siekiant krikščionių vienybės.
Baigiantis II Vatikano susirinkimui trylikos Europos šalių vyskupų konferencijų pirmininkai sutarė išanalizuoti galimybę glaudžiau bendradarbiauti. Po eilės susitikimų 1971 metų kovą oficialiai įkurta Europos vyskupų konferencijų taryba, kurios taisykles patvirtino Vyskupų kongregacija. Statutais, atnaujintais 1995 metais, nustatyta, kad CCEE nariais yra Europos šalių vyskupų konferencijų pirmininkai.
Link vis plačiau apimančio „MES“ – taip pavadinta popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinei pabėgėlių ir migrantų dienai, kurią minėsime sekmadienį.
„[…] Tai naujosios Jeruzalės idealas, kur visos tautos susitinka taikiai ir darniai šlovindamos Dievo gerumą ir kūrinijos stebuklus. Tačiau, kad pasiektume tą idealą, turime visi įsipareigoti nugriauti mus skiriančias sienas ir statyti tiltus, padedančius susitikimo kultūrai, suvokdami mus siejančius gilius tarpusavio ryšius. Žvelgiant iš šios perspektyvos, šiuolaikinės migracijos suteikia mums galimybę įveikti savo baimes ir leistis praturtinamiems kiekvieno iš mūsų dovanų įvairovės.“ – rašo Pranciškus.
Šią savaitę ir artimiausią sekmadienį Vilniaus arkivyskupijos parapijos aktyviai renką paramą (šiltus drabužius, batus, higienos priemones, priemones vaikų užimtumui) ir aukas migrantams – kaip ir kur pristatyti paramą, parapijos ir bažnyčios skelbia savo informacijos sklaidos kanaluose. Pagalbos ir savanorių visuomet laukia ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas.
Parapijos ir bažnyčios jau registruoja į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.
Rugsėjo 18 dieną įvyko 33-asis Vilniaus arkivyskupijos Carito sezono atidarymas, kuris subūrė visų Carito padalinių ir programų darbuotojus bei savanorius į bendrą šventę. Šv Mišios Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje, aktualūs pranešimai ir bendrystė kvietė atsinaujinti ir tarsi iš naujo perkrauti savo širdį ir sąmonę, susiduriančią su jau pažįstamais ir naujais socialinio gyvenimo iššūkiais.
Trijuose pranešimuose išsakytos mintys ir pasidalijimai padėjo giliau pažvelgti į akis baimei ir priešiškumui, kurie šiandien per pastaruosius metus ištikusių krizių akistatoje yra persmelkę Lietuvos visuomenę. Socialinis ir humanitarinis pažeidžiamumas tapo įvairialypiu išbandymu tiek viešojoje politikoje, tiek privačiose diskusijose, jis kelia etines dilemas ir verčia atsakyti į nepatogius klausimus. Koks yra kiekvieno mūsų santykis su kito socialinio lygmens, charakterio, tautybės, kultūros, dažnai ir kitokio tikėjimo žmonėmis ieškančiais pagalbos? Kodėl dažniau statome sienas, o ne tiesiame tiltus tarp dviejų krantų, kurie visgi yra labiau panašūs nei skirtingi? Koks turėtų būti krikščionio vaidmuo šiose ypatingai jautriose situacijose?
Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas savo pranešime išryškino daugialypes traumines patirtis, kurios lemia asmenines neigiamas nuostatas kito atžvilgiu bei žemesnį Lietuvos visuomenės socialinį jautrumą, lyginant jį su kitomis Vakarų Europos šalimis. Nedžiugina ir Lietuvos visuomenės socialinio pasitikėjimo bei turtinės nelygybės rodikliai. Taip pat tyrimai atskleidė, kad viena pagrindinių pasaulietinių vertybių Lietuvoje vis dar yra išgyvenimo ir išlikimo užtikrinimas. Galimai šios priežastys ir lemia, kad rūpestis kitu tampa antraeiliu, o svetimtaučiai ieškantys pagalbos sulaukia daugiau priešiškumo nei užuojautos. „Kiekvienas naujai sutiktas žmogus kovoja mūšyje, apie kurį mes nieko nenutuokiame. Išlik kitam malonus ir atidus. Visada.“ Šiais aktoriaus R. Williams žodžiais G. Sakalauskas išsakė gilų lūkestį, kad visgi ir Lietuvoje pavyks išplėsti jautrumo ir atidos kitam parametrus.
Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, Vilniaus universiteto docentas
Carito Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotojos Aistės Natkevičiūtės liudijimas, išreikštas žodžiais „Ateik, Širdie. Drąsiau“, priminė apie dar vienos visuomenės paraštėse esančios žmonių grupės padėtį. Socialiniai darbuotojai, besirūpinantys iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių baziniais poreikiais bei gerove, kviečia rizikuoti ir išdrįsti atsiverti individualiam santykiui. Pastarasis labiausiai padeda auginti pasitikėjimą savimi ir kitais, būtiną tam, kad būtų galima sugrįžti į įprasto gyvenimo vagą. Aistė pabrėžė ir apie prievolę rūpintis asmenine bei kolegų gerove, kad nebūtų pereikvoti šiame darbe taip reikalingi fiziniai ir dvasiniai resursai.
Aistė Natkevičiūtė, VA Carito Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotoja
Linkėjimus iš Pabradės pabėgėlių stovyklos atvežusi Užsieniečių integracijos programos socialinė darbuotoja Ieva Čičelytė stovykloje esančių žmonių vardu dėkojo už kiekvieną paaukotą drabužį, daiktą ar savo laiką. Pasak Ievos, „šiandien esame jautrūs, pavargę, gal net susireikšminę, nes darome gerus darbus, bet net ir trumpa laiko akimirka investuota į atrodytų svetimų mums žmonių gerovę, yra tai, ko šie žmonės niekada nepamirš.“ Tad nesustokime, tam kad kiekvieno indėlis taptų šviesa, padedančia ieškoti tiesos, sutarimo ir brolystės šiandienos pasaulyje.
Ieva Čičelytė, VA Carito Užsieniečių integracijos programos darbuotoja
Vilniaus arkivyskupijos Carito kapelionas kun. Žydrūnas Vabuolas priminė Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 1-ąjį straipsnį, skelbiantį: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai“. Valstybės teisinė sistema, pasitelkusi teisinius svertus, nors ir padeda užtikrinti tam tikras šios deklaracijos nuostatas, tačiau to nepakanka, kad būtų sukurtas pozityvus bendrabūvis bei socialinė draugystė. Pasak kun. Ž. Vabuolo, tam, kad išvystume brolį kitame, būtinas apsisprendimas ir asmeninio intereso išsižadėjimas. Įgyvendinti brolystę ir socialinę draugystę ragina ir popiežiaus Pranciškus savo trečiojoje Enciklikoje „Visi broliai“, kurioje aprėpiamos ne tik krikščionių, bet ir kitų religijų žmonių moralinės bendrystės ir savitarpio pagarbos kūrimo gairės. Tad šiandienos situacija, kuri nors ir nėra vienareikšmė, bet ji ugdo ir brandina bei verčia pranokti save ir pasiūlyti brolystę, nesveriant ir neskaičiuojant nei savo indėlio, nei palūkanų.
Kun. Žydrūnas Vabuolas, VA Carito kapelionas
Pasibaigus visiems pranešimams ir bendroms diskusijoms dar ilgai tęsėsi tarpusavio pasidalinimai prie vaišių stalo ir už šventės ribų! Dėkojame visiems prisijungusiems į naujojo sezono startą. Dalyvių nuoširdumas bei dėmesys tebūna įkvėpimas kurti tarpusavio dialogą tepaskatina dar didesniam atvirumui leistis į gailestingumo kelionę kovojant su skurdu, ginant žmogaus teises ir rūpinantis kiekvieno pagalbos prašančiojo orumu.
2021 m. minimas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) mirties 800 metų jubiliejus. 1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą.
Bažnytinio paveldo muziejuje šiais metais vyksta paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“, taip pat per nuotolines paskaitas ir gyvus edukacinius muziejus kviečiama pažinti ordino istoriją ir palikimą, šv. Dominyką ir šv. Hiacintą, išgirsti su jais sietinas legendas ir vizijas bei atrasti šimtmečius besitęsiančią atminimo tradiciją, įamžintą auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros ir tekstilės kūriniuose.
Spalio 2 d. 12 val. (Domini) canes Vilniuje: orientacinis žaidimas istorijos ir šunų mylėtojams
Pamokslininkų ordino nariai kitaip vadinami dominikonais (lot. k. Domini canes – Viešpaties šunys). Anot legendos, šv. Dominyko motina, pal. Joana Aza, būdama nėščia, susapnavo, kad pagimdo šunytį, kuris, nasruose nešdamas deglą, uždega visą pasaulį. Šis sapnas tapo ženklu apie gimsiantį nepaprastą pamokslininką. Orientacinio žaidimo metu keliaudami po miestą pažinsite ne tik su dominikonais, bet ir su šunimis sietinas istorines Vilniaus vietas. Pasiskirstę komandomis ir spręsdami užduotis, galėsite pademonstruoti savo išmanymą, žinias ir laimėti prizų!
Spalio 23 d. 12 val. Edukacinis užsiėmimas šeimoms „Pavedžiok šv. Dominyko šuniuką“
Kartu su dideliais ir mažais muziejaus lankytojais pasivaikščiosime po parodą ir spręsime užduotis, kurios ne tik pralinksmins, bet ir atskleis, kaip šv. Dominykas vaizduojamas dailėje ir kur galima rasti įstabiausius šio šventojo paveikslus. Praktinėje dalyje susipažinsime su grafikos technika ir atspausime šv. Dominyko atvaizdą.
Nuotolinės paskaitos:
Rugsėjo 23 d. 17.30 val., dr. Dalia Vasiliūnienė, „Stebuklingasis Soriano šv. Dominyko atvaizdas dominikonų dailėje“
Paskaitoje apžvelgsime Pietų Italijos Soriano dominikonų vienuolyne stebuklais garsėjusio šv. Dominyko paveikslo istoriją ir legendą, jo reikšmę dominikonų vienuolijoje. Aptarsime šio atvaizdo kopijas ir pačios legendos vaizduoseną Europos, taip pat ir Lietuvos dailėje.
Spalio 7 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Lietuvos dominikonų Šv. Angelo Sargo provincija“
Šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atmintis Lietuvoje labai susijusi su dominikonų ordino veikla. Susipažinsime su pirmaisiais ordino misionieriais, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekusiais Mindaugo laikais, provincijos kūrimosi aplinkybėmis. XVII–XVIII a. laikytini Lietuvos Šv. Angelo Sargo provincijos klestėjimo laikais. XIX a. Rusijos ir Prūsijos imperijų valdžios sprendimu uždaryti visi jai priklausę vienuolynai. Dominikonai atkūrė veiklą Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.), su jais kartu atgimė ir ordino šventųjų vaizdavimas.
Spalio 12 d. 17.30 val., dr. Aušra Vasiliauskienė, „Šv. Dominyko atvaizdas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijoje“
Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdai buvo vieni populiariausių ir Europos, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinėje dailėje. Bažnyčios tradicija Rožinio maldos autorystę priskiria šv. Dominykui, todėl šio šventojo atvaizdas itin dažnai sutinkamas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijos kontekste. Paskaitoje kalbėsime apie Rožinio Dievo Motinos vaizdavimo kilmės šaltinius, ikonografijos įvairovę, t. y. būdingiausius vaizdavimo būdus, atributus, simbolius bei jų reikšmes, ypatingą dėmesį skirdami šv. Dominyko vaidmeniui šios temos kūriniuose.
Spalio 21 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Šv. Dominykas: gyvenimas, veikla, šventumas“
Jubiliejaus proga pažinsime Pamokslininkų ordino įkūrėją šv. Dominyką. Apžvelgsime kilmingoje šeimoje Kastilijoje (Ispanija) augusio, laisvuosius menus studijavusio jaunuolio pasirinkimus ir kaip jis tapo naujo ordino įkūrėju. Nagrinėsime iššūkius, su kuriais teko susidurti per misijas Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bei priežastis, lėmusias Dominyko paskelbimą šventuoju 1234 metais.
Bilietus į nuotolines paskaitas galite įsigyti Paysera Tickets sistemoje.
Paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) veikia iki 2022 m. sausio 8 d.
Popiežiaus Pranciškaus žinia 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga (2021 m. rugsėjo 26 d.)
LINK VIS PLAČIAU APIMANČIO „MES“
Brangūs broliai ir seserys!
Enciklikoje Fratelli tutti išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35).
Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje.
„Mes“ istorija
Ši perspektyva yra jau pačiame Dievo kūrimo plane: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės“ (Pr 1, 27–28). Dievas sukūrė mus kaip vyrą ir moterį, skirtingas ir viena kitą papildančias būtybes, idant drauge kurtume „mes“, kuris nuolat augtų gausėjant kartoms. Dievas sukūrė mus pagal savo paveikslą, pagal vienos ir trivienės Esybės atvaizdą, įvairovės bendrystę.
Kai dėl savo neklusnumo žmogus nutolo nuo Dievo, Jis savo gailestingumu panorėjo pasiūlyti susitaikinimo kelią, skirtą ne pavieniams individams, bet visai tautai, tam „mes“, kuris turėjo apimti visą žmonijos šeimą, visas tautas: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apr 21, 3).
Išganymo istorijos tiek pradžioje, tiek pabaigoje matomas „mes“, o jos centre yra Kristaus, mirusio ir prisikėlusio, kad „visi būtų viena“ (plg. Jn 17, 21), slėpinys. Vis dėlto dabartinis laikas mums parodo, kad tas Dievo trokštamas „mes“ yra sudaužytas ir suskaldytas, sužeistas ir deformuotas. Tai ypač išryškėja per didžiausias krizes, kaip ir šiuo pandemijos metu. Uždaro ir agresyvaus nacionalizmo formos (plg. Fratelli tutti, 11), taip pat radikalus individualizmas (plg. ten pat, 105) daužo ir skaldo tą „mes“ tiek pasaulyje, tiek Bažnyčios viduje. O didžiausią kainą sumoka tie, kurie lengviausiai gali tapti „kitais“: svetimšaliai, migrantai, marginalizuotieji ir gyvenantieji egzistenciniuose paribiuose.
Iš tikrųjų visi esame toje pačioje valtyje ir esame kviečiami angažuotis, kad daugiau nebebūtų mus skiriančių sienų, kad nebebūtų „kitų“, o tik visą žmoniją apimantis „mes“. Todėl šios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga raginu drauge žengti link vis plačiau apimančio „mes“, pirmiausia kreipdamasis į tikinčiuosius katalikus, po to – į visus pasaulio vyrus ir moteris.
Vis katalikiškesnė Bažnyčia
Katalikų Bažnyčios nariams šis kvietimas reiškia įsipareigojimą vis ištikimiau laikytis savo katalikiškos tapatybės, įgyvendinant tai, ką šventasis Paulius siūlė Efezo bendruomenei: „Vienas Kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį“ (Ef 4, 4–5).
Rugsėjį-spalį bažnyčios ir bendruomenės pradeda naują evangelizacinių ALFA kursų sezoną. Skelbiame Vilniaus arkivyskupijoje vyksiančių kursų datas, kviečiame prisijungti!
Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, pradeda rudens semestrą ir kviečia registruotis į 7 akademinius paskaitų ir seminarų ciklus, dvejas dvasines pratybas. Dalis kursų vyks nuotoliniu būdu, tad dalyvauti galima iš visos Lietuvos ar pasaulio. Visa informacija ir registracija čia.
Šią savaitę vykusiame Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkime vyskupijos Carito vadovė sesuo Jolita Matulaitytė pasakojo apie Carito ir bendruomenių pagalbą, teikiamą migrantų-prieglobsčio prašytojų stovyklose ir pasienio užkardose. Šiuo metu vis dar dalis žmonių ten gyvena palapinėse, reikalingos striukės, šilti drabužiai, batai šaltajam sezonui. Caritas kviečia aukoti tik tinkamus dalykus žiemos sezonui arba paremti šios misijos įgyvendinimą pinigine auka.
Parapijos ir bažnyčios jau registruoja į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.
Mąstančiam, atsakingam žmogui natūralu kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, kviečia į neformalias studijas visus, norinčius susiformuoti savarankišką, rimtai argumentuotą požiūrį į Dievą ir tikėjimą, įgyti ir tobulinti žinias apie krikščionybę ir krikščionio gyvenimą.
Organizatoriai teigia, kad tokios studijos padės dalyviams protui prieinamomis priemonėmis pasverti savo tikėjimą – visus „už“ ir „prieš“, – ar tiesiog „persikrauti“, praturtinti save, iš naujo įprasminti savo veikimą bažnytinėje ir gal net profesinėje srityje.
Šį rudenį nuo spalio siūlomos studijos šiose srityse: Krikščionybės pagrindai, Dykumos Tėvų dvasingumas, Socialinis Bažnyčios mokymas kasdieniam mūsų gyvenimui, LDK katalikiškos dailės apžvalga, nyris į Šventojo Rašto tekstą ir dar daugiau. Šių metų rudens semestre vyks 7 akademiniai paskaitų ar seminarų ciklai ir dvejos dvasinės pratybos.
Srautinės paskaitos vyks per nuotolinio mokymo ar bendravimo programą Zoom, dėl to klausytojai gali dalyvauti iš visos Lietuvos ar net iš užsienio. Registracija vyksta iki spalio vidurio arba kol yra laisvų vietų tinklalapyje www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje.
Mažosios akademijos tikslas – platesniam visuomenės sluoksniui suteikti rimtų, patikimų ir gyvai pateikiamų žinių apie svarbiausius tikėjimo klausimus, Bažnyčią, Šventąjį Raštą, krikščionybės istoriją, aktualiąją dabartį, krikščionišką meną, išpažinimų skirtumus.
Rudens semestro kursų tvarkaraštis
Nuotoliniai kursai (Zoom programa):
Krikščionybės pagrindai
Pirmadieniais, spalio 4 d. – gruodžio 16 d., sausio 20 d. – gegužės 4 d., 18.30 val., nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Įvairūs dėstytojai
Dykumos Tėvų dvasingumas
Antradieniais, spalio 5 d. – gruodžio 14 d. (lapkričio 2 d. paskaitos nebus), 19 val., nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytojas kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) katalikiškoji dailė ir architektūra: istorija ir paveldas
Trečiadieniais, spalio 6 d. – gruodžio 8 d., 18.30, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytojos: dr. Rasa Butvilaitė, dr. Dalia Klajumienė, dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, dr. Tojana Račiūnaitė, dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, dr. Jolita Liškevičienė, dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, dr. Rūta Birutė Vitkauskienė, dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė
Tyla ir klausymasis Šv. Rašte
Ketvirtadieniais, spalio 7–28 d., 18.30, prisijungiant nuotoliniu būdu per Zoom programą. Dėstyt. ses. Emanuēla Linda Ceple
Dvasinės pratybos „Eik į savo kambarėlį“, pirmadieniais, spalio 11 d. – 2022 m. gegužė, 17.00, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Palydi ses. Rima Malickaitė CC
Kursai LKMA Auloje (Pilies g. 8, Vilnius, dalyviams reikia GP):
Knygų klubas
Trečią mėnesio antradienį, 18.30, LKMA Aula (dalyviams reikia GP). Dėstytoja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė
Bibliodrama
Šeštadienį, lapkričio 20 d., 11–18 val. (su pietų pertrauka), LKMA Aula (dalyviams reikia GP). Dėstyt. Joana Narvidė, asistentas Justinas Narvidas
Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: tiek netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą. Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį ir užmegzti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Dalyviai gali pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ir rasti bendraminčių.
Kursai išdėstyti pagal pradžios datą:
Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislavo Arkikatedroje bazilikoje (susitikimai vyks parapijos namuose Tilto g. 1A):
Nuo rugsėjo 20 d. (pirmadieniais) 18.30 val. (šv. Mišios 17.30 val.). Kursas suaugusiems.
Daugiau informacijos: telefonu 8 683 30022 (Birutė) arba el. paštu: birutegrik@gmail.com
Jeigu turite informacijos apie kitose Vilniaus arkivyskupijos parapijose vykstančius Alfa kursus, prašome pranešti el. paštu agne.markauskaite@vilnensis.lt.
Rugsėjo 17 d. 15 val. ir 18 d. 11 val., trukmė – 2–3 val.
Siūlome komandinį žaidimą Vilniaus senamiestyje, kurio metu atrasite bokštus, varpines ir varpų istorijas, vieną po kito sekdami galvosūkius ir užuominas. Komandą gali sudaryti nuo 2 iki 10 dalyvių, reikalingas mobilusis interneto ryšys ir „Facebook Messenger“ programėlė.
Ar išdrįsite užkopti į pačią bokšto viršūnę senaisiais mediniais laiptais? Kaip atrodo storosios bokšto sienos iš vidaus ir kiek varpų čia skamba? Kuo ypatingi laikrodžio varpai? Ateikite, pakilkite ir pažinkite šį miesto simbolį!
Užsiėmimai skirti moksleivių grupėms iki 25 vaikų.
Neturite galimybės atvykti ir pakilti į šį bokštą? Puiki proga susipažinti su juo virtualiai. Muziejaus gidė, edukatorė Inga Cironkaitė-Bendžienė pasakos apie varpinę, jos architektūrą ir varpus, atskleis senas ir naujas istorijas, visa tai gausiai iliustruodama vaizdine medžiaga. Užsiregistravusiems atsiunčiama „Zoom“ programos prisijungimo nuoroda.
Renginiai nemokami, bet būtina išankstinė registracija tel. +370 60012080, el. p. varpine@bpmuziejus.lt.
Siekiant užtikrinti saugumą, renginių lankytojų prašome įsivertinti savo sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
Artėjant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai Lietuvos vyskupai laišku kreipėsi į tikinčiuosius, kviesdami parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose.
Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje minima Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė. Būtent Vilniuje tomis dienomis prieš 86-erius metus seseriai Faustinai buvo perduota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda – dabar žinoma ir kalbama visų pasaulio tikinčiųjų.
Parapijos ir bažnyčios jau pradeda skelbti registraciją į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.
Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje minima Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė. Būtent Vilniuje tomis dienomis prieš 86-erius metus seseriai Faustinai buvo perduota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda –dabar žinoma ir kalbama visų pasaulio tikinčiųjų.
Šių metų Dievo Gailestingumo vainikėlio šventės tema – „Dar niekada nesimeldžiau su tokia vidine jėga kaip tuomet.“ (Šv. Faustinos dienoraštis, 475).
Šventės dienomis Vilniaus piligrimų centras kviečia asmeninei piligrimystei nuo Dievo Gailestingumo šventovės (Dominikonų g. 12) į Šv. Faustinos namelį (V. Grybo g. 29a), buvusį Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyną, kuriame gyveno šv. Faustina. Čia ir buvo padiktuotas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Keliaujant kviečiama apmąstyti popiežiaus Pranciškaus katechezių apie maldą ištraukas ir aplankyti Gailestingumo apaštalų relikvijas. Šiai piligriminei kelionei skirtą lankstinuką pasiimti galima Vilniaus piligrimų centre (Dominikonų g. 6), Dievo Gailestingumo šventovėje ir kitose Vilniaus bažnyčiose.
Rugsėjo 13 dieną, pirmadienį, Dievo Gailestingumo šventovėje šv. Mišios bus aukojamos 10 val., 12 val., 20 val. ir 23.30 val. Dvylika valandų – nuo 21 val. iki 9 val. ryto – bus skaitomas šv. Faustinos dienoraštis.
Šv. Faustinos namelyje 15 val. (kaip ir kasdieną) bus meldžiamasi Dievo Gailestingumo malda. Po maldos namelyje budės kunigai ir vienuoliai, lankytojai galės susitikti dvasiniam pokalbiui ar atlikti išpažintį. Pirmadienio vakarą, 20 val., prisimenant maldos padiktavimą nakties laiku, Šv. Faustinos namelyje iškilmingai bus giedamas Gailestingumo vainikėlis.
Antradienį, rugsėjo 14 dieną, Dievo Gailestingumo vainikėlio malda iš Šv. Faustinos namelio bus transliuojama lietuvių (15 val.), lenkų (16 val.) ir anglų (17 val.) kalbomis, o 18 val. vyks aktorės Dalios Morozovaitės knygos „Lytėjimas“ pristatymas.
1933–1936 m. į Vilniuje buvusį Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyną iš Krokuvos atvyko ses. Faustina Kovalska, šiandien žinoma kaip viena svarbiausių XX a. šventųjų, paskelbusių pasauliui žinią apie Dievo Gailestingumą. Tuo metu Vilniaus priemiestyje, Antakalnyje, mediniame vienuolyno name, ses. Faustina patyrė daugiau nei 80 mistinių regėjimų bei patirčių, kurie išsamiai aprašyti jos dienoraštyje. Ši vieta ir šiandien atvira lankytojams bei piligrimams.
Viename iš regėjimų ses. Faustina mato, kaip pasaulį ištiksiančios nelaimės permaldaujamos vidujai girdimais žodžiais. Būtent šie žodžiai – Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, o mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes – tapo Dievo Gailestingumo vainikėlio pagrindu. Ši malda, ses. Faustinos žodžiais tariant, padeda pasitikinčiai sielai pulti į Dievo Gailestingumo glėbį kaip vaikui į mylimos motinos rankas.
Vilniaus Piligrimų centras kviečia tapti miesto piligrimais ir užsukti į Šv. Faustinos namelį, aplankyti miestą ir išvysti jo grožį susipažįstant su Vilniaus kaip Gailestingumo miesto istorija.
Rugsėjo 8 d., Varėnos r. esančiuose Vydeniuose arkivyskupas Gintaras Grušas susitiko su ten apgyvendintais prieglobsčio prašytojais, jais besirūpinančiais savanoriais, Carito bendradarbiais. Arkivyskupas su Varėnos r. meru ir Vydenių seniūnijos seniūne aptarė, kaip Bažnyčia gali padėti migrantams ir stovyklų savanoriams.
Arkivyskupas Gintaras Grušas stovykloje susitiko su migrantais iš Eritrėjos, Kamerūno, Kongo Demokratinės Respublikos, Togo, taip pat atskirai kalbėjosi ir meldėsi su čia apgyvendintais katalikais.
Arkivyskupas po susitikimo Vydeniuose sako: „Šie prieglobsčio prašytojai yra mūsų broliai ir seserys. Visi jie dėl vienų ar kitų priežasčių paliko savo šalis, šeimas ir tai nebuvo lengvas sprendimas ar lengvas veiksmas. Mes čia, Lietuvoje, dabar esame pašaukti darbais paliudyti savo krikščionišką, brolišką meilę atvykusiems. Daug kalbame apie Dievo gailestingumą, jo meldžiame sau ir visam pasauliui – dabar migrantų stovyklos yra tos vietos, kuriose galime liudyti Dievo Gailestingumą, padėdami čia apgyvendintiems migrantams: šiandien svarbu būti kartu su jais, išklausyti, įsipareigoti prasmingai leisti laiką kartu. Tai padės ir mums patiems jautriau žvelgti ir į pažeidžiamus žmones mūsų bendruomenėse ir jiems padėti.
Dėkoju Carito darbuotojams ir talkininkams, pareigūnams, savivaldos atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios darbuojasi padėdamos migrantų stovyklose ir pasienio užkardose.
Besiruošiant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai kviečiu ne tik skaityti tai dienai skirtą popiežiaus žinią ir vyskupų laišką, bet kviečiu kiekvieną prisidėti ir parodyti šiems prieglobsčio prašantiems žmonėms Gailestingumą. Atsiliepkime į Šventojo Tėvo kvietimą, migrantus priimti, apsaugoti, jiems padėti ir juos integruoti.“
Arkivyskupas, vietos klebonas ir kartu atvykę Carito atstovai išgirdo prašymą stovykloje kas savaitę švęsti šv. Mišias. Žmonės noriai kalbėjosi prancūzų, anglų, rusų kalbomis. Kai kurie prašė palaiminti jų rožinius, kryželius, prašė atvežti Šventojo Rašto prancūzų ir anglų kalbomis, rožinių, kad galėtų drauge melstis sutartu laiku.
Vakar paskelbtame laiške artėjant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai vyskupai ragina parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o žmonės vieni į kitus žvelgia su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.
Vyskupai nuoširdžiai kviečia pagal galimybes prisidėti teikiant pagalbą migrantams drauge su Caritas misija, kuri yra Katalikų Bažnyčios konkretus atsakas į šį Lietuvos patiriamą iššūkį. „Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į Caritas savanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (Gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026). “
Daugiau nei prieš šimtą metų, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, popiežius Benediktas XV paskelbė Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną, nuo to laiko minimą kasmet. Šiemet šia proga popiežius Pranciškus paskelbė laišką „Link vis plačiau apimančio mes“. Šios dienos minėjimas mūsų krašte netikėtai įgavo naują aktualumą vasarą į mūsų Tėvynę atvykus dideliam būriui migrantų.
Jų gyvenimo tikrovė tapo ir mūsų rūpesčiu. Žmogus ilgisi geresnio ir saugesnio gyvenimo. Tokių galimybių neradę savo kraštuose žmonės pasiryžta migruoti arba saugodami savo gyvybes ir neturėdami kito pasirinkimo tampa pabėgėliais. Lietuvoje tai gyvai patyrėme, kai po Antrojo pasaulinio karo ir mūsų tautiečiai buvo priversti tapti pabėgėliais ir prašyti juos priglaudusių šalių pagalbos.
Popiežius Pranciškus savo laiške atkreipia dėmesį, kad žmonės, kuriuos ištiko migranto ir pabėgėlio dalia, yra kvietimas mums „išeiti į egzistencinius pakraščius gydyti sužeistųjų ir ieškoti pražuvusių be išankstinių nuostatų ir baimės“. Negalime iš anksto nuteisti žmogaus dėl priežasčių, kodėl jis paliko savo kraštą. Šiandien, kai žmogus gali tapti prekybos žmonėmis auka ar net tarpvalstybinių nesutarimų įkaitu, turime būti atsargūs darydami skubotas išvadas. Nustatyti teisinį ar juridinį asmens statusą, kuris vienu ar kitu būdu atvyko į mūsų kraštą, ir užtikrinti jam žmogaus teises yra valdžios institucijų pareiga. Mes, kaip krikščionių bendruomenė, esame kviečiami liudyti tikėjimą meilės darbais ir rasti konkrečius būdus, kaip padėti žmogui, esančiam egzistenciniame paribyje. Tikrai neturėtume susipriešinti vieni su kitais dėl mūsų požiūrio į migrantus. Juk popiežius Pranciškus aiškiai primena, kad visa žmonija esame „mes“, todėl negalime atsiriboti nuo rūpesčio padėti šiems žmonėms. Neturėtume vertinti jų tik kaip grėsmės mums ir kurstyti vieni kitų baimės. Kiekvienas atvykėlis turi savo istoriją, dažnai skaudžią, pilną įtampos ir lūkesčio geresne ateitimi.
Nuoširdžiai kviečiame visus – parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, brolius kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o mes vieni į kitus žvelgiame su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.
Nuoširdžiai kviečiame ir Jus, broliai ir seserys, pagal galimybes prisidėti teikiant pagalbą migrantams drauge su Caritas misija, kuri yra Katalikų Bažnyčios konkretus atsakas į šį mūsų krašto iššūkį. Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į Caritassavanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (Gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026).
Te Viešpats laimina mūsų pastangas!
Lietuvos vyskupai
2021 m. rugsėjo 7 d.
Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena 2021 metų rugsėjo 26 dieną bus minima 107-ąjį kartą
Svetainėje naudojame slapukus, norėdami pateikti suasmenintus pasiūlymus bei dominantį turinį. Daugiau sužinok čia:
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
Cookie
Duration
Description
cookielawinfo-checkbox-analytics
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional
11 months
The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy
11 months
The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
2021 metų spalį Bažnyčia pradėjo sinodinį kelią. Kelias, pavadintas „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“, iškilmingai atidarytas Romoje 10 d., o spalio 17-ąją – vyskupijose visame pasaulyje.
Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: tiek netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą. Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį ir užmegzti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Dalyviai gali pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ir rasti bendraminčių.
Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje minima Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė. Būtent Vilniuje tomis dienomis prieš 86-erius metus seseriai Faustinai buvo perduota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda –dabar žinoma ir kalbama visų pasaulio tikinčiųjų.
