Pranciškaus žinia Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai

Popiežiaus Pranciškaus žinia 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga (2021 m. rugsėjo 26 d.)

LINK VIS PLAČIAU APIMANČIO „MES“

Brangūs broliai ir seserys!

Enciklikoje Fratelli tutti išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35).

Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje.

„Mes“ istorija

Ši perspektyva yra jau pačiame Dievo kūrimo plane: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės“ (Pr 1, 27–28). Dievas sukūrė mus kaip vyrą ir moterį, skirtingas ir viena kitą papildančias būtybes, idant drauge kurtume „mes“, kuris nuolat augtų gausėjant kartoms. Dievas sukūrė mus pagal savo paveikslą, pagal vienos ir trivienės Esybės atvaizdą, įvairovės bendrystę.

Kai dėl savo neklusnumo žmogus nutolo nuo Dievo, Jis savo gailestingumu panorėjo pasiūlyti susitaikinimo kelią, skirtą ne pavieniams individams, bet visai tautai, tam „mes“, kuris turėjo apimti visą žmonijos šeimą, visas tautas: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apr 21, 3).

Išganymo istorijos tiek pradžioje, tiek pabaigoje matomas „mes“, o jos centre yra Kristaus, mirusio ir prisikėlusio, kad „visi būtų viena“ (plg. Jn 17, 21), slėpinys. Vis dėlto dabartinis laikas mums parodo, kad tas Dievo trokštamas „mes“ yra sudaužytas ir suskaldytas, sužeistas ir deformuotas. Tai ypač išryškėja per didžiausias krizes, kaip ir šiuo pandemijos metu. Uždaro ir agresyvaus nacionalizmo formos (plg. Fratelli tutti, 11), taip pat radikalus individualizmas (plg. ten pat, 105) daužo ir skaldo tą „mes“ tiek pasaulyje, tiek Bažnyčios viduje. O didžiausią kainą sumoka tie, kurie lengviausiai gali tapti „kitais“: svetimšaliai, migrantai, marginalizuotieji ir gyvenantieji egzistenciniuose paribiuose.

Iš tikrųjų visi esame toje pačioje valtyje ir esame kviečiami angažuotis, kad daugiau nebebūtų mus skiriančių sienų, kad nebebūtų „kitų“, o tik visą žmoniją apimantis „mes“. Todėl šios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga raginu drauge žengti link vis plačiau apimančio „mes“, pirmiausia kreipdamasis į tikinčiuosius katalikus, po to – į visus pasaulio vyrus ir moteris.

Vis katalikiškesnė Bažnyčia 

Katalikų Bažnyčios nariams šis kvietimas reiškia įsipareigojimą vis ištikimiau laikytis savo katalikiškos tapatybės, įgyvendinant tai, ką šventasis Paulius siūlė Efezo bendruomenei: „Vienas Kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį“ (Ef 4, 4–5).

[…]

Visą žinios tekstą kviečiame skaityti Lietuvos vyskupų konferencijos svetainėje


Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai