Vilniaus arkivyskupas EMERITAS
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Gimimo data: 1937-02-01

Kunigystės šventimų data: 1961-03-18

Konsekravimo šventimų data: 1988-10-04

Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. 1938 m. rugsėjo mėnesį šeima išvyko į Paryžių, kur dr. Stasys Bačkis ėjo Lietuvos diplomato pareigas. Tuomet niekas nesitikėjo, kad sugrįžimo į tėvynę teks laukti daugiau kaip 50 metų. Paryžiuje A. J. Bačkis baigė katalikų gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją.

1957 m. persikėlė į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. Studijas baigė Grigaliaus universitete (Gregorianum), įgydamas teologijos licenciatą. Kunigu įšventintas 1961 m. ir inkardinuotas Kauno arkivyskupijoje. Romoje gyveno iki 1964 m.; Laterano universitete apgynė Bažnyčios teisės doktoratą, o kartu studijavo Šventojo Sosto diplomatinėje akademijoje.

1964 m. pašauktas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose:
1964–1965 m. Filipinuose,
1966–1968 m. Kosta Rikoje,
1969–1970 m. Turkijoje,
1971–1973 m. Nigerijoje.

Nuo 1974 m. iki 1988 m. dirbo Vatikano valstybės Viešųjų reikalų Taryboje. Nuo 1979 m. buvo šios Tarybos pasekretorius. Dėstė Diplomatinę teisę Laterano universitete. Šalia diplomatinių pareigų visose tarnybos vietose aktyviai dalyvavo sielovadiniame darbe: talkino įvairiose parapijose, bendradarbiavo su religinėmis organizacijomis (ypač jaunimo, šeimų), vadovavo rekolekcijoms, pokalbiams ir kt.

1988 m. spalio 4 d. popiežius Jonas Paulius II konsekravo A. J. Bačkį vyskupu (ko-konsekratoriai Ark. Achille Silvestrini, Vysk. Juozas Preikšas). Iš Lietuvos iškilmėse dalyvavo pirmą kartą į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Tais pačiais metais paskirtas tituliniu Metos arkivyskupu ir nuncijumi Olandijoje.

1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirdamas A. J. Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Arkivyskupo ingresas įvyko 1992 m. kovo 3 d. 1992–1993 m. buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4–8 d.) pasirengimo komiteto pirmininkas. 1993–1999 ir 2002–2005 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas. 1999 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Komisijos, rengusios Europos vyskupų Sinodą nariu ir baigiamąjį Sinodo pranešimą parengusios Komisijos vicepirmininku. 1998–2001 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jubiliejinių metų komiteto pirmininku.

2001 m. vasario 21 d. paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolu. Nuo 2001 m. yra Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos narys. 2001–2007 m. Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo komisijos narys. 1992–2011 m. Popiežiškosios Visuomenės komunikavimo priemonių tarybos narys.

1993 m. atkūrė Vilniaus kunigų seminariją. Tais pačiais metais jo iniciatyva Vilniaus pedagoginiame universitete įkurta Tikybos katedra, kurioje rengiami tikybos mokytojai. Nuo pat atvykimo į Vilnių globoja Tikėjimo ir Šviesos bendruomenę, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su negalia. Padėjo statyti Vilniaus integruoto mokymo katalikiškos pakraipos „Versmės“ mokyklą, kurioje kartu su sveikaisiais mokosi ir neįgalūs vaikai. Yra šios mokyklos dvasinis globėjas. 1992 m. gruodžio mėn. įkūrė vargšų valgyklą „Betanija“, kuri kasdien nemokamai maitina 500 vargingųjų. Dar 100 vaikų iš daugiavaikių ir asocialių šeimų maitinami arkivyskupijos Caritas valgykloje. 1996 m. įkurti Motinos ir vaiko globos namai. Juose gyvena netekusios pastogės ir lėšų, atstumtos artimųjų motinos su mažais vaikais. 1999 m. įkurti Gailestingumo Motinos globos namai. Juose Motinos Teresės seserys kasdien maitina 150 žmonių, slaugo sergančius benamius. Tame pačiame pastate įkurti ir nakvynės namai, kur kasnakt šiltą pastogę randa apie 50 žmonių, stokojančių būsto. Plečia Caritas veiklą parapijose, renka aukas stokojantiems ir nuolat ragina žmones dalytis su vargstančiaisiais duona ir meile. Dažnai lanko ligonines, kalėjimus, pensionatus. 1994 m. įkūrė Šeimos centrą. Jame jaunavedžiai rengiami priimti Santuokos sakramentą. Jiems ir šeimoms teikiama dvasinė ir psichologinė konsultacija. 1997 m. įkūrė Trinapolio rekolekcijų namus, kuriuose nuolat vyksta vaikų, jaunimo, įvairių grupių, kunigų, vienuolių ir pavienių žmonių rekolekcijos. 1999 m. įkūrė Vilniaus arkivyskupijos Sielovados centrą, kuriame veikia įvairios katalikų organizacijos. 2001 m. įkūrė Amatų centrą, kuriame profesionalūs amatininkai padeda jaunimui įgyti staliaus, juvelyro, statybininko, restauratoriaus, virėjo, siuvėjo profesijas. 2001 m. savo tėvelio dr. Stasio Bačkio atminimui iš jo palikimo ir kitų aukotojų dėka pastatė Vilniaus universiteto Santariškių klinikos koplyčią.

1997 m. balandžio 30 d. Vilniaus pedagoginis universitetas suteikė Garbės daktaro vardą. 2000 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu. 2003 m. vasario 16 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. 2003 m. gegužės 13 d. Krokuvos Popiežiškoji teologijos akademija suteikė Garbės daktaro vardą.

2013 m. balandžio 5 d. Popiežiui Pranciškui priėmus pagal Kanonų teisės nuostatas įteiktą Arkivyskupo atsistatydinimą, iki JE Gintaro Grušo ingreso balandžio 23 d. ėjo arkivyskupijos administratoriaus pareigas.

Išskleisti Suskleisti
HERBAS

Arkivyskupo Gintaro Grušo HERBAS

Jau aštuoni šimtmečiai, kai popiežius ir kiti Bažnyčios hierarchai naudoja asmeninius herbus. Herbo simbolika išreiškia herbo turėtojo gyvenimo idealą, veiklos programą ar nurodo į kokį nors svarbų gyvenimo momentą. Ji taip pat nurodo herbo savininko turimus titulus, rangą ir pan.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo herbo skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabro spalvos nuleistais sparnais žemyn skrendantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir dvylika auksinių žvaigždžių – Švč. Mergelės Marijos simbolis. Du spinduliai, sidabrinis ir raudonas, primena Dievo gailestingumą, kuris per Šventąją Dvasią veikia Bažnyčioje. Apatiniame raudoname skydo lauke – auksiniai Gedimino stulpai, seniausias Lietuvos valstybės simbolis.

Galeras (skrybėlė) su virvelėmis ir kutais nurodo herbo turėtojo rangą. Žalias galeras su žaliomis virvelėmis ir keturios eilės kutų abejose pusėse byloja, kad šis herbas yra arkivyskupo. Už herbo skydo esantis pastoralas su dvigubu kryžiumi ilgesne apatine kryžma rodo herbo turėtojo hierarchinį arkivyskupo laipsnį.

Herbo apatinėje dalyje esantis šūkis (devizas) skelbia: „Gratia, Misericordia et Pax“ (Malonė, gailestingumas ir ramybė). Herbo skydo baltos ir raudonos spalvos spinduliai, simbolizuojantys Dievo gailestingumą, yra aliuzija į šventajai seseriai Faustinai Vilniuje įvykusį apsireiškimą ir pagal tai nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Raudonos, mėlynos ir baltos spalvų derinys primena JAV, šalį, kurioje arkivyskupas gimė ir augo, o mėlyna herbo skydo spalva su dvylika auksinių žvaigždžių sietina su Europos Sąjunga, kuriai priklauso Lietuva.

Sekretoriatas:
Kalvarijų g. 331A
LT-08420 Vilnius
Mob. +370 682 45665
El. p. subtuum@vilnensis.lt

Vilniaus arkivyskupas EMERITAS
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

HERBAS

Arkivyskupo Gintaro Grušo HERBAS

Jau aštuoni šimtmečiai, kai popiežius ir kiti Bažnyčios hierarchai naudoja asmeninius herbus. Herbo simbolika išreiškia herbo turėtojo gyvenimo idealą, veiklos programą ar nurodo į kokį nors svarbų gyvenimo momentą. Ji taip pat nurodo herbo savininko turimus titulus, rangą ir pan.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo herbo skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabro spalvos nuleistais sparnais žemyn skrendantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir dvylika auksinių žvaigždžių – Švč. Mergelės Marijos simbolis. Du spinduliai, sidabrinis ir raudonas, primena Dievo gailestingumą, kuris per Šventąją Dvasią veikia Bažnyčioje. Apatiniame raudoname skydo lauke – auksiniai Gedimino stulpai, seniausias Lietuvos valstybės simbolis.

Galeras (skrybėlė) su virvelėmis ir kutais nurodo herbo turėtojo rangą. Žalias galeras su žaliomis virvelėmis ir keturios eilės kutų abejose pusėse byloja, kad šis herbas yra arkivyskupo. Už herbo skydo esantis pastoralas su dvigubu kryžiumi ilgesne apatine kryžma rodo herbo turėtojo hierarchinį arkivyskupo laipsnį.

Herbo apatinėje dalyje esantis šūkis (devizas) skelbia: „Gratia, Misericordia et Pax“ (Malonė, gailestingumas ir ramybė). Herbo skydo baltos ir raudonos spalvos spinduliai, simbolizuojantys Dievo gailestingumą, yra aliuzija į šventajai seseriai Faustinai Vilniuje įvykusį apsireiškimą ir pagal tai nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Raudonos, mėlynos ir baltos spalvų derinys primena JAV, šalį, kurioje arkivyskupas gimė ir augo, o mėlyna herbo skydo spalva su dvylika auksinių žvaigždžių sietina su Europos Sąjunga, kuriai priklauso Lietuva.

Gimimo data: 1937-02-01

Kunigystės šventimų data: 1961 m.

Konsekravimo šventimų data: 1988-10-04

Sekretoriatas:
Kalvarijų g. 331A
LT-08420 Vilnius
Mob. +370 682 45665
El. p. subtuum@vilnensis.lt

Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. 1938 m. rugsėjo mėnesį šeima išvyko į Paryžių, kur dr. Stasys Bačkis ėjo Lietuvos diplomato pareigas. Tuomet niekas nesitikėjo, kad sugrįžimo į tėvynę teks laukti daugiau kaip 50 metų. Paryžiuje A. J. Bačkis baigė katalikų gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją.

1957 m. persikėlė į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. Studijas baigė Grigaliaus universitete (Gregorianum), įgydamas teologijos licenciatą. Kunigu įšventintas 1961 m. ir inkardinuotas Kauno arkivyskupijoje. Romoje gyveno iki 1964 m.; Laterano universitete apgynė Bažnyčios teisės doktoratą, o kartu studijavo Šventojo Sosto diplomatinėje akademijoje.

1964 m. pašauktas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose:
1964–1965 m. Filipinuose,
1966–1968 m. Kosta Rikoje,
1969–1970 m. Turkijoje,
1971–1973 m. Nigerijoje.

Nuo 1974 m. iki 1988 m. dirbo Vatikano valstybės Viešųjų reikalų Taryboje. Nuo 1979 m. buvo šios Tarybos pasekretorius. Dėstė Diplomatinę teisę Laterano universitete. Šalia diplomatinių pareigų visose tarnybos vietose aktyviai dalyvavo sielovadiniame darbe: talkino įvairiose parapijose, bendradarbiavo su religinėmis organizacijomis (ypač jaunimo, šeimų), vadovavo rekolekcijoms, pokalbiams ir kt.

1988 m. spalio 4 d. popiežius Jonas Paulius II konsekravo A. J. Bačkį vyskupu (ko-konsekratoriai Ark. Achille Silvestrini, Vysk. Juozas Preikšas). Iš Lietuvos iškilmėse dalyvavo pirmą kartą į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Tais pačiais metais paskirtas tituliniu Metos arkivyskupu ir nuncijumi Olandijoje.

1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirdamas A. J. Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Arkivyskupo ingresas įvyko 1992 m. kovo 3 d. 1992–1993 m. buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4–8 d.) pasirengimo komiteto pirmininkas. 1993–1999 ir 2002–2005 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas. 1999 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Komisijos, rengusios Europos vyskupų Sinodą nariu ir baigiamąjį Sinodo pranešimą parengusios Komisijos vicepirmininku. 1998–2001 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jubiliejinių metų komiteto pirmininku.

2001 m. vasario 21 d. paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolu. Nuo 2001 m. yra Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos narys. 2001–2007 m. Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo komisijos narys. 1992–2011 m. Popiežiškosios Visuomenės komunikavimo priemonių tarybos narys.

1993 m. atkūrė Vilniaus kunigų seminariją. Tais pačiais metais jo iniciatyva Vilniaus pedagoginiame universitete įkurta Tikybos katedra, kurioje rengiami tikybos mokytojai. Nuo pat atvykimo į Vilnių globoja Tikėjimo ir Šviesos bendruomenę, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su negalia. Padėjo statyti Vilniaus integruoto mokymo katalikiškos pakraipos „Versmės“ mokyklą, kurioje kartu su sveikaisiais mokosi ir neįgalūs vaikai. Yra šios mokyklos dvasinis globėjas. 1992 m. gruodžio mėn. įkūrė vargšų valgyklą „Betanija“, kuri kasdien nemokamai maitina 500 vargingųjų. Dar 100 vaikų iš daugiavaikių ir asocialių šeimų maitinami arkivyskupijos Caritas valgykloje. 1996 m. įkurti Motinos ir vaiko globos namai. Juose gyvena netekusios pastogės ir lėšų, atstumtos artimųjų motinos su mažais vaikais. 1999 m. įkurti Gailestingumo Motinos globos namai. Juose Motinos Teresės seserys kasdien maitina 150 žmonių, slaugo sergančius benamius. Tame pačiame pastate įkurti ir nakvynės namai, kur kasnakt šiltą pastogę randa apie 50 žmonių, stokojančių būsto. Plečia Caritas veiklą parapijose, renka aukas stokojantiems ir nuolat ragina žmones dalytis su vargstančiaisiais duona ir meile. Dažnai lanko ligonines, kalėjimus, pensionatus. 1994 m. įkūrė Šeimos centrą. Jame jaunavedžiai rengiami priimti Santuokos sakramentą. Jiems ir šeimoms teikiama dvasinė ir psichologinė konsultacija. 1997 m. įkūrė Trinapolio rekolekcijų namus, kuriuose nuolat vyksta vaikų, jaunimo, įvairių grupių, kunigų, vienuolių ir pavienių žmonių rekolekcijos. 1999 m. įkūrė Vilniaus arkivyskupijos Sielovados centrą, kuriame veikia įvairios katalikų organizacijos. 2001 m. įkūrė Amatų centrą, kuriame profesionalūs amatininkai padeda jaunimui įgyti staliaus, juvelyro, statybininko, restauratoriaus, virėjo, siuvėjo profesijas. 2001 m. savo tėvelio dr. Stasio Bačkio atminimui iš jo palikimo ir kitų aukotojų dėka pastatė Vilniaus universiteto Santariškių klinikos koplyčią.

1997 m. balandžio 30 d. Vilniaus pedagoginis universitetas suteikė Garbės daktaro vardą. 2000 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu. 2003 m. vasario 16 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. 2003 m. gegužės 13 d. Krokuvos Popiežiškoji teologijos akademija suteikė Garbės daktaro vardą.

2013 m. balandžio 5 d. Popiežiui Pranciškui priėmus pagal Kanonų teisės nuostatas įteiktą Arkivyskupo atsistatydinimą, iki JE Gintaro Grušo ingreso balandžio 23 d. ėjo arkivyskupijos administratoriaus pareigas.

Išskleisti Suskleisti

Pamokslai, kalbos