Pastabos

Dievo Gailestingumo savaitė Vilniuje, 2023

Vilniuje kasmet su šv. Velykomis pradedama švęsti Dievo Gailestingumo savaitė, trunkanti iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio (šiemet – balandžio 16 dienos).

Visą savaitę vilniečiai ir miesto svečiai ypač kviečiami atvykti į visą parą atvirą Dievo Gailestingumo šventovę (Dominikonų g. 12) ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Gailestingumo paveikslo.

„Su džiaugsmu kviečiu kartu švęsti šv. Velykas ir Dievo Gailestingumo savaitę, ateiti ten, kur gerbiamas originalus Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Tiems, kurie su pasitikėjimu melsis prie šio paveikslo, Jėzus žada daug malonių, kviečia džiaugsmo piligrimystei.”, – kvietime sako šventovės rektorius kun. Povilas Narijauskas.

Detali savaitės programa skelbiama čia. Tiesioginės transliacijos internetu iš Dievo Gailestingumo šventovės vyksta jutūbo kanale (nuoroda čia), feisbuko paskyroje Gailestingumas.

PROGRAMA:

ŠV. VELYKOS, balandžio 9 d.

7.00   Šv. Mišios. Aukoja kun. Povilas Narijauskas, kun. Medardas Čeponis.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Valdemar Širvinski.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Povilas Narijauskas.
15.00 3-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Elijas Markauskas.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Medardas Čeponis.
19.00 Rožinio malda.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Andrius Narbekovas.

ANTRA ŠV. VELYKŲ DIENA, balandžio 10 d.

10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Valdemar Širvinski.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. MR transliacija. 13.30 Šv. Mišios (ispanų kalba). Aukoja kun. Yago Martinez Bermejo.
15.00 4-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Raimundas Jurolaitis.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Mindaugas Šlaustas. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Evaldas Darulis OFM.
21.00 Švč. Sakramento adoracija. MR transliacija.

Išpažinčių klausoma 10.00-13.00.

ANTRADIENIS, balandžio 11 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Jurek Czarniawski CSJ.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Tomas Paliukėnas.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. MR transliacija.
13.30 Šv. Mišios (ukrainiečių kalba). Aukoja kun. t. Mykolai (Ruslan Kozelkivskyy) OSBM.
15.00 5-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja mons. kun. Vaclav Volodkovič.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Deimantas Braziulis. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
19.00 Susitikimas Bendruomenės namuose (Universiteto g. 4, Vilnius). Protmūšis.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Marius Venskus.
21.00 Švč. Sakramento adoracija.
22.00 Švč. Sakramento adoracijos transliacija per MR.

Išpažinčių klausoma 7.00 – 22.00.

TREČIADIENIS, balandžio 12 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Algis Vaickūnas.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Robert Voičan.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. MR transliacija.
13.30 Šv. Mišios (vokiečių kalba). Aukoja kun. Mindaugas Ragaišis.
15.00 6-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja mons. kun. Wojciech Górlicki.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Jonas Cikana. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
19.00 Susitikimas Bendruomenės namuose (Universiteto g. 4, Vilnius). Vyrų vakaras.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Vincentas Lizdenis.
21.00 Švč. Sakramento adoracija.
22.00 Švč. Sakramento adoracijos transliacija per MR.

Išpažinčių klausoma 7.00-22.00.

KETVIRTADIENIS, balandžio 13 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Kęstutis Dvareckas.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Francišek Jusiel.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Arūnas Jankauskis.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. MR transliacija.
13.30 Šv. Mišios (anglų kalba). Aukoja kun. John Farrell Paternal.
15.00 7-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Jurgis Vitkovski.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Stasys Kazėnas SJ. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
19.00 Susitikimas Bendruomenės namuose (Universiteto g. 4, Vilnius). Sutuoktinių vakaras.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Gabrielius Satkauskas.
21.00 Švč. Sakramento adoracija.
22.00 Švč. Sakramento adoracijos transliacija per MR.

Išpažinčių klausoma 7.00-22.00.

PENKTADIENIS, balandžio 14 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Vytautas Sadauskas SJ.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Szymon Wikło.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Andriejus Sabaliauskas.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. MR transliacija.
13.30 Šv. Mišios (italų kalba). Aukoja kun. Alessandro Barelli SDB.
15.00 8-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja Piotr Stroceń OFM Conv.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Rimgaudas Šiūlys. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Virginijus Česnulevičius.
21.00 Švč. Sakramento adoracija.
21.00 Susitikimas Bendruomenės namuose (Universiteto g. 4, Vilnius). Jaunimo vakaras.
22.00 Švč. Sakramento adoracijos transliacija per MR.

Išpažinčių klausoma 7.00-22.00.

ŠEŠTADIENIS, balandžio 15 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Ryan Oliver Bautista SDB.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Marek Adam Dettlaff OFM Conv.
10.00 Šv. Mišios. Meldžiasi pranciškonai pasauliečiai.
11.25 Rožinio malda.
12.00 Šv. Mišios. Aukoja vyskupas Eugenijus Bartulis. MR transliacija.
13.30 Šv. Mišios (baltarusių kalba). Aukoja kun. Ariusz Piotr Małyska OFM Cap.
15.00 9-oji Dievo Gailestingumo novenos diena. Gieda bendruomenės nariai.
15.45 Dievo Gailestingumo vainikėlis (lenkų kalba).
16.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Jaroslav Spiridovič.
18.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Mindaugas Bernotavičius. MR transliacija.
19.00 Rožinio malda.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Gintas Petkevičius.
21.00 Ekumeninis Šviesos kelias nuo Aušros vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės. Po Šviesos kelio Šventovėje giedos LJD choras.
22.00 Švč. Sakramento adoracijos transliacija per MR.

Išpažinčių klausoma 7.00-22.00.

DIEVO GAILESTINGUMO SEKMADIENIS, balandžio 16 d.

7.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Povilas Narijauskas.
8.00 Šv. Mišios (lenkų kalba). Aukoja kun. Adam Adukowski.
10.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Valdemar Širvinski.
11.25 Rožinio malda.
12.30 Šv. Mišios. Aukoja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tiesioginė transliacija per LRT Kultūros kanalą, MR transliacija.
14.00 Šv. Mišios (latvių kalba). Aukoja Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs.
15.00 Gailestingumo valanda.
15.30 Šv. Mišios (lenkkalba). Aukoja Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.
17.00 Šv. Mišios (anglų kalba). Aukoja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tiesioginė EWTN Global Catholic Network televizijos transliacija į JAV ir daugelį kitų pasaulio šalių įvairiuose žemynuose.
18.30 Šv. Mišios. Aukoja kun. Tadas Piktelis.
20.00 Šv. Mišios. Aukoja kun. Andžej Šuškevič. Meldžiasi Vilniaus Šv. Juozapo kunigų Seminarijos bendruomenė.
22.00 Šv. Mišios (prancūzų kalba). Aukoja kun. br. Jokūbas-Marija Goštautas OP. Tiesioginė transliacija per Radio Esperance.

Išpažinčių klausoma 7.00-21.00.

Kiekvieną dieną Dievo Gailestingumo šventovėje aukojamos Mišios lietuvių ir lenkų kalbomis, taip pat kuria nors iš užsienio kalbų (ispanų, ukrainiečių, vokiečių, anglų, italų, baltarusių, latvių, prancūzų). Šv. Mišias aukos vyskupai ir kunigai iš Vilniaus ir kitų vyskupijų. 

Meldžiantis už taiką visame pasaulyje nuo Didžiojo penktadienio kasdien 15 val. bus giedama Dievo Gailestingumo novena. Kasdien meldžiamasi Rožinio ir Dievo Gailestingumo vainikėlio malda, klausoma išpažinčių. Vakarais nuo 22 val. vyks Švč. Sakramento adoracija, kurią transliuos Marijos radijas.

Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, balandžio 15 d., 21 val. nuo Aušros vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės vyks Šviesos kelio procesija – tai tikėjimo, maldos ir žvakių šviesos eisena Vilniaus senamiesčiu, besidžiaugiant Kristaus Prisikėlimu ir Dievo dovanotu Gailestingumu. Dalyviai kviečiami į eiseną ateiti su bendruomenių vėliavomis, atsinešti šviesos simbolį – žvakes. Procesija ekumeninė, kartu melsis kitų krikščioniškų denominacijų atstovai.

Dievo Gailestingumo sekmadienį, balandžio 16 dieną, 12.30 val. šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, jas tiesiogiai transliuos LRT Plius ir Marijos radijas. 
14.00 val. šv. Mišias latvių kalba aukos Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs.
15.30 val. lenkų kalba šv. Mišias aukos Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Tradiciškai Gailestingumo savaitės metu į anglų ir prancūzų kalba aukojamų šv. Mišių bendrą maldą gali jungtis tikintieji iš kitų pasaulio šalių ir žemynų. Balandžio 16 d. (sekmadienį) 17.00 val. anglų kalba šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas (tiesioginė transliacija per EWTN Global Catholic Network kanalą). 22.00 val. šv. Mišias prancūzų kalba girdėti galės Radio Espérance klausytojai.

Savaitės darbo dienų vakarais Šventovės bendruomenė kviečia į susitikimus bendruomenės namuose: organizuojamas protmūšis, speciali programa jaunimui, šeimoms, vyrams.

Tikintieji taip pat kviečiami aplankyti namelį, kuriame gyveno mistikė sesuo šv. Faustina Kovalska. Namelis, įsikūręs Vilniuje, Antakalnyje, V. Grybo g. 29a. Gailestingumo savaitės renginiai Šv. Faustinos namelyje.

Dievo Gailestingumo sekmadienis per Atvelykį švęsti pradėtas 2000 metais, kai tam pakvietė popiežius šv. Jonas Paulius II, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų švęsti Dievo Gailestingumo šventę – malonės metą kiekvienam, kad ir kokios sunkios būtų žmogaus nuodėmės ir klaidos. Dabar ši šventė švenčiama visame pasaulyje. Dievo Gailestingumo paveikslas, kuris pagal sesers Faustinos regėjimus buvo nutapytas dalyvaujant pačiai šventajai, yra Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.

Dievo Gailestingumo šventovės durys atviros visą parą.

Šviesių šventų Velykų linki arkivysk. Gintaras Grušas

Per Kalėdas minime Šviesą, kuri atėjo į šį pasaulį. Ir Jono Evangelijoje minima, kad „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ Didįjį Penktadienį, po Jėzaus kančios ir mirties, žemę apėmė tamsa, bet po kančios, nevilties ateina Prisikėlimas.

Kai patiriame tamsą, kyla abejonių, ar išvis šviesa dar įmanoma. Tamsa – tai Kristaus mirtis ant Kryžiaus, tamsa – tai kapo duobė, tamsa – tai pasaulis, toliau skęstantis savo nuodėmėse. Tamsa – besitęsiantis karas ir žūstantys Ukrainos žmonės. Turbūt daugeliui norisi klausti, ar dar ilgai tęsis ši tamsa?

Bet Kristus prisikėlė – šviesa nugalėjo tamsą. Jo prisikėlimas neleis mums paskęsti tamsoje. Jis atneša šviesą ir viltį. Kristus pats yra šviesa, kurią pažįstame, pamilstame, gyvename toje šviesoje.

Linkiu šviesių šventų Velykų. Būkime Šviesos vaikai, rinkimės šviesą ir atspindėkime ją kitiems.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, 2023 m. Velykos

Vysk. Arūno Poniškaičio pamokslas Kristaus kančios pamaldose

Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Jėzaus kančios istorija pagal Joną žingsnis po žingsnio mus veda paskui Tą, kuris, „turėdamas Dievo prigimtį, […] apiplėšė pats save, […] išore tapo kaip visi žmonės; […] nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6-8). Jėzaus žmogiškumas nekelia abejonių. Juk kai sakome: „Visi mes – žmonės“, dažniausiai turime mintyje tai, kad esame pažeidžiami, riboti, mirtingi.

Pristatydamas miniai Jėzų kruvinai nuplaktą, apspjaudytą, pajuokai apvainikuotą erškėčiais, Pilotas ištaria: „Štai žmogus!“ (Jn 19, 5). Jėzuje išsipildo pranašo Izaijo knygos žodžiai apie kenčiantį Viešpaties tarną: „Jo išvaizda buvo nežmoniškai sudarkyta, o jo pavidalas nebepanašus į žmogų“ (Iz 52, 14). Pranašas tęsia: „Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas […]. Laikėme mes jį nieku“ (Iz 53, 3). O vis dėlto, „mes buvome išgydyti jo žaizdomis“ (Iz 53, 5).

Jėzaus žaizdomis gydomas mūsų aklumas, kai kitame dvasios ar kūno ligonyje nesugebame pamatyti žmogaus. Apie kiekvieną tokį Viešpats šiandien mums sako: „Štai žmogus!“ Jis ištaria tai pagonio, okupacinės Romos valdžios atstovo Piloto lūpomis. Ir šis galią turintis, bet ribotas valdininkas, taip pat yra žmogus.

Jėzaus žaizdomis gydomas mūsų aklumas, kai savo kančioje dairomės Dievo kažkur labai toli, kur viskas atrodo šviesu ir ramu, o nematome Jo čia pat, arčiau mūsų nei mes patys, nesugebantys priimti, pakelti savęs. Jis yra be galo arti, per savo ir mūsų žaizdas liejantis į mūsų širdis paguodą, pasitikėjimą, viltį.

Jėzau, gydyk mūsų žaizdas savo žaizdomis…

Jėzus yra Šviesa, sklaidanti mūsų tamsybes. Pas šią Šviesą ateina Judas su kareivių būriu, aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnais. Jų rankose žibintai, deglai ir ginklai. Juk jiems reikia pasišviesti kelią. Kelią į kur? Jėzus tad jų ir klausia: „Ko ieškote?“ (Jn 18, 4). Jie ieško Jėzaus Nazariečio. Ieško žmogaus. Kadaise Diogenas vidurdieny vaikščiojo su žibintu, ieškodamas žmogaus. Jis ieškojo, kad surastų. Šie ieško, kad „prarastų“: kad suimtų ir sunaikintų…

Vos tik Jėzus ištarė: „Tai aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės“ (Jn 18, 6). Verčiant pažodžiui, Jėzaus atsakymas skamba „Aš esu“. O tai yra Dievo vardas, apreikštas Mozei ant Sinajaus kalno: „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Šis atsakymas išreiškia taip pat ir Jėzaus dieviškąją tapatybę. Jokia žmogiška galybė negali suimti Dievo. Bet Judas ir jo būrys ieško Jėzaus Nazariečio – tik žmogaus. Ir Jėzus pasiduoda į jų rankas. Tos rankos neužgesina Dievo šviesos, tik užstoja ją šiems žmonėms.

Judas ir jo būrys nėra netikintys, bet jų supratimas apie Dievą ir Jo veikimą yra kitoks. Jie pasilieka prie šio savo supratimo, vadovaujasi savais žibintais ir deglais. Tačiau pasilieka tamsoje.

Jėzau, būk mūsų Šviesa…

Ši Šviesa nori sklisti pasaulyje per mus. Vyriausiajam kunigui Anui, klausinėjančiam Jėzų „apie jo mokinius bei mokslą“, Jėzus atsako: „Nieko nesu kalbėjęs slapčia. […] Teiraukis tų, kurie girdėjo, ką esu kalbėjęs“ (Jn 18, 19-21). Vyriausiasis kunigas nori informacijos. Jėzus nurodo į bendruomenę.

Šiandien tai, ką norime sužinoti, galime rasti gugle. Tačiau tai, ko reikia, ir toliau randame bendruomenėje. Nes reikia ne vien informacijos. Reikia santykio.

Petras, vienas iš Jėzaus mokinių, yra netoliese – vyriausiojo kunigo kieme. Tačiau užklaustas, ar tik nebūsiąs „vienas iš to žmogaus mokinių“, jis duoda labai trumpą „katechezę“: „O, ne!“ (Jn 18, 17). Bet už tai išsaugo ramią vietą prie samdinių ir tarnų laužo… Nes lauke taigi naktis, šalta.

Kartais yra patogiau likti samdiniu, tarnu. Tada tik svarbu išsiprašyti pageidaujamas darbo sąlygas ir laiku gauti nusipelnytą atlyginimą. Jėzus gi mus vadina draugais. Nuo kryžiaus patiki kiekvieną iš mūsų Marijai, Bažnyčiai kaip Motinai. Ir Bažnyčiai patiki kiekvieną iš mūsų kaip sūnų ar dukrą. O mums kartais norisi kažko pragmatiškesnio, labiau reglamentuoto…

Jėzaus kančios istorijos personažuose įvairiais būdais randame save kaip žmogų: pasimetusį, baimingą, neištikimą. Tačiau Didžiojo Penktadienio tyla vėl iš naujo kviečia mus atrasti Dievą, taip žemai pasilenkusį prie mūsų, ant savęs prisiėmusį mūsų negales, skausmus, kirčius už mūsų kaltes. Jėzaus žaizdomis ir mirtimi, Jo prisikėlimu, Jo meile ir gailestingumu leiskimės išgydomi.

Jėzau, būk mūsų gyvenimas…

Vysk. Arūnas Poniškaitis
Pamokslas Didįjį penktadienį Kristaus Kančios pamaldose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 2023 m. balandžio 7 d.

Vysk. D. Trijonio homilija Didįjį ketvirtadienį Paskutinės vakarienės Mišiose

Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Dauguma žmonių, galvodami apie šiandienos Mišių prasmę, daugiausia dėmesio skiria kojų plovimo ritualui. Tačiau ši kojų plovimo apeiga iš tikrųjų nėra privaloma ir nėra pagrindinis šių pamaldų elementas. Tačiau ji pamažu mus įveda Kunigystės ir Eucharistijos sakramento slėpinio supratimą.

Visų pirma ši apeiga yra Kristaus nuolankumo pavyzdys. Tai tiesa, tačiau čia yra dar kai kas daugiau. Senosios Sandoros kunigai taip pat plaudavosi rankas ir kojas prieš aukojimą. Toks nuplovimas buvo ne tik praktinis ir higieninis pasiruošimas aukoti aukas prie Šventyklos altoriaus, bet ir simbolizavo kunigo nevertumą prisiartinti prie Viešpaties, todėl dera, kad kojų plovimas įvyksta tuo pačiu metu, kai apaštalai priima Eucharistiją (jie irgi yra nevertieji).

Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kas skiriasi: Senojoje Sandoroje daugiausia dėmesio buvo skiriama savęs apvalymui. Kunigai atlikdavo apsiplovimus, kad apsivalytų. O Naujojoje Sandoroje daugiausia dėmesio skiriama kitų pašventinimui. Mes, neverti kunigai, esame nuplaunami, apvalomi, kad galėtume apvalyti, nuplauti ir pašventinti kitus. Per Krikšto ir Atgailos sakramentus.

Tą vakarą, kai Jėzus plauna mokiniams kojas, tarp jų buvo ir Judas. Jų buvo ne vienuolika, o dvylika. Taigi Viešpats nuplovė Judui kojas, kad parodytų jam savo begalinę meilę, kuri iki paskutinės akimirkos laukia sugrįžtančio nusidėjėlio.

Perkelkime šį Evangelijos skaitinį į savo gyvenimą. Mes visi kasdien padarome didesnių ar mažesnių nuodėmių. Tačiau kiekvieną kartą, kai artinamės prie Jėzaus, Jis mūsų neatstumia. Jis neatšaukia savo meilės vien dėl to, kad mes darome klaidų. Galime Jį dažnai nuvilti, galime nuliūdinti Jo širdį, bet Jis ir toliau mus myli. Jis nenuilstamai laukia mūsų Atgailos sakramente, Eucharistijoje, Jis visada yra šalia mūsų, Jis mūsų nepalieka. Ir tai yra tikrai neišmatuojama meilė, kuria Jis myli iki galo.

Mums, Jo mokiniams, Jo pavyzdys tampa įkvepiantis. Todėl tarnauti reiškia ne tik plauti kojas tiems, kuriuos mylime. Tai reiškia išmokti plauti kojas ir Judui, nes tikroji meilė yra be ribų. Jos neapriboja nuodėmės ar prieštaravimai. Tiesą sakant, mums pernelyg lengva naudoti tą pačią monetą, kai norime atsilyginti geru tiems, kurie mums yra palankūs, ir stengtis nepastebėti tų, kurie mus įžeidžia.

Viešpats nori mums parodyti, kaip atrodo meilė. Ji nenešiojama kaip ženkliukas švarke ar šūkis, užrašytas ant mūsų marškinėlių. Ji nėra saldžios ir mielos frazės. Ji nėra sentimentali.

Taigi, kaip atrodo Jėzaus meilė? Ji atrodo kaip tarnystė. Tai reiškia susitepti rankas, atsisakyti savo išdidumo ir apkabinti kryžių. Ji atrodo kaip kryžius. Mylėti reiškia sekti Kristumi, atspindint tai, ką pasakė apaštalas Paulius: „Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, net iki mirties ant kryžiaus“ (Fil 2, 8). Štai kaip turėtų atrodyti meilė.

Nuplovęs jiems kojas, Viešpats tarė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte tai, kaip aš jums padariau (Jn 13, 12–14). Galima tai apibendrinti, pasitelkiant tuos pačius Kristaus žodžius: „Tai darykite mano atminimui.“ Tai yra įgaliojimas (mandatum), dėl kurio Didysis ketvirtadienis tampa Įpareigojimo ketvirtadieniu.

Labai gražiai šį įpareigojimą tarnauti dėl Kristaus apaštalas Paulius išreiškia tokiais žodžiais: „Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau“ (1 Kor 9, 22).

Tačiau tapti visiems viskuo nereiškia pataikauti visų norams ir bet kokia kaina siekti, kad mūsų bažnyčios būtų pilnos. Tai reiškia siekti to, ko nori mūsų Mokytojas, ir taip kartu ieškoti tiesos. Tai, ko neretai laukiame, kad Dievas padarytų dėl mūsų, Jis dažniausiai nori padaryti per mus.

Šiais laikais visuomenė neretai spaudžia kunigus perimti šiuolaikinės kultūros būdą, mentalitetą ir papročius. Bet ar iš tikrųjų to reikia? Kartais atrodo, kad šiandien kunigas yra priverstas įrodinėti savo kunigystės vertę ir pateisinti savo kunigiškąjį pašaukimą kokiais nors talentais, psichologiniais ir retoriniais sugebėjimais, o ne aukodamas Mišių auką, kuri sekuliarizuotame pasaulyje nelabai vertinama.

Bet kaip svarbu mums suprasti paprastą tiesą: kunigas visų pirma yra pakviestas aukoti Mišių Auką, t. y. daryti tai  Kristaus atminimui. Kai tą pamirštame, kunigystės prigimtis sumenkinama iki to, kad į kunigą žvelgiamą tik kaip į gerą oratorių, gerą vadybininką, statybos ar remonto darbų organizatorių ar tiesiog malonų pašnekovą kokiame nors vakarėlyje. Geresnių vadovų ir geresnių kalbėtojų turime daugybę. Tačiau kunigas turi visų pirma daryti tai, ką jis turėtų daryti geriausiai – ištikimai ir uoliai aukoti Mišių auką. Gyventi maldos gyvenimą ir mokytis Kristaus meilės kiekvienam žmogui. Didysis Ketvirtadienis mus kviečia iš naujo susimąstyti, ką reiškia pasilenkti plauti kojas ir ką reiškia „daryti Viešpaties atminimui“.

Todėl šį vakarą noriu pakviesti jus, tikinčiųjų bendruomenę, melstis už savo kunigus. Kad mes iš naujo atrastume ir suprastume kunigystės prasmę – tarnystę – su Kristumi mylėti savo kaimenę iki galo. Sugebėti išlikti iki galo toje tarnystėje, o ne tik tol, kol man gerai seksis. Nepataikauti visuomenės įgeidžiams. Bet išlikti ištikimam tiesoje. Melsti, kad iš naujo pasiryžtume ir įsipareigotume vis labiau pasinerti visa savo dvasios gelme į tą slėpinį, kuris vadinasi Kristaus Auka.

Melskimės vieni už kitus, nes esame nusidėjėliai, o ne šventieji. Jei būtume šventieji, jūs melstumėtės mums. Bet mes, kunigai, kaip ir visi žmonės, esame silpni, nuodėmingi. Galbūt ne visada atsiliepiame visu širdies dosnumu Kristui ir bendruomenei. Tačiau mūsų Mokytojas vėl iš naujo pasilenkia prie mūsų, kad galėtų nuplauti mums kojas, nuvalyti jas, kad vėliau mes galėtume padėti kitiems tapti švariems.

Apaštalai, nebuvo kitokie – vienas išdavė mūsų Viešpatį, kitas Jo išsižadėjo, o dar kiti išsibėgiojo kas sau. Kristaus šviesa pasirodė mūsų širdyse, bet, kaip sako šventasis Paulius: „Šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Kor 4, 7).

Todėl mes, kunigai, galime atnašauti Mišių auką, bet negalime prisiimti jokių nuopelnų. Tai Dievo dosnumo ženklas. Tai Dievas pasirinko mus savo dovanų dalintojais. Niekada nenustokite melstis už kunigus, nes jūsų maldos palaiko juos išbandymų ar nusivylimų metu. Jūsų maldos gali išprašyti iš Viešpaties mūsų bendruomenėms naujų gerų ir šventų kunigų. To reikia, kad jūs visada turėtumėte savo bendruomenėse Eucharistiją ir nuodėmių atleidimą. Kad niekada bendruomenėse netrūktų tų, kurie norėtų plauti jūsų nuodėmes. Palaikykime vieni kitus malda ir dėkokime Dievui už Jo dovanas. Amen.

Vyskupas Darius Trijonis
Homilija, sakyta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2023 m. balandžio 6 d.

Vilniaus arkivyskupijos naujienos | šv. Velykų belaukiant

Mielieji,

Kviečiame dalyvauti Didžiojo Tridienio pamaldose ir šv. Velykų Mišiose. Skelbiame jų laikus Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose.

Pamaldų ir šv. Mišių televizijos transliacijos:
Didįjį penktadienį 22.15 val. Kryžiaus kelias iš Koliziejaus. LRT televizija
Didįjį šeštadienį 21.00 val. Velyknakčio liturgija iš Vilniaus arkikatedros. LRT televizija ir LRT radijas
Šv. Velykų dieną 11.00 val. šv. Mišios ir popiežiaus palaiminimas Urbi et Orbi iš Vatikano. LRT televizija
Šventinės Marijos radijo transliacijos skelbiamos čia.

Iškart po šv. Velykų švenčiama Dievo Gailestingumo savaitė, besitęsianti iki Atvelykio (Dievo Gailestingumo sekmadienio). Šią savaitę vilniečiai ir miesto svečiai ypač kviečiami atvykti į visą parą atvirą Dievo Gailestingumo šventovę (Dominikonų g. 12) ir melstis prie stebuklingo Dievo Gailestingumo paveikslo. Savaitės programa čia.

Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas Krizmos šv. Mišiose ir nuotraukos iš Mišių
Stalo palaiminimas Kristaus Prisikėlimo sekmadienį
Vysk. Arūno Poniškaičio homilija Verbų sekmadienį
Arkivyskupo Gintaro Grušo malda už Ukrainą ir jos žmones Katedros aikštėje

Kalendorius:
Balandžio 9 d. Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos)
Balandžio 9–16 d. Dievo Gailestingumo savaitė Vilniuje
Balandžio 13–15 d. Ateitininkai kviečia moksleivius į Idėjų festivalį „Kilti ir kelti“ Vilniuje
Balandžio 13 d. Gailestingumo kelias Vilniuje
Balandžio 15 d. Sutvirtinamųjų diena Vilniuje (registracija)
Balandžio 15 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Biblijos teatras: velykinės istorijos senuosiuose paveiksluose“
Balandžio 15 d. Ekumeninė šviesos kelio procesija nuo Aušros vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės
Balandžio 16 d. Atvelykis (Dievo Gailestingumo sekmadienis)
Balandžio 28 – gegužės 1 d. „Namų Bažnyčios“ Evangelizacinės rekolekcijos šeimoms Liškiavoje
Balandžio 28 d. 18.00 val. Knygos „Simonas, pavadintas Petru“ pristatymas ir susitikimas autoriumi Mauro Giuseppe Lepori Ramintojoje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Dievo Gailestingumo savaitės renginiai Šv. Faustinos namelyje
VA Šeimos centras kviečia poras į Bendravimo įgūdžių ugdymo mokymų grupę (registracija)
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje buriama mamų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, grupė
Dailės terapijos grupė suaugusiems, susiduriantiems su emocinėmis skyrybų pasekmėmis – kviečia centras „Bendrakeleiviai“
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro savaitgalis su Rūdiškių parapijos jaunimu (nuotraukos)
Visagino parapija sukvietė bendruomenę į naktinį Kryžiaus kelią (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
„Carito“ savanoriai keliavo Gailestingumo keliu Vilniuje (nuotraukos)
„Vilties angelo“ paauglių grupės susikaupimo diena Guronyse
Visų Šventųjų šeimos paramos centras dalijasi metų veiklos ataskaita

Kviečiame dirbančiuosius skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parapijoms, katalikiškoms bendruomenėms, organizacijoms ar katalikiškai žiniasklaidai. Skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Informacijos, kaip tą padaryti, ieškokite jų interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt.

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Krizmos Mišiose

Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Dievo Dvasia ant manęs, kadangi mane Viešpats yra patepęs (Iz 61, 1).

Pateptasis – tai ne tik Jėzus apibūdinimas, tai yra pagrindinis Jo titulas. Kristus graikiškai reiškia pateptasis. Mesijas hebrajiškai reiškia pateptasis. Ir Jis pats prisistato kaip tas, kuris pateptas Šventąja Dvasia. Nuo Senojo Testamento laikų aliejais patepami kunigai, pranašai ir karaliai. Jie yra paskirti ir įgalinti vykdyti Dievo jiems suteiktą misiją.

Šiandien šventinsim aliejus, kad turėtume įrankius teikti sakramentus Dievo tautai. Bet tas įgalinimas yra ir perkeitimas. Aliejais bus patepamas Anglijoje karalius Karolis III gegužės mėnesį. Tie aliejai, kurie bus naudojami karūnacijoje, specialiai buvo pašventinti graikų ortodoksų ir anglikonų vyskupų Kristaus kape Jeruzalėje.

Aliejai yra skirti įgalinti mus, kad galėtume savo gyvenime vykdyti Dievo valią. Kaip Jėzus, kuris atėjo vykdyti Tėvo valią, o ne savąją. Dievas nuo seno naudoja įvairius įrankius, kad mes, kaip bendradarbiai, galėtume įvykdyti misiją, kuri mums yra suteikta.

Sakramentams naudojama duona ir vynas, aliejus ir vanduo. Bet svarbiausia – tai yra Šventosios Dvasios veikimas, kuris perkeičia duoną ir vyną. Perkeičia ir įgalina mus pačius. Krikštu žmogus yra perkeistas tapti Dievo vaiku. Kunigystės šventimuose per rankų uždėjimą, maldą, aliejų patepimą mes buvome perkeisti būti Dievo kunigais, vykdyti labai ypatingą misiją – vesti Dievo tautą ir kartu su ja keliauti Dievo karalystės link. Esame paženklinti ir įgalinti.

Eucharistinėje maldoje kartojasi frazė „Šventosios Dvasios galia“. Ta galia graikų kalboje yra dynamis (gr. δύναμις), šį žodį mes geriau žinome savo kalba kaip „dinamitas“ – sprogimo galia. Mes pamirštame, kad ją nešame viduje. Visi krikščionys, bet ypatingu būdu – kunigai. Tas patepimas, kurį mes gavome, mus perkeitė.

Žinome tris sakramentus, kurie palieka neišdildomą žymę – Krikštas, Sutvirtinimas ir Kunigystė. Jie yra mums skirti, kad mes eitume šventumo keliu ir vestume Dievo tautą šventumo keliu. Būtina, kad nepamirštume, jog tuo keliu eidami (kaip išgyvensime per ateinančias dienas), mes irgi nešame mums suteiktą kryžių, mes nešame kartu su Jėzumi jo kryžių. Negalime pamiršti, kad mes tai darome ir tą galią nešame moliniuose induose – mūsų žmogiškume ir mūsų silpnume. Mums reikia tų pačių sakramentų, kuriuos teikiame kitiems, kad liktume ištikimi savo pašaukime.

Šiose Mišiose netrukus atnaujinsime kunigystės pažadus. Tą darome nešdami ir savo nuodėmes, savo neištikimybes kelyje, kuriuo einame. Ir mes nesame pirmi. Šį vakarą, Paskutinės vakarienės Mišiose, prisiminsime didžiulę išdavystę, kurią padarė vienas iš apaštalų – Judas. Atsiminsime, kaip Petras iš baimės išsižadėjo paties Jėzaus. Bet Jis nepalieka mūsų vienų. Kaip ir Petrui po Prisikėlimo Jėzus užduoda klausimą „Ar mane myli?“, taip ir šiandien, atsiliepdami į mūsų kunigystės pažadų klausimus, atsakydami „noriu“ išreiškiame: taip, Jėzau, tu žinai, kad aš tave myliu – nepaisant savo klaidų, savo silpnumų. Ir kartu mūsų santykis su Juo keičiasi. Pora santuokoje kasdien atnaujina pasiryžimą vienas kitam nepaisant sunkumų, bet jų tarpusavio meilė keičiasi metai iš metų. Taip ir mes einame kunigystės kelyje. Mūsų santykis su Jėzumi irgi keičiasi, auga, gilėja.

Atnaujinant pažadus šiandien – mums vienas iš svarbių priminimų, kad ne tik mes sakome Jėzui: žinai, kad aš tave myliu, bet ir Jis primena mums, kad Jis mus myli, kad Jis mus pasirinko šiai misijai pagal savo valią, o mes sutikome eiti tuo keliu. Ir aš kaip jūsų vyskupas noriu šiandien dar kartą jums padėkoti, kad nežiūrint sunkumų, nežiūrint nuovargio kas dieną atsikeliate ir pasakote Jėzui: taip, toliau tarnausiu, nes, Viešpatie, žinai, kad tave myliu.

Klausimų šiandien mažiau nei šventimų dieną: ar norite atnaujinti, ar norite dar labiau susivienyti su Viešpačiu Jėzumi? Jis traukia mus vis giliau į santykį su Juo. Tai, kas buvo pasakyta apaštalams per Paskutinę vakarienę, yra taikoma ir mums: „Jus aš draugais vadinu.“ Mes esame kviečiami ne tik būti tarnais, mes esame kviečiami būti artimais Jėzaus draugais. Tai reiškia su Juo kasdien nešti kryžiaus naštą, bet kartu nenuleisti akių nuo Prisikėlusiojo šlovės spindesio ir jo mums teikiamos ramybės.

Santykis su Jėzumi yra pirmas dalykas, o tai, ką mes darome Dievo tautai, – yra antrasis: aukoti Mišias, kitas pamaldas, skelbti Dievo žodį, nuoširdžiai rūpintis sielomis sekant Kristaus pavyzdžiu. Iš artimo santykio per maldos gyvenimą esame kviečiami drąsiai žengti į dvasinės kovos lauką ir rūpintis sužeistaisiais, dažnai karo lauko ligoninės sąlygomis, kaip mini Šventasis Tėvas. Būti, kaip giedosime prefacijoje, pasiruošę gyvybę už Kristų ir žmonių išganymą atiduoti. Tą mes pasižadėjom savo kunigystės šventimų dieną, tą mes atnaujiname ir šiandien. Patepti būti kunigais, aukojančiais auką, ir patys būdami ta auka, užtardami maldoje ir teikdami sakramentus. Mes patepti būti pranašais, mokytojais, Dievo Karalystės šaukliais. Mes esame patepti tarnauti.

Šiomis dienomis išgyvensime naujai Velykų slėpinį ir tai mums primins, kad giliausioje tamsoje negalime pamiršti, kad Šviesa nugali. Kad Šviesa nugalėjo tamsą, kad Kristus nugalėjo mirtį ir duoda jėgų Šventosios Dvasios galia vykdyti mums patikėtą krikščionio ir kunigo misiją. Atverkime savo širdis, kad Viešpaties Dvasia ir Jo galia atnaujintų mūsų kunigystę šiandien. Ir atnaujintų Šventosios Dvasios veikimu kiekvieno mūsų asmeninį santykį su Viešpačiu, kuris mus pašaukė, patepė ir siunčia į šį pasaulį, kad Jis galėtų visą pasaulį išgelbėti. Amen.

Arkivyskupas Gintaras Grušas
Pamokslas Krizmos šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2023 m. balandžio 6 d.

Stalo palaiminimas Kristaus Prisikėlimo sekmadienį

Šeimos tėvas arba vadovas uždega žvakę ant stalo ir taria:

Kristus prisikėlė! Aleliuja!

Visi atsako: Iš tikrųjų prisikėlė! Aleliuja!

 

Po to vienas iš dalyvaujančiųjų skaito Šventojo Rašto tekstą.

1 Tes 5, 16–18 Visuomet džiaukitės.

Broliai ir seserys, pasiklausykite apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams.

Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.

Arba:

Mt 6, 31ab. 32b–33 Nesisielokite ir neklausinėkite: „Ką valgysime?“

Broliai ir seserys, pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.

Nesisielokite ir neklausinėkite: „Ką valgysime? “ arba: „Ką gersime?“ Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

 

Po skaitinio vadovas taria:

Melskimės. Su džiaugsmu šloviname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, kuris, prisikėlęs iš numirusių, pasirodei mokiniams laužydamas duoną; ateik, Viešpatie, tarp mūsų, kai dėkodami valgome šias dovanas: priimk mus, tave priimančius kaip svečią savo broliuose ir seseryse, prie stalo savo Karalystėje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen.

Pavalgius šeimos tėvas arba vadovas taria:

Mokiniai pažino Viešpatį, aleliuja.

Visi: Kai jis laužė duoną, aleliuja.

 

Vadovas:

Melskimės. Dieve, gyvybės Šaltini, išliek į mūsų širdis Velykų džiaugsmą; davęs mums žemiško maisto, leisk nuolat gyventi nauju gyvenimu, kurį prisikeldamas Kristus mums pelnė ir gailestingai suteikė. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

Visi: Amen.

Iš „Palaiminimo apeigos“

Malda už Ukrainą ir jos žmones Katedros aikštėje

Nuotraukos autorius Nail Garejev

 

Balandžio 3 dieną arkivyskupas Gintaras Grušas dalyvavo mitinge Katedros aikštėje, skirtame Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose žuvusiems atminti. Ukrainai palaikyti mitingai Katedros aikštėje vyksta kiekvieną pirmadienio vakarą.

Kalbėdamas arkivyskupas ragino pasitikėti Dievu ir daryti tai, kas priklauso nuo mūsų. Taip pat pakvietė maldai už Ukrainos tautą ir jos žmones.

Malda, kurią dar karo pradžioje pasiūlė Vilniuje tarnaujantys vienuoliai ukrainiečiai bazilijonai:

Mūsų Viešpatie Dieve, Tu išklausei Mozę, kai jis iškėlė į Tave rankas, ir stiprinai Izraelio tautą kovoje su amalekiečiais: davei ginklų Jozuei eiti į mūšį ir saulei įsakei sustoti.
Ir dabar, Viešpatie, išgirsk mus, Tau besimeldžiančius.

Savo jėga stiprink pamaldžią ukrainiečių tautą, palaimink jos darbus, padidink jos šlovę pergale prieš priešą.
Savo visagale dešine stiprink Ukrainos valstybę, apsaugok kariuomenę, siųsk savo angelą stiprinti Ukrainos tautos gynėjų, duok jiems visko, ko prašo savo išganymui.
Panaikink priešiškumą ir įtvirtink taiką. Ištiesk, Viešpatie, savo neregimą dešinę, kuri Tavo tarnus visuose dalykuose užtaria.
O tiems, kuriems Tavo valia skirta paaukoti gyvybę kare už krikščionių tikėjimą, Ukrainos pamaldžius žmones ir valstybę, atleisk nuodėmes ir Tavo teisingo atpildo dieną įteik nemirtingumo vainikus.

Nes Tavo yra valdžia, karalystė ir galia, iš Tavęs visi mes gauname pagalbą, pasitikime Tavimi ir garbiname Tave – Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

****

МОЛИТВА, КОЛИ БАТЬКІВЩИНА В НЕБЕЗПЕЦІ

Господи Боже наш, Ти вислухав Мойсея, коли він простягав до Тебе руки, і народ ізраїльський зміцнив на амаликитян, озброїв Ісуса Навина на битву та повелів сонцю спинитися. 

Ти й нині, Владико, почуй нас, що молимося до Тебе. Зміцни силою Твоєю побожний народ наш, благослови його справи, примнож славу його перемогою над ворогом, зміцни всемогутньою Твоєю правицею нашу державу, збережи військо, пошли ангела Твого на зміцнення захисників народу нашого, подай нам усе, що просимо для спасіння; примири ворожнечу і мир утверди. Простягни, Господи, невидиму правицю Твою, яка слуг Твоїх заступає в усьому. Тим же, кому судив Ти покласти душу свою на війні за християнську віру, побожний народ наш і державу, прости їхні провини і в день праведної Твоєї відплати подай вінці нетління. 

Бо Твоя є влада, Царство і сила, від Тебе допомогу всі приймаємо, на Тебе надію покладаємо і Тобі славу возсилаємо, Отцю, і Сину, і Святому Духові, нині, і повсякчас, і на віки віків. Амінь.

Vysk. Arūno Poniškaičio homilija Verbų sekmadienį

Brangieji,

ką tik girdėjome Kristaus kančios istoriją, kuri yra labai svarbus šios dienos liturgijos momentas. Kristaus kančios istorijoje sutinkame daug įvairių veikėjų, per kuriuos esame kviečiami atpažinti ir save kaip šios istorijos dalyvius. Kaip dalyvius, ne kaip stebėtojus.

Kai kurie iš šių dalyvių yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, apaštalas Petras. Jis – Uola, pirmasis iš apaštalų, mūsų regimas brangiuose paveiksluose, kaip ir šioje Vilniaus Katedroje tarp kitų apaštalų paveikslų. Jo vardu vadinasi didingos bažnyčios, įskaitant ir pačią didžiausią bei svarbiausią katalikų šventovę – Šv. Petro baziliką Romoje, pastatytą ant jo kapo.

Kita vertus, Kristaus kančios istorija parodo apaštalą Petrą ir labai žmogišką. Jame galime atpažinti kiekvienas ir save. Kaip konkrečiai?

Iš vienos pusės, apaštalas Petras dega nuoširdžiu uolumu. Jis ryžtingai sako Jėzui: aš niekuomet tavimi nepasipiktinsiu, aš niekuomet tavęs neišsiginsiu. Jei net visi pasipiktintų, jei net mirti reikėtų… Gražūs ir neabejotinai nuoširdūs žodžiai. Tik juose skamba tas taip gerai mums asmeniškai pažįstamas „Aš ne toks kaip kiti“, „Aš susitvarkysiu“, „Aš pats“.

Tačiau tas „aš“ pasirodo besąs birus smėlis, kuriame prasmenga visi didingi žodžiai. Tik atsirėmęs į Jėzų Petras išties tampa Uola, ant kurios Viešpats stato savo Bažnyčią: pragaro vartai jos nenugali ir nenugalės.

Kristaus Kančios istorija parodo apaštalą dar Petrą esantį pakeliui į tokį supratimą. Ir mes visi dar esame pakeliui. Po garsių žodžių ateina metas darbams, veiksmui. O štai veiksmo, kokio norėtųsi, taigi nėra, lyg tyčia. Getsemanės sode naktis. Tyla. Ir mirtinai nuliūdęs Jėzus, tiesiog prašantis pabūti kartu su Juo. Tokioje situacijoje miegas pasirodo neįveikiamas. Galėtume paklausti savęs, kiek kartų esame apsnūdę, kai Dievas netoliese prakaituoja krauju savo mažutėliuose: nuliūdusiuose, pasimetusiuose ir kartais nieko daugiau neprašančiuose, kaip tik pabūti šalia…

Bet štai prasideda veiksmas ir tuojau išvaiko mieguistumą. Pasirodo didelis ginkluotas būrys, kuris suima Jėzų. Kaip ir viskas aišku: tai priešai – reikia ginti Dievą ir Jo karalystę. Reikia smogti kalaviju. Bet kažkaip praslysta pro ausis, kad Jėzus į tų priešų vedlį kreipiasi ne „Niekše!“, „Išdavike!“ ar kaip nors panašiai, bet tiesiog sako: „Bičiuli, ko atėjai?“ (Mt 26, 50)…

Tada, kiek vėliau, apaštalas Petras tampa stebėtoju iš tolo, besidominčiu, kaip viskas baigsis. Ir štai šis drąsus, ryžtingas vyras yra atpažįstamas kaip buvęs su Jėzumi. Atpažįstamas vienos tarnaitės, paskui kitos, netrukus kitų ten stovėjusiųjų. Ir kiekvieną kartą Petras ryžtingai – net prisiekinėdamas ir dievagodamasis – išsigina: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ (Mt 26, 72).

Galime klausti savęs, kiek kartų mano gyvenimas, elgesys, pastangos būti „kaip visi“ tiesiog reiškia teiginį „Aš Jėzaus nepažįstu“. Na taip, esu krikščionis, gal netgi pajėgus gynybiškai, agresyviai reaguoti prieš kurią nors kito klaidą, nuodėmę, bet kasdienybėje, kur būti tokio nusiteikimo kaip Jėzus man asmeniškai pasirodo nepatogu, neapsimoka, – aš Jo „nepažįstu“. Ar ne dėl to, kad nemaža Bažnyčios bendruomenės dalis taip greitai, lengvai ir nepastebimai ištirpsta toje masėje „Jėzaus nepažįstančių“, pavieniai gynybiniai Bažnyčios narių smūgiai gynybiniais kalavijais vis pasirodo taip ne laiku, ne vietoje, pro šalį…

Brangieji, Kristaus kančios istorijos centre visgi nepaliauja šviesti Dievo meilė ir gailestingumas. Jėzaus kraujas išlietas ne tam, kad šauktųsi dangaus keršto, bet išlietas nuodėmėms atleisti.  Ir kiekvieną kartą šventosiose Mišiose mes girdime tuos žodžius: Jėzaus Kraujas – nuodėmėms atleisti. Pirmiausia mano ir tavo nuodėmėms. Jėzau, duok, kad tai suprasčiau. Kad Tave pažinčiau ir Tavęs neišsiginčiau. Amen.

+ Arūnas Poniškaitis
Homilija, sakyta Kristaus kančios (Verbų) sekmadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, 2023 m. balandžio 2 d.

Didžiojo Tridienio ir šv. Velykų pamaldų tvarkaraštis, 2023

Skelbiame 2023 m. Didžiojo Tridienio ir šv. Velykų pamaldų tvarkaraštį Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose.

Atnaujinta 2023 m. balandžio 7 d.

Tvarkaraštis yra nuolat pildomas. Jei sąraše nerandate bažnyčios, kviečiame informacijos ieškoti parapijų internetiniuose puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose ir bažnyčių skelbimų lentose.

 

Vilniaus Išganytojo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.30 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:9.15 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:22.00 LT
Šv. Velykų Mišios:8.00 PL, 10.00 LT, 12.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:12.00 LT, 18.30 PL
Vilniaus Šv. Teresės
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.00 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.00 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:19.00 PL, 21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 PL, 9.00 LT, 11.00 LT, 13.00 PL, 15.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:11.00 LT, 13.00 PL, 17.00 PL, 18.00 LT
Vilniaus šv. Kryžiaus
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:17.15 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:20.00 LT
Šv. Velykų Mišios:11.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:11.00 LT
Vilniaus Šventosios Dvasios
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:19.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:15.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:19.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:21.00 PL
Šv. Velykų Mišios:7.00 PL, 10.30 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.30 PL 15.00 PL 18.00 PL
Vilniaus Šv. ap. Pilypo ir Jokūbo (Dominikonų)
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 LT, 20.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:15.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT, 20.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:20.00 LT, 23.00 PL
Šv. Velykų Mišios:7.00 PL, 9.00 LT, 11.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:11.00 LT, 16.00 PL
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.00 PL, 18.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.00 PL, 18.30 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:17.00 PL, 19.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 LT, 9.00 PL, 17.00 PL, 18.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:7.30 LT, 8.30 PL, 10.00 LT, 11.30 LT, 13.00 PL, 17.00 PL, 18.00 LT
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų)
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 LT, PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT, PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:23.00 LT, PL
Šv. Velykų Mišios:10.00 LT, 11.30 PL, 13.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.00 LT, 11.30 PL, 13.00 PL
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų)
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:9.00 EN, 10.30 LT, 13.00 LT, 17.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.30 LT, 17.00 LT
Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų)
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.30 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:16.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.30 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:20.00 LT
Šv. Velykų Mišios:9.00 RU, 10.30 LT, 12.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:12.00 LT
Vilniaus Visų Šventųjų
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.30 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:17.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.30 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:18.00 PL, 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.30 PL, 9.00 LT,  12.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.30 PL, 12.00 LT
Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:15.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:8.00 LT, 10.00 LT, 11.15 LT, 12.30 LT, 17.30 LT, 18.30 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:8.00 LT, 10.00 LT., 12.30 LT., 17.30 LT
Dievo Gailestingumo šventovė
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:20.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:20.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:20.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 LT, 10.00 LT, 12.00 LT, 16.00PL, 18.00 LT, 20.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.00 LT, 12.00 LT, 16.00PL, 18.00 LT, 20.00 LT
Kristaus prisikėlimo koplyčia Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:15.00 LT/PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:15.00 LT/PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:15.00 LT/PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:11.00 LT/PL
Šv. Velykų Mišios:11.00 LT/PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:15.00 LT/PL
Vilniaus šv. Jono Bosko
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.00 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:15.00 LT, 16.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.00 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:19.00 LT, 21.30 PL
Šv. Velykų Mišios:7.00 LT, 9.00 PL, 11.00 LT, 13.00 PL, 19.00 LT,
Antros šv. Velykų dienos Mišios:8.00 LT, 9.30 PL, 11.00 LT, 13.00 PL, 19.00 LT
Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės)
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00PL, 20.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:17.15 PL, 19.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 PL, 20.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:18.00 PL, 21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 PL, 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.00 PL, 11.30 LT
Vilniaus šv. Jono Pauliaus II
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.30 PL, 19.30 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:17.00 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.30 PL, 19.30 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:18.30 PL, 21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:8.00 PL, 10.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios:10.30 LT, 12.30 PL
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:17.00 LT, 19.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:17.00 LT, 19.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:19.00 LT, 21.00 PL
Šv. Velykų Mišios:7.00 LT, 9.00 PL, 11.30 LT, 13.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:7.00 LT, 8.00 PL, 9.00 PL, 10.30 LT, 11.30 LT, 13.00 PL, 17.00 LT, 18.00 PL
Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:18.00 PL, 20.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:18.00 PL, 20.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:18.00 PL, 21.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 PL, 9.00 LT, 12.00 LT, 14.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:8.00 PL, 10.00 LT, 12.00 LT, 14.00 PL
Vilniaus Dievo Apvaizdos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:16.30 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:16.30 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:16.30 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:16.30 PL, 19.00 LT
Šv. Velykų Mišios:7.00 LT, 9.00 PL, 11.30 LT, 13.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios:8.30 PL, 10.00 L7, 11.30 LT, 13.00 PL
Vilniaus VUL Santaros klinikų Dievo Gailestingumo koplyčia

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

16.30 LT

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

15.00 LT

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

15.30 LT

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

18.00 LT

Šv. Velykų Mišios:

11.00 LT

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

11.00 LT

Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

17.00 PL, 19.00 LT

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

13.00 PL, 15.00 LT

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

17.00 PL, 19.00 LT

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

19.00 PL, 21.00 LT

Šv. Velykų Mišios:

7.00 PL, 9.00 LT, 12.00 LT, 13.30 PL

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

9.00 PL, 10.30 LT, 12.00 LT, 13.30 PL

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

18.00 LT/PL/LOT

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

17.00 LT/PL

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

18.00 LT/PL/LOT

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

20.00 LT/PL/LOT

Šv. Velykų Mišios:

7.00 PL, 9.00 LT

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

10.00 PL, 11.30 LT

Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

17.00 LT, 19.00 PL

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

16.15 LT, 18.15 PL

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

17.00 LT, 19.00 PL

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

17.00 PL, 19.00 LT

Šv. Velykų Mišios:

7.00 PL, 9.00 LT

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

9.00 PL, 11.00 LT

Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

17.00 LT, 19.00 PL

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

15.00 PL

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

17.00 LT, 19.00 PL

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

18.00 LT, 20.30 PL

Šv. Velykų Mišios:

7.00 PL, 9.30 LT

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

8.00 PL, 10.00 PL, 12.00 LT, 13.00 RU

Grigiškių Šventosios Dvasios

Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios:

18.00 PL/LT

Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias:

 

Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos:

19.00 LT/PL

Didysis šeštadienis. Velykų vigilija:

20.00 LT/PL

Šv. Velykų Mišios:

6.00 PL, 8.00 LT

Antros šv. Velykų dienos Mišios:

10.00 LT, 12.00 PL

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 8.00 LT/PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.00 LT
Balingrado Dievo Apvaizdos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 16.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 16.30 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 16.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 16.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 PL
Buivydžių Šv. Jurgio
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.30 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 9.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 12.00 PL
Didžiasalio koplyčia
Šv. Velykų Mišios: 10.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT
Dubičių Švč. Jėzaus Širdies
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.00 LT
Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 9.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 PL
Grigiškių Šventosios Dvasios
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL/LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 19.00 LT/PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT/PL
Šv. Velykų Mišios: 6.00 PL, 8.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT, 12.00 PL
Jašiūnų šv. Onos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 15.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 PL/LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL, 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.00 PL
Juodšilių Pal. Mykolo Sopočkos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 LT, 19.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 18.20 LT/PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 LT, 19.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 LT, 21.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 10.00 LT, 12.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT, 12.00 PL
Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 16.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 12.00 LT
Kalesninkų Švč. Mergeles Marijon Nekaltojo Prasidėjimo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL / LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL / LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 PL / LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL / LT
Kačergiškėje Šv. Jono Krikštytojo koplyčia
Šv. Velykų Mišios: 9.00 LT
Kenos Aušros Vartų Dievo Motinos 
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 20.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 20.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.30 PL
Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.15 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 6.30 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 12.00 PL
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 17.00 PL, 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 LT, 9.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 PL, 12.00 LT
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 19.00 PL/LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 18.00 PL/LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 19.00 PL/LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 21.00 PL/LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL, 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.00 PL, 13.00 LT
Marcinkonių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 18.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT
Medininkų Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 15.30 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 16.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 6.00 PL, 12.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 PL, 12.00 PL
Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.30 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 PL-Lt
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL-Lt
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 PL,11.00 PL
Mostiškių Švč. Mergelės Marijos Šeimų Globėjos koplyčia
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 15.30 PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 12.30 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 15.30 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 15.30 PL
Šv. Velykų Mišios: 9.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 PL
Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT
Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 PL, 19.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 PL, 19.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 17.00 PL, 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 6.30 PL, 8.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 PL, 10.30 PL, 12.00 LT
Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT/PL/LOT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.00 LT/PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 LT/PL/LOT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT/PL/LOT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL, 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 PL, 11.30 LT
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 20.00 PL/LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 20.00 PL/LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 21.00 PL/LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL/LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.45 LT, 12.15 PL
Paringio Švč. Jėzaus Širdies
Šv. Velykų Mišios: 10.30 LT
Reškutėnų Šv. Izidoriaus
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 16.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 15.30 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 16.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 17.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 8.30 LT
Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 19.00 LT,PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 19.00 LT,PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 LT,PL
Šv. Velykų Mišios: 07.00 PL, 09.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 LT, 12.00 PL
Rudnios Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Globėjos 
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 16.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 10.00 LT
Rūdninkų Švč. Trejybės
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL-LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL-LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 PL-LT
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL, 9.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.45 PL
Rykantų Švč. Trejybės
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT/PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 19.00 LT/PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT/PL
Šv. Velykų Mišios: 8.30 LT/PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 8.30 LT/PL
Sudervės Švč. Trejybės
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL, 20.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.15 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL, 20.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 PL, 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 7.30 PL, 11.30 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.30 PL, 13.00 Lt
Sužionių Šv. Felikso Valua
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 17.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 10.00 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 12.00 PL
Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 PL/LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 16.00 PL/LT miesto gatvėmis
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 PL/LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 18.00 LT, 20.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 7.00 PL, 9.00 LT, 10.30 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.00 LT, 10.30 PL, 12.00 PL
Šilėnų Švč. Mergelės Marijos
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 16.00 PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 16.00 PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 16.00 PL
Šv. Velykų Mišios: 9.30 PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 9.30 PL
Švenčionių Visų Šventųjų
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT-PL
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 18.00 LT-PL
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.30 LT-PL
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 19.00 LT-PL
Šv. Velykų Mišios: 9.00 LT-PL
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 10.00 PL, 12.00 LT
Tverečiaus Švč. Trejybės 
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 17.00 LT
Didysis penktadienis. Kryžiaus kelias: 17.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 17.30 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 17.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 8.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 12.45 LT
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo
Didysis ketvirtadienis. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios: 18.00 LT
Didysis penktadienis. Kristaus Kančios pamaldos: 18.00 LT
Didysis šeštadienis. Velykų vigilija: 20.00 LT
Šv. Velykų Mišios: 8.00 LT
Antros šv. Velykų dienos Mišios: 11.00 LT

Gavėnios rekolekcijos Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose, 2023

Skelbiame Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose vyksiančių gavėnios (2023 m.) rekolekcijų ir sutaikinimo pamaldų laiką.

(sąrašas atnaujintas 2023-03-27)

Sąrašas yra pildomas, tačiau, jei nerasite savo bažnyčios, kviečiame informacijos ieškoti parapijos puslapyje, socialinių tinklų paskyrose ar skelbimų lentoje.

VILNIAUS MIESTE:
Bažnyčia ar koplyčia Rekolekcijos ir / ar Susitaikymo pamaldos
Vilniaus arkikatedra bazilika Rekolekcijos kiekvieną gavėnios šeštadienį 16.45. Programa
„24 valandos Viešpačiui“ – kovo 17 d., po 17.30 val. šv. Mišių prasidės Švenčiausiojo Sakramento adoracija, vyks Susitaikymo pamaldos, išpažinčių bus klausoma visą parą.
Vilniaus Išganytojo (joanitų) Maldos vakaras: kovo 21 d., 18.30 šv. Mišios, paskaita, adoracija, išpažinčių klausymas
Gavėnios rekolekcijos: balandžio 3–5 d., 18.30 val. šv. Mišios, paskaita, adoracija, išpažinčių klausymas
Tridienio rekolekcijos jaunimui balandžio 6–9 d. Registracija
Vilniaus Šv. Jono Bosko  Rekolekcijos kovo 24–26 d.
Kovo 24 d.: Kryžiaus kelias 17.15 PL, 19.45 LT, 18.00 PL ir 19.00 LT.
Kovo 25 d.: 10.00 LT, 18.00 PL ir 19.00 LT.
Kovo 26 d.: 9.30 ir 13.00 PL; 8.00, 11.00, 15.00, 19.00 LT. Išpažinčių klausoma prieš ir per kiekvienas šv. Mišias.
Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) Kovo 29–30 d.: 15.00–18.00 Švč. Sakramento adoracija. Išpažinčių klausymas. Šv. Mišios 18.00 PL ir 19.00 LT
Kovo 31 d.: 15.00–17.30 Švč. Sakramento adoracija. Išpažinčių klausymas. 17.30 Kryžiaus kelias PL; 18.00 šv. Mišios PL; 18.30 Kryžiaus kelias LT; 19.00 šv. Mišios LT.
Vilniaus Šv. Teresės Rekolekcijos kovo 30 – balandžio 1 d. 17.00 PL ir 18.00 LT.
Vilniaus Šv. Kryžiaus ANGLŲ KALBA rekolekcijos balandžio 1 d. 16.00
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II Kovo 25 d. 10.00–20.00 Švč. Sakramento adoracija ir Išpažinčių klausymas
Kovo 26 d. šv.Mišios 10.30 LT, 12.30 PL, 14.00 LT
Vilniaus Šventosios Dvasios Kovo 27–28 d. 15.00 ir 18.00 PL
Vilniaus Šv. ap. Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) Sutaikinimo pamaldos
kovo 21 d. 19.00 PL
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo Kovo 17 d. 17.00 LT, 18.00 LT
Kovo 18 d. 7.30 LT, 8.30 PL, 10.00 LT, 17.00 PL, 18.00 LT
Kovo 19 d. 7.30 LT, 8.30 PL, 10.00 LT, 11.30 LT, 13.00 PL, 17.00 PL, 18.00 LT
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų(pranciškonų) Rekolekcijos kovo 26–29 d.
Kovo 26 d.
10.00 šv. Mišios su rekolekcijų pamokslų (LT)
11.30 šv. Mišios su rekolekcijų pamokslu (PL)
13.00 šv. Mišios su rekolekcijų pamokslu (PL)
Kovo 27–29 d.:
16.00 Švč. Sakramento Adoracija
17.30 šv. Mišios su rekolekcijų pamokslu (LT)
19.00 šv. Mišios su rekolekcijų pamokslu (PL)
Išpažinčių klausoma Švč. Sakramento adoracijos metu, prieš šv. Mišias ir jų metu.
Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo Rekolekcijos balandžio 3–5 d. 17.00 PL, 19.00 LT
Susitaikinimo pamaldos balandžio 5 d. 18.00 PL/LT
Kristaus Prisikėlimo koplyčiaRespublikinėje Vilniaus universitetinėjeligoninėje Susitaikymo pamaldos
kovo 19 d. 11.00 LT ir PL
Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus Susitaikymo pamaldos
kovo 29 d. 18.00
Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) Kovo 24 d. 18.00
Vilniaus Visų Šventųjų Balandžio 1 d. 12.00 LT, 14.00 PL
Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčia Kovo 30 d. 17.00 PL, 18.00 LT.
Kovo 31 d. 17.00 PL, 18.00 LT.
Balandžio 1 d. 8.00 PL, 10.00 PL, 12.00 LT, 17.00 PL.
Vilniaus Dievo Apvaizdos Balandžio 2 d. 11.30 LT, 13.00 PL, 16.30 PL, 18.00 LT
Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio Kovo 26 d. Pamaldos sekmadienio tvarka.
Dievo Gailestingumo švenotovė Kovo 29-31 d. 10.00 LT, 12.00 LT, 16.00 PL, 20.00 LT
Grigiškių Šventosios Dvasios Kovo 6 d. 17.00 Išpažintis, 18.00 Šv. Mišios (LT)
Kovo 7 d. 17.00 Išpažintis, 18.00 Šv. Mišios (PL)
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko Kovo 25 d. 11.00 (jaunimui), 18.00
KITOSE VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS BAŽNYČIOSE:
Bažnyčia ar koplyčia Rekolekcijos ir / ar Susitaikymo pamaldos
Balingrado Dievo Apvaizdos Bažnyčia Balandžio 1 d. 10.00 PL
Buivydžių Šv. Jurgio Bažnyčia Balandžio 1 d. 12.00 PL
Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio Balandžio 1 d. 9.00 PL. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias
Jašiūnų šv. Onos Kovo 24 d.
11.30 – Išpažintis ir šv. Mišios LT
13.00 – Išpažintis ir šv. Mišios PL
17.00 – Išpažintis
18.00 – šv. Mišios PL
18.45 – Kryžiaus Kelias PL
Kovo 25 d.
16.00 – Išpažintis
17.00 – šv. Mišios PL
Juodšilių Pal. kun. Mykolo Sopočkos Kovo 22 d. 16.00 LT, 18.00 LT
Kovo 23d. 12.00 PL, 16.00 PL, 18.00 PL
Kačergiškėje – Šv. Jono Krikštytojo koplyčia Balandžio 2 d. 12.00 LT
Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo Kovo 31 d. 9.00 PL, 18.00 PL
Balandžio 1 d. 12.00 PL
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Kovo 24 d. 17.00 PL ir 18.00 LT
Kovo 25 d. 10.00 PL ir 12.00 LT
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Balandžio 1 d. 11.00 PL, 13.00 LT
Medininkų Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero Kovo 25 d. 9.00, 16.00
Kovo 26 d. 9.00, 10.30, 12.00
Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Kovo 20 ir 21 d. 17.00
Mostiškėse – Švč.Mergelės Marijos Šeimų Globėjos koplyčia  Kovo 31 d. 15.00 PL
Balandžio 1 d. 9.00 PL
Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos  Balandžio 2 d. 10.00 LT
Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo  Kovo 16–17 d. 10.00 PL, 17.00 PL, 18.00 LT
Kovo 18 d.  9.00 PL, 10.30 PL, 12.00 LT
Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko Kovo 25 d. 11.00 (jaunimui), 18.00
Paringio Švč. Jėzaus Širdies Balandžio 2 d. 13.30 LT
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies Kovo 31 d. 12.00 PL (vaikams ir jaunimui); 18.00 PL/LT Kryžiaus kelias, po jo šv. Misios PL/ LT.
Balandžio 1 d. 10.45 LT, 12.15 PL. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias ir jų metu.
Reškutėnų Šv. Izidoriaus Kovo 26 d. 8.00 LT
Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos Kovo 28 d. 18.00 LT,PL
Rūdninkų Švč. Trejybės Balandžio 1 d. 17.00
Sužionių Šv. Felikso Valua  Kovo 17 d. 12.00 PL
Švenčionių Visų Šventųjų Kovo 25 d. Sutaikinimo sakramento šventimas nuo 12.00 iki 13.00 val. Šv. Mišios 13:00 val. LT/PL
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo Kovo 31 d. 13.00 LT ir 18.00 LT
Balandžio 1 d. 11.00 LT ir 13.00 LT

INFORMACIJA PILDOMA. Jei norite pranešti apie sutaikinimo pamaldų ir advento rekolekcijų laiką Jūsų bažnyčioje, prašytume rašyti agne.markauskaite@vilnensis.lt.

Arkivysk. G. Grušo pranešimas konferencijoje „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“

Jūsų Šventenybe,
Seimo pirmininke,
Ministre pirmininke,
Eminencijos ir Ekscelencijos,
Europos parlamento ir Seimo nariai,
Ponios ir ponai,
Bičiuliai,

Didelė garbė dalyvauti šioje reikšmingoje konferencijoje, kurioje aptariama religinių bendruomenių reakcija į konfliktus ir į karo rykštę. Dėkoju konferenciją surengusiems valdžios pareigūnams ir Europos Parlamento nariams, o ypač dėkoju Jo Šventenybei Patriarchui Baltramiejui, kurio dalyvavimas suteikia šiai diskusijai dar daugiau svarbos ir vertės.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, mes čia, Europos širdyje, susidūrėme su būtinybe spręsti visiškai naują situaciją.

Kaip krikščionys mes žinome, kad taika nėra vien tik karo nebuvimas, ji reikalauja pagarbos ir gyvos bendrystės su kiekvienu iš mūsų kaimynų. Vienintelis kelias pirmyn yra per atleidimą ir susitaikymą, o tikrąją taiką kuria tik meilė.

Tačiau žiaurumai, kurių liudininkais tampame, kasdien mums meta iššūkį. Aštuoni milijonai žmonių tapo šalies viduje perkeltaisiais asmenimis, daugelis kirto Ukrainos sienas, ieškodami prieglobsčio užsienyje. Kol kas neįmanoma suskaičiuoti, kiek vaikų buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti svetur, o didėjantis našlaičių skaičius, taip pat nekaltų vaikų žūtys ir toliau drasko mūsų širdis. Mus slegia didžiulės destrukcijos vaizdai ir karo atneštos aukos.

Šiandien susiduriame su naujos rūšies karu. Nors jau seniai nuogąstaujame dėl branduolinės grėsmės, kai kuriais atžvilgiais šio karo ginklai yra ne mažiau siaubingi. Susiduriame su „hibridiniu karu“ – t. y. karu, kuris vykdomas ne tik tradiciniais kariniais ginklais, bet ir informaciniu karu, po to ir ekonominiu karu, taip pat teroro aktais. Tačiau tai nėra ir negali būti religiniu karu.

Mums ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad karo naratyvą nuspalvino religinis atspalvis. Maskvos patriarcho Kirilo karingos homilijos mus pribloškė. Kartu mus guodžia daugelio taikos vyrų pozicija.

Jau 2022 m. kovo 13 d., nepraėjus nei mėnesiui nuo konflikto pradžios, Popiežius Pranciškus po Viešpaties Angelomaldos pareiškė: „Dievas yra tik taikos, ne karo Dievas, o tie, kurie remia smurtą, išniekina jo vardą. Dabar tyliai melskimės už tuos, kurie kenčia, ir prašykime, kad Dievas atverstų širdis tvirtam taikos siekiui.“ Iš Maskvos patriarchato ir tų seseriškų bažnyčių, kurios nesutinka nei pritarti karui nei palaiminti jį, pareiškimų žinome, kad karas Ukrainoje taip pat yra ekumeninio susiskaldymo priežastis.

Prieš dvejus metus Konstantinopolio Visuotinis Patriarchatas paskelbė dokumentą „Už pasaulio gyvenimą. Ortodoksų Bažnyčios socialinio etoso link“. Tai pirmasis socialinės doktrinos santrauka, parašyta Ortodoksų pasaulyje. Tame tekste parašyta, kad nedviprasmiškai smerkdama bet kokį smurtą, ji vis dėlto pripažįsta tragišką būtinybę individams, bendruomenėms ar valstybėms, pasitelkiant jėgą, gintis nuo tiesioginės smurto grėsmės, tačiau sistemiškai neapibrėžia „teisingo karo“ sąvokos.

Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos santraukoje skaitome, kad agresyvus karas iš esmės yra amoralus. Tragišku atveju, kai toks karas prasideda, užpultos valstybės vadovai turi teisę ir pareigą organizuoti gynybą netgi panaudodami ginkluotą jėgą. Kad toks jėgos panaudojimas būtų teisėtas, jis turi atitikti tikslius požymius, pradedant tuo, kad turi būti įrodyta, jog visos kitos priemonės, kuriomis galima nutraukti puolimą, yra nepraktiškos arba neveiksmingos.

Skaitant šias ištraukas Ukrainoje vykstančio agresyvaus karo akivaizdoje, į galvą ateina mintis, kad galima siekti socialinės doktrinos, kuri integruotų ortodoksų ir katalikų požiūrį, taip suteikiant dar tvirtesnį pagrindą šiai praktinei vienybei, kurią patiriame šio karo metu.

Apmąstydami karą Ukrainoje, negalime nepastebėti, kad veikiant visos Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų tarybai buvo pradėtas tikrasis gailestingosios meilės ekumenizmas, nes kare viskas – net susiskaldymai tampa antraeiliais dalykais. O mūsų, tikinčių vyrų ir moterų, užduotis yra paversti išskirtinę vienybę, kuri realizuojama krizės metu, ilgalaikiu brolišku bendradarbiavimu, vedančiu mus pirmyn ekumeniniu keliu.

Tai ženklai, kuriuos reikia perskaityti. Šiandien, labiau nei kada nors anksčiau, krikščionių vienybė yra svarbiausias tikslas siekiant užtikrinti tikrą europiečių vienybę. Krikščionių vienybė iš tiesų galėtų padėti per atleidimą įveikti istorijos žaizdas, kurios vis dar gyvos mūsų išvargintose žemėse ir ypač tokiose kaip Ukraina, kuri istoriškai buvo tiltu tarp rytų ir vakarų.

Jei krikščionys būtų vieningi – nebūtų skelbiami teisingi karai, būtų tik taikos teisingumas. Jei krikščionys būtų vieningi – pati Europa būtų darnesnė, grindžiama tomis krikščioniškomis vertybėmis, kurias pasaulis nori paneigti, bet kurios egzistuoja ir yra gyvos kiekvienoje Europos tautoje.

Todėl siekdami ekumeninėje kelionėje būtino supratimo ir pažinimo, greta gailestingosios meilės ekumenizmo turime įkūnyti krikščioniškąjį pašaukimą, galintį įveikti bet kokį karo naratyvą. Visi esame broliai ir seserys, Fratelli tutti.

Mūsų ekumeninės pastangos, mūsų tarpusavio supratimas, mūsų klausimai apie tai, kaip būti krikščionimis karo apskritai ir šiuolaikinio karo metu, yra beprasmiai, jei nepradedame nuo pagrindinio šaltinio, iš kurio geriame, mus vienijančio tikėjimo Jėzumi Kristumi.

Jėzuje, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas, skirtumai yra išgydomi. Būtent Jo žodžio skleidime randame jėgų susitaikyti net su priešais ir, nepaisant tūkstančių sunkumų, kurti teisingesnį pasaulį.

Ir jei krikščioniškosios konfesijos karo metu turi laikytis vienos perspektyvos, tai yra būtent ta, kad savo pamoksluose reikia vėl iškelti Kristų. Jėzuje mes suprantame gilų žmogaus orumą ir kartu su Jėzumi žinome, kad joks karas negali būti išeitis. Mums reikia, kad atsivertų širdys, mums reikalingas susitaikymas, tačiau, kad tai įvyktų, turime ir toliau melstis. Melstis ir darbuotis dėl taikos stebuklo.

Dėkoju!

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Vilniaus arkivyskupijos naujienos | 2023-03-16

Mielieji,

Nuo penktadieno vakaro Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prasidės „24 valandos Viešpačiui“ – atgailos pamaldos ir visą parą trunkanti Švč. Sakramento adoracija. Šią tradiciją prieš dešimtmetį įvedė popiežius Pranciškus, kviesdamas skirti laiką susitaikinimui su Viešpačiu, jo gailestingumo apmąstymui.

Katedroje penktadienį, kovo 17 d., po 17.30 val. šv. Mišių vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracija, susitaikymo pamaldos, išpažinčių bus klausoma visą parą (iki šeštadienio vakaro 17.30 val. Mišių).

Kviečiame dalyvauti Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose vykstančiose gavėnios rekolekcijose ir susitaikymo pamaldose (nuolat pildoma).

Kviečiame skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parapijoms, katalikiškoms bendruomenėms, organizacijoms ar katalikiškai žiniasklaidai. Informacijos, kaip tą padaryti, ieškokite jų interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.

Malda prašant taikos Ukrainai Dievo Gailestingumo šventovėje (arkivyskupo homilija)
Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija švenčiant Kovo 11-ąją 
Mirė salezietis kunigas Mykolas Petravičius

Kalendorius:
Kovo 17 d. 17.30 val. „24 valandos Viešpačiui“ Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Kovo 18–19 d. Piligriminis žygis vyrams
Kovo 18 d. Bioetikos kursai studentams „Eutanazija – geradarystė ar žmogžudystė?“ Vilniuje
Kovo 18 d. 10.30 val. Gavėnios rekolekcijos ir vidinio išgydymo pamaldos Vilniuje (su kun. Arnoldu Valkausku)
Kovo 19 d. 15.00 val. Šv. Faustinos nameliui jau 15! Šventė namelyje Vilniuje
Kovo 22 d. 18.30 val. Vakarinė ekskursija po parodą „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“
Kovo 25 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Biblijos teatras: velykinės istorijos senuosiuose paveiksluose“
Kovo 29 d. 18.00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos”
Balandžio 6–9 d. Tridienio rekolekcijos jaunimui pas brolius joanitus
Balandžio 15 d. Sutvirtinamųjų diena Vilniuje (registracija)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Pasaulio jaunimo dienų himnas „Ore šurmulys“ jau ir lietuviškai
VAJC kviečia susipažinti su skirtingais maldos būdais ir išmokti juos taikyti jaunimo veiklose (registracija)
„Auginkime tikėjimą“ – Velykų laukimui skirtas rinkinys iš Carito „Žvakių dirbtuvių“
Kviečia savanoriauti „Maisto banko“ akcijoje, kurios metu bus renkami produktai „Betanijai“
„Bendrakeleiviai“ kviečia: į moterų bendrystės ir saviugdos grupė „Moters perlai“ ir išėjimo iš skyrybų krizės grupę
Marijos radijas kviečia savanoriauti
Pavasarinis žurnalo „Kelionė“ numeris: apie tvirtumo iššūkį
Sugrįžta Vilniaus akademinės sielovados centro tinklalaidė „Galim(a) aiškiau“. Šį kartą apie tai, kaip atsiliepti į kūrinijos šauksmą?
Lietuvos šeimos centras kviečia į grupelių „Ko reikia kiekvienai mamai“ moderatorių mokymus
Penktadienio vakarais Vilniaus Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų) bažnyčioje vyksta jaunimo susitikimai(ukrainiečių k.)
„Bernardinų dirbtuvėlėse“ šeštadieniais – bendri užsiėmimai vaikams iš Ukrainos ir Lietuvos
Akimirkos iš išeivių rašytojos, katechetės Grasildos Reinys ir iliustratorės Rūtos Onos Čigriejūtės knygos „Adelė Dirsytė“ pristatymo Lojotekoje (nuotraukos)
Šventosios Šeimos seserys šventė 92-ąjį vienuolijos gimtadienį (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija švenčiant Kovo 11-ąją

Bažnyčia mus moko: kai girdime skaitinius liturgijos metu, tai yra Dievo žodis, įsikūnijęs Dievo Žodis, kuris mums kalba šiandien. Sakant šiuolaikine kalba, kas čia vyksta, – tai visų amžių įtakingiausias influenceris su mumis dalinasi svarbiausiomis gyvenimo pamokomis. Jei sugebame įsiklausyti į Jo žodžius ir sekti Jo pavyzdžiu, Jis mums parodo kelią į tikrąją laisvę ir tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Todėl taip svarbu sugebėt įsiklausyti į šią išmintį.

Pirmajame skaitinyje iš pranašo Michėjo knygos girdime: „Viešpatie, savo lazda ganyk savo tautą – avis nuosavąsias, gyvenančias vienas dykynėj, derlingos šalies vidury! <…> Kaip dienomis, kada tu vedei iš Egipto, leisk išvysti tavo stebuklų!“ Ir toliau pranašas mums primena, kad tas pats Dievas parodo gailestingumą: ir vėl jis mūsų pasigailės, užmynios mūsų kaltybę. Visas mūsų nuodėmes jūros gelmėsna sumes (plg. Mch 7, 14–15. 18–20).

Ši išganymo istorija – tas išvedimas iš Egipto didžiais stebuklingais ženklais – yra kartojama kasmet. Visi turime įsiklausyti, kas įvyko Dievo tautoje ir kaip Dievas veikia. Tauta, kuri atsirado Egipto vergijoje, didžiuliais stebuklais išvesta iš nelaisvės per Raudonąją jūrą. Vėliau Dievo įstatymai buvo duoti ant Sinajaus kalno, nurodantys, kaip gyventi laisvėje. Bet dar vėliau toje sunkioje kelionėje tauta pradėjo murmėti. Ir Dievas iš savo gailestingumo dar davė jiems stebuklų: maitino, davė vandens iš akmens. Tai buvo ilga ir sunki kelionė per dykumą.

Liturgijoje kiekvieną Velyknaktį šią istoriją išgyvename naujai. Yra svarbu, jog mes įsisavintume šį Dievo veikimą. Visa gavėnia yra dvasinė kelionė išgyventi išėjimą iš nelaisvės į pažadėtą žemę. Bet svarbu pastebėti, kad žmonės ir tada nusisuko nuo Dievo ir grįžo prie savo nuodėmių, pamiršo galingo Dievo gailestingumą. Gavėnios kelias skirtas priminti mums, kad mes vėl nusidėjome. Tai prisimename ir kiekvienų Mišių pradžioje. Nėra nė vieno, kam nereikia atsiversti. Ir mums tai primena gyvenimo kelias. Kaskart naujos baimės, išgyventa pandemija, karai, klimato, ekonomikos ir asmeninės krizės primena mums mūsų silpnybę ir Dievo galybę, jo išganymo jėgą. Tas kelias – iš vergijos per dykumą į pažadėtąją žemę – yra kiekvieno mūsų gyvenimo žemėlapis. Kartu yra ir mūsų bendros kelionės, mūsų tautos kelionės žemėlapis.

Kovo 11-oji, kurią šiandien minime, yra galingos Dievo rankos mūsų išvedimo iš nelaisvės į laisvę stebuklas. Per greitai pamirštame, koks netikėtumas ir koks stebuklas tai iš tikrųjų buvo. Per greit pamirštame, kad prie laužų žmonės karštai meldėsi ir giedojo, prašydami Aukščiausiojo pagalbos. Bet naujos baimės ir karai primena mums būtinybę ir toliau prašyti Aukščiausiojo pagalbos šiandien, ne mažiau nei tauta tai darė prieš 33-ejus metus. Tai turime daryti su pasitikėjimu.

Girdėtas sūnaus palaidūno palyginimas Evangelijoje primena mums Dievo Gailestingumą. Pasakojime pristatytas ir sūnus palaidūnas, ir sūnus, kuris liko namuose. Bet svarbiausia – tėvas, kuris neprarado vilties ir neprarado meilės nė vienam iš savo vaikų. Tai liudija Dievo santykį su mumis, santykį gailestingojo Tėvo, kuris nori išvesti savo vaikus iš jų asmeninės vergijos pančių.

Mūsų asmeniniame gyvenime, mūsų tikėjimo gyvenime tas santykis su gailestinguoju Tėvu yra toks svarbus. Mes irgi esame vienas ar kitas iš tų sūnų. Kartais esame sūnus, siekiantis savo naudos, savo įsivaizduotos laisvės. Kartais esame sūnus tėvo namuose, kuris vykdo savo pareigas kartais dantis sukandęs, todėl, kad reikia. Jis nepatiria tėvo meilės, nes nesugeba jos matyti. Dievas ir kiekvieną iš mūsų šiandien kviečia į tą meilės santykį su Juo, kad galėtų mus išvesti į laisvę.

Ir ne tik asmeniniuose gyvenimuose, bet ir mūsų tautos gyvenime turime tų sūnų pavyzdžių. Sūnus palaidūnas – kuris savanaudiškai naudoja mūsų žemės ir visuomenės gėrybes, kad tenkintų savo norus ir geidulius. Jis nori paimti savo paveldėjimą, išeikvodamas jį savo poreikiams ir norams. Tai padaryti nėra būtina išvykti į tolimą šalį, tai galima daryti ir namuose. Jis nesiryžta tarnauti ir aukotis už visuomenę ar tėvynę. Yra ir tų sūnų, kurie lieka namuose, bet sukandę dantis atidirbs tai, ką reikia, iš pareigos, bet taip praras gyvenimo džiaugsmą, neturės meilės tėvynei. Bet ir tėvynė, kaip tas gailestingasis tėvas, nori suburti visus savo vaikus, nori, kad pajustume tą džiaugsmą, kai tėvynės meilė dega mūsų širdyse ir turime visuomenę, kurioje iš tikrųjų žmonės vieni kitus myli ir gerbia.

Tai yra iššūkis kiekvienam iš mūsų krikščionių. Ir tas iššūkis – kad mes kaip krikščionys galime ir turime perkeisti mūsų visuomenę ne tiek savo žodžiu ir mokymais, bet savo pavyzdžiu, savo artimo meilės darbais.

Pirmieji krikščionys įsitvirtino Romos imperijoje ir kiti ėmė jais sekti, tapo krikščionimis, todėl, kad matė jų pavyzdį ir kiek gero jie daro visuomenėje.

Tą patį matome per amžius įvairių šventųjų pavyzdžiuose. Motina Teresė turbūt yra ryškiausia praeito amžiaus šventoji mūsų mintyse. Kai krikščionis gyvena tikrai krikščionišką gyvenimą, jis perkeičia pasaulį, jis perkeičia savo aplinką. Krikščioniškos moralės normos yra duotos tam, kad mes neprarastume savo laisvės, nebūtume pagauti priklausomybių, pavydo ir keršto, nežudytume vieni kitų, neskriaustume ypač silpniausių ar negimusių.

Ir tą mes, kaip krikščionys, turime daryti pagal savo pašaukimą. Pirma – šeimoje… Tėvai savo vaikams turi būti pavyzdys – pavyzdys doro gyvenimo, ką reiškia būti krikščioniu, bet neužsidarius, o visuomenėje. Krikščionys savo veikloje: politikoje, versle, valstybės ar visuomenės tarnyboje, medikai ar mokytojai, ką jie bedarytų, jei krikščionys gyvens krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu – formuos visuomenę. Ir užtikrins, kad gyvendami mes einame tikrosios laisvės keliu.

Broliai ir seserys, gavę laisvės dovaną, darbuokimės savo asmeniniu ir visuomeniniu pavyzdžiu siekdami ją užtikrinti ateities kartoms. Lai tai būna mūsų pasiryžimas susirinkus minėti tą didžiulę laisvės dovaną, kurią gavome kovo vienuoliktąją. Amen.

+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
2023 m. kovo 11 d., Vilniaus arkikatedra bazilika

Mirė salezietis kunigas Mykolas Petravičius

Salezietis kunigas Mykolas Petravičius (1936–2023)

MYKOLAS PETRAVIČIUS gimė 1936 metų rugpjūčio 15 d. Užkibiškės kaime, Dūkšto parapijoje (Ignalinos raj.), šeštas iš septynių vaikų šeimoje. Sulaukęs dešimties metų, neteko motinos.

1944–1948 metais mokėsi Garkonių pradžios mokykloje, kurią baigęs, 1948 metais įstojo į Rimšės septynmetę mokyklą, o 1951 metais – į Vilniaus I vidurinę mokyklą ir ją baigė 1955 metais.

1955–1958 metais tarnavo sovietinėje armijoje. Grįžęs iš armijos, įstojo į Kauno Politechnikos instituto Vilniaus vakarinį skyrių. Studijuodamas dirbo Vilniaus Vyriausiojoje Energetikos valdyboje techniku.

1963 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1968 metų gegužės 22 d. įšventintas kunigu ir paskirtas Dubičių parapijos administratoriumi.

1991 metų sausio 1 d. paskirtas klebonu į Valkininkus ir, tarnaudamas dideliems bei mažiems, turėjo puikią progą atskleisti savo kaip žmogaus ir kunigo talentus.

Kun. Mykolas, su dideliu pasisekimu darbuodamasis Valkininkuose, panoro tapti Lietuvos Šv. kunigo Jono Bosko saleziečių draugijos nariu, su ypatinga meile pasišvęsdamas darbui su apleistu jaunimu. Pirmuosius įžadus davė 1993 metų balandžio 17 d.

Lietuvos saleziečiams įsikūrus Vilniuje, šv. kun. Jono Bosko parapijoje, ir išvykus į užsienį kun. Izidoriui Sadauskui SDB, kun. Mykolas Petravičius 1995 metų birželio 16 d. buvo paskirtas šv. kun. Jono Bosko parapijos klebonu. Jo laukė ne tik dvasinės, bet ir medžiaginės statybos reikalai.

Kun. Mykolas Petravičius, atsidėkodamas šv. kun. Jonui Bosko, pažadinusiam jo kunigystės pašaukimą, amžinuosius saleziečio įžadus davė Jubiliejiniais 2000 metais.

Sovietmečiu kun. Mykolas už tiesumą buvo netekęs valdžios malonės, nes rizikuodamas daug prisidėjo prie Pelesos parapijos Baltarusijoje atgaivinimo, bažnyčios atgavimo. Už pasiaukojimą dėl Laisvės atgavimo ir už rizikingą patarnavimą Aukščiausiajai Tarybai 1991 metų sausį kun. M. Petravičius 2008 metais buvo LR Prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Kun. Mykolas nuoširdžiai darbavosi Vilniaus šv. Jono Bosko parapijoje – buvo jos klebonas iki 2003 metų, o paskui – parapijos vikaras. Aukodamas širdį ir sveikatą, laimėjo visų parapiječių pagarbą ir meilę. Paskutiniais metais paūmėjo fizinės negalės, bet tai netrukdė jam gyventi maldos gyvenimo ir, kiek leido trapi sveikata, dalyvauti saleziečių bendruomenės veikloje.

Paskutinius mėnesius keletą kartų gulėjo ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos. Sąmoningai priėmė Ligonių patepimo sakramentą ir, atlikęs išpažintį, priėmė Eucharistiją. Mirė ramybėje su Dievu ir žmonėmis.

Pavedame jo sielą Viešpačiui. Tikimės, kad Gailestingasis Dievas priims kun. Mykolą į savo Ramybės ir Džiaugsmo Karalystę, atleis jam žmogiškas silpnybes ir atlygins už visus gerus atliktus darbus. Kviečiame už jį pasimelsti.

Atsisveikinimas su velioniu:

Velionis bus pašarvotas Vilniaus šv. Jono Bosko bažnyčioje, Gailestingumo koplyčioje, šeštadienį, kovo 11 d., nuo 14 val.
Bažnyčia atidaryta: šeštadienį nuo 9.30 iki 20 val., sekmadienį nuo 7 iki 20 val., pirmadienį nuo 7 iki 20 val., antradienį nuo 7 val.

Kovo 13 d., pirmadienį, rožinio malda už kun. Mykolą 17.20 val. lenkų kalba, 19. 40 val. lietuvių kalba.

Laidotuvių šv. Mišios aukojamos kovo 14 d. 12 val. Po Mišių karstas išnešamas ir bus laidojamas Sudervės kapinėse (Saltoniškėse).

Kviečiame velionį pažinusius dalyvauti laidotuvių apeigose, o kunigus maloniai prašome pranešti saleziečių bendruomenei apie savo dalyvavimą.

Amžinąjį atilsį duok mirusiajam, Viešpatie!
Ir amžinoji šviesa jam tešviečia!
Tegul ilsisi ramybėje.

Saleziečių informacija

Vilniaus arkivyskupijos naujienos | 2023-03-09

Mielieji,

šeštadienį švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kviečiame Vilniaus Katedroje ir visose bažnyčiose susitikti maldai už Tėvynę Lietuvą. Katedroje 13 val. šv. Mišias aukos arkivyskupas Gintaras Grušas, jas transliuos LRT televizija, Marijos radijas.

Kovo 11-osios vakare, 17 val., kviečiame pasiklausyti Vilniaus kariliono koncerto už taiką ir laisvę.

Per gavėnios laikotarpį kiekvienoje Europos šalyje paeiliui švenčiamos Mišios, kuriose prašoma taikos Ukrainai ir meldžiamasi už žuvusius. Lietuvoje šv. Mišios bus aukojamos kovo 13 d. 12 val. Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje. Šv. Mišias aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kovo 17–18 dienomis dešimtąjį kartą vyks „24 valandos Viešpačiui“ – atgailos pamaldos ir visą parą trunkanti Švč. Sakramento adoracija. Šią tradiciją prieš dešimtmetį įvedė popiežius Pranciškus. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje penktadienį, kovo 17 d., po 17.30 val. šv. Mišių prasidės Švenčiausiojo Sakramento adoracija, vyks Susitaikymo pamaldos, išpažinčių bus klausoma visą parą.

Gavėnios rekolekcijos Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose, 2023 (nuolat pildoma)
Informacija apie Lietuvos vyskupų konferencijos kovo 7–8 d. posėdį
Žingsniai gavėniai pagal popiežiaus Pranciškaus Žinią
Bažnytinio paveldo muziejuje nauja paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“
Sutvirtinimo sakramento teikimas Vilniaus arkivyskupijoje, 2023 m.

Kalendorius:
Kovo 10 d. 17.00 val. Išbandymai, nepalaužę dvasios. Knygos „Adelė Dirsytė“ pristatymas Lojotekoje
Kovo 10 d. 20.30 val. Naktinis Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose
Kovo 11 d. 13.00 val. Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – šv. Mišios Katedroje
Kovo 11 d. 17.00 val. Vilniaus kariliono koncertas už taiką ir laisvę
Kovo 13 d. 12.00 val. Prašant taikos Ukrainoje – šv. Mišios Dievo Gailestingumo šventovėje
Kovo 15 d. 18.00 val. Parodos „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“ atidarymas Bažnytinio paveldo muziejuje
Kovo 15 d. 18.00 val. Susitikimas su knygos „5 šv. Ignaco kelio etapai. Žmogaus tapsmas“ autore Jūrate Micevičiūte Vilniaus piligrimų centre
Kovo 17–18 d. „24 valandos Viešpačiui“ Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Kovo 18–19 d. Piligriminis žygis vyrams
Kovo 18 d. Bioetikos kursai studentams „Eutanazija – geradarystė ar žmogžudystė?“ Vilniuje
Kovo 18 d. 10.30 val. Gavėnios rekolekcijos ir vidinio išgydymo pamaldos Vilniuje (su kun. Arnoldu Valkausku)
Kovo 22 d. 18.30 val. Vakarinė ekskursija po parodą „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“
Kovo 29 d. 18.00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos“

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
„Žvakių dirbtuvės“ laukti Velykų kviečia su rinkiniu „Auginkime tikėjimą“, kuriame – žemė, grūdai ir žvakė
Šv. Jono broliai švenčia tarnystės Lietuvoje 30-metį
Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras kviečia poras į bendravimo įgūdžių ugdymo kursus
Šv. Jono broliai kviečia į gavėnios savanorystę pas Šv. Motinos Teresės seseris
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje buriama priklausomų asmenų šeimų narių grupė
„Bendrakeleiviai“ kviečia į moterų bendrystės ir saviugdos grupę „Moters perlai“ ir išėjimo iš skyrybų krizės grupę
Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazija kviečia naujus mokinius į 1–12 klases
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje veikia tapytojo ir grafiko Gedimino Pranskūno ir skulptoriaus Juozo Genevičiaus darbų paroda
Šv. Juozapo mokykla Kaziuko mugėje surinko virš 10 tūkst. Eur mokyklų Ukrainoje atstatymui
Popiežius pasveikino lietuvius, kovo 5 d. dalyvavusius sekmadienio vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje
Bažnytinio paveldo muziejus – tarp labiausiai lankomų nevalstybinių muziejų Lietuvoje
Vilniaus šv. Juozapo seminarijoje svečiavosi Kaišiadorių vyskupas (nuotraukos)
Šv. Kazimiero šventė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
Kovo mėnesio naujienlaiškis
Paramos akcijos Ukrainai rezultatai (surinktų daiktų ir priemonių kiekiai)
Kviečia savanoriauti „Maisto banko“ akcijoje, kurios metu bus renkami produktai „Betanijai“
Nepriklausomybės atkūrimo dienai – trispalvės žvakės iš „Žvakių dirbtuvių“
Vilniaus šv. Juozapo parapijos savanorė dalijasi Išklausymo tarnystės patirtimi
Vilniaus Kalvarijų parapijoje vyko susitikimas su aktore iš Lvivo Liudmyla Zborovska (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ tęsia animatorių mokymų programą (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

VIlniaus arkivyskupijos naujienos 2023-03-03

Mielieji,

kovo 4-ąją švęsime Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje visą savaitę vyksta šv. Kazimiero atlaidų šventė „Šv. Kazimieras – Dievo meilės žiburys“.

Šeštadienį, pagrindinę šv. Kazimiero atlaidų dieną Katedroje:
12.30 val. šv. Mišios ir po jų – Šv. Kazimiero statulėlių, piešinių, filmukų konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Darbus galima apžiūrėti Katedroje, o filmukus čia.
15 val. šv. Mišios lenkų kalba.
Prieš vakaro 17.30 šv. Mišias, nuo 16.45 val. vyks Gavėnios rekolekcijų susitikimas.
Po 17.30 val. šv. Mišių vyks programa jaunimui.

Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje kviečiame aplankyti parapijų, katalikiškų organizacijų paviljonus.

Kun. Saulius Bužauskas paskirtas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru. Kun. Saulius bus šventinamas vyskupu Kauno arkikatedroje bazilikoje balandžio 22 d. 12 val. Linkime jam gausių Viešpaties malonių.

Nominuotasis vyskupas apie savo paskyrimą pasakoja Marijos Radijuje.

Sekmadienį – Maldos už lietuvius pasaulyje diena. Arkivysk. Gintaras Grušas ir arkivysk. Lionginas Virbalas laiške visus lietuvius kviečia aktyviai įsitraukti į savo parapijų bei lietuviškų bendruomenių gyvenimą, prisiimti atsakomybę už jų ateitį, ugdyti savo tikėjimą. Numatoma, kad kovo 5 d. popiežius Pranciškus „Viešpaties angelo“ maldoje paminės Lietuvą(tiesioginė transliacija anglų k. – stebėti nuo 13 val. Lietuvos laiku).

Gavėnios rekolekcijos Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose, 2023 (pildoma)
Parapijose vyksta gavėnios akcija „Pasninko dėžė“
Vilniuje vyko konferencija siekiant suvienyti jėgas prieš prekybą žmonėmis

Kalendorius:
Iki kovo 5 d. Šv. Kazimiero atlaidai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Kovo 3 d. 19.30 val. Kryžiaus kelio apmąstymai jaunimui Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijoje
Kovo 4 d. Šv. Kazimiero diena Lobyne
Kovo 7 d. 18.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje
Kovo 8 d. 18.00 val. Šv. Mišios už VA Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro bendruomenę
Kovo 10 d. 17.00 val. Išbandymai, nepalaužę dvasios. Knygos „Adelė Dirsytė“ pristatymas Lojotekoje
Kovo 10 d. 20.30 val. Naktinis Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose
Kovo 11 d. 17.00 val. Vilniaus kariliono koncertas už taiką ir laisvę
Kovo 15 d. 18.00 val. Susitikimas su knygos „5 šv. Ignaco kelio etapai. Žmogaus tapsmas“ autore Jūrate Micevičiūte Vilniaus piligrimų centre
Kovo 18–19 d. Piligriminis žygis vyrams
Kovo 22 d. 18.30 val. Vakarinė ekskursija po parodą „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“
Kovo 29 d. 18.00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos”

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vilniaus arkivyskupijos Caritas dėkoja visiems aukojusiems Ukrainai ir akcijos savanoriams
Vilniaus šv. Juozapo mokykla Kaziuko mugėje vaišins skanumynais rinks aukas Ukrainos mokyklų atstatymui
Kaziuko mugėje (Katedros aikštėje) Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapija rinks aukas bažnyčios statybas
Vilniaus Šv. Juozapo mokykla kviečia naujus mokinius į laisvas vietas
Kovo 25 dieną Šiauliuose vyks metinė Šeimos centrų konferencija
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje sekmadieniais – susitikimai jauniems suaugusiems
Pasirodė naujas „Magnificat vaikams“ žurnalo numeris
Brolių joanitų vienuolyne – Vaidoto Kvašio grafikos darbų paroda „Minia. Kryžiaus kelias“
Vilniaus šv. Teresės parapija gavėnios metu renka priemones ir aukas Hospisui
Vilniaus akademinės sielovados centras kviečia studentus keliauti į Pasaulio jaunimo dienas
Žvakių dirbtuvės artėjant Nepriklausomybės atkūrimo dienai siūlo įsigyti trispalvių žvakių
Gavėnios sekmadieniais Seminarijoje tradiciškai lankosi svečiai vyskupai. Vysk. A. Jurevičiaus apsilankymas (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Vilniuje – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atlaidų savaitė

Kasmet kovo 4-ąją švenčiama Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. 2023 m. vasario 26 – kovo 5 dienomis Vilniuje vyks šv. Kazimiero atlaidų šventė „Šv. Kazimieras – Dievo meilės žiburys“, į kurią kviečia Vilniaus arkikatedros bazilikos bendruomenė.

Atlaidų dienomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kiekvieną dieną šv. Mišios aukojamos 8, 12.30 ir 17.30 val. Kasdien 19 val. (išskyrus kovo 4 d. – 15 val.) bus aukojamos šv. Mišios užsienio kalba (ukrainiečių, prancūzų, baltarusių, anglų, italų, lenkų k.).

Kovo 2 dieną tarp 12.30 ir 17.30 val. šv. Mišių vyks Švč. Sakramento adoracija, kviečianti melstis už pašaukimus.

Šv. Kazimiero statulėlės konkurso darbai

Pagrindinę atlaidų dieną – kovo 4 d., šeštadienį – po 12.30 val. šv. Mišių vyks Šv. Kazimiero statulėlių, piešinių, filmukų konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Tradicija tapusio konkurso darbus galima apžiūrėti Katedroje, o vaizdo filmukus čia: https://youtu.be/gXfVr-Vb2eU.
15 val. šv. Mišios bus aukojamos lenkų kalba. Prieš vakaro 17.30 šv. Mišias, nuo 16.45 val. vyks Gavėnių rekolekcijų susitikimas, kun. Vytautas Sadauskas kalbės apie gašlumo ydą.
Vakare švęsti Lietuvos globėjo šventės jaunus žmones kviečia Katedros jaunimo bendruomenė. Programa jaunimui prasidės 18.45 ir tęsis iki 22 val.

Bažnytinio paveldo muziejus kovo 4 dieną kviečia į temines šv. Kazimiero ekskursijas šeimoms ir suaugusiems, kur išgirsite pasakojimus apie šv. Kazimiero gyvenimą, lengva ir žaisminga kalba papasakotas karalaičio kasdienybės istorijas, jam priskiriamų simbolių paaiškinimus. Ekskursijos vyks 12 val. ir 15.30 val., jų metu ir visą dieną bus galima patiems ieškoti karalaičio simbolių liturginiuose induose, o atrastus žymėti specialioje edukacinėje knygelėje. Surinkę visus simbolius gaus prizų!

Kovo 4–5 dienomis Katedros aikštėje veiks Šv. Kazimiero palapinė, į kurią užsukti kviečiami į Kaziuko mugę atvykę vilniečiai ir miesto svečiai. Palapinėje laukia viktorina, bus galima sutikti šventąjį Kazimierą. Sekmadienį, kovo 5 dieną, 12.30 šv. Mišiose bus meldžiamasi mugės dalyvių prašytomis intencijomis.

Šv. Kazimieras, antras Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, gimė Krokuvoje. Jis buvo auklėjamas kaip būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalius ir pasižymėjo puikaus valdovo bruožais – išmintimi, teisingumu, drąsa, tačiau taip pat pamaldumu, prabangos vengimu, rūpinimusi vargšais. Mirė susirgęs džiova, vos 25-erių metų amžiaus. Netrukus karalaitis pradėtas vadinti šventuoju, tikintieji ėmė pasakoti apie jo užtarimu įvykusius stebuklus. Šiandien daugybė vietų Vilniuje primena šv. Kazimierą ir miestiečių pagarbą jam. Šv. Kazimiero palaikai ilsisi Vilniaus Katedroje, Šv. Kazimiero koplyčioje.

Daugiau informacijos katedra.lt

Kun. Saulius Bužauskas paskirtas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru

Nuotraukos autorius Evaldas Lasys

Šiandien, vasario 27 d., Šventasis Tėvas Pranciškus tituliniu Castello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru paskyrė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Saulių Bužauską, dabartinį Marijos radijo programų direktorių.

Kun. Saulius Bužauskas gimė 1972 m. liepos 19 d. Garliavoje (Kauno rajonas ir arkivyskupija). 1990 m. įstojo į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą, kurį baigė 1998 m. magistro laipsniu. 1997-1998 metais dirbo korespondentu „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje. 1998-2001 m. dirbo vyr. bibliotekininku Vilniaus universiteto bibliotekoje. Gyvendamas Vilniuje, įsijungė į „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės veiklą, 1997-1998 metais lankė Pašaukimo atnaujinimo mokyklą.

2001 m. įstojo į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. 2007 m. sausio 20 d. įšventintas diakonu, o 2008 m. balandžio 12 d. įšventintas kunigu ir inkardinuotas Vilniaus arkivyskupijoje.

Tarnystės vietos:
2008 – 2014 m. – Vilniaus arkikatedros parapijos vikaras;
2011 – 2019 m. – Vilniaus „Versmės“ vidurinės mokyklos kapelionas;
2014 – 2018 m. –  Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas;
2018 – 2019 m. – Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras;
nuo 2019 m. iki šiol eina Marijos radijo programų direktoriaus pareigas bei asistuoja kaip dvasios tėvas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Apaštalinės nunciatūros Lietuvoje informacija