Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai

Brangūs broliai ir seserys,

Daugiau nei prieš šimtą metų, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, popiežius Benediktas XV paskelbė Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną, nuo to laiko minimą kasmet. Šiemet šia proga popiežius Pranciškus paskelbė laišką „Link vis plačiau apimančio mes“. Šios dienos minėjimas mūsų krašte netikėtai įgavo naują aktualumą vasarą į mūsų Tėvynę atvykus dideliam būriui migrantų.

Jų gyvenimo tikrovė tapo ir mūsų rūpesčiu. Žmogus ilgisi geresnio ir saugesnio gyvenimo. Tokių galimybių neradę savo kraštuose žmonės pasiryžta migruoti arba saugodami savo gyvybes ir neturėdami kito pasirinkimo tampa pabėgėliais. Lietuvoje tai gyvai patyrėme, kai po Antrojo pasaulinio karo ir mūsų tautiečiai buvo priversti tapti pabėgėliais ir prašyti juos priglaudusių šalių pagalbos.

Popiežius Pranciškus savo laiške atkreipia dėmesį, kad žmonės, kuriuos ištiko migranto ir pabėgėlio dalia, yra kvietimas mums „išeiti į egzistencinius pakraščius gydyti sužeistųjų ir ieškoti pražuvusių be išankstinių nuostatų ir baimės“. Negalime iš anksto nuteisti žmogaus dėl priežasčių, kodėl jis paliko savo kraštą. Šiandien, kai žmogus gali tapti prekybos žmonėmis auka ar net tarpvalstybinių nesutarimų įkaitu, turime būti atsargūs darydami skubotas išvadas. Nustatyti teisinį ar juridinį asmens statusą, kuris vienu ar kitu būdu atvyko į mūsų kraštą, ir užtikrinti jam žmogaus teises yra valdžios institucijų pareiga. Mes, kaip krikščionių bendruomenė, esame kviečiami liudyti tikėjimą meilės darbais ir rasti konkrečius būdus, kaip padėti žmogui, esančiam egzistenciniame paribyje. Tikrai neturėtume susipriešinti vieni su kitais dėl mūsų požiūrio į migrantus. Juk popiežius Pranciškus aiškiai primena, kad visa žmonija esame „mes“, todėl negalime atsiriboti nuo rūpesčio padėti šiems žmonėms. Neturėtume vertinti jų tik kaip grėsmės mums ir kurstyti vieni kitų baimės. Kiekvienas atvykėlis turi savo istoriją, dažnai skaudžią, pilną įtampos ir lūkesčio geresne ateitimi.

Nuoširdžiai kviečiame visus – parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, brolius kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o mes vieni į kitus žvelgiame su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.

Nuoširdžiai kviečiame ir Jus, broliai ir seserys, pagal galimybes prisidėti teikiant pagalbą migrantams drauge su Caritas misija, kuri yra Katalikų Bažnyčios konkretus atsakas į šį mūsų krašto iššūkį. Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į Caritas savanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (Gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026).

Te Viešpats laimina mūsų pastangas!

Lietuvos vyskupai
2021 m. rugsėjo 7 d.

Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena 2021 metų rugsėjo 26 dieną bus minima 107-ąjį kartą

Arkivyskupo G. Grušo pamokslas Trakinių atlaiduose

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šiandienos pirmajame skaitinyje girdime pranašo Izaijo žodžius, ištartus Dievo tautai senais laikais, bet jie tinka – gal net dar labiau – ir mums šiandien: „Drąsos! Nebijokite!“ Ir tada pranašas atskleidžia Dievo pažadą: „Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raišasis pašoks tartum elnias, ir nebyliui atsiriš liežuvis. Dykynėje sunksis vanduo, ims tyruose upės tekėti“ (Iz 35, 4–7a). Anų laikų žmonėms tai atrodė kaip neįmanomi dalykai, neįmanomų žaizdų išgydymas. Ir pažadėta, kad pats Dievas ateis ir juos išgydys.

O iš kur ateis mums pagalba? Nors tai atrodė tais laikais neįmanoma, Evangelijoje  girdime, kaip Dievas ateina, Jėzus prisiliečia ir išgydo žaizdas, kurių, atrodo, neįmanoma išgydyti.

Mes turim Jėzui patikėti šiandienos rūpesčius – nesvarbu, kaip gali atrodyti sudėtinga, sunku, gal net ir neįmanoma, kad dalykai gali būti išgydyti. Juk mes turime daugybę baimių ir sužeistumų. Juos išryškino praėjusių laikų ir dabartinė pandemija, migracijos problemos, karai, grėsmės, taip pat mūsų pačių gyvenimo žaizdos. Visi mes vienaip ar kitaip esame vidiniai sužaloti ir mums reikia Jėzaus prisilietimo, kad mes būtumėm išgydyti.

Kaip tai įveikti? Mes turime Jame atrasti atsakymą, palaikydami santykį su Jėzumi. Ir padėti vieni kitiems įeiti į teisingą santykį su Dievu, kaip tie, kurie eina pas Jį Evangelijoje šiandien. Atsistoti prieš Jėzų – veidas į veidą su Juo. Ir ištarti žodžius: „Jėzau, pasitikiu Tavimi. Išgydyk mano negalią, pašalink mano baimes.“ Gal tada išgirsime ir Jo žodžius: „Efata!“ – Atsiverk!“

O mums labiausiai, ką reikia atverti, ir kad Dievas atvertų mumyse, – yra mūsų širdys.

Sugebėjimas, nepaisant mūsų baimių ir žaizdų, atverti savo širdis kitam. Todėl mes ir ateiname į šiuos atlaidus, atvykstame pas savo Motiną, su pasitikėjimu pavesdami jai savo baimes ir rūpesčius. Mes turim Viešpačiui pateikti savo rūpesčius per Marijos rankas. Kanos vestuvėse ji užtarė vestuvininkus, kurie bijojo nesėkmės, nelaimės, kad pritrūks vyno. Trakų Bazilikos paveiksle ji savo rankose laiko Jėzų. Mes turim sugebėti į tas pačias rankas pateikti savo prašymus.

Šiais Šeimos metais kreipiamės į ją „Marija, Karaliene šeimos“ – visų šeimų, Lietuvos šeimų – ir prašom, kad ji užtartų, kad mūsų šeimų žaizdos – asmeninės ir šeimyninės – būtų išgydytos. Kiek žaizdų mūsų visuomenėje dėl skyrybų! Ne tik sutuoktiniai nukenčia ir neša gyvenime žaizdas, bet ir jų vaikai. Kiek žaizdų tų, kurie patiria buvimo našlaičiais naštą… Kiek žaizdų mūsų šeimose sudaryta dėl smurto, dėl priklausomybės ligų, dėl nesusivaldymo savo žodžiais… Mes turime melsti Dievą, kad sustiprintų mūsų tarpasmeninius santykius ir kad atrastume tą tikrą šeimos tapatybę, santuokos tapatybę, apie kurią Bažnyčia mus taip gerai moko, – kad tai yra Namų Bažnyčia, ta vieta, kur Dievas veikia tarp mūsų. Ir tas atsispindi aktyvia meile. Ne tik meilės jausmais, bet ir tarnyste. Šeimoje, kur išmokstam tarnauti vieni kitiems.

Ir čia mums reikia Šventosios Šeimos pavyzdžio: kaip Juozapas visas pastangas dėjo, kad tarnautų Marijai ir Jėzui, juos globotų; kaip Marija negailėjo jėgų ir maldų, kad rūpintųsi Juozapu ir Jėzumi; kaip Jėzus išmoko paklusti savo tėvams ir, vykdydamas dangiškojo Tėvo valią, toliau jiems tarnavo iki tol, kol dabar su jais džiaugiasi Danguje.

Ir mes turime tarnauti ne tik savo šeimos viduje, bet ir sugebėti padaryti, kad mūsų šeimos būtų tarnaujančios visuomenėje. Tarnaujančios savo kaimynams, besirūpinančios kitais nelaimėje, tarnaujančios ir mūsų ateiviams, tiems, kurie yra šalia, kurie patiria nesėkmę, įvairias nesėkmes, – mūsų migrantams, pabėgėliams, toms šeimoms, kurios neturi pastogės, – ar tai būtų migrantai, ar lietuviai.

Prašykime, kad Dievas prisiliestų prie mūsų širdžių ir tartų tą žodį „Efata!“ – „Atsiverk!“  Kad mūsų širdys iš tikrųjų atsivertų vieni kitiems. Ir kad mūsų žaizdos ir tos baimės, kurias turim, – ypač dėl skirtingai mąstančių, skirtingai atrodančių – būtų išgydytos. Marija šiandien atveda mus pas savo Sūnų Jėzų. Ir išgirstame tuos pačius žodžius, kuriuos girdėjome pirmajame skaitinyje: „Drąsos! Nebijokite! Pats Dievas ateis ir jus išgelbės.“ Amen.

+ Gintaras Grušas
Pamokslas, sakytas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaiduose 2021 m. rugsėjo 5 dieną

Arkivysk. G. Grušo homilija Mišiose pradedant naujus mokslo metus

Pradedam naujus mokslo metus. Šiais metais toliau patiriame nemažai nerimo ir nežinios. Aplink mus dar siautėja – kaip matom iš kaukių – pandemija ir koronavirusas, hibridiniai išpuoliai naudojant migrantus prie mūsų šalies sienų, neramūs mūsų kaimynai – kartais ir grėsmingi, ir vis labiau susiskaldžiusi visuomenė – tiek pas mus, tiek kituose kraštuose. Pasaulis išgyvena šį tikrai neramų laiką.

Pradėdami mokslo metus turime savęs paklausti: kaip mes žvelgiam į ateitį, kokią mes ją matom? Ar gyvenam apimti nerimo dėl savo ir pasaulio gerovės? Ar einam pirmyn su viltimi? Ir, jei turim vilties, – iš kur ta mūsų viltis?

Šiandienos pirmajame skaitinyje apaštalas Paulius kalba apie kolosiečius: „Jūs tikite Kristų Jėzų ir mylite visus šventuosius dėlei vilties, kur jums skirta danguje“ (Kol 1, 4). Iš tikrųjų, jei pažįstame ir pamilstame Jėzų Kristų, – tai pakeičia mūsų pasaulį. Pakeičia tai, kaip mes su Juo bendraujam, kaip mes į Jį žiūrim, ir suteikia viltį ateičiai. Ir ta viltis nėra kaip nors užsitarnauta, uždirbta. Apaštalas Paulius toliau jiems sako, kalba apie „Dvasios įkvėptą jūsų meilę“(Kol 1, 8).

Pradedame mokslo metus su Mišiomis, melsdamiesi Šventajai Dvasiai. Prašome jos teikiamų dovanų, kurios yra naudingos mokslo, žinių srityje, – išminties dovanos, pažinimo dovanos. Bet svarbiau už dovanas yra pati Šventoji Dvasia, kuri yra Meilė. Ir iš tikrųjų mokslo metų pradžioje mes prašome meilės. Ir iš karto iškyla klausimas, ką meilė turi bendra su studijom ir žiniom. Tas neaiškumas iškyla todėl, kad, kai mes kalbam apie meilę, mes dažniau kalbam apie jausmą, patirtį. Bet meilė nėra jausmas. Meilė yra atsakas. Visada ir visur mes pirmiausia patiriame meilę. Ir išmokstame su meile atsiliepti. Pirmiausia Dievo meilė ir dažniausiai tėvų meilė padeda mums išmokti atsiliepti su meile. Tad prisiminkime: mokslas, studijos yra ne tam, kad mes sukauptume žinių, bet kad galėtume jas panaudoti aukštesniems tikslams.

Mes iš tikrųjų mokomės visose srityse tam, kad sugebėtume mylėti. Įvairiose profesijose mes labai ryškiai matom šitą dėsnį. Medikai mokosi ne tik tam, kad išmoktų techniką, bet kad padėtų žmonėms gelbėti gyvybes. Mokytojai, dėstytojai kaupia žinias ne tam, kad tik išdėstytų kursą, bet kad savo mokiniams ir studentams padėtų pakilti, kad jie taptų geresni žmonės. Žinios, moksliniai atradimai – ne tam, kad juos sukauptume, bet tam, kad sukurtume geresnį pasaulį. Žinios ir įgūdžiai padės kitiems patarnauti ir kurti geresnį pasaulį.

Kai mes kalbame apie meilę, dažnai mintis grįžta į tą turbūt garsiausią Šventojo Rašto ištrauką apie meilę – Pauliaus meilės himną. Tiek bažnytinėje, tiek ir literatūros terpėje šis šedevras sukelia jausmų, bet turi ir labai gilią įžvalgą. Dažnos poros pasirenka šį skaitinį per savo santuoką. Bet dažnai pasirenka dėl to, kad jis yra nepaprastai gražus, romantiškas, jausminis. Tačiau jame slypi ne tik paaiškinimas apie abstrakčią meilę. Jis atskleidžia daug daugiau apie mus.

Kai rengiam poras, labai dažnai naudojam šį pratimą: ne tik perskaityti ir permąstyti šitą pastraipą – ir jūs ją žinot: „Meilė kantri, meilė maloninga, meilė nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Kor 13,4), – bet ir į tą vietą įdėti „aš“. Aš kantrus, aš maloningas, aš nepavydžiu. Ir pažiūrėkime, kaip mes išlaikome tą meilės egzaminą. Ar meilė gyva mumyse?

Pradedant mokslo metus aš noriu jums pasiūlyti vieną mąstymą. Paimkit šią pastraipą – meilės himną –  ir įdėkit tą profesiją, kuriai jūs ruošiatės. Pažiūrėkit, ar jūs matot savyje tą idealą, kurio siekiat. Medikas kantrus, medikas maloningas, medikas nepavydi. Informatikas kantrus, informatikas maloningas… Teisininkas, kunigas, karininkas… Nes mūsų profesijos, tos studijos, kurlink mes einame, yra tam, kad mes taptume tais meilės nešėjais ir kūrėjais mūsų visuomenėje. Mes ruošiamės tarnauti ir tarnystėje – bet kokioje srityje – atsiskleidžia meilė. Pats Jėzus mums yra pirmasis to pavyzdys. Žmogaus Sūnus irgi atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45).

Mes tą matome ir mūsų šeimose. Sėkmingoje šeimoje vyras ir žmona tarnauja vienas kitam ir nelaukia, kad jiems būtų tarnaujama. Tėvai pirmiausia tarnauja savo vaikams, o ne tik reikalauja paklusnumo. Jėzus ragino savo mokinius ir mus Pauliaus žodžiais: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile, lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12, 10). Tą pačią pamoką mes girdėjome šiandienos Evangelijoje. Simono uošvė karščiavo ir namiškiai prašė jai pagalbos. „Atsistojęs prie jos galvūgalio jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Moteris tuojau atsikėlusi ėmė jiems tarnauti“ (Lk 4, 39).

Kai Dievas prisiliečia prie mūsų ir išgydo mūsų žaizdas, kai mes pajaučiam Šventosios Dvasios meilę, veikiančią mumyse, natūralus atsakas yra pradėti tarnauti. Mokslas, studijos yra tam, kad mes būtume pasiruošę tarnauti, kai ateis mūsų laikas. Tarnauti savo profesija ir tarnauti savo Tėvynei. Visuomenės susiskaldymo akivaizdoje turime prisiminti ir mūsų himno žodžius: „Tegul meilė Lietuvos / Dega mūsų širdyse, / Vardan tos Lietuvos / Vienybė težydi.“

Mes taip pat, kaip piliečiai, turime dirbti, kad ta meilė uždegtų mūsų širdis. Kad mūsų bendruomenėse – universitetinėse bendruomenėse, mokyklų bendruomenėse – ta meilė vienų kitiems augtų ir tada atspindėsime tą kolosiečių bendruomenę, kurią Paulius apibūdino šitaip: „Jūs tikite Jėzų Kristų ir mylite visus šventuosius“ (Kol 1, 4). Šių mokslo metų pradžioje mes vis dėlto kreipiamės į Šventąją Dvasią prašydami jos prisilietimo, kad mūsų mokslas įgalintų mus meilei, vilčiai, tarnystei. Amen.

 

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Homilija Rugsėjo pirmosios šv. Mišiose akademinei bendruomenei 2021-09-01 Vilniaus Katedroje

Rugsėjo pradžioje tikintieji laukiami Trakinių atlaiduose

Stebuklingas Trakų Dievo Motinos atvaizdas, XVI a. Aptaisas – Johanas Fridrikas Šemnikas, Vilnius, 1723–1724 m.

2021 metų rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose vyks Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai. Kviečiame susipažinti su programa ir dalyvauti (skelbiama ir programa lenkų kalba).

Pasveikinti Trakų Dievo Motiną ir prašyti jos globos keliaus tikintieji iš Vilniaus arkivyskupijos dekanatų ir kitų Lietuvos vietų.

Atlaidai Trakuose pradedami išvakarėse, rugpjūčio 31 d., 19 val. iškilmingais mišparais. Šeštadienį, rugsėjo 4 d., jaunimas iš visos arkivyskupijos jau penkioliktąjį kartą pėsčiomis keliaus iš Aušros Vartų į Trakus (žygio pradžia – 8 val., informacija apie piligriminį žygį). 

Atlaidų dienomis šv. Mišios aukojamos 10 ir 17 val. lenkų kalba, o 12 ir 19 val. lietuvių kalba. Prieš kiekvienas šv. Mišias vyks katechezės. Švenčiausiojo Sakramento adoracija kasdien vyks 20–21 val.

Sutinkant pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį – per naktį numatyta Švč. Sakramento adoracija Trakų bazilikoje. Pagrindines atlaidų šv. Mišias rugsėjo 5 d. 12 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Atlaidai tęsis iki rugsėjo 8 d. 

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną – 1718-ųjų rugsėjo 4-ąją – lydėjo aštuonių dienų iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja.

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-08-20

Rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose tradiciškai vyks Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai. Kviečiame susipažinti su programa ir dalyvauti.
Rugpjūčio 14 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prelatas Visvaldas Kulbokas priimė vyskupo šventimus. Kardinolo Pietro Parolino homilija arkivysk. V. Kulboko konsekracijos šv. Mišiose. Šventės akimirkos nuotraukose čia.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijasi mintimis: ar mes tikrai tebesame krikščionys?
Caritas kviečia savanoriauti teikiant humanitarinę pagalbą ir padėti prieglobsčio prašytojams.
Bažnytinio paveldo muziejuje vyksta paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“.

Kalendorius:
Rugpjūčio 25 d. 20.00 val. Šv. Faustinos relikvijų sutikimas Dievo Gailestingumo šventovėje
Rugpjūčio 26–29 d. Seminaras „Krikščioniškoji antropologija“ su ses. Ligita Rylyškyte SJE Guronių rekolekcijų namuose
Rugpjūčio 27 d. 16.30 val. Šventumo išbandymas Vilniumi. Ekskursija apie pal. J. Matulaitį
Rugpjūčio 28 d. 10.00 val. Piligrimystė Gailestingumo keliu. Palydi kun. Dovydas Grigaliūnas
Rugpjūčio 29 d. 11.00 val. Vaidotų parapijos 100 metų jubiliejaus šventė
Rugsėjo 1–8 d. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidai
Rugsėjo 4 d. Piligriminis jaunimo žygis Aušros vartai – Lentvaris – Trakai’21
Rugsėjo 4–5 d. Piligriminis žygis vyrams „Šv. Juozapas – kūrybingai drąsus globėjas“
Rugsėjo 5 d. 10.00 val. Vilniaus Išganytojo bažnyčioje – vargonų šventinimas
Nuo rugsėjo 7 d. Prasideda nuotoliniai bažnytinės muzikos kursai

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vilniaus arkivyskupijos Caritas renka šiltus drabužius ir kitus reikmenis prieglobsčio prašantiems migrantams
Lietuvos Caritas ieško savanorių vakcinacijos vietose
Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ skelbia naujų narių atranką
Įvyko stojamieji į Lietuvos kunigų seminarijas
Naujausias Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos leidinys „Teesie“, skirtas šv. Juozapui
Šventosios Šeimos seserys kviečia į Vilnių atvykstančias studentes apsigyventi bute Žvėryne
Šv. Juozapo mokykla Vilniuje kviečia prisijungti pradinių klasių auklėtoją
Betzatos bendruomenė ieško socialinio darbuotojo (-os)
Vilniaus arkivyskupijos Caritas ieško socialinių darbuotojų socialiniam centrui „Betanija“ ir Laikiniesiems namams
Socialinio centro „Betanija“ savanoriai kviečiami į išvyką ir naujo veiklų sezono atidarymą
Prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų portretai ir istorijos virtualioje galerijoje „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių istorijos ir portretai“
Pasirodė nauji žurnalų vaikams „Bitutė“ ir „Magnificat vaikams“ numeriai
Šventinė Žolinių procesija Trakuose (nuotraukos)
Nuotraukos iš Vilniaus arkivyskupijos ministrantų vasaros stovyklos (nuotraukos)
Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt
Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Nuotoliniai bažnytinės muzikos kursai

Rugsėjo 7 dieną prasidės bažnytinės muzikos kursai, vyksiantys nuotoliniu būdu. Tai naujas Nacionalinės vargonininkų asociacijos projektas, skirtas Lietuvos bažnyčiose dirbantiems muzikams: vargonininkams, chorų vadovams, liturginių pamaldų metu giedančių jaunimo grupių vadovams ir jų nariams, kantoriams, kitiems Liturgijos metu tarnaujantiems muzikams.

Dešimties susitikimų metu bus aptariama muzikos vieta šv. Mišių liturgijoje, gilinamasi į psalmių giedojimą ir šv. Mišių atsakymų grojimą, diskutuojama liturginio repertuaro klausimais. Paskaitose ir seminaruose bus ir teorijos (šv. Mišių apeigos, jų reikšmė, liturginiai laikotarpiai) ir praktikos (repertuaras, psalmių giedojimas, trumpi šv. Mišių atsakymai).

Kursus ves kun. liturg. lic. Kęstutis Palikša, kun. Ruslan Vilkel, dr. Danutė Kalavinskaitė, lektorės Dovilė Savickaitė ir Živilė Tamaševičienė.

Susitikimai vyks vieną kartą per savaitę, antradieniais, 20 val. ZOOM platformoje, taip pat bus įrašomi. ZOOM prisijungimo nuoroda bus išsiunčiama užsiregistravusiems dalyviams. Išklausiusiems kursus bus išduoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Auka už dalyvavimą kursuose – 20 eurų.

Registracija: iki 2021 m. rugsėjo 1 d. internetu: http://vargonininkai.lt/kursai_2021.htm

Kursų trukmė: 2021 m. rugsėjogruodžio mėn.

Paskaitos vyks antradieniais 20.00 val.

Vienos paskaitos trukmė: apie 1,5 val.

Paskaitų datos ir temos:
09.07 – Kursų pradžia. Įvadinė paskaita į Liturgiją
09.14 – Šv. Mišių paslaptis – Liturginiai gestai ir ženklai
09.21 – Muzikos vieta Liturgijoje
09.28 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras
10.12 – Psalmės. Jų prasmė ir vieta Liturgijoje
10.26 – Šv. Mišių atsakymai, jų harmonizavimas
11.09 – Advento laikotarpis
11.23 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras Advento laikotarpiu
12.07 – Kalėdų laikotarpis
12.14 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras Kalėdų laikotarpiu 

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa.

Nacionalinė vargonininkų asociacija (NVA) įkurta 2007 m. Tai profesinė organizacija, vienijanti Lietuvos vargonininkus, bažnytinių chorų vadovus, vargonų meistrus ir dvasininkus. NVA rūpinasi vargonininkų profesiniu lavinimu ir švietimu, skatina Lietuvos parapijų vargonininkus ir chorvedžius kelti profesinę kvalifikaciją.

Nacionalinės vargonininkų asociacijos informacija

www.vargonininkai.lt

Kard. P. Parolin homilija arkivysk. V. Kulboko konsekracijos šv. Mišiose

Gerbiami Eminencijos, Ekscelencijos,
valdžios atstovai,
gerbiamas Prelate Visvaldai,
brangūs kunigai, vienuoliai ir vienuolės,
brangūs broliai ir seserys Kristuje,

džiaugiuosi, kad esu Vilniuje šia gražia proga, kai prelatas Visvaldas Kulbokas, Šventojo Tėvo Pranciškaus nominuotas Apaštaliniu Nuncijumi Ukrainoje, bus pašventintas tituliniu Martanos Arkivyskupu.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventės išvakarėse, kai Bažnyčia taip pat mini didį Mergelės Marijos garbintoją ir nacių žiaurumo kankinį šventąjį Maksimilijoną Kolbę, susirinkome į šią 1988 metais tikintiesiems grąžintą Arkikatedrą, dedikuotą šventiesiems Stanislovui ir Vladislovui, dalyvauti įvykyje, kuris yra džiaugsmo šaltinis visai Bažnyčiai Lietuvoje, o ypač Telšių vyskupijai bei Klaipėdos miestui – toms vietoms, iš kur yra kilęs prelatas Visvaldas Kulbokas.

Vyskupo šventimai Bažnyčiai visada yra džiaugsmo priežastis, nes dėl Apaštalų ir jų įpėdinių – vyskupų – tarnystės ji gali visiškai išlikti savimi, tai yra apdovanota visomis išganymo priemonėmis, kuriomis Viešpats ją aprūpino. Todėl kiekvienas vyskupas savo asmeniu suteikia galimybę Apaštalų tarnystei nepertraukiamai tęstis per kartų kartas, o tikintieji gali naudotis gausia ir turtinga Dievo Malone.

Galių perdavimas auginant Dievo tautą yra aiškiai atpažįstamas iš labai senos rankų uždėjimo apeigos, kai konsekruojantys ir kiti koncelebruojantys vyskupai deda rankas ant šventinamojo galvos. Šiuo ženklu, kurio ištakų galima rasti daugybėje Senojo ir Naujojo Testamento vietų, yra perduodama Šventosios Dvasios dovana, kad suteiktų vidinį pašventinimą ir įgalintų atlikti vyskupo pareigas. Tai aiškiai girdime ir konsekracijos maldoje, kuri kalbama uždėjus rankas: Išliek dabar šiam išrinktajam iš Tavęs kylančią galią. Išliek Dvasią, kuri veda ir valdo. Ją Tu davei mylimajam savo Sūnui Jėzui Kristui, o Jis ją padovanojo šventiesiems Apaštalams. Šie įvairiose vietose įkūrė Bažnyčią kaip Tavo šventovę nepaliaujamai Tavo vardo garbei ir šlovei.

Be to, rankų uždėjimu šventinamajam perduodamas ypatingas palaiminimas prašyti Dievo malonių tiems, kurie jas priima. Ši apeiga yra minima ir šiandien skaitytoje Mato Evangelijos ištraukoje, kai žmonės nešė Jėzui vaikus, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Evangelija mus kviečia niekada nebūti kliūtimis ir trikdžiais tiems, kurie kaip vaikai ir paprasti žmonės artinasi prie Jėzaus norėdami Jį sutikti, klausytis Jo žodžio, būti Jo artumoje ir gauti Jo palaiminimą.

Vien šių pamąstymų pakaktų, kad suprastume ypatingą pašauktojo į vyskupystę atsakomybę. Jis prisiima užduotį skelbti Evangeliją visa savo išmintimi ir kantrybe, taip pat saugoti ir ištikimai perduoti tai, ką gavo, – tikėjimo paveldą. Vyskupo užduotis yra šventinti tikinčiuosius, kad maitindamiesi Dievo žodžiu ir Eucharistijos sakramentu, stiprinami sakramentų ir atlikdami artimo meilės darbus galėtų pasiekti galutinį egzistencijos tikslą, tai yra galutinį gyvenimą su Dievu ir šventaisiais. Vyskupui taip pat patikėta užduotis valdyti dalį Dievo tautos taip, kad ji išliktų vieninga, bet netaptų vienodai pilka, ir kad kiekvieno charizmos ir talentai būtų įvertinti ir suderinti.

Apaštalinis Nuncijus, be viso šito, gauna dar ir kitą, specifinę užduotį – atstovauti Popiežiui ir Šventąjam Sostui vietinėse Bažnyčiose, valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, į kurias yra siunčiamas, kad nuolat stropiai ir kruopščiai dirbdamas su apaštališku uolumu stiprintų visuotinės ir dalinės Bažnyčios vienybę, informuotų Šventąjį Tėvą apie vietinių Bažnyčių gyvenimą, jų lūkesčius ir sunkumus, perduotų joms Petro įpėdinio padrąsinimus ir taptų jo balsu.

Brangus Prelate Visvaldai, Šventasis Tėvas Tave siunčia į Ukrainą, kur jau nuo amžių kartu gyvena skirtingos katalikiškos bažnytinės bendruomenės, tai yra Bizantijos rito graikų apeigų ir lotynų apeigų katalikai, o didelę dalį visuomenės sudaro tikintieji ortodoksai. Ukraina yra turtingų ir įvairių kultūrų šalis, kurioje gyvena daug skirtingos etninės kilmės žmonių, ir ši šalis kenčia dėl sudėtingų, niekaip nesibaigiančių konfliktų.

Tai bus Tavo pagrindinė užduotis – padėti išgirsti Šventojo Tėvo taikos ir susitaikymo žodį, kad visi uoliai ieškotų stabilaus tarpusavio supratimo: šie žingsniai reikalingi, kad būtų nutraukti aštrūs konfliktai, sukeliantys netektis ir reikalaujantys milžiniškų išteklių, ir kad prasidėtų naujas bendradarbiavimo ir atgimimo laikas, o jame būtų svarbiausia ieškoti bendrojo gėrio, kuris yra gėris visiems ir kiekvienam.

Brangus Prelate Visvaldai, vyskupo ir ypatingos nuncijaus pareigos įpareigoja didelei atsakomybei ir galės būti atliekamos garbingai, pasitikint Dievo pagalba, jei tik nuolankiai priimsi Viešpaties dovanas ir Tavo kasdienį gyvenimą stiprins karšta ir nuolatinė malda. Kai melsiesi, pirmiausia dėkok Viešpačiui už visas Jo geradarybes ir išsakyk Jam troškimus, skausmus, sunkumus ir Dievo tautos lūkesčius.

Tik apsitaisęs šarvais, kuriuos malda suteikia sielai, Tu pajėgsi atpažinti tikruosius poreikius, į kuriuos atsiliepsi, prioritetus, kurių sieksi, ir tuomet galėsi veikti kaip tikras Ganytojas, sekantis Gerojo Ganytojo pavyzdžiu. Tik malda Tau padės dar giliau panirti į tikėjimo tiesas ir matyti save, Bažnyčią ir pasaulį spindinčioje Dievo valios ir Jo amžino gailestingumo šviesoje.

Šventasis Tėvas Pranciškus 2019 m. birželio 13 d. susitikime su Popiežiaus atstovais pateikė nuncijaus elgesio ir identiteto Dekalogą. Šis Dekalogas moko, kad Popiežiaus atstovas, norėdamas įvykdyti gautą paskyrimą, turi visada prisiminti, jog jis yra Dievo, Bažnyčios ir Popiežiaus žmogus. Žmogus, kupinas apaštališko uolumo ir susitaikymo, iniciatyvus ir paklusnus, maldos, veiklios meilės ir nuolankumo žmogus (plg. Kalba Apaštaliniams Nuncijams, 2019 m. birželio 13 d.).

Šios Šventojo Tėvo rekomendacijos bus tarsi Tavo kaip Popiežiaus atstovo gyvenimo vadovas, kad galėtum atlikti savo pareigas ir funkcijas su Bažnyčios žmogaus džiaugsmu, kuriam įgyti reikės Dievo palaimos. Siek jos šventu gyvenimu.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, pasiruošei Tau patikėtai misijai studijuodamas ir dirbdamas Popiežiškosiose atstovybėse Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, iš ten buvai perkeltas į Valstybės Sekretoriato Antrąją Sekciją ir galų gale dirbai Nunciatūroje Kenijoje. Per tuos metus turėjai progą pažinti daug skirtingų bažnytinių realijų ir pamatei, kiek daug ir kokių sudėtingų klausimų Bažnyčiai ir valstybėms reikia spręsti, įgijai patirties. Tai vertingas bagažas, kurį reikės saugoti ir gausinti, kad galėtum išmintingai, kompetentingai ir apdairiai atlikti savo pareigas.

Vis dėlto per šiuos metus tikrai būsi išmokęs pagrindinį dalyką, apie kurį Jozuė kalba pirmajame skaitinyje. Jis savo gyvenimo pabaigoje primena Dievo išganymo darbus, kurių liudininkas buvo jis pats: išlaisvinimą iš Egipto vergijos, perėjimą per Raudonąją jūrą ir Izraelio įsikūrimą Pažadėtoje žemėje, ir aiškiai matė, kaip įgyvendinamas Dievo išganymo planas Jo tautai.

Ištraukoje, kurią skaitėme, Jozuė nori visai tautai perduoti vertingiausią pamokymą, tą, kuris yra visų kitų santrauka: bijok Viešpaties ir tarnauk Jam. Taigi, jis skatina tautą daug kartų kartoti pažadą, kad ji išlaikys tą pagarbią baimę ir kad visada tarnaus Viešpačiui, nes patyrė Jo amžiną gerumą. Iš tiesų, vienintelis atsakas į šią nieko nekainuojančią palankią meilę yra išlaikyti pagarbią Dievo baimę, gyventi suvokiant, kad esi Dievo akivaizdoje, ir atsakyti į Jo meilę.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, patyrei Dievo gerumą ir, kaip Jozuė, žinai, kad tinkamas atsakas į didžią meilę yra nuolat su atsidavimu tarnauti broliams.

Tą labai gerai žinojo šventasis Maksimilijonas Kolbė, kuris, kupinas apaštališko uolumo ir meilės Švenčiausiajai Mergelei, iki pat kankinystės liudijo savo tikėjimą, savo meilę Dievui ir artimui.

Tegul Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Motina, šventasis Maksimilijonas Kolbė, šventieji Stanislovas ir Vladislovas Tave laimina, Tave lydi Tavo misijoje, kad visiems, kuriuos sutiksi, galėtum skleisti malonų Kristaus kvapą ir būti patikimas bendrystės ir taikos ženklas.

Amen.

Kardinolas Pietro Parolin
Jo Ekscelencijos, apaštalinio nuncijaus Ukrainoje, prelato Visvaldo Kulboko vyskupystės šventimų Šventųjų Mišių homilija
Šv. Stanislovo ir Vladislovo Arkikatedra, 2021 m. rugpjūčio 14 d., Vilnius

Rugpjūčio 14 d. Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus

2021 metų rugpjūčio 14 dieną Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus. Iškilmei Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Šventės pradžia – 12 val. Kviečiame dalyvauti šv. Mišiose. Iškilmę transliuos LRT Televizija.

2021 m. birželio 15 d. Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus prelatą Visvaldą Kulboką, Telšių vyskupijos kunigą, nominavo tituliniu Martanos arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.


Vatican News nuotrauka

VISVALDAS KULBOKAS gimė 1974 m. gegužės 14 d. 1992 m. baigė Klaipėdos 19-ąją vidurinę mokyklą (šiuo metu – Martyno Mažvydo progimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Telšių kunigų seminariją.

1994–2004 metais tęsė studijas Romoje, Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete, kur įgijo teologijos daktaro (2001) ir bažnytinės teisės licenciato (2004) laipsnius.

1998 m. gegužės 24 d. pašventintas diakonu ir inkardinuotas Telšių vyskupijoje. 1998 m. liepos 19 d. pašventintas kunigu.

2001–2004 m. Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje įgijo pasiruošimą Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai ir buvo į ją priimtas 2004 m. liepos 1 d.

Minėtoje tarnyboje iki šiol ėjo šias pareigas:

2004–2005 m. – atašė Apaštalinėje nunciatūroje Libane;

2005–2007 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Libane;

2007–2009 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Nyderlanduose;

2009 m. paskirtas Jo Šventenybės kapelionu;

2009–2012 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Rusijos Federacijoje;

2012–2020 m. – oficiolas Vatikano Valstybės Sekretoriato Skyriuje ryšiams su valstybėmis;

2019 m. paskirtas garbės prelatu;

2020–2021 m. – patarėjas Apaštalinėje nunciatūroje Kenijoje.

Parengta pagal Apaštalinės nunciatūros Lietuvoje informaciją


Žiniasklaidos atstovai, norintys dirbti Katedroje šv. Mišių metu, prašomi pranešti apie savo dalyvavimą tel. 370 646 67 844 (Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė).

Kard. Audrys Juozas Bačkis. Ar mes tikrai tebesame krikščionys?

Krikščionys savo vardą gavo iš Kristaus, kuris paliudijo, koks turėtų būti žmogus. Krikščionių gyvenimas turėtų būti Kristaus gyvenimo atspindys. Bet ar tikrai mes visada tuo vadovaujamės?

Įvykiai Lietuvoje skatina tuo abejoti, todėl norėčiau priminti esminius krikščioniško gyvenimo bruožus aktualiųjų šiandienos problemų kontekste. Į mane kreipėsi žmonės klausdami, kaip vertinti šių dienų aktualijas Lietuvoje iš krikščioniškos pusės? Ar tai, kas vyksta šiuo metu,  yra suderinama su Kristaus mokymu? Bažnyčios misija yra  skelbti Kristaus Evangeliją. O visa Evangelija yra paremta meile Dievui ir meile žmogui.

1. Prieglobsčio prašytojai

Lietuvoje šiuo metu kaip niekada anksčiau daug prieglobsčio prašytojų. Deja, jie ne šiaip patys atvyksta, jų vežimas ir skatinimas keliauti per  Lietuvą į Europą yra organizuojamas. Didelis blogis ir nusikaltimas žmones paversti keršto ir neapykantos taikiniais nukreipiant juos į tuos, su kuriais norima kariauti.

Tačiau Lietuvoje atsiradę žmonės yra mūsų broliai ir seserys, kurie ne iš gero gyvenimo paliko savo kraštą. Bažnyčios socialinis mokymas labai aiškiai sako: „Jau daug metų Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje rūpinasi migrantais, ypač vadinamaisiais nelegalais. Savo veikloje ji vadovaujasi atsigręžimo į vargšus nuostata ir tuo, kad Jėzus tapatinosi su atstumtaisiais ir užmirštaisiais“ (DOKAT, 250).

Šventasis Jonas Paulius II griežtai pabrėžia: „Neteisėtumo statusas nepateisina migranto orumo menkinimo, migrantas turi neatimamas teises, kurių nevalia nei pažeisti, nei nepaisyti“ (Žinia migrantų dienos proga 1995 m.).

Niekas nebuvo pasirengęs priimti tiek daug prieglobsčio prašytojų, todėl suprantama, kad kilo sunkumų ir nesusipratimų, nerimo ir priešiškumo. Tačiau visų bendrų pastangų dėka galime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie yra mūsų Respublikos teritorijoje. Yra daug gražių pavyzdžių: „Caritas“ darbuotojai, savanoriai, seselės, parapijų klebonai su savo tikinčiaisiais ir pareigūnai bei valdžios žmonės lanko žmones, mėgina jiems padėti suteikdami  būtiniausią pagalbą, pakalbinti.

Tai yra kiekvieno krikščionio pareiga ir nuostata, kurią labai aiškiai išreiškia popiežius Pranciškus sakydamas: „Dabartiniais laikais Bažnyčia yra kviečiama išeiti į egzistencinius paribius, gydyti sužeistuosius, ieškoti pasiklydusiųjų be jokių išankstinių nusistatymų ar baimės, be prozelitizmo, būti visada pasirengusi visus priimti“ (Popiežiaus žinia migrantų dienos proga 2021 m.).

2. Skiepai

Jau dveji metai gyvename COVID  pandemijos varginamame pasaulyje. Milijonai žmonių mirė. Tarp jų daugelis gydytojų ir slaugytojų, kurie gelbėjo šios ligos ištiktuosius. Viso pasaulio mokslininkų pastangų dėka turime skiepus nuo šios ligos. Mūsų valdžios žmonės deda milžiniškas pastangas, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šia galimybe.

Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijos notoje aiškiai  rašoma: „Atsisakymas vakcinuotis gali kelti pavojų kitiems [ir] rimtai padidinti pavojų visuomenės sveikatai“. Apsisprendimas skiepytis yra moralinis veiksmas, kuriuo žmonės prisiima atsakomybę už savo ir kitų sveikatą bei gyvybę. Niekas per prievartą neverčia skiepytis, tai kiekvieno piliečio teisė, tačiau, visų pirma, ir atsakomybė. Krikščionims tai ir artimo meilės išraiška: meilės tiems, kurie taip sunkiai kovoja už kiekvieno ligonio gyvybę ir sveikatą, meilės savo artimui, su kuriais bendraujame, pagaliau ir meilės sau pačiam, kad išvengtume sunkios ligos.

3. Šeima

Kalbėdami apie meilę, negalime neaptarti ir šeimos. Ji yra nuostabi vieta, kurioje įsikūnija Dievo meilė ir kur mokomasi mylėti. Šiandien daug kalbama apie santuokos ir šeimos reikšmę. Popiežius Pranciškus apie šeimą savo apašališkame paraginime „Amoris laetitia“ rašo: „Nė viena tobulai susiformavusi šeima nenukrenta iš dangaus; šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti. Nepraraskime drąsos dėl savo trūkumų ir nenustokime ieškoti tos meilės ir bendrystės pilnatvės, kurią Dievas mums suteikia.“

Jeigu norime išsaugoti sveiką šeimą ir visuomenę, visų pirma turime kreipti dėmesį į savo šeimas. Rūpinkitės tarpusavio meile ir sutarimu, ugdykite dorus vaikus, padėkime vieni kitiems padrąsindami ir pagelbėdami ten, kur galime.

Ne maršais ir politine kova išgelbėsime šeimą, bet oriu susitelkimu, pagarbiu dialogu ir, visų pirma, krikščioniško gyvenimo liudijimu.

Pyktis niekuomet neatnešė nieko gero, o tik destabilizavo visuomenę ir kraštą. Lietuvos laisvė buvo iškovota oriu žmonių susitelkimu, malda, giesme ir daina, o ne akmenimis ir kartuvėmis.

Šiandien per daug mūsų krašte pykčio, susiskaldymo, nepasitikėjimo vienas kitu. Laikas prisiminti palaimintojo Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio vyskupišką šūkį: „Blogį nugalėti gerumu“, kuris yra  Šventojo Rašto nuostata ir krikščionio laikysenos matas.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, skirta Pamokslininkų (dominikonų) ordinui

Rugpjūčio 17 dieną, antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas.

Šv. Dominykas išsiunčia šv. Hiacintą į misiją. Freska Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Šv. Hiacinto koplyčioje. Jerzy Hoppen, 1944 m. Fot. Kęstutis Stoškus

Bažnytinio paveldo muziejus tęsia vienuolijų istorijos temą ir naujoje parodoje plačiai pristato Pamokslininkų, dar vadinamų dominikonais, ordiną, kuris 2021 m. rugpjūčio 6 d. minėjo savo įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) 800 mirties metų jubiliejų. Parodos pavadinimas „Aštuoni atminties šimtmečiai“ apima ir dominikonų misijų Lietuvoje pradžią, legendiniame pasakojime siejamą su pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymu Lietuvoje. Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu. Parodoje siekiama atskleisti šią aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją.

Pirmieji dominikonų misionieriai susitiko su lietuvių gentimis praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui po ordino įkūrėjo mirties. Misijų veiklai stiprėjant, 1253 m. Kulmo vyskupas dominikonas Heidenreichas, dirbęs Prūsijoje kartu su šv. Hiacintu, vainikavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tais pačiais metais šv. Hiacinto mokinys pal. Vitas buvo konsekruotas Lietuvos vyskupu. Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose pirmą kartą paminėtas Vilnius (1323), rašyta apie mieste pastatytą dominikonų bažnyčią. Pamokslininkų ordino vienuolynas Lietuvos sostinėje buvo įkurtas 1501 metais. Maždaug tuo metu Vilniaus bernardinų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios freskose sukurtas seniausias Lietuvoje mūsų dienas pasiekęs šv. Dominyko atvaizdas.

Turtingos dominikonų dailės likučiai mena ordino veiklos klestėjimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vertingiausi parodos eksponatai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, relikvijoriai, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus, Kauno vienuolynų – liudija gyvą pamaldumo šv. Dominykui ir šv. Hiacintui tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose. Rusijos ir Prūsijos valdžių sprendimu uždarius visus 42 Lietuvos provincijai priklausiusius dominikonų vienuolynus, XIX–XX a. šį pamaldumą stengtasi išlaikyti parapijose, ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą. XX a. I pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jurgio Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių, eksponuojami parodoje.

Parodos eksponatai atkeliavo iš devyniolikos parapijų, dešimties muziejų, keturių bibliotekų ir trijų privačių kolekcijų. Juos papildo ekspozicijoje pristatomos šv. Dominyko ir šv. Hiacinto vaizdavimą įkvėpusios šaltinių ištraukos ir kūrinių, kurių pasiskolinti nėra galimybės, nuotraukos. Visa tai liudija, kaip nuo pamaldumo ištakų pirmuosiuose gyvenimo aprašymuose keitėsi pasakojimai apie šventuosius, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės. Aštuonis šimtmečius saugomas šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su Europos krikščioniškomis šalimis. Paroda padeda jį iš naujo atrasti ir įvertinti.

Vakaro atidarymo renginyje dalyvaus Vilniaus vyskupas Darius Trijonis, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolyno prioras Jacek Henryk Szpręglewski OP, parodos kuratorė Birutė Valečkaitė.

Renginys nemokamas.

Rugpjūčio 19 d. 16.30 val. ir rugpjūčio 21 d., 28 d. 15.30 val. vyks ekskursijos po parodą. Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 8 d.

Parodos konsultantai: Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė
Architektė Ieva Cicėnaitė
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, BTA draudimas, „Renesans Trans International Exhibitions“ Sp. z o.o.

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, žurnalas „IQ“, UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB „Media Traffic“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“

Siekiant užtikrinti saugumą, renginio lankytojų prašome prieš atvykstant įsivertinti sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Žolinės iškilmė Trakuose

Kviečiame į Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmę (Žolinę), kuri vyks rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.

Šv. Mišios bus aukojamos 10.00 val. (lenkų k.) ir 12.00 (lietuvių k.). Šv. Mišių aukai vadovaus JE vysk. Darius Trijonis.

11.00 val. nuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos, jau vienuoliktus metus iš eilės, pajudės iškilminga Žolinės procesija. Procesija keliaus Trakų miesto gatvėmis, joje bus nešamas žmonių suneštų gėlių žiedlapiais išpuoštas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslas.

Daugiau informacijos

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-07-30

Mielieji,

rugpjūčio mėnesį Šventasis Tėvas kviečia melstis už Bažnyčią, kad ji iš Šventosios Dvasios gautų malonę ir jėgų atsinaujinti Evangelijos šviesoje.

Lietuvos vyskupijose vyksta nuolatinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Šiais metais kviečiama melstis už pandemijos varginamus, už šeimas, ypač patiriančias didelių sunkumų, už naujus pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą ir kad Dievas stiprintų jau einančius šio pašaukimo keliu. Rugpjūčio 1 – 8 dienomis adoracija vyks Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose.

Rugpjūčio 14 dieną Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus. Iškilmei, kuri vyks Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Šventės pradžia – 12 val.

Vilniaus arkivyskupija, prisidėdama prie popiežiaus Pranciškaus raginimo tausoti aplinką, dalį vyskupijai priklausančių pastatų elektra aprūpins iš nutolusių saulės elektrinių.
 
Kalendorius:
Liepos 31 d. 10.00 val. Vyrų rožinis Šv. Kryžiaus bažnyčioje Vilniuje
Liepos 31 d. 13.00 val. Piligrimystė Gailestingumo keliu Vilniuje (lenkų k.) su kun. Eliju Markausku
Liepos 31 d. 18.00 val. Šv. Ignaco šventė Šiauliuose
Rugpjūčio 1 d. Piligriminis žygis „Sesers Vandos Boniševskos ir Helenos Majevskos pėdsakais“ iš Buivydžių į Pričiūnus (lenkų k.)
Rugpjūčio 4 d. 19.00 val. Vilniaus kariliono festivalio koncertas
Rugpjūčio 26–29 d. Seminaras „Krikščioniškoji antropologija“ su ses. Ligita Rylyškyte SJE Guronių rekolekcijų namuose

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčioje baigtos tapyti Kryžiaus kelio stotys (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos Carito naujienos:

„Magnificat“ ieško darbuotojų: rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovo bei leidybos koordinatoriaus
Gailestingumo darbai šeimoje. Šv. Teresėlės tėvų pavyzdys. Apie Zelijos ir Liudviko Martenų šeimos gyvenimą pasakoja Šeimos centro bendruomenių koordinatorė Vilija Tauraitė (vaizdo įrašas)
Vilniaus Kariliono festivalio koncertų įrašai skelbiami feisbuko paskyroje „Dominikonai Vilnius“
Jėzuitų organizuojamos stovyklos jaunimui „Mag+s“ įspūdžiai (vaizdo įrašas)
„Lobių dirbtuvių“ stovykla su šv. Jono vaikais (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Pirmą kartą minima Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena

Šiemet liepos 25 dieną, sekmadienį, kuris yra arčiausiai šv. Joakimo ir šv. Onos, Jėzaus senelių, minėjimo, pirmą kartą bus minima popiežiaus Pranciškaus paskelbta Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena.

Šiai progai skirtoje žinioje „Esu su tavimi per visas dienas“ (pdf formatu čia) popiežius Pranciškus rašo:

Viešpats nesiliauja mums siuntęs angelų, kad paguostų mus vienatvėje ir kartotų: „Esu su tavimi per visas dienas.“ Jis tai sako tau, man ir visiems. Tokia yra šios Pasaulinės dienos prasmė, norėjau, kad ji pirmą kartą būtų minima būtent šiais metais, po ilgos izoliacijos, palengva atgyjant visuomeniniam gyvenimui: kad kiekvienas senelis, kiekviena močiutė, kiekvienas pagyvenęs žmogus – ypač vienišiausi tarp mūsų – patirtų angelo aplankymą!

Kartais tie angelai turi mūsų anūkų veidus, kartais šeimos narių, senų bičiulių arba tų žmonių, kuriuos pažinome būtent šiuo sunkiu metu. Per šį laiką išmokome suprasti, kokie svarbūs kiekvienam iš mūsų apkabinimai ir aplankymai.“

Lietuvos šeimos centras kviečia anūkus ir visus tapti išsiilgtu „angelo veidu“ – šią dieną aplankyti savo senelius, artimuosius, vienišus senolius ir kartu pasimelsti šiai dienai skirta malda (maldos maketas).

Šeimos nariai ar kaimynai yra raginami pasirūpinti, jog tie, kurie ilgą laiką negali išeiti iš savo namų, turėtų galimybę priimti Atgailos sakramentą ir stiprintis Šventąja Komunija.

Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną galima pelnyti ir Visuotinius atlaidus, kaip nustatyta Apaštališkosios Penitenciarijos šių metų gegužės 13 d. dekrete:

  • pagyvenusieji gali pelnyti atlaidus, dalyvaudami kuriose nors šia proga aukojamose šv. Mišiose;
  • dėl tebesitęsiančios sudėtingos pandeminės situacijos ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurie pagyvenusieji dėl sveikatos negali gyvai dalyvauti šv. Mišiose, atlaidai suteikiami ir šiems žmonėms jungiantis į šv. Mišias televizijos, radijo ar interneto transliacijos būdu;
  • atlaidai suteikiami ir tiems, kurie šią Pasaulinę dieną atliks „gailestingumo darbą“, aplankydami vienišą pagyvenusį žmogų;
  • jei toks apsilankymas valdžios institucijų yra aiškiai uždraustas, siekiant stabdyti pandemijos plitimą, atlaidus galima pelnyti ir virtualaus susitikimo būdu.

Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lietuvos šeimos centro informacija

Vilniaus arkivyskupiją elektros energija aprūpins ir saulės elektrinės

Vilniaus arkivyskupija, prisidėdama prie popiežiaus Pranciškaus raginimo tausoti aplinką, dalį vyskupijai priklausančių pastatų elektra aprūpins iš nutolusių saulės elektrinių. Saulės elektrinės nebus montuojamos ant Vilniaus senamiesčio stogų, jos jau yra įrengtos Lazdijų rajone, Grikapalyje. Šios saulės elektrinės atidarymas numatomas liepos 23 d.

Popiežius Pranciškus dažnai kalba apie žmogaus rūpinimąsi aplinka ir šiai temai yra skyręs encikliką „Laudato Si‘ – apie rūpinimąsi bendraisiais namais“. Joje jis ragina kiekvieną žmogų, organizaciją, valstybę, keisti savo elgesį taip, kad vis labiau taptume kūrinijos saugotojai ir rūpintumėmės savo bendraisiais namais. Enciklikoje popiežius kviečia kuo plačiau vartoti atsinaujinančią energiją, taip mažinant žalingą poveikį aplinkai.

VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, įgyvendindama Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamą projektą „Ekologinis atsivertimas“, įsigijo iš UAB „SolarBank“ geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusį saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginį su aptarnavimu bei priežiūra. Įrenginys bus prijungtas prie ESO skirstomųjų tinklų, kur energija bus perduota į ESO tinklus „saugojimui“. Nutolusi saulės elektrinė bus ne mažesnės nei 655,04 kWp galios.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigia: „Šiuo projektu siekiame atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus raginimą rūpintis visa kūrinija ir bent šiuo nedideliu žingsniu pasiekti, kad Vilniaus arkivyskupija kuo labiau tausotų aplinką.“ Projektas, pavadintas „Ekologinio atsivertimo“ vardu, saulės energija aprūpins dvidešimt septynis Vilniaus arkivyskupijos objektus, tarp jų – bažnyčias, mokyklas, vienuolynus, rekolekcijų namus.

VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atsakinga už vyskupijos ūkinius klausimus, 2020-ųjų antroje pusėje pateikė paraišką pagal Klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams.“ 2021 m. pradžioje pasirašyta projektų finansavimo klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidiją sutartis, pagal kurią projektui suteikiama subsidija – 578.371,20 Eur ir sutelkiama 144.592,80 Eur nuosavų lėšų (tinkamos finansuoti išlaidos – 722.964,00 Eur). 2021 m. liepos mėnesį pasirašyta sutartis su UAB „Solarbank“ dėl Geografiškai nutolusio saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginio, jo aptarnavimo ir priežiūros.

Vilniaus arkivyskupijos informacija

Amžinybėn iškeliavo br. kun. Augustinas Vaclovas Ruzgys OP

Br. kun. Augustinas Vaclovas Ruzgys OP
1971–1998–2021

2021 m. liepos 12 d., eidamas 50-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė brolis dominikonas kunigas Augustinas Vaclovas Ruzgys OP.

Velionis gimė 1971 m. lapkričio 26 d. Šilalėje. 1993-iųjų vasarą įstojo į Brolių Pamokslininkų Ordiną ir po noviciato Prahoje pirmuosius vienuoliškus įžadus davė 1994 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje.

Baigęs teologijos studijas Prahos universitete grįžo į Vilnių ir 1998 m. sausio 3 d. buvo pašventintas kunigu. Gyveno ir dirbo Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyne ir bažnyčioje bei dėstė teologiją būsimiems tikybos mokytojams Vilniaus pedagoginiame universitete. 1998–2000 m. dirbo Raseinių parapijos klebonu, o 2000-aisiais sugrįžo į Vilniaus vienuolyną

Brolis Augustinas Vaclovas Ruzgys OP bus pašarvotas Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčioje ketvirtadienį, liepos 15 d., 19 val.

Laidotuvių šv. Mišios bus aukojamos penktadienį, liepos 16 d., 12 val., po jų brolis Augustinas Vaclovas Ruzgys OP bus palaidotas Verkių (Jeruzalės) kapinėse prie Vilniaus šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios.

Dominikonų provincijolas, Vilniaus vienuolyno prioras ir bendruomenė prašo jūsų maldų už mūsų brolį.

Vilniaus dominikonų vienuolyno informacija

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-07-09

Mielieji,

Švenčiant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje sakė: „Valstybingumas, kaip ir šeima, kaip ir mūsų asmeninė laisvė, yra mums suteiktos Dievo dovanos, kuriomis privalome naudotis pagal Jo valią. Karaliui Mindaugui popiežiaus suteikta karūna buvo ženklas, kad Dievas yra pirmoje vietoje. Minėdami savo Valstybės dieną ir toliau maldoje prašykime, kad Dievas laimintų mus ir mūsų Tėvynės ateitį.“ Visas pamokslo tekstas.

Jėzus ir šiandien kviečia darbininkus į savo vynuogyną! Norintys atsiliepti į kunigiškąjį pašaukimą, kviečiami liepos 26–30 d. pristatyti stojimo dokumentus (dokumentų sąrašą rasite čia). Stojamieji egzaminai vyks rugpjūčio 3 d. Vilniuje.

Kviečiame dalyvauti Vilniaus arkivyskupijoje veikiančių bendruomenių, judėjimų ir organizacijų vasaros stovyklose.

Trečiadienio vakarais Vilniuje – kariliono festivalio koncertai

Kalendorius:
Liepos 10–18 d. Pal. J. Matulaičio atlaidai Marijampolėje
Liepos 10 d. 9.00 val. Vyrų rožinis Pranciškonų konventualų bažnyčioje
Liepos 12–15 d. Piligriminis žygis Eišiškės–Aušros vartai (registracija)
Liepos 12 d. 18.00 val. Vakaras šv. Faustinos namelyje: Gailestingumo darbai šeimoje. Šv. Teresėlės tėvų pavyzdys
Liepos 14 d. 19.00 val. Vilniaus kariliono festivalio koncertas
Liepos 15 d. 12.00 val. Festivalio „Vox Organi Cathedralis“ vargonų muzikos koncertas Katedroje
Liepos 17 d. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ kviečia į piligrimystę pal. J. Matulaičio pėdomis

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Palaimintos atnaujintos VA Caritas Užsieniečių integracijos programos patalpos ir atidaryta paroda „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių portretai ir istorijos“
Artėja Grigališkojo choralo savaitė Marijampolėje (registracija)
Katalogo „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ pristatymas (vaizdo įrašas)
Vilniaus kariliono festivalio atidarymo koncerto vaizdo įrašas
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapija ieško vaikų choro vadovo

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Parapijų ir rektoratų duomenys

Norėdami rasti Vilniaus arkivyskupijos parapijos, rektorato (arba jį administruojančios vienuolijos), koplyčios tikslų pavadinimą, kodą ir sąskaitos numerį, spustelėkite ant pavadinimų VILNIAUS MIESTE arba UŽ VILNIAUS MIESTO RIBŲ. Tuomet išsiskleidusiame sąraše rasite Jums reikalingus duomenis.

VILNIAUS MIESTE

Dievo Gailestingumo šventovė
Įm. k. 300039974
Sąskaita LT37 4010 0424 0050 0329
Luminor Bank AS
Paaukoti per PayPal

Grigiškių Šventosios Dvasios parapija
Įm. k. 191725696
Sąskaita LT11 7044 0600 0165 1907
AB SEB bankas 

Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vienuolynas
Įm. k. 301584600
Sąskaita LT42 7300 0101 3550 4517
Swedbank, AB

Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapija
Įm. k. 192097237
Sąskaita LT52 7300 0101 5308 4035
Swedbank, AB

Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko parapija
Įm. k. 304642197
Sąskaita LT58 7300 0101 5320 1685
Swedbank, AB

Pamokslininkų ordino (Dominikonų) Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolynas
Įm. k. 192071324
Sąskaita LT95 7044 0600 0160 0149
AB SEB bankas

Santariškių Dievo Gailestingumo koplyčia
Įm. k. 304173141
Sąskaita LT06 5016 2000 1400 1095
Pareigūnų kredito unija

Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolynas
Įm. k. 192060790
Sąskaita LT70 7044 0600 0120 8428
AB SEB bankas

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas
Įm. k. 192101358
Sąskaita LT 65 7300 010002453762
Swedbank, AB

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčia
Įm. k. 304893089
Sąskaita LT96 7044 0600 0830 3995
AB SEB bankas

Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapija
Įm. k. 191301466
Sąskaita LT16 7044 0600 0147 7217
AB SEB bankas
Paaukoti per Paysera

Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero parapija
Įm. k. 191309160
Sąskaita LT61 4010 0441 0000 0910
Luminor Bank AS

Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapija
Įm. k. 191309356
Sąskaita LT76 7044 0600 0405 9247
AB SEB bankas

Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapija
Įm. k. 191310472
Sąskaita LT35 7044 0600 0169 7356
AB SEB bankas

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija
Įm. k. 191309922
Sąskaita LT79 7300 0100 0244 8078
Swedbank, AB

Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapija
Įm. k. 291309880
Sąskaita LT 35 7300 0100 8314 1909
Swedbank, AB

Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija
Įm. k. 191310515
Sąskaita LT93 7044 0600 0095 0285
AB SEB bankas

Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapija
Įm. k. 304938367
Sąskaita LT77 7300 0101 5692 0905
Swedbank, AB
Sąskaita bažnyčios statybos reikmėms: LT32 7300 0101 5931 8585
Swedbank, AB 

Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčia
Įm. k. 192051827
Sąskaita LT22 7300 0101 2169 6345
Swedbank, AB

Vilniaus Šv. Mikalojaus parapija
Įm. k. 191310091
Sąskaita LT55 7300 0101 4064 6253, Swedbank, AB
Sąskaita LT08 7044 0600 0039 8818, AB SEB bankas.

Vilniaus Šv. Onos bažnyčia
Įm. k. 191310134
Sąskaita LT66 7044 0901 0028 9003
AB SEB bankas

Vilniaus Šv. Teresės parapija
Įm. k. 191310287
Sąskaita LT30 7300 0100 0245 2064
Swedbank, AB

Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapija
Įm. k. 191309018
Sąskaita LT63 7044 0600 0114 1721
AB SEB bankas

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapija
Įm. k. 191309694
Sąskaita LT87 7044 0600 0161 2030
AB SEB bankas

Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija
Įm. k. 191309737
Sąskaita LT20 7300 0100 8751 6491
Swedbank, AB

Vilniaus Šventosios Dvasios parapija
Įm. k. 191309541
Sąskaita LT37 7300 0100 8601 8893
Swedbank, AB

Vilniaus Visų Šventųjų parapija
Įm. k. 191312719
Sąskaita LT70 7300 0100 0244 7367
Swedbank, AB

 

UŽ VILNIAUS MIESTO RIBŲ

Adutiškio Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija
Įm. k. 191304042
Sąskaita LT22 7300 0101 3005 7551 Swedbank, AB.
Sąskaita LT62 3500 0100 0433 7048 Paysera LT

Alionių Švč. Marijos Nekaltojo Prasidėjo parapija
Įm. k. 191300930
Sąskaita LT36 4010 0420 0009 8024
Luminor Bank AS

Bezdonių Švč. M. Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčia
Įm. k. 192061216
Sąskaita LT79 7044 0600 0541 0694
AB SEB bankas

Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapija
Įm. k. 192052167
Sąskaita LT07 7300 0100 0222 4140
Swedbank, AB

Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija
Įm. k. 191308069
Sąskaita LT21 7300 0100 0222 2045
Swedbank, AB

Dubičių Švč Jėzaus Širdies parapija
Įm. k. 191308254
Sąskaita LT07 4010 0410 0024 1461 Luminor Bank AS
Sąskaita LT52 7300 0100 0260 9778 Swedbank, AB

Dūkštų Šv. Onos parapija
Įm. k. 191301313
Sąskaita LT55 7300 0100 0246 5873
Swedbank, AB

Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapija
Įm. k. 291308440
Sąskaita LT70 4010 0444 0008 0821
Luminor Bank AS

Eitminiškių šv. Antano Paduviečio parapija
Įm. k. 191301270
Sąskaita LT75 7044 0600 0646 6126
AB SEB bankas

Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus parapija
Įm. k. 191299887
Sąskaita LT75 4010 0417 0026 4405
Luminor Bank AS

Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo parapija
Įm. k. 191304238
Sąskaita LT50 7300 0101 1097 6856
Swedbank, AB

Jašiūnų Šv. Onos parapija
Įm. k. 191303289
Sąskaita LT54 4010 0444 0008 0818
Luminor Bank AS

Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Įm. k. 191308592
Sąskaita LT47 7300 0101 3989 5714
Swedbank, AB

Karkažiškės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo rektoratas
Įm. k. 191304423
Sąskaita LT81 7300 0100 9738 6598
Swedbank, AB

Karvio Šv. Juozapo parapija
Įm. k. 191301651
Sąskaita LT66 7300 0101 2912 5850
Swedbank, AB

Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo parapija
Įm. k. 291301990
Sąskaita LT86 4010 0441 0004 0909
Luminor Bank AS

Linkmenų Švč. Trejybės parapija
Įm. k. 191304576
Sąskaita LT15 7300 0101 2049 8036
Swedbank, AB

Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Įm. k. 191302034
Sąskaita LT85 7044 0600 0409 5654
AB SEB bankas

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapija
Įm. k. 191308788
Sąskaita LT79 7300 0101 3989 6205
Swedbank, AB

Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vienuolynas
Įm. k. 301584600
Sąskaita LT42 7300 0101 3550 4517
Swedbank, AB

Mickūnų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Įm. k. 191302187
Sąskaita LT93 7300 0101 3983 1545
Swedbank, AB

Naujojo Daugeliškio Šv. Joakimo ir Šv. Onos parapija
Įm. k. 191304761
Sąskaita LT11 7300 0101 2653 0053
Swedbank, AB

Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapija
Įm. k. 291302220
Sąskaita LT19 7300 0100 9664 0523
Swedbank, AB

Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko parapija
Įm. k. 304642197
Sąskaita LT58 7300 0101 5320 1685
Swedbank, AB

Paberžės Švč. Jėzaus Širdies parapija
Įm. k. 191302372
Sąskaita LT02 7044 0600 0500 0897
AB SEB bankas

Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, parapija
Įm. k. 191304957
Sąskaita LT54 7300 0101 3982 7300
Swedbank, AB

Paluknio Šv. Jono Krikštytojo Parapija
Įm. k. 191306584
Sąskaita LT18 7300 0100 8276 9638
Swedbank, AB

Palūšės Šv. Juozapo parapija
Įm. k. 191305144
Sąskaita LT52 7300 0101 1097 6335
Swedbank, AB

Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapija
Įm. k. 191305297
Sąskaita LT28 7300 0101 2652 9844
Swedbank, AB

Pavoverės Šv. Kazimiero parapija
Įm. k. 291305330
Sąskaita LT12 7300 0100 9735 2920
Swedbank, AB

Pūškų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia
Įm. k. 191300179
Sąskaita LT68 4010 0417 0036 4732
Luminor Bank AS

Reškutėnų Šv. Izidoriaus parapija
Įm. k. 191305482
Sąskaita LT24 7300 0101 0668 5753
Swedbank, AB

Rimšės Švč. Trejybės parapija
Įm. k. 191300211
Sąskaita LT94 4010 0417 0012 9524
Luminor Bank AS

Rudaminos Švč. M. Marijos Gerosios Patarėjos parapija
Įm. k. 191312861
Sąskaita LT85 7044 0600 0409 4587
AB SEB bankas

Rūdiškių Švč.Jėzaus Širdies parapija
Įm. k. 291306770
Sąskaita LT91 7300 0100 8277 0070
Swedbank, AB

Rūdninkų Švč. Trėjybės parapija
Įm. k. 191303517
Sąskaita LT19 7180 3000 0246 2952
AB Šiaulių bankas

Rudnios  Švč. M. Marijos Nuolatinės Globėjos parapija
Įm. k. 191308820
Sąskaita LT81 4010 0410 0027 1460
Luminor Bank AS

Rykantų Švč. Trejybės parapija
Įm. k. 191306627
Sąskaita LT30 7300 0101 4051 4783
Swedbank, AB

SenųjųTrakų Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto parapija
Įm. k. 191306812
Sąskaita LT954010042700051484
Luminor Bank AS

Strūnaičio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija
Įm. k. 191305525
Sąskaita LT53 7300 0100 0258 9681
Swedbank, AB

Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro parapija
Įm. k. 291303660
Sąskaita LT767300010165056022 Swedbank, AB
Sąskaita LT257044090101052161 AB SEB bankas

Šilėnų Švč. M.Marijos parapija
Įm. k. 191302949
Sąskaita LT86 7300 0101 0197 8973
Swedbank, AB

Smalvų Švč. M. Marijos Rožančinės parapija
Įm. k. 191300364
Sąskaita LT54 4010 0417 0062 7466
Luminor Bank AS

Sudervės Švč. Trejybės parapija
Įm. k. 191302568
Sąskaita LT32 7300 0100 9083 3093
Swedbank, AB

Šumsko Šv. arkangelo Mykolo parapija
Įm. k. 191307729
Sąskaita LT36 7044 0600 0129 5952
AB SEB bankas

Sužionių Šv. Felikso Valua parapija
Įm. k. 191302753
Sąskaita LT56 7300 0100 8935 0325
Swedbank, AB

Švenčionių Visų Šventųjų parapija
Įm. k. 191305710
Sąskaita LT77 4010 0432 0009 0591 Luminor Bank AS
Sąskaita LT32 7300 0101 0130 5407 Swedbank, AB

Tilžės Švč. M. Marijos Karalienės parapija
Įm. k. 191300745
Sąskaita LT88 4010 0417 0069 7470
Luminor Bank AS

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija
Įm. k. 191306965
Sąskaita LT39 4010 0427 0009 1486
Luminor Bank AS

Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Įm. k. 191300898
Sąskaita LT97 4010 0417 0063 9205
Luminor Bank AS

Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapija
Įm. k. 191306399
Sąskaita LT09 7044 0600 0408 8292
AB SEB bankas

Valkininkų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija
Įm. k. 191307152
Sąskaita LT60 4010 0410 0005 0775
Luminor Bank AS

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapija
Įm. k. 191308973
Sąskaita LT37 4010 0410 0008 0774
Luminor Bank AS

Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapija
Įm. k. 291300550
Sąskaita LT76 4010 0417 0011 8014
Luminor Bank AS

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-04-30

Mielieji,

Džiaugiamės ir dėkojame Dievui už kunigu pašventintą Darių Graževič. Kviečiame melstis už šį jauną kunigą ir prašyti Viešpaties, kad būtų jam maloningas, teiktų paguodą, jį stiprintų ir lydėtų pašaukimo kelyje. Sekmadienį 12.30 val. naujai įšventintas kunigas aukos šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, jas tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija.

Sekmadienį švęsime Motinos dieną ir sveikinsime bei melsimės už mamas.

Gegužės mėnesį ypatingai meldžiamės Švč. Mergelės Marijos užtarimo gegužinėse pamaldose. Informacijos apie pamaldas ieškokite savo parapijose ir bažnyčiose, bendruomenėse. Melstis galima ir savo namuose, šeimose.

Popiežius Pranciškus gegužės mėnesį taip pat kviečia melstis, kad atsakingieji už finansus bendradarbiautų su vyriausybėmis reglamentuojant finansų sritį ir apsaugotų piliečius nuo jos pavojų.

Kalendorius:

Gegužės 1 d. 9.00 val. Katechezė „Šv. Juozapas – paslėptos tarnystės ir meilės šventasis“ (internetu)
Gegužės 2 d. 18.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras jaunimui Vilniaus šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje
Gegužės 3 d. 13.00 val. Pal. kun. M. Sopočkos hospiso akcijos „Vilties laukai“ finalas
Gegužės 4 d. 9.00 val. Šv. Mišios Katedroje už VA „Carito“ Motinos ir vaiko namų bendruomenę
Gegužės 9 d. 17.00 val. Gegužinės pamaldos VU Botanikos sode Kairėnuose
Gegužės 15 d. 9.00 val. PLK šeimų konferencija „Šeimos – šeimoms“
Gegužės 15 d. 10.00 val. Pašaukimų žygis vyrams su jėzuitais

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Iki liepos 1 d. Katedros varpinėje veiks instaliacija „Tvanas“ apie 1931 m. potvynį Vilniuje
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ieško socialinio darbuotojo darbui su paaugliais
Užsieniečių integracijos programa šeimoms ieško butų nuomai Vilniuje
Socialinis centras „Betanija“ kviečia savanoriauti „Maisto banko“ akcijoje
„Bendrakeleiviai“ kviečia į Vasaros studijas, skirtas teologinėms žinioms gilinti
Pasirodė naujas žurnalo „Saleziečių žinios“ numeris
Pradedama registracija į Bernardinų parapijos vasaros stovyklą
Šeimos kviečiamos registruotis į Vilniaus pal. J. Matulaičio parapijos šeimų stovyklą
VAJC organizuojamo Alfa kurso Šventosios Dvasios savaitgalis Grigiškėse (nuotraukos)
Pokalbis su kun. Moze Mitkevičiumi apie knygą „Nesuskambėjęs pragaras“ (vaizdo įrašas)
Pokalbis apie naujai įsteigtą Centrinės Europos jėzuitų provinciją (vaizdo įrašas)

Kviečiame skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parapijoms, katalikiškoms bendruomenėms, organizacijoms ar katalikiškai žiniasklaidai. Informacijos, kaip tą padaryti, ieškokite jų interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Klausimai-atsakymai apie Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios tvarkymą

Tęsiant Vilniaus Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios tvarkybos darbus, vykdomus pagal ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą, atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas yra sakęs: „Bendromis Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos Respublikos institucijų pastangomis ne tik bus atnaujintas mums visiems brangus paveldas, bet ir sukurtos palankesnės sąlygos piligrimams ir turistams lankyti Aušros Vartų šventovę. Tai padės dar plačiau paskleisti žinią apie įspūdingą paveldo objektą – Aušros Vartus ir pritrauks daugiau lankytojų į Vilnių – Gailestingumo miestą.“

Kas finansuoja tvarkybos darbus?

2017 metais LR Kultūros ministerija patvirtino ES Struktūrinių fondų finansavimą projektui „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“, įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Prie pastatų atnaujinimo ženkliai prisideda ir Vilniaus Šv. Teresės parapija.

Kaip bus atnaujinta Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia, jos langai ir langinės, fasado fragmentai?

Koplyčios viduje restauruojamos neišlikusios juodo marmuro plytelių grindų dangos dalys. Restauruojami langų vidiniai angokraščiai, medinių langinių susidėvėję fragmentai, lakuotas ąžuolo lukštas; metalinės langinės nuvalomos, paruošiamos dažymui ir dažomos. Numatoma atnaujinti langų rėmų antikorozinę dangą ir dažymą, keičiami įtrūkę stiklai, atnaujinamas sandarinimas. Remontuojami langų uždarymo ir atidarymo mechanizmai. Po tvarkybos darbų nepasikeis nei koplyčios fasado ar vidaus spalvos, nei vidaus sienų apdaila.

Taip pat bus restauruotas galerijos, vedančios į Aušros Vartų koplyčią fasadas, tvarkoma galerijoje esanti vargonų patalpa, restauruojami joje esantys vargonai. Bus atnaujinta esama garso sistema, numatomas vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas.

Kaip bus apsaugotas Gailestingumo Motinos paveikslas?

Aušros Vartų Gailestingo Motinos paveikslas bus apsaugomas nuo vandalizmo, sumontuojant apsauginį specialųjį stiklą. Stiklas bus antirefleksinis – apsaugantis nuo UV spindulių, antistatinis – lengvai valomas, netraukia dulkių, atsparus braižymui, nedūžtantis, bespalvis – nekeičiantis paveikslo spalvų.

Kur bus įrengtas keltuvas neįgaliesiems į Aušros Vartų koplyčią?

Remiantis atliktais tyrimais bus atkurta – restauruojant – kiemo pusėje buvusios zakristijos tūrio dalis (ketvirtoji arkada) ir šioje mūrinėje arkadoje viduje įrengiamas keltuvas žmonėms su negalia (iš vidinio Aušros vartų kiemo pusės). Patekimas į keltuvą, pritaikytą neįgaliesiems, bus per esamas duris iš Aušros Vartų gatvės.

Kaip atrodys Aušros Vartų lobyno ekspozicija?

Patalpoje, esančioje už paveikslo, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija, sugrįš dabar Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas ir inventorizuotas Aušros Vartų lobynas. Vieni iš svarbiausių ir gausiausių eksponatų – tai padėkos Mergelei Marijai, vaizduojamai paveiksle, votai. Jų eksponavimui planuojamos pastatomos vitrinos su įstiklintais atidaromais stalčiais. Centrinėje lobyno salės dalyje numatytos laisvai stovinčios berėmio stiklo vitrinos. Vitrinos, neužgoždamos pagrindinių lobyno eksponatų, suformuoja lobyno ekspozicijos erdvinę struktūrą. Lobyno sienos ir jose esančios nišos taip pat panaudojamos ekspozicijai. Langų nišose numatytos nedidelės, pastatomos, langų neužgožiančios stiklinės vitrinos. Stiklo vitrinos gaminamos iš specialaus muziejinio antirefleksinio ir antistatinio, atsparaus dūžiams ir subraižymui, neturinčio atspalvio stiklo.

Kokie tvarkybos darbai bus atlikti Šv. Teresės bažnyčioje?

Bažnyčios viduje prie pagrindinių durų bus įrengtas stiklinis tambūras su dvivėrėmis durimis, atsidarančiomis į abi puses. Tambūro forma atkartos įėjimo angokraščio arkinę formą. Bus atliekama bažnyčios vitražų tvarkyba (restauravimas konservavimas); autentiškų bažnyčios medinių durų restauravimas ir konservavimas. Bažnyčios viduje tvarkoma bažnyčios cokolinė dalis ir kolonų bazė – restauruojant atkuriamas dirbtinis marmuras. Bus atliekama fasado sienos prie įėjimo į rūsį (po pagrindinio fasado laiptais) tvarkyba.

Bažnyčios rūsyje bus atliekama sienų ir skliautų tvarkyba, užtaisant įtrūkimus, atkuriant pirminį tinkuotą paviršių. Esamos įėjimo į rūsį durys restauruojamos, nekeičiant jų gabaritų. Restauruojamos ir konservuojamos metalinės durys. Rūsio patalpos pritaikomos piligrimams, užtikrinant žmonių su negalia patekimą į patalpas rūsyje. Projektuojami sanitariniai mazgai, pritaikyti žmonėms su negalia. Rūsio patalpose suvienodinus grindų̨ lygį įrengiamos šildomos grindys. Taip pat įrengiama vėdinimo sistema.

Kas projekte atlieka tvarkybos darbus? Kokia projekto vertė?

Tvarkybos darbus atlieka UAB Restauracijos ir statybos trestas, UAB „HSC Baltic“. Darbai vykdomi gavus visus reikalingus leidimus pagal su Kultūros paveldo departamentu suderintą projektą. Projekto priežiūra atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius sako: Bendradarbiaujame su specialistais iš įvairių šalių. Turime ilgą bendradarbiavimo patirtį su Vokietijos, Italijos kultūros paveldo specialistais įvairiuose Bažnyčios projektuose. Šių šalių specialistai turi neabejotinai didelę patirtį sakralinio paveldo išsaugojime. Taip pat Vilniaus arkivyskupijos restauratoriai, menotyrininkai ir Aušros Vartų projekto vadovai Lenkijos Respublikos kvietimu lankėsi Lenkijoje, domėjosi kaip prižiūrimos bei restauruojamos vienokios ar kitos vertybės. Norėtume pabrėžti ir tai, kad kiekvienas Aušros Vartų projekto sprendinys buvo kruopščiai išnagrinėtas atliekant projekto ekspertizę bei, išduodant leidimus, dar kartą buvo peržiūrimas Kultūros paveldo departamento, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos įstatymais.

Projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Visa ES finansuojamo projekto vertė yra beveik 3 milijonai Eurų.

Kaip prie Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios tvarkymo prisideda Vilniaus Šv. Teresės parapija?

Parapijos tikinčiųjų lėšomis atliekamas dalies bažnyčios langų atnaujinimas ir vitražų restauravimas, taip pat galinės bažnyčios sienos freskų restauravimas. Vilniaus Šv. Teresės parapija finansuos būtiniausius darbus, kurie neįeina į ES finansuojamo projekto apimtis.

Vilniaus arkivyskupijos informacija

Aušros Vartai bus pritaikyti neįgaliesiems

Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje tęsiami atnaujinimo ir koplyčios pritaikymo neįgaliesiems darbai. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba atliko viešąjį pirkimą ir pasirašė sutartį su UAB „HSC Baltic“ dėl bažnyčios, koplyčios ir į ją vedančios galerijos tvarkomųjų paveldosaugos ir statybos darbų. Sutarties vertė – daugiau nei du milijonai Eurų.

Sutarta, kad pagrindiniai darbai prasidės po Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų, kurie šiemet vyks lapkričio 10–17 dienomis. Šio etapo darbus numatoma atlikti iki 2020 metų pabaigos.

ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino 2017 metais, įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Prie pastatų atnaujinimo ženkliai prisideda ir Vilniaus Šv. Teresės parapija.

Projekto metu atnaujinami prastos būklės fasado fragmentai, koplyčios langai ir langinės, pagerinta vėdinimo sistema. Stebuklingąjį Gailestingumo Motinos paveikslą apsaugos specialus stiklas. Bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija, sudaryta galimybė judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje.

Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai, langai ir centrinės durys, atliekami kiti remonto darbai. Galerijoje, jungiančioje Šv. Teresės bažnyčią su Aušros Vartų koplyčia, bus atnaujinami vargonai ir jiems skirta patalpa. Bažnyčioje, galerijoje ir koplyčioje planuojama įrengti bendrą vaizdo ir garso sistemą.

Projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“.