Kasmet spalio antrąjį šeštadienį visoje Europoje minima organų donorystės diena. Šį sekmadienį, spalio 10 d. Bažnyčia Lietuvoje kviečia tikinčiuosius melstis už organų donorus ir tuos, kuriems organai buvo persodinti, operacijas atliekančius ir gydančius gydytojus bei visus donorų ir pacientų artimuosius.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ragina žengti krikščioniškos artimo meilės liudijimo žingsnį – ryžtis tapti donorais ir taip liudyti gyvenimą mirties akivaizdoje. Ši donorystės diena gali būti proga apie savo norą po mirties paaukoti organus pasikalbėti ir su artimaisiais.
Popiežius Pranciškus yra akcentavęs, kad „organo dovanojimo prasmė tiek donorui, tiek gaunančiajam nesiriboja paprasta „nauda“, nes šį gestą motyvuoja altruizmas ir meilė, gilios žmogiškos patirtys. Donorystė išreiškia sugebėjimą matyti toliau nei save pačius, savo poreikius ir dosnų atsivėrimą platesniam gėriui. Šioj perspektyvoje organų donorystė yra ne vien socialinės atsakomybės veiksmas, bet ir visus vyrus bei moteris siejančios visuotinės brolystės išraiška. Visi esame susiję. Todėl geriau realizuojame save, kai realizuojame ir kito asmens gėrį. Todėl mūsų gėris yra prasmingas ne vien mums patiems, bet ir visai visuomenei. Jei organų dovanojimas yra pagirtinas, tai, antra vertus, jis turi būti etiškas ir nemokamas. Nes kūno ar jo dalių pavertimas paprasčiausia preke prieštarauja asmens orumui.“ (Kalba Italijos AIDO asociacijai 2019 m.).
Bažnyčios katekizme rašoma, jog „organų atidavimas po mirties yra kilnus ir nuopelningas veiksmas, kurį privalu skatinti kaip didžiadvasiško solidarumo ženklą“ (žr. Katekizmas, 2296).
Organų donorystės diena skirta atkreipti dėmesį į svarbią sritį – organų donorystę, transplantaciją, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų susimąstytume, ar išeidami iš šio pasaulio norėtume padaryti paskutinį gerą darbą ir padovanoti savo organus tiems, kurie serga ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, – skelbia Nacionalinis transplantacijos biuras ir kviečia dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose.