Vilniaus arkivyskupiją elektros energija aprūpins dar viena saulės elektrinė

Vilniaus arkivyskupija plečia apsirūpinimą elektros energija iš atsinaujinančių išteklių. Prisidėdama prie popiežiaus Pranciškaus raginimo tausoti aplinką, vyskupija dar daugiau savo pastatų aprūpins elektra iš nutolusios saulės elektrinės, esančios Biržų r. Parovėjos kaime. Tai jau antrasis tokio pobūdžio projektas Vilniaus arkivyskupijoje.

Popiežius Pranciškus enciklikoje „Laudato Si‘ – apie rūpinimąsi bendraisiais namais“ ragina kiekvieną žmogų, organizaciją, valstybę, keisti savo elgesį taip, kad vis labiau taptume kūrinijos saugotojai ir rūpintumėmės savo bendraisiais namais. Enciklikoje popiežius kviečia kuo plačiau vartoti atsinaujinančią energiją, taip mažinant žalingą poveikį aplinkai.

VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, įgyvendindama Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamą projektą „Ekologinis atsivertimas 2“, įsigijo geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusį saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginį su aptarnavimu bei priežiūra. Įrenginys jau prijungtas prie ESO skirstomųjų tinklų. Nutolusi saulės elektrinė – 185,00 kWp galios.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigia: „Šiuo projektu atsiliepiame į popiežiaus Pranciškaus raginimą rūpintis kūrinija. Platesnis saulės energijos naudojimas mūsų vyskupijoje ne tik prisidės prie aplinkos tausojimo, bet ir padės sutaupyti lėšų, kurios iki šiol buvo skiriamos apmokėti energijos sąskaitas.“ Projektas, pavadintas „Ekologinio atsivertimo 2“ vardu, saulės energija aprūpins  Vilniaus arkivyskupijos objektus, tarp kurių bažnyčios, parapijos namai, vienuolynai.

VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atsakinga už vyskupijos ūkinius klausimus, 2022-ųjų antroje pusėje pateikė paraišką pagal Klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams 2022-07.“

2022 m. rugsėjo mėnesį skirtas finansavimas pagal pateiktą paraišką. Projektui suteikiama subsidija – 146 890 Eur ir skiriama 81 437 Eur nuosavų lėšų. 2023 m. vasario mėnesį pasirašyta sutartis su UAB „Evecon“ dėl geografiškai nutolusio saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginio, jo aptarnavimo ir priežiūros.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos informacija

Arkivysk. G. Grušo homilija Velyknakčio Mišiose

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, šios nakties Evangelijoje girdėjome, kaip moterys, įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Jis joms tarė: „Nenusigąskite“ (plg. Mt 16). Toks raminimas dažnai kartojasi Šventajame Rašte, žmonėms susidūrus su angelais. Angelai atspindi Dievo šlovę, Dievo galybę. Susitikime su Dievu ta … Daugiau

Vysk. D. Trijonio homilija Kristaus Kančios pamaldose

Šiandien esame Bažnyčia, stovinti prie Viešpaties kryžiaus. Stovime toje papėdėje, kur mūsų Mokytojas Jėzus Kristus aukojasi už žmonijos išganymą. Ką tik nuskambėjusi istorija turi savo veidą, žodžius, pamokymus. Istorija, kuri turi vardą Jėzus ir kuri paliečia kiekvieną žmogų. Joje telpa kitos žmonių kančių istorijos, kurios nėra vien tik sausa statistika. … Daugiau

Arkivysk. Petar Antun Rajič pamokslas Šv. Kazimiero atlaiduose

Brangūs broliai vyskupai ir kunigai, Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Savo žemiškosios tarnystės metu Jėzus bent tris kartus pranašavo, kad bus „pakeltas“ ant kryžiaus ir jo laukia baisi mirtis, bet taip pat, kad po mirties jis vėl prisikels. Ką tik išgirdome jo pokalbyje su Nikodemu, kai Jėzus pasakė: kaip Mozė … Daugiau

Rekolekcijos su Švč. Eucharistijos misionieriumi Vilniuje kovo 8–10 dienomis

Šiuo metu Lietuvoje lankosi kunigas misionierius iš Prancūzijos Florian Racine. Tėvas Florianas kovo 8–10 dienomis Vilniuje Dievo Gailestingumo šventovėje ves rekolekcijas tikintiesiems „Jei kas trokšta, teateina pas Mane“. Jas bus galima stebėti ir internetu. Kovo 8 ir 9 dienomis misionierius konferencijas skaitys 10.45 ir 20.45 val. (trukmė 45 min.). Pamokslaus … Daugiau

Vasario 16-osios Mišių už Tėvynę homilija, sakyta arkivysk. G. Grušo

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, šie kalendoriniai metai duoda mums šventes, kurios, atrodo, iš pirmo žvilgsnio gali prieštarauti viena kitai. Džiaugsmingos šventės sutampa su Gavėnios pradžia. Valentino diena – su Pelenų diena, Vasario šešioliktoji – su pirmuoju Gavėnios penktadieniu. Mes šiandien švenčiame laisvę. Tuo pačiu metu pasaulyje, toli ir arti … Daugiau

Atnaujinamas Misionierių ansamblis

Prieš kurį laiką nuėmus pastolius nuo Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčios vilniečiai ir miesto svečiai išvydo atnaujintą trečią šimtmetį skaičiuojančios bažnyčios fasadą ir pradėtą tvarkyti ansamblio aplinką. Atnaujinti rokoko stiliaus lipdiniai, puošybos elementai, iliuziniai langai, išryškėjo istorinės bokštų spalvos. Šie ir kiti darbai vykdomi pritaikant ansamblį piligrimų reikmėms. Vilniaus … Daugiau

Reaguojant į žurnalistinį tyrimą „Neleisk mūsų gundyti“

Reaguojant į žurnalistinį tyrimą apie dvasininkų nusikaltimus „Neleisk mūsų gundyti“, dalijamės arkivyskupo Gintaro Grušo mintimis. Arkivyskupas Gintaras Grušas: Dar kartą noriu pakartoti interviu sakytus žodžius: šiandien turime užtikrinti, kad vaikų ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimas nevyktų dabar, šiuo metu. Turime apsaugoti vaikus, galimas aukas, – tai mūsų pirmas žingsnis. Neatmetu galimybės, … Daugiau

Malda prie Kūčių stalo

Lietuvoje Šv. Kalėdas pasitinkame prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Kūčių vakarienės metu dalijamės nerauginta duona – kalėdaičiu. Vakarienę pradedame malda, kuriai vadovauja šeimos tėvas, motina ar kitas šeimos narys. Visi: Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. (Evangelija skaitoma atsistojus prie stalo): Skaitovas: iš Evangelijos pagal Luką. „Anomis … Daugiau

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio homilija minint šv. Jono Pauliaus II vizito 30-metį

Evangelijoje girdėjome tris kartus Jėzaus pakartotus žodžius apaštalui Petrui: Ganyk mano avis. Tokiu būdu jam buvo pavesta būti visos Dievo tautos geruoju Ganytoju. Vykdydamas šią misiją šv. Petro įpėdinis, Katalikų Bažnyčios vyriausias Ganytojas prieš 30 metų aplankė Jėzaus aveles Lietuvos žemėje. Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės pagrindinis tikslas buvo … Daugiau

Homilija Antakalnio kapinėse Mirusiųjų minėjimo dieną

Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šiandienos skaitiniai mums nurodo kelią. Pirmajame skaitinyje girdime apie arkangelą Mykolą, apie kovą tarp gėrio ir blogio, kuris yra neišvengiamas. Girdime, kad ateis negandos laikas. Žiūrėdami aplink save mes matome tą kovą tarp gėrio ir blogio įvairiomis formomis mūsų gyvenime, pasaulyje. Ir skaudu. Bet taip pat Danielio pranašystėje girdime: „Bet tavoji tauta bus išgelbėta – kiekvienas, kuris įrašytas knygoje“ (Dan 12, 1).

Visi pakrikštytieji, visi mes sudarome tą vieną Dievo tautą, kuri kartu keliauja. Abu girdėti skaitiniai mini, kad mes drauge esame toje kelionėje. Psalmėje giedojome, kaip trokšta tauta pasiekti kelionės tikslą, o tas tikslas yra Dievo karalystė. Kaip apaštalas Paulius primena mums – mūsų tėvynė Danguje. „Ir visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane“ (Jn 6, 37), – sako Jėzus. Negalime išleisti iš akių mūsų šios žemiškos kelionės tikslo, kuris yra Dievo karalystė. 23-ioji psalmė irgi kalba apie tą mūsų kelionę: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“ (Ps 23, 4).

Sekmadienį užsibaigė sinodo asamblėja Romoje. Jau nuo 2021 metų kalbame apie sinodą. Sinodas iš tikrųjų yra ta mūsų bendra kelionė: kaip mes sugebame eiti kartu per gyvenimą, eiti kartu kaip Dievo tauta, lydėti vienas kitą bet kokioje situacijoje. Mes visi esame bendrakeleiviai, visi pakrikštytieji, tie, kurie buvo prieš mus, tie, kurie žengia šio gyvenimo žingsnius kartu su mumis, kurie yra šalia. Mūsų bendrakeleiviai taip pat yra tie, kurie ateis po mūsų, kurie žengs keliu į Dangaus karalystę. Tai yra, ką Bažnyčia vadina, šventųjų bendravimas. Mes palaikome tarpusavio ryšį visoje Dievo Tautoje, visų pirmiausia malda, nes ryšys su Viešpačiu yra ryšys su visa Dievo tauta. Bet ypatingą maldos vietą užima šv. Mišios – tai aukščiausia malda ir gyvenimo kelionės mokykla, kuri mus visus sujungia Kristuje.

Eidamas su mokiniais kelyje į Emausą, Jėzus pirmiausia aiškino Dievo žodį – Šventąjį Raštą. Ir tada duonos laužyme, Jėzaus aukoje, jo gyvybės atidavime už žmonių išganymą jie atpažino jį. Mišių auka yra pirmoji dalyvavimo dangiškoje Dievo karalystės puotoje patirtis. Mišių pabaigoje siuntimas į gyvenimą, į pasaulį ragina ir mus sekti Viešpaties rodomu pavyzdžiu: pradedant Dievo žodžio įsiskaitymu ir, nešant jį savo širdyje, būti pasiruošusiems šiame gyvenimo kelyje aukotis ir tarnauti vieni kitiems. Tai yra tas bendras kelias.

Mes tarnaujame vieni kitiems gailestingumo darbais – gailestingumo darbais kūnui ir sielai. O kapinės mums primena apie ypatingus gailestingumo darbus: mirusįjį palaidoti ir melstis už mirusiuosius. Mes esame kviečiami kelyje eiti su tais, kurie prieš mus nukeliavo, su tais, su kuriais mes einam, ir prisiminti, kad dar po mūsų ateis tie, kurie žengs į Dievo karalystę.

Bet tame mirties slėnyje, mirties slėpinyje visi patiriame netektį, skausmą ir kančią. Turime prisiminti, kad ji tampa išganinga, kai ją jungiame su Kristaus kančia, su Kristaus auka, su Mišių slėpiniu. Mirčių aplinkybės yra įvairiausios. Tie masiniai labai liūdni reiškiniai, kuriuos matome ir kurių nematome: karai, migrantų netektys, žmonės, kurie bėga arba patiria gamtines, stichines nelaimes. Yra ir natūralios mirtys – sulaukusieji garbingo amžiaus iškeliauja pas Viešpatį. Bet arti mūsų būna ir netikėtų žūčių, avarijų. Ypač skaudu, kai miršta jauni žmonės. Ir tada turime prisiminti, kad viskas, kas atrodo baisu, kelia neviltį, yra Dievo rankose, Jo valioje.

Turime prisiminti, kad visi einame tuo pačiu keliu į tą patį tikslą, į tą pačią tėvynę. Apsupame visus savo maldomis, lydime tuos, kurie jau pasiekė šio gyvenimo kelio pabaigą, ir prašome jiems malonės įžengti į Viešpaties ramybę. Kasdien einant tuo keliu taip svarbu neišleisti iš akių galutinio mūsų visų kelionės tikslo: su Viešpačiu būti kartu prie jo puotos stalo Dievo karalystėje. Amen.

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Homilija šv. Mišiose Antakalnio kapinėse Mirusiųjų minėjimo dieną, 2023-11-02

Šv. Mišių nuotraukų albumas

Rudenį pasitinkant – Kūrinijos laikas

Viso pasaulio krikščionys yra kviečiami švęsti Kūrinijos laiką. Šis laikas prasideda rugsėjo 1 d., kuri Katalikų Bažnyčioje minima kaip Maldos dėl rūpinimosi kūrinija diena, ir baigiasi spalio 4 d., Šv. Pranciškaus asyžiečio minėjimo dieną. Popiežius Pranciškus Kūrinijos dienos proga šiemet parengė laišką tema „Tesilieja teisingumas ir taika“. Taip pat ekumeninį … Daugiau

Pradėti bažnytinio tyrimo veiksmai dėl kun. Sigito Grigo netinkamo elgesio internete

Vilniaus arkivyskupijos kunigas Sigitas Grigas atleistas iš pareigų, jam uždrausta turėti kontaktų su nepilnamečiais. Kunigui leidžiama tik aukoti šv. Mišias privačiai, nedalyvaujant kitiems žmonėms. Kunigas nušalintas šiomis dienomis paaiškėjus informacijai apie 2020 m. vykusį ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (2020 … Daugiau

Lietuvos jaunimas keliauja į Pasaulio jaunimo dienas

Į Portugaliją susitikti su popiežiumi Pranciškumi iš Lietuvos išvyko daugiau nei 500 jaunų žmonių. Lisabonoje pirmą rugpjūčio savaitę, rugpjūčio 1–6 dienomis, vyks Pasaulio jaunimo dienos. Tai didžiausias pasaulyje vykstantis jaunimo susitikimas, šį kartą pritrauksiantis daugiau nei pusė milijono dalyvių. Organizatoriai sako, kad į renginį atvyksta jaunimas iš visų pasaulio šalių … Daugiau

Dr. Ingrida Gudauskienė paskirta Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto direktore

Dr. Ingrida Gudauskienė

Dr. Ingrida Gudauskienė, teologijos mokslų biblistikos srities daktarė, paskirta Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto direktore. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paskyrė Ingridą Gudauskienę į šias pareigas gavęs Popiežiškojo Laterano universiteto Teologijos fakulteto dekano pritarimą.

Vilniaus Šv. Juozapo teologijos institutas yra Popiežiškojo Laterano universiteto filialas Lietuvoje. Šiame institute vykdoma teologijos studijų programa, jame studijuoja Kauno bei Vilniaus kunigų seminarijų klierikai. Institutas yra viešasis kanoninis juridinis asmuo ir vadovaujasi Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksu, Kultūros ir ugdymo dikasterijos direktyvomis, Apaštališkąja konstitucija Veritatis gaudium ir Statutu.

Šv. Juozapo teologijos instituto direktoriaus pareigas dr. Ingrida Gudauskienė perima iš kun. dr. Vladimiro Solovejaus.

Ingrida Gudauskienė 1990–1995 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, kur įgijo Katalikų teologijos bakalauro laipsnį. Biblijos studijų srityje specializavosi ir mokslo laipsnius įgijo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1999 m. – Teologijos licenciatas, biblinės teologijos specializacija; 2007 m. – Teologijos daktaras, biblinės teologijos specializacija).

Dėstytojos kelią pradėjo dar būdama studentė VDU Katalikų teologijos fakultete, kai, pakviesta tuomečio dekano prel. Vytauto Vaičiūno ir dėstytojo kun. Jono Ivanausko, 1994–1996 m. dėstė Aukštesniojoje Kauno katechetų mokykloje. 2007–2016 m. dirbo Lietuvos edukologijos universitete, Istorijos fakultete, kur vadovavo Katalikų tikybos katedrai. 2010–2016 m. biblistiką dėstė Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, o nuo 2004 m. iki dabar – Vilniaus Šv. Juozapo teologijos institute. Bendradarbiauja su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Mažąja akademija, Šeimos ir saviugdos centru „Bendrakeleiviai“.

Ingrida Gudauskienė yra mokslinių biblinių straipsnių autorė ir bendraautorė, organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų, reguliariai veda kvalifikacinius seminarus religijos pedagogams, biblinių mokymų ciklus ir rekolekcijas, dirba ekspertinį ir švietėjišką darbą, prisidėjo prie prel. Antano Rubšio ir kun. Česlovo Kavaliausko biblinio-teologinio palikimo išsaugojimo. Savanoriauja siekdama prisidėti prie Biblijos pažinimo ir jos kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

Ingridos Gudauskienės mokslinių interesų sritys: Biblijos teksto vertimas ir interpretacija, biblinė antropologija, antikinių Artimųjų Rytų kultūrų istorija ir literatūra.

Svarbiausi mokslo darbai: biblinė studija Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse (2022 m.); Gilgamešo epas. Tekstas, biblinės paralelės ir komentaras (kartu su D. Dikevičiumi, 2017 m.); mokslinio-tęstinio leidinio Bibliotheca Sancti Josephi ir Bibliotheca Sancti Josephi Subsidia viena iš mokslinių redaktorių, sudarytojų ir autorių. Svarbiausias ekspertinis darbas – nacionalinio lygmens „Religijos studijų krypties aprašo“ parengimas (kartu su kitais ekspertais, ekspertų grupės vadovė; Studijų kokybės vertinimo centras, 2019 m.).

Kariuomenės ordinarų vyskupų susitikimas Vilniuje

NATO viršūnių susitikimo proga Vilniuje taip pat vyko Europos vyskupų konferencijų kariuomenių ordinarų susitikimas. Jo metu siekta drauge apmąstyti karių ir jų šeimų pastoracijos klausimus, broliškai dalytis patirtimi ir pastoraciniais sprendimais atsižvelgiant į dabartinę Europos situaciją, ypač karo Ukrainoje aplinkybėmis.

Vyskupus pasveikino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, CCEE (Europos vyskupų konferencijų tarybos) pirmininkas ir Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius. Arkivyskupas priminė, kad šis susitikimas Vilniuje yra pirmasis CCEE organizuojamas kariuomenės ordinarų vyskupų susitikimas. Tokie susitikimai, skirti su kariniu pasauliu susijusiems pastoraciniams klausimams spręsti, bus rengiami kas dvejus metus.

Aptaręs Prahoje vykusios kontinentinės sinodo asamblėjos europinę patirtį ir pristatęs planuojamas CCEE iniciatyvas, arkivyskupas Gintaras Grušas stabtelėjo prie kariuomenės piligriminės kelionės į Lurdą – tūkstančiai jaunų kariškių kasmet vyksta į Marijos šventovę prašyti Švč. Mergelės Marijos globos ir melstis už taiką. Savo kalbą arkivyskupas baigė žodžiais: „Norime lydėti šį NATO valstybių narių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą malda, kad jų sprendimai būtų nukreipti į bendrąjį gėrį siekiant žmonijos pažangos, stengiantis išspręsti konfliktus ir užtikrinti taiką.“

Ukrainos kapelionų vadovas t. Andrijus Zelenskis SJ kalbėjo apie kapelionų vaidmens raidą karo metu. Karo situacijoje, į kurią Ukraina pateko 2014 m. ir ypač po Rusijos invazijos 2022 metais, pasakoja jėzuitų kapelionas, matome agresiją prieš ištisas civilių bendruomenes, smurtą net prieš moteris ir vaikus; dėl jo radikaliai panaikinama erdvė ir laikas, peržengiama žmogiškumo riba, pasiekiamas tikras ontologinis žlugimas.

Tokiomis aplinkybėmis kapeliono vaidmuo – būti karo lauke, lydėti karius ir rūpintis jais dvasiškai: teikti sakramentus net tranšėjose, melstis mažose grupelėse, teikti paramą ir paguodą.

Tai tarnystė, kuri priklauso platesnei sričiai ir yra nuolatinio ugdymo dalis. Karo sukeltai netvarkai priešpastatoma paieška tvarkos, iš kurios kiltų taika, siekiant visiems įsipareigoti ieškoti tiesos, rinktis gėrį, kovoti už teisingumą, kontempliuoti grožį.“

Sarajevo arkivyskupas ir Bosnijos bei Hercegovinos kariuomenės ordinaras Tomo Vukšičius, pirmiausia remdamasis karo buvusioje Jugoslavijoje, daugiatautėje, daugiareliginėje ir daugiakultūrinėje aplinkoje, patirtimi, kalbėjo apie kapelionų tarnystę ir jų situaciją teritorijose, kuriose vyko konfliktai. „Tačiau kapelionų indėlio negalima atskirti nei nuo likusios Bažnyčios, kuriai jie priklauso, nei nuo konkrečios teisinės, politinės, kultūrinės, ekonominės ir religinės situacijos visuomenėje, kurioje jie gyvena, nei nuo kariuomenės, į kurią jie siunčiami, kad teiktų dvasinę pagalbą.“

Vietovėse, kuriose konfliktas pasibaigęs, labai svarbus pastoracinis klausimas yra dvasinis palydėjimas kariškių ir veteranų, turinčių tiesioginę ir dažnai ilgametę karo patirtį, arba žmonių, kuriems dėl priežasčių, susijusių su ginkluotais konfliktais, kuriam laikui buvo atimta laisvė.

„Bosnijoje ir Hercegovinoje, – tęsė Sarajevo arkivyskupas, – per pastaruosius 30 metų padaryta nemaža pažanga atkuriant materialę gerovę, tačiau ir čia dar daug ką reikia nuveikti, o svarbiausia – gydyti psichologines žaizdas ir gilias traumas. Todėl absoliutus prioritetas yra kurti teisines, socialines, politines, kultūrines, politines, religines ir ekonomines prielaidas teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos dialogu ir visapusiška pagarba asmenų bei trijų ją sudarančių tautų teisėms. Kad tai pasiektume, būtinas konkretus visų visuomenės sluoksnių, taip pat religinių grupių, įskaitant karo kapelionus ir kitų Bažnyčių bei religijų dvasininkus, bendradarbiavimas.“

„Nepaisant sunkumų, Katalikų Bažnyčia Bosnijoje ir Hercegovinoje, – pridūrė arkivyskupas Vukšičius, – yra įsitikinusi, kad nuoširdus tarpreliginis, socialinis, politinis ir kultūrinis dialogas padėtų įtvirtinti socialinę santarvę ir skatinti bendrąjį gėrį, gydyti neramios praeities žaizdas ir stiprinti religinių bendruomenių sąmoningumą bei pašaukimą būti moraliniu orientyru. Ir iš tiesų, būtent dėl to, kad yra sunkumų, dialogas yra būtinas.“

Galiausiai kariuomenės ordinaras Italijoje arkivyskupas Santo Marcianò kalbėjo apie pastoraciją kariuomenėje, jos iššūkius ir galimybes.

„Kai kalbame apie Bažnyčios karinį ordinariatą ir pastoracijos uždavinius, kalbame apie evangelizaciją. Iš čia kyla pastoraciniai iššūkiai ir, tiesą sakant, visi iššūkiai, tenkantys mums kaip Bažnyčiai“, – sakė Italijos kariuomenės ordinaras.

„Pirmiausia esame Bažnyčia, tai gera visada pabrėžti, dalinė Bažnyčia, specialiai įsteigta teikti žmogiškąją ir dvasinę pagalbos ginkluotosioms pajėgoms. Ši dalinė Bažnyčia laikui bėgant perėjo – kaip šv. Jonas Paulius II įtaigiai paaiškino užbaigdamas pirmąjį Kariuomenės ordinariato Bažnyčios sinodą Italijoje – „nuo Bažnyčios tarnystės, siūlomos kariuomenei, prie tarnaujančios Bažnyčios, susibūrusios tarp karinio pasaulio žmonių, pašauktų vykdyti Krikštu gautą bendrąją kunigystę darbuojantis dėl taikaus žmonių sambūvio.“

Krikščionims, tęsė Marcianò, karinis įsipareigojimas yra tarnystė, tikra tarnystė, reikalaujanti didvyriškumo ir drąsos kuriant taiką.

„Ir manau, kad būtent čia glūdi mūsų užduoties esmė, stiprinama vertybių, kurias atneša karinis pasaulis: suvokti, kad kariškiai yra ne tik žmonės, kuriems siūlome paslaugą, bet ir šeima, bendruomenė, Bažnyčios dalis, tarnaujanti pasauliui.“

Šiame kontekste ir sinodiškumo, į kurį visa Bažnyčia yra pašaukta, akiratyje, Marcianò nurodo tam tikras pastoracijos kariniame pasaulyje galimybes, skirtas visiems:

Jaunimo ir ugdymo turtingumas. „Todėl Kariuomenės ordinariato Bažnyčia, jauna Bažnyčia, nes joje daugiau jaunimo, yra pašaukta kuo geriau išnaudoti šią nepaprastą savo dovaną – kartu ir didelę atsakomybę – kurdama specialias iniciatyvas, kurias siūlytų jauniems kariškiams, stengdamasi perimti mūsų kariuomenių jaunimo prasmės poreikį.“

Ekumeninė perspektyva ir tarpreliginis dialogas. „Karinis pasaulis, ypač kai kuriose šalyse ir misijose, vykdomose globojant tarptautinėms institucijoms, patiria vadinamąjį darbų ekumenizmą, kurį vėliausiai gyvenę popiežiai ne kartą nurodė ir Bažnyčios mokyme, ir konkrečiais gestais.“

Migracija ir priėmimas. „Kariuomenės įsipareigojimas įvairiose taikai palaikyti skirtose tarptautinėse misijose, kai ji padeda pabėgėliams vykdydama prevenciją ir gindama žmogaus teises, skatina mus įvertinti ne tik mūsų Italijos kariuomenės kompetenciją, bet ir jai būdingą etiką, kai ji rūpinasi teisingumo ir bendrojo gėrio, brolybės ir taikos vertybėmis – šios vertybės įmanomos tik tada, kai visa ko pagrindas yra kiekvieno žmogaus gynimas visais gyvenimo etapais ir sąlygomis bei rūpinimasis jo neatimamu orumu.“

Malda už taiką. „Jei tiesa, kad kariuomenė tarnauja taikai, ir jei tiesa, kad taika yra Bažnyčios širdyje, tai tiesa ir tai, kad Kariuomenės ordinariatas pašauktas nepaliaujamai melstis už taiką.

Pastoracija konkrečioje aplinkoje ir dvasinis palydėjimas. „Kariuomenės kapeliono tarnystė iš tiesų skirta visiems, ne tik tikintiesiems, ir jai būdingas toks dalijimasis gyvenimu, kuris pačią pastoracinę tarnystę padaro konkretesnę ir kryptingesnę. Taip mes tampame autentiška popiežiaus Pranciškaus svajota „išeinančia Bažnyčia“ su „aplinkos pastoracija“, kurios parapijos negali deramai aprėpti. Jos nereikia išrasti, bet ją būtina vertinti: galbūt tai gali būti pavyzdys besidarbuojantiems kitose srityse, ypač didžiuosiuose miestuose, kur žmonės studijų ir darbo vietose praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo. Gerai pagalvojus, tai pastoracija, kuri taip pat sukonkretina sinodo stilių.“

Susitikimą lydėjo daug maldos akimirkų – Aušros Vartų koplyčioje, Vilniaus katedroje ir Dievo Gailestingumo šventovėje vyskupai ir Europos kariuomenės ordinariatų atstovai ypač meldėsi už taiką Ukrainoje.

Arkivyskupas pakvietė pokalbio apie saugios aplinkos Bažnyčioje vaikams užtikrinimą

Liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvyko susitikimas dėl saugios aplinkos Bažnyčioje užtikrinimo, atsiliepiant į viešą laišką, kurį gavo Lietuvos vyskupai ordinarai. Susitikime su arkivyskupu Gintaru Grušu dalyvavo Veronika Kimbrytė, Liudas Jovaiša, Danutė Gailienė, Vytautas Ališauskas, kun. Gintaras Vitkus ir Juozas Ruzgys. Pokalbyje sutarta, jog užtikrinant saugią aplinką vaikams ir … Daugiau

Į Šv. Kotrynos bažnyčią sugrįžo Simono Čechavičiaus paveikslai

Į Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčios didįjį altorių sugrąžinti baroko genijumi vadinamo dailininko Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689–1775) tapyti paveikslai. Simonas Čechavičius – vienas žinomiausių ir iškiliausių dailininkų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis gimė Krokuvoje, studijavo ir ilgą laiką gyveno Romoje. 1731 m. grįžo į Lenkiją ir tapė daugiausia vienuolijų bažnyčioms. … Daugiau