Kardinolo Audrio Juozo Bačkio homilija minint šv. Jono Pauliaus II vizito 30-metį

Evangelijoje girdėjome tris kartus Jėzaus pakartotus žodžius apaštalui Petrui: Ganyk mano avis. Tokiu būdu jam buvo pavesta būti visos Dievo tautos geruoju Ganytoju. Vykdydamas šią misiją šv. Petro įpėdinis, Katalikų Bažnyčios vyriausias Ganytojas prieš 30 metų aplankė Jėzaus aveles Lietuvos žemėje. Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės pagrindinis tikslas buvo … Daugiau

Homilija Antakalnio kapinėse Mirusiųjų minėjimo dieną

Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šiandienos skaitiniai mums nurodo kelią. Pirmajame skaitinyje girdime apie arkangelą Mykolą, apie kovą tarp gėrio ir blogio, kuris yra neišvengiamas. Girdime, kad ateis negandos laikas. Žiūrėdami aplink save mes matome tą kovą tarp gėrio ir blogio įvairiomis formomis mūsų gyvenime, pasaulyje. Ir skaudu. Bet taip pat Danielio pranašystėje girdime: „Bet tavoji tauta bus išgelbėta – kiekvienas, kuris įrašytas knygoje“ (Dan 12, 1).

Visi pakrikštytieji, visi mes sudarome tą vieną Dievo tautą, kuri kartu keliauja. Abu girdėti skaitiniai mini, kad mes drauge esame toje kelionėje. Psalmėje giedojome, kaip trokšta tauta pasiekti kelionės tikslą, o tas tikslas yra Dievo karalystė. Kaip apaštalas Paulius primena mums – mūsų tėvynė Danguje. „Ir visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane“ (Jn 6, 37), – sako Jėzus. Negalime išleisti iš akių mūsų šios žemiškos kelionės tikslo, kuris yra Dievo karalystė. 23-ioji psalmė irgi kalba apie tą mūsų kelionę: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“ (Ps 23, 4).

Sekmadienį užsibaigė sinodo asamblėja Romoje. Jau nuo 2021 metų kalbame apie sinodą. Sinodas iš tikrųjų yra ta mūsų bendra kelionė: kaip mes sugebame eiti kartu per gyvenimą, eiti kartu kaip Dievo tauta, lydėti vienas kitą bet kokioje situacijoje. Mes visi esame bendrakeleiviai, visi pakrikštytieji, tie, kurie buvo prieš mus, tie, kurie žengia šio gyvenimo žingsnius kartu su mumis, kurie yra šalia. Mūsų bendrakeleiviai taip pat yra tie, kurie ateis po mūsų, kurie žengs keliu į Dangaus karalystę. Tai yra, ką Bažnyčia vadina, šventųjų bendravimas. Mes palaikome tarpusavio ryšį visoje Dievo Tautoje, visų pirmiausia malda, nes ryšys su Viešpačiu yra ryšys su visa Dievo tauta. Bet ypatingą maldos vietą užima šv. Mišios – tai aukščiausia malda ir gyvenimo kelionės mokykla, kuri mus visus sujungia Kristuje.

Eidamas su mokiniais kelyje į Emausą, Jėzus pirmiausia aiškino Dievo žodį – Šventąjį Raštą. Ir tada duonos laužyme, Jėzaus aukoje, jo gyvybės atidavime už žmonių išganymą jie atpažino jį. Mišių auka yra pirmoji dalyvavimo dangiškoje Dievo karalystės puotoje patirtis. Mišių pabaigoje siuntimas į gyvenimą, į pasaulį ragina ir mus sekti Viešpaties rodomu pavyzdžiu: pradedant Dievo žodžio įsiskaitymu ir, nešant jį savo širdyje, būti pasiruošusiems šiame gyvenimo kelyje aukotis ir tarnauti vieni kitiems. Tai yra tas bendras kelias.

Mes tarnaujame vieni kitiems gailestingumo darbais – gailestingumo darbais kūnui ir sielai. O kapinės mums primena apie ypatingus gailestingumo darbus: mirusįjį palaidoti ir melstis už mirusiuosius. Mes esame kviečiami kelyje eiti su tais, kurie prieš mus nukeliavo, su tais, su kuriais mes einam, ir prisiminti, kad dar po mūsų ateis tie, kurie žengs į Dievo karalystę.

Bet tame mirties slėnyje, mirties slėpinyje visi patiriame netektį, skausmą ir kančią. Turime prisiminti, kad ji tampa išganinga, kai ją jungiame su Kristaus kančia, su Kristaus auka, su Mišių slėpiniu. Mirčių aplinkybės yra įvairiausios. Tie masiniai labai liūdni reiškiniai, kuriuos matome ir kurių nematome: karai, migrantų netektys, žmonės, kurie bėga arba patiria gamtines, stichines nelaimes. Yra ir natūralios mirtys – sulaukusieji garbingo amžiaus iškeliauja pas Viešpatį. Bet arti mūsų būna ir netikėtų žūčių, avarijų. Ypač skaudu, kai miršta jauni žmonės. Ir tada turime prisiminti, kad viskas, kas atrodo baisu, kelia neviltį, yra Dievo rankose, Jo valioje.

Turime prisiminti, kad visi einame tuo pačiu keliu į tą patį tikslą, į tą pačią tėvynę. Apsupame visus savo maldomis, lydime tuos, kurie jau pasiekė šio gyvenimo kelio pabaigą, ir prašome jiems malonės įžengti į Viešpaties ramybę. Kasdien einant tuo keliu taip svarbu neišleisti iš akių galutinio mūsų visų kelionės tikslo: su Viešpačiu būti kartu prie jo puotos stalo Dievo karalystėje. Amen.

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Homilija šv. Mišiose Antakalnio kapinėse Mirusiųjų minėjimo dieną, 2023-11-02

Šv. Mišių nuotraukų albumas

Rudenį pasitinkant – Kūrinijos laikas

Viso pasaulio krikščionys yra kviečiami švęsti Kūrinijos laiką. Šis laikas prasideda rugsėjo 1 d., kuri Katalikų Bažnyčioje minima kaip Maldos dėl rūpinimosi kūrinija diena, ir baigiasi spalio 4 d., Šv. Pranciškaus asyžiečio minėjimo dieną. Popiežius Pranciškus Kūrinijos dienos proga šiemet parengė laišką tema „Tesilieja teisingumas ir taika“. Taip pat ekumeninį … Daugiau

Pradėti bažnytinio tyrimo veiksmai dėl kun. Sigito Grigo netinkamo elgesio internete

Vilniaus arkivyskupijos kunigas Sigitas Grigas atleistas iš pareigų, jam uždrausta turėti kontaktų su nepilnamečiais. Kunigui leidžiama tik aukoti šv. Mišias privačiai, nedalyvaujant kitiems žmonėms. Kunigas nušalintas šiomis dienomis paaiškėjus informacijai apie 2020 m. vykusį ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (2020 … Daugiau

Lietuvos jaunimas keliauja į Pasaulio jaunimo dienas

Į Portugaliją susitikti su popiežiumi Pranciškumi iš Lietuvos išvyko daugiau nei 500 jaunų žmonių. Lisabonoje pirmą rugpjūčio savaitę, rugpjūčio 1–6 dienomis, vyks Pasaulio jaunimo dienos. Tai didžiausias pasaulyje vykstantis jaunimo susitikimas, šį kartą pritrauksiantis daugiau nei pusė milijono dalyvių. Organizatoriai sako, kad į renginį atvyksta jaunimas iš visų pasaulio šalių … Daugiau

Dr. Ingrida Gudauskienė paskirta Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto direktore

Dr. Ingrida Gudauskienė

Dr. Ingrida Gudauskienė, teologijos mokslų biblistikos srities daktarė, paskirta Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto direktore. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paskyrė Ingridą Gudauskienę į šias pareigas gavęs Popiežiškojo Laterano universiteto Teologijos fakulteto dekano pritarimą.

Vilniaus Šv. Juozapo teologijos institutas yra Popiežiškojo Laterano universiteto filialas Lietuvoje. Šiame institute vykdoma teologijos studijų programa, jame studijuoja Kauno bei Vilniaus kunigų seminarijų klierikai. Institutas yra viešasis kanoninis juridinis asmuo ir vadovaujasi Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksu, Kultūros ir ugdymo dikasterijos direktyvomis, Apaštališkąja konstitucija Veritatis gaudium ir Statutu.

Šv. Juozapo teologijos instituto direktoriaus pareigas dr. Ingrida Gudauskienė perima iš kun. dr. Vladimiro Solovejaus.

Ingrida Gudauskienė 1990–1995 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, kur įgijo Katalikų teologijos bakalauro laipsnį. Biblijos studijų srityje specializavosi ir mokslo laipsnius įgijo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1999 m. – Teologijos licenciatas, biblinės teologijos specializacija; 2007 m. – Teologijos daktaras, biblinės teologijos specializacija).

Dėstytojos kelią pradėjo dar būdama studentė VDU Katalikų teologijos fakultete, kai, pakviesta tuomečio dekano prel. Vytauto Vaičiūno ir dėstytojo kun. Jono Ivanausko, 1994–1996 m. dėstė Aukštesniojoje Kauno katechetų mokykloje. 2007–2016 m. dirbo Lietuvos edukologijos universitete, Istorijos fakultete, kur vadovavo Katalikų tikybos katedrai. 2010–2016 m. biblistiką dėstė Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, o nuo 2004 m. iki dabar – Vilniaus Šv. Juozapo teologijos institute. Bendradarbiauja su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Mažąja akademija, Šeimos ir saviugdos centru „Bendrakeleiviai“.

Ingrida Gudauskienė yra mokslinių biblinių straipsnių autorė ir bendraautorė, organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų, reguliariai veda kvalifikacinius seminarus religijos pedagogams, biblinių mokymų ciklus ir rekolekcijas, dirba ekspertinį ir švietėjišką darbą, prisidėjo prie prel. Antano Rubšio ir kun. Česlovo Kavaliausko biblinio-teologinio palikimo išsaugojimo. Savanoriauja siekdama prisidėti prie Biblijos pažinimo ir jos kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

Ingridos Gudauskienės mokslinių interesų sritys: Biblijos teksto vertimas ir interpretacija, biblinė antropologija, antikinių Artimųjų Rytų kultūrų istorija ir literatūra.

Svarbiausi mokslo darbai: biblinė studija Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse (2022 m.); Gilgamešo epas. Tekstas, biblinės paralelės ir komentaras (kartu su D. Dikevičiumi, 2017 m.); mokslinio-tęstinio leidinio Bibliotheca Sancti Josephi ir Bibliotheca Sancti Josephi Subsidia viena iš mokslinių redaktorių, sudarytojų ir autorių. Svarbiausias ekspertinis darbas – nacionalinio lygmens „Religijos studijų krypties aprašo“ parengimas (kartu su kitais ekspertais, ekspertų grupės vadovė; Studijų kokybės vertinimo centras, 2019 m.).

Kariuomenės ordinarų vyskupų susitikimas Vilniuje

NATO viršūnių susitikimo proga Vilniuje taip pat vyko Europos vyskupų konferencijų kariuomenių ordinarų susitikimas. Jo metu siekta drauge apmąstyti karių ir jų šeimų pastoracijos klausimus, broliškai dalytis patirtimi ir pastoraciniais sprendimais atsižvelgiant į dabartinę Europos situaciją, ypač karo Ukrainoje aplinkybėmis.

Vyskupus pasveikino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, CCEE (Europos vyskupų konferencijų tarybos) pirmininkas ir Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius. Arkivyskupas priminė, kad šis susitikimas Vilniuje yra pirmasis CCEE organizuojamas kariuomenės ordinarų vyskupų susitikimas. Tokie susitikimai, skirti su kariniu pasauliu susijusiems pastoraciniams klausimams spręsti, bus rengiami kas dvejus metus.

Aptaręs Prahoje vykusios kontinentinės sinodo asamblėjos europinę patirtį ir pristatęs planuojamas CCEE iniciatyvas, arkivyskupas Gintaras Grušas stabtelėjo prie kariuomenės piligriminės kelionės į Lurdą – tūkstančiai jaunų kariškių kasmet vyksta į Marijos šventovę prašyti Švč. Mergelės Marijos globos ir melstis už taiką. Savo kalbą arkivyskupas baigė žodžiais: „Norime lydėti šį NATO valstybių narių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą malda, kad jų sprendimai būtų nukreipti į bendrąjį gėrį siekiant žmonijos pažangos, stengiantis išspręsti konfliktus ir užtikrinti taiką.“

Ukrainos kapelionų vadovas t. Andrijus Zelenskis SJ kalbėjo apie kapelionų vaidmens raidą karo metu. Karo situacijoje, į kurią Ukraina pateko 2014 m. ir ypač po Rusijos invazijos 2022 metais, pasakoja jėzuitų kapelionas, matome agresiją prieš ištisas civilių bendruomenes, smurtą net prieš moteris ir vaikus; dėl jo radikaliai panaikinama erdvė ir laikas, peržengiama žmogiškumo riba, pasiekiamas tikras ontologinis žlugimas.

Tokiomis aplinkybėmis kapeliono vaidmuo – būti karo lauke, lydėti karius ir rūpintis jais dvasiškai: teikti sakramentus net tranšėjose, melstis mažose grupelėse, teikti paramą ir paguodą.

Tai tarnystė, kuri priklauso platesnei sričiai ir yra nuolatinio ugdymo dalis. Karo sukeltai netvarkai priešpastatoma paieška tvarkos, iš kurios kiltų taika, siekiant visiems įsipareigoti ieškoti tiesos, rinktis gėrį, kovoti už teisingumą, kontempliuoti grožį.“

Sarajevo arkivyskupas ir Bosnijos bei Hercegovinos kariuomenės ordinaras Tomo Vukšičius, pirmiausia remdamasis karo buvusioje Jugoslavijoje, daugiatautėje, daugiareliginėje ir daugiakultūrinėje aplinkoje, patirtimi, kalbėjo apie kapelionų tarnystę ir jų situaciją teritorijose, kuriose vyko konfliktai. „Tačiau kapelionų indėlio negalima atskirti nei nuo likusios Bažnyčios, kuriai jie priklauso, nei nuo konkrečios teisinės, politinės, kultūrinės, ekonominės ir religinės situacijos visuomenėje, kurioje jie gyvena, nei nuo kariuomenės, į kurią jie siunčiami, kad teiktų dvasinę pagalbą.“

Vietovėse, kuriose konfliktas pasibaigęs, labai svarbus pastoracinis klausimas yra dvasinis palydėjimas kariškių ir veteranų, turinčių tiesioginę ir dažnai ilgametę karo patirtį, arba žmonių, kuriems dėl priežasčių, susijusių su ginkluotais konfliktais, kuriam laikui buvo atimta laisvė.

„Bosnijoje ir Hercegovinoje, – tęsė Sarajevo arkivyskupas, – per pastaruosius 30 metų padaryta nemaža pažanga atkuriant materialę gerovę, tačiau ir čia dar daug ką reikia nuveikti, o svarbiausia – gydyti psichologines žaizdas ir gilias traumas. Todėl absoliutus prioritetas yra kurti teisines, socialines, politines, kultūrines, politines, religines ir ekonomines prielaidas teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos dialogu ir visapusiška pagarba asmenų bei trijų ją sudarančių tautų teisėms. Kad tai pasiektume, būtinas konkretus visų visuomenės sluoksnių, taip pat religinių grupių, įskaitant karo kapelionus ir kitų Bažnyčių bei religijų dvasininkus, bendradarbiavimas.“

„Nepaisant sunkumų, Katalikų Bažnyčia Bosnijoje ir Hercegovinoje, – pridūrė arkivyskupas Vukšičius, – yra įsitikinusi, kad nuoširdus tarpreliginis, socialinis, politinis ir kultūrinis dialogas padėtų įtvirtinti socialinę santarvę ir skatinti bendrąjį gėrį, gydyti neramios praeities žaizdas ir stiprinti religinių bendruomenių sąmoningumą bei pašaukimą būti moraliniu orientyru. Ir iš tiesų, būtent dėl to, kad yra sunkumų, dialogas yra būtinas.“

Galiausiai kariuomenės ordinaras Italijoje arkivyskupas Santo Marcianò kalbėjo apie pastoraciją kariuomenėje, jos iššūkius ir galimybes.

„Kai kalbame apie Bažnyčios karinį ordinariatą ir pastoracijos uždavinius, kalbame apie evangelizaciją. Iš čia kyla pastoraciniai iššūkiai ir, tiesą sakant, visi iššūkiai, tenkantys mums kaip Bažnyčiai“, – sakė Italijos kariuomenės ordinaras.

„Pirmiausia esame Bažnyčia, tai gera visada pabrėžti, dalinė Bažnyčia, specialiai įsteigta teikti žmogiškąją ir dvasinę pagalbos ginkluotosioms pajėgoms. Ši dalinė Bažnyčia laikui bėgant perėjo – kaip šv. Jonas Paulius II įtaigiai paaiškino užbaigdamas pirmąjį Kariuomenės ordinariato Bažnyčios sinodą Italijoje – „nuo Bažnyčios tarnystės, siūlomos kariuomenei, prie tarnaujančios Bažnyčios, susibūrusios tarp karinio pasaulio žmonių, pašauktų vykdyti Krikštu gautą bendrąją kunigystę darbuojantis dėl taikaus žmonių sambūvio.“

Krikščionims, tęsė Marcianò, karinis įsipareigojimas yra tarnystė, tikra tarnystė, reikalaujanti didvyriškumo ir drąsos kuriant taiką.

„Ir manau, kad būtent čia glūdi mūsų užduoties esmė, stiprinama vertybių, kurias atneša karinis pasaulis: suvokti, kad kariškiai yra ne tik žmonės, kuriems siūlome paslaugą, bet ir šeima, bendruomenė, Bažnyčios dalis, tarnaujanti pasauliui.“

Šiame kontekste ir sinodiškumo, į kurį visa Bažnyčia yra pašaukta, akiratyje, Marcianò nurodo tam tikras pastoracijos kariniame pasaulyje galimybes, skirtas visiems:

Jaunimo ir ugdymo turtingumas. „Todėl Kariuomenės ordinariato Bažnyčia, jauna Bažnyčia, nes joje daugiau jaunimo, yra pašaukta kuo geriau išnaudoti šią nepaprastą savo dovaną – kartu ir didelę atsakomybę – kurdama specialias iniciatyvas, kurias siūlytų jauniems kariškiams, stengdamasi perimti mūsų kariuomenių jaunimo prasmės poreikį.“

Ekumeninė perspektyva ir tarpreliginis dialogas. „Karinis pasaulis, ypač kai kuriose šalyse ir misijose, vykdomose globojant tarptautinėms institucijoms, patiria vadinamąjį darbų ekumenizmą, kurį vėliausiai gyvenę popiežiai ne kartą nurodė ir Bažnyčios mokyme, ir konkrečiais gestais.“

Migracija ir priėmimas. „Kariuomenės įsipareigojimas įvairiose taikai palaikyti skirtose tarptautinėse misijose, kai ji padeda pabėgėliams vykdydama prevenciją ir gindama žmogaus teises, skatina mus įvertinti ne tik mūsų Italijos kariuomenės kompetenciją, bet ir jai būdingą etiką, kai ji rūpinasi teisingumo ir bendrojo gėrio, brolybės ir taikos vertybėmis – šios vertybės įmanomos tik tada, kai visa ko pagrindas yra kiekvieno žmogaus gynimas visais gyvenimo etapais ir sąlygomis bei rūpinimasis jo neatimamu orumu.“

Malda už taiką. „Jei tiesa, kad kariuomenė tarnauja taikai, ir jei tiesa, kad taika yra Bažnyčios širdyje, tai tiesa ir tai, kad Kariuomenės ordinariatas pašauktas nepaliaujamai melstis už taiką.

Pastoracija konkrečioje aplinkoje ir dvasinis palydėjimas. „Kariuomenės kapeliono tarnystė iš tiesų skirta visiems, ne tik tikintiesiems, ir jai būdingas toks dalijimasis gyvenimu, kuris pačią pastoracinę tarnystę padaro konkretesnę ir kryptingesnę. Taip mes tampame autentiška popiežiaus Pranciškaus svajota „išeinančia Bažnyčia“ su „aplinkos pastoracija“, kurios parapijos negali deramai aprėpti. Jos nereikia išrasti, bet ją būtina vertinti: galbūt tai gali būti pavyzdys besidarbuojantiems kitose srityse, ypač didžiuosiuose miestuose, kur žmonės studijų ir darbo vietose praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo. Gerai pagalvojus, tai pastoracija, kuri taip pat sukonkretina sinodo stilių.“

Susitikimą lydėjo daug maldos akimirkų – Aušros Vartų koplyčioje, Vilniaus katedroje ir Dievo Gailestingumo šventovėje vyskupai ir Europos kariuomenės ordinariatų atstovai ypač meldėsi už taiką Ukrainoje.

Arkivyskupas pakvietė pokalbio apie saugios aplinkos Bažnyčioje vaikams užtikrinimą

Liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvyko susitikimas dėl saugios aplinkos Bažnyčioje užtikrinimo, atsiliepiant į viešą laišką, kurį gavo Lietuvos vyskupai ordinarai. Susitikime su arkivyskupu Gintaru Grušu dalyvavo Veronika Kimbrytė, Liudas Jovaiša, Danutė Gailienė, Vytautas Ališauskas, kun. Gintaras Vitkus ir Juozas Ruzgys. Pokalbyje sutarta, jog užtikrinant saugią aplinką vaikams ir … Daugiau

Į Šv. Kotrynos bažnyčią sugrįžo Simono Čechavičiaus paveikslai

Į Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčios didįjį altorių sugrąžinti baroko genijumi vadinamo dailininko Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689–1775) tapyti paveikslai. Simonas Čechavičius – vienas žinomiausių ir iškiliausių dailininkų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis gimė Krokuvoje, studijavo ir ilgą laiką gyveno Romoje. 1731 m. grįžo į Lenkiją ir tapė daugiausia vienuolijų bažnyčioms. … Daugiau

Pamokslas p. Almos Adamkienės laidotuvių Mišiose

Brangieji, atėjome į šią mūsų tautos šventovę Vilniaus Arkikatedrą atsisveikinti ir palydėti į Dievo namus visiems Lietuvos žmonėms žinomą ir jų branginamą ponią Almą Adamkienę. Su nuoširdumu ir malda apkabiname prezidentą Valdą Adamkų, kuris skaudžiai išgyvena praradimą jam taip brangios žmonos, kurią pamilo jaunystėje ir nuo to laiko drauge nuėjo … Daugiau

Užuojauta dėl ponios Almos Adamkienės mirties

Alma Adamkienė. Nuotraukos aut. Džoja Gunda Barysaitė

Arkivyskupas Gintaras Grušas reiškia užuojautą dėl ponios Almos Adamkienės mirties: Nuoširdi užuojauta Jo Ekscelencijai Prezidentui Valdui Adamkui dėl mylimos žmonos p. Almos Adamkienės netekties. Alma Adamkienė savo santūriu pavyzdžiu mokė Lietuvos žmones atjautos, supratimo, meilės. Ji telkė bendraminčius kilniems tikslams, kvietė atsigręžti į stokojančius, menkesnes galimybes turinčius, ypatingą dėmesį skyrė … Daugiau

Mirė kun. Miroslav Balcevič (1964-1988-2023)

Kun. Miroslav Balcevič

Gegužės 20 d. Vilniuje po sunkios ligos mirė Parudaminio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas kunigas Miroslav Balcevič. M. Balcevič gimė 1964 m. sausio 3 d. Vilniaus r. Bajorų kaime (Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapija). 1971 m. pradėjo lankyti Avižienių vidurinę mokyklą, kurią baigęs 1982 m. įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį … Daugiau

Sekmadienį švęsime Pasaulinę gyvybės dieną

Artėjantis sekmadienis, gegužės 30 d., yra Pasaulinė gyvybės diena. Lietuvos šeimos centras dalijasi vyskupo Arūno Poniškaičio vaizdo palinkėjimu bei Santaros klinikų kapeliono Gabrieliaus Satkausko mintimis apie dėkingumą. Pokalbis, buvimas bendrakeleiviu yra raktas į žmogaus širdį. Šventajame Rašte užrašyta, kad prisikėlęs Jėzus eidamas kartu su mokiniais domisi, kuo jie gyvena. Šis … Daugiau

Arkiv. G. Grušo homilija, švenčiant įžengimo į Vilniaus arkivyskupo sostą 10 metų sukaktį

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Lygiai prieš dešimt metų nuo šios ambonos pradėjau savo tarnystę kaip arkivyskupas ir savo pirmą pamokslą pradėjau šiais žodžiais: „Šiomis pamaldomis mes visi kartu pradedame naują Vilniaus arkivyskupijos kelionės tarpsnį. Šiandienos apmąstymui labai tinka keliaujančios Dievo Tautos įvaizdis, kurį Vatikano II Susirinkimo Tėvai pasirinko kaip … Daugiau

Vyskupo Dariaus Trijono homilija šv. Mišiose švenčiant 50 metų jubiliejų

Turbūt dauguma iš mūsų mėgstame skaityti knygas. Turime savo mėgstamą autorių. Man taip pat patinka skaityti knygas. Prisimenu laiką, kai pradėjau lankyti mokyklą, mano mėgstama vieta, kur dažnai apsilankydavau, – netoli namų esanti biblioteka. Namuose eidavau miegoti paskutinis, o kad mama nematytų, jog aš dar nemiegu, uždengdavau kruopščiai kambario duris, … Daugiau

Vilniuje – asamblėja apie katalikiškąjį ugdymą Europoje

Balandžio 21–22 dienomis Vilniuje vyks Europos katalikiškojo ugdymo komiteto 100-oji generalinė asamblėja.

Asamblėjos metu bus aptariamos visos Europos katalikiškam ugdymui aktualios temos, sprendžiami einamieji organizacijos klausimai, dalijamasi šalių-narių patirtimi. Nemažai dėmesio bus skiriama Ukrainos katalikiškam ugdymui, diskutuojama apie Europos katalikiškų mokyklų vadovų specifinį parengimą.

Europos katalikiškojo ugdymo komitetas (angl. CEEC – European Committee for Catholic Education, www.ceec.be) įkurtas 1974 metais kaip tarptautinė ne pelno asociacija. Ši organizacija vienija 29 katalikiškojo švietimo tinklus 27-iose Europos šalyse. Europos katalikiškojo ugdymo komitetas yra šių tinklų vadovų susitikimo vieta, studijų ir informacijos centras. CEEC atstovauja daugiau nei 35 tūkstančių mokyklų su 8 milijonais moksleivių. Lietuvos atstovė komitete – Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacija.

Pagal Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos ir Europos katalikiškojo ugdymo komiteto informaciją

Arkivyskupo G. Grušo homilija Velyknakčio šv. Mišiose

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Kristus priskėlė! Jis tikrai prisikėlė! – tai yra mūsų viso tikėjimo pamatas ir tvirtumas. Šios nakties liturgija yra pilna simbolikos, ženklų, kurie mums nušviečia gyvenimo ir tikėjimo kelią. Dievo žodis primena mums visos žmonijos išganymo kelią, nueitą, einamą, ir tai, kur tas kelias mus visus … Daugiau

Konferenciją „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“ kviečiame stebėti internetu

Šiandien LR Seime vyko konferencija „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“. Renginyje pasisakė Lietuvoje viešintis Visuotinis patriarchas Baltramiejus bei Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Vilniaus Arkivyskupas Gintaras Grušas (pranešimas lietuvių ir anglų k.). Renginį galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Konferencijos metu vyko diskusija „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktus“, … Daugiau

Malda prašant taikos Ukrainai Dievo Gailestingumo šventovėje

Šv. Mišios Dievo gailestingumo šventovėje. Nuotr. aut. Aistė Karpytė

Europos vyskupų konferencijų taryba paragino visas Europos šalis dalyvauti gavėnios maldos grandinėje už taiką Ukrainoje ir už karo aukas. Šv. Mišios kiekvieną gavėnios dieną aukojamos vis kitoje Europos šalyje. Šiandien, kovo 13 d., malda, prašant taikos Ukrainai, paguodos kenčiantiems ir amžinybės žuvusiems, sklido iš Lietuvos, Vilniaus, Dievo Gailestingumo šventovės. Arkivysk. … Daugiau

Vilniuje vyksta konferencija siekiant suvienyti jėgas prieš prekybą žmonėmis

Vasario 28 – kovo 1 dienomis Vilniuje vyksta Šv. Mortos grupės (Santa Marta Group) konferencija „Jėgų suvienijimas prieš prekybą žmonėmis“, kurioje aptariama Ukrainos karo sukelta migracijos krizė ir jos kontekste išaugusi prekybos žmonėmis rizika. Konferencijoje dalyvauja 14-os Europos šalių atstovai, kovos su prekyba žmonėmis srities ekspertai, teisėtvarkos pareigūnai, Bažnyčios atstovai, … Daugiau