Pastabos

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-07-15

Mielieji,

Paskelbtas Sinodinio kelio Lietuvoje įžvalgų apibendrinimas. Dokumentas paruoštas remiantis vyskupijose parengtomis įžvalgų sintezėmis. Vyskupijų sintezės skelbiamos čia. Įžvalgų apibendrinimas bus perduotas Sinodo generaliniam sekretoriatui.

Mirė kunigas Albert Bortiak
Padėkos popietė už Šeimos–Amoris Laetitia metus Vilniaus arkivyskupijoje (nuotraukos)
Popiežiaus žinia Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai
Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022
Artėja stojimai į Vilniaus kunigų seminariją

Kalendorius:
Iki liepos 17 d. Pal. Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai Marijampolėje
Liepos 15, 22 ir 29 d. d. 18.30 val. Ekskursija po Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią (būtina registracija)
Liepos 15 d. 20.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Dievo Gailestingumo šventovėje
Liepos 16 d. Piligrimystė pal. Jurgio Matulaičio keliais su Vilniaus arkivyskupijos Caritu (registracija)
Liepos 16 d. 8.00 val. Kryžiaus Kelias Vilniaus Kalvarijose su Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios bendruomene
Liepos 18–20 d. Krikščioniškos meditacijos seminarai Šv. Kazimiero bažnyčioje (su t. Mindaugu Malinausku SJ)
Liepos 19 d. 10.30 val. „Priešpiečiai mamoms su šventąja mama Zelija“ Šv. Faustinos namelyje Vilniuje
Liepos 20 ir 27 d. 19.00 val. Vilniaus Kariliono festivalis, 2022
Liepos 21 ir 28 d.  d. 12.00 val. Vargonų muzikos vasaros koncertai Katedroje
Liepos 23 d. 20.00 val. Maldos vakaras su Marcin Zielinski Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje
Liepos 24 d. Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena
Liepos 24 d. Šv. Joakimo ir Onos atlaidai ir koncertas Vilniaus šv. Juozapo parapijoje
Liepos 27–31 d. Tylos rekolekcijos merginoms Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolyne Vilniuje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Lietuvos Biblijos draugija dovanoja knygeles vaikams ukrainiečių kalba
Grigališkojo choralo savaitė šiemet kviečia vykti į Prancūziją rūgpjūčio 17–24 d. (registracija)
Kun. Valdemaras Širvinski apie piligriminį žygį Eišiškės–Aušros Vartai (interviu Vatican News)
KANA šeimų bendruomenė ieško savanorių šeimų stovyklai (registracija)
Trečiadieniais iki 16 val. Nukryžiuotojo Kristaus seserys laukia maldos intencijų, kurias maldoje paveda Viešpačiui
Ateitininkai kviečia į Berčiūnų ateitininkų stovyklos trisdešimtmetį
Vasaros trečiadienių vakarais – Tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis
Valstybės dienos šventė Vaidotų parapijos namuose (nuotraukos)
Prie Vilniaus šv. arkangelo Rapolo bažnyčios pašventinta šv. Juozapo skulptūra (nuotraukos)
Ses. Michaelos Rak knygos pristatymas Vilniaus Rotušėje (nuotraukos ir vaizdo įrašas)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022

Kviečiame dalyvauti Vilniaus arkivyskupijoje veikiančių bendruomenių, judėjimų ir organizacijų vasaros stovyklose. Sąrašas pildomas. Atnaujinta 2022-08-04

VAIKAMS ir JAUNIMUI:

Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos dienos stovykla vaikams
– Kas kviečia? Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapija
– Kada? Rugpjūčio 22–26 d., programa nuo 8 val. iki 18 val.
– Kur? Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapija (J. Matulaičio a. 3, Vilnius)
– Kam? 7–14 metų vaikams
– DAUGIAU informacijos ir registracija

Jaunųjų ateitininkų vasaros stovyklos
– Kas kviečia? Jaunųjų ateitininkų sąjunga
– Kokia tema? „Berčiūnų pasaka“
– Kada? Liepos 15–24 d. ir rugpjūčio 5–14 d.
– Kur? Berčiūnų ateitininkų stovykloje, Berčiūnai, Panevėžio m.
– Kam? 10–14 metų vaikams
– DAUGIAU informacijos

Šv. Luko klubo vasaros stovykla
– Kas kviečia? Šv. Luko klubas – Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių ar neseniai baigusių studijas katalikų bendruomenė
– Kada? rugpjūčio 21–23 d.
– Kur? VDA poilsio bazė, Mizarai
– DAUGIAU informacijos

Kalbų ir asmenybės ugdymo dienos stovykla (moksleivėms)
– Kas kviečia? „Vilnelės“ kultūros centras
– Kokia tema? Kalbų ir asmenybės ugdymo dienos stovykla
– Kada? liepos 25–29 d.
– Kur? Jaunimo klubas Uola patalpose, Algirdo 2-36, Vilnius
– Kam? 10–14 metų mergaitėms
– DAUGIAU informacijos

Stovykla vaikinams „Vyro kelias 2022“
– Kas kviečia? Ateitininkai
– Kokia tema? Stovyklavimas | Katalikiškumas | Vyriškumas
– Kada? liepos 25–29 d.
– Kur? Smalvos ežeras, Zarasų raj.
– Kam? 14–20 metų vaikinams
– DAUGIAU informacijos ir registracijos anketa

Sporto stovykla
– Kas kviečia?  Jaunimo centras Liepkiemis. Krikščioniškas ugdymas patikėtas „Opus Dei“
– Kada? Liepos 28–31 d.
– Kur? Nemajūnuose (Birštonas)
– Kam? 10–13 metų vaikinams
– Iki kada registracija? Iki liepos 24 d.
– DAUGIAU informacijos

Saleziečių dienos stovykla vaikams
– Kas kviečia? Vilniaus Saleziečiai, Vilniaus šv. Jono Bosko parapija
– Kada? Liepos 18–29 d., programa nuo 13.30 val. iki 18 val.
– Kur? Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčios šventoriuje, Lazdynuose (Erfurto g. 3, Vilnius)
– Kam? 5–14 metų vaikams
– DAUGIAU informacijos ir registracija

Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos dienos stovykla vaikams
– Kas kviečia? Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapija
– Kada? Liepos 25–29 d., programa nuo 8.00 val. iki 16.00 val.
– Kur? Vilniaus šv. Jono Pauliaus II-ojo parapijoje (Medeinos g. 14)
– Kam? 8–12 metų vaikams
– DAUGIAU informacijos ir registracija

Misijos stovykla „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“
– Kas kviečia?  Tarptautinė evangelizacinė mokykla (TEM)
– Kada? Liepos 12–17 d.
– Kur? Jaunimo sodyboje Kėkštuose (Kretingos raj.)
– Kam? 17 – 35 metų jaunimui
– Iki kada registracija? Iki liepos 5 d.
– DAUGIAU informacijos

Bernardinų giedojimo mokyklos dienos stovykla
– Kas kviečia? Bernardinų giedojimo mokykla
– Kada? Birželio 13–17 d. 15–19 val.
– Kam? 8–11 metų vaikams
– DAUGIAU informacijos

Ignaciškojo jaunimo programos MAGIS vasaros renginys
– Kas kviečia? Jėzuitai
– Kokia tema? „Praplėskite savo širdis“ (2 Kor 6, 13)
– Kada? Liepos 2–9 d.
– Kam? 18–35 metų jaunimui
– DAUGIAU informacijos

Kalbų ir talentų stovykla „Encanto“ (moksleivėms)
– Kas kviečia? „Vilnelės“ kultūros centras
– Kokia tema? Kalbų ir lyderystės stovykla
– Kada? Birželio 25 – liepos 2 d.
– Kur? Jadagonių km., Zapyškio sen., Kauno r.
– Kam? 4–7 klasių moksleivėms
– DAUGIAU informacijos

Tarptautinė anglų kalbos stovykla
– Kas kviečia? Jaunimo centras Liepkiemis. Krikščioniškas ugdymas patikėtas „Opus Dei“
– Kada? Liepos 2–10 d.
– Kur? Stovyklavietėje „Pušynas“, Jadagonių kaime, Kauno r.
– Kam? 12–17 metų vaikinams
– Iki kada registracija? Iki birželio 26 d.
– DAUGIAU informacijos

SUAUGUSIEMS ir ŠEIMOMS:

KANA šeimų bendruomenės vasaros rekolekcijos šeimoms ir poroms
– Kas kviečia? KANA šeimų bendruomenė
– Kada? rugpjūčio 8–14 d.
– Kur? Guopstų stovykavietėje, Trakų r.
– DAUGIAU informacijos

Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos šeimų stovykla
– Kas kviečia? Vilniaus Šventosios Dvasios parapija
– Kada? Rugpjūčio 7–12 d.
– Kur? Liškiavoje
– DAUGIAU informacijos ir registracija

Marijos mokyklos vasaros stovykla
– Kas kviečia? Marijos mokykla ir broliai kapucinai
– Kada? rugpjūčio 12–21 d.
– Kur? Jurbarko raj., Paulių kaime
– DAUGIAU informacijos

Šv. Luko klubo vasaros stovykla
– Kas kviečia? Šv. Luko klubas – Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių ar neseniai baigusių studijas katalikų bendruomenė
– Kada? rugpjūčio 21–23 d.
– Kur? VDA poilsio bazė, Mizarai
– DAUGIAU informacijos

Šeimų festivalis su Šv. Jono šeima
– Kas kviečia? Šventojo Jono broliai ir seserys
– Kokia tema? „Kokios mielos tavo buveinės, Viešpatie!“ (Ps 84, 2) Bažnyčia – mūsų užuovėja
– Kada? Liepos 20–24 d.
– Kur? Mardasave, Varėnos r.
– DAUGIAU informacijos

Rekolekcijos šeimoms su „Namų bažnyčia“
– Kas kviečia? Katalikiškų šeimų bendruomenė „Namų Bažnyčia“ Lietuvoje
– Kada? Liepos 22 – rugpjūčio 6 d.
– Kur? Liškiavoje
– DAUGIAU informacijos

Bernardinų parapijos stovykla
– Kas kviečia? Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija
– Kokia tema? „Fratelli Tutti (Visi broliai)“
– Kada? Liepos 4–9 d.
– Kur? Stovyklavietėjė Bebrusų kaime (Molėtų r.)
– DAUGIAU informacijos

Ignaciškojo jaunimo programos MAGIS vasaros renginys
– Kas kviečia? Jėzuitai
– Kokia tema? „Praplėskite savo širdis“ (2 Kor 6, 13)
– Kada? Liepos 2–9 d.
– Kam? 18–35 metų jaunimui
– DAUGIAU informacijos

Katedros bendruomenės vasaros stovykla
– Kas kviečia? Vilniaus Katedros bendruomenė
– Kada? liepos 26–30 d.
– Kur? Guopstų stovykavietėje, Trakų r.
– DAUGIAU informacijos

Pildoma…

Jei norite, kad apie Vilniaus arkivyskupijoje veikiančios Jūsų parapijos, bendruomenės, organizacijos stovyklą paskelbtume puslapyje vilnensis.lt, maloniai kviečiame informaciją siųsti adresu agne.markauskaite@vilnensis.lt.

Mirė kunigas Albert Bortiak

A. a. kunigas Albert Bortiak (1972–2000–2022)

2022 metų liepos 11 d. eidamas 50-uosios metus mirė Vilniaus arkivyskupijos kunigas Albert Bortiak.

Velionis gimė 1972 m. gruodžio 27 d. Vilniuje. Pakrikštytas Dievo Apvaizdos bažnyčioje. 1990 metais baigęs vidurinę mokyklą, trejus metus studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje. 1993 metais pradėjo studijuoti Vilniaus kunigų seminarijoje, o nuo 1997 m. rudens – Popiežiškojoje kunigų seminarijoje Romoje. Diakono Šventimus priėmė 2000 m. liepos 8 d. Lentvario parapijos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, o tų pačių metų spalio 7 d. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedroje bazilikoje buvo pašventintas kunigu ir toliau tęsė studijas Romoje, Popiežiškajame šv. Grigaliaus universitete.

Grįžęs į Lietuvą, 2001 m. buvo paskirtas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos teologijos dėstytoju ir ugdytoju, 2003 m. Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vikaru, 2005 m. Bezdonių Švč. M. Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos parapijos administratoriumi, 2010 m. Vilniaus Šv. Juozapo parapijos vikaru, 2011 m. Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vikaru, 2018 m. Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos vikaru.

Kunigo Albert Bortiak kūnas bus pašarvotas liepos 14 d., ketvirtadienį, nuo 16 iki 19 val. šarvojimo salėje prie Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios. 18.45 val. – Paskutiniojo užtarimo ir atsisveikinimo apeigos. Liepos 15 d., penktadienį, 10 val. urna atnešama į Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčią, 12 val. – laidotuvių šv. Mišios, po jų – laidotuvės Daniliškių kapinėse prie tėvų.

Amžinąjį atilsį duok mirusiajam, Viešpatieǃ

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Popiežiaus žinia Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai

Popiežiaus Pranciškaus žinia 2-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga

2022 metais Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių siena minima liepos 24 dieną

„Senatvėje jie neša vaisių“ (Ps 92, 15)

Brangieji!

92 psalmės eilutė „senatvėje jie neša vaisių“ (15 eil.) yra gera žinia, tikra evangelija, kurią galime skelbti pasauliui antrosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga. Tai prieštarauja tam, ką pasaulis mano apie šį gyvenimo amžių; taip pat nesutinka su rezignacijos nuostata tarp kai kurių iš mūsų, vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių be vilties ir nieko nebesitikinčių iš ateities.

Daugeliui senatvė kelia baimę. Jie tai suvokia kaip tam tikrą ligą, su kuria geriau vengti bet kokio kontakto: seni žmonės mums nerūpi – mano jie, – ir jiems derėtų gyventi atokiau, galbūt kartu, įstaigose, kurios jais rūpintųsi ir apsaugotų mus nuo jų problemų. Tai „atmetimo kultūra“: mentalitetas, siūlantis mums silpnesniųjų atžvilgiu jaustis kitokiais, nepažeistais jų trapumo, taip pat leidžiantis įsivaizduoti, kad „mes“ ir „jie“ einame atskirais keliais. Tačiau iš tikrųjų ilgas gyvenimas, kaip moko Šventasis Raštas, yra palaiminimas, o seni žmonės nėra atstumtieji, nuo kurių reikia atsiriboti, bet gyvi Dievo, dovanojančio gyvenimo apstumą, palankumo ženklai. Palaiminti namai, kur rūpinamasi senu žmogumi! Palaiminta šeima, kuri gerbia savo senelius!

Visą žinios tekstą skaitykite Lietuvos vyskupų konferencijos puslapyje

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-07-08

Mielieji,

Sekmadienį Vilniuje – padėkos už Šeimos-„Amoris Laetitia“ metus diena. Programa prasidės 11 val. susitikimu apie krikščionišką šeimą be makiažo su Živile ir Sauliumi Matulevičiais, 12.30 val. – šv. Mišios Vilniaus Katedroje, po jų – ekskursija po Katedros požemius.

Artėja stojimai į kunigų seminariją. Norintys atsiliepti į kunigiškąjį pašaukimą, kviečiami rugpjūčio 1–5 d. (10–17 val.) pristatyti stojimo dokumentus į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją. Stojamieji egzaminai vyks rugpjūčio 9 d.

Arkivysk. G. Grušo homilija švenčiant Valstybės dieną
Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022
Vasaros trečiadienių vakarais – Tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis

Kalendorius:
Liepos 8, 15, 22, 29 d. 18.30 val. Ekskursijos po Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią (būtina registracija)
Liepos 9–17 Pal. Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai Marijampolėje
Liepos 12 d. 10.30 val. „Priešpiečiai mamoms su šventąja mama Zelija“ Šv. Faustinos namelyje Vilniuje
Liepos 13 d. 18.00 val. Ses. Michaelos Rak knygos pristatymas Vilniaus Rotušėje (lenkų k.)
Liepos 13, 20, 27 d. 19.00 val. Vilniaus Kariliono festivalis, 2022
Liepos 14–17 d. Seminaras „Sakramentų teologija“ Guronyse, ves jėzuitas prof. Peter Folan, SJ (JAV)
Liepos 14, 21, 28 d. 12.00 val. Vargonų muzikos vasaros koncertai Katedroje
Liepos 18–20 d. Krikščioniškos meditacijos seminarai Šv. Kazimiero bažnyčioje (su t. Mindaugu Malinausku SJ)
Liepos 27–31 d. Tylos rekolekcijos merginoms Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolyne Vilniuje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Metai migrantų krizės akivaizdoje – pokalbis su Carito darbuotojais ir partneriais
Tarp organizacijų, apdovanotų už pagalbą ukrainiečiams, ir Carito atstovai
Vilniaus arkivyskupijos Caritas dalijasi „Šeimų draugystės“ istorijomis apie lietuvių ir ukrainiečių draugystes
Sinodo šventė Nemėžio Rapolo Kalinausko parapijoje (nuotraukos)
Vilniaus akademinės sielovados centro tinklalaidė „Galim(a) aiškiau. Ar gyventi netvariai yra nuodėmė“(garso įrašas)
Br. Edvinas Jurgutis OFM dalinasi mintimis „Kas yra vienuolis?“ (vaizdo įrašas)
Vyksta Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro organizuojama Ministrantų stovykla (nuotraukos)
Turintys katalikų teologijos bakalauro laipsnį kviečiami studijuoti Pastoracinės teologijos magistrantūroje VDU KTF (radijo laida apie studijas)
Magnificat pristato naujas knygas: Keliai į Jo šviesą, Karmelio grožis, Vilkiaus nuotykiai: dvi salos ir kiti pasakojimai (V knyga)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Arkivysk. G. Grušo homilija švenčiant Valstybės dieną

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Pirmajame skaitinyje girdėjom priekaištavimą Izraelio tautai, kuri buvo gausiai apdovanota, bet nusisuko nuo Dievo. „Ir juo geriau klojosi kraštui, tuo puošnesnių jis stabų prisidarė. Jųjų širdis pasidalijo“ (Oz 10, 1–2).

Ne tik tada, bet ir šiandien kyla „gero gyvenimo“ pavojus: padalinta širdis, sugebėjimas nematyti artimo, kurti pasaulį pagal savo norus ir geismus, sukurti „tiesą“ pagal savo išmanymą, stiprinant savo galią, kraunant sau turtus nepaisant Dievo, teisingumo, net prigimtinių teisių.

Popiežius Pranciškus apie tai mus irgi perspėjo enciklikoje Fratelli Tutti (Visi esame broliai ir seserys). Popiežius rašo: „Svarbu neprarasti gebėjimo pažinti, kad reikia keisti žmonių širdis, įpročius ir gyvenimo būdą. Taip nutinka, kai politinė propaganda, žiniasklaida ir viešos nuomonės formuotojai atkakliai perša individualistinę ir naivią kultūrą, nereguliuojamų ekonominių interesų akivaizdoje, o visuomenę organizuoja taip, kad ji tarnautų tiems, kurie ir taip turi per daug galios. Todėl mano kritika technokratinei paradigmai nereiškia, kad tik bandydami koncentruoti jos perteklių būsime saugūs, – didžiausią pavojų kelia ne daiktai, materialinė tikrovė, organizacijos, o tai, kaip žmonės jais naudojasi. Problema yra žmogaus silpnumas, nuolatinis jo polinkis į savanaudiškumą, kuris yra dalis to, ką krikščioniškoji tradicija vadina „geismingumu“: žmogaus polinkis užsidaryti savo paties, savo grupės, savo menkų interesų imanencijoje. Šis geismingumas nėra mūsų amžiaus yda. Jis egzistuoja nuo žmogaus atsiradimo pradžios. Tačiau, Dievui padedant, jį įmanoma suvaldyti.

Dėmesys švietimui, solidarumo įpročių ugdymas, gebėjimas integraliau mąstyti apie žmogaus gyvenimą ir dvasinė gelmė – visa tai yra būtinos realijos, suteikiančios žmonių santykiams kokybę, kad pati visuomenė gebėtų tinkamai reaguoti į savo pačios neteisybes, nukrypimus ir piktnaudžiavimus, kurie vykdomi ekonominės, technologinės, politinės galios ir žiniasklaidos srityse“ (Fratelli Tutti, 166, 167).

Deja, kartais reikia sunkumų mūsų gyvenime, patirti kryžių ir nesėkmę, kad mes atsipeikėtume. Karas Ukrainoje mus bent kiek pabudino iš rūpesčio savimi ir atvėrė akis matyti kitų skausmą ir kančią, ištiesti artimui ranką, atverti jam širdį. Turime susikoncentruoti į tai, kas yra svarbiausia. Suprasti tą laisvės dovaną, kuria apdovanota mūsų valstybė, suprasti valstybės židinį – šeimą, ir atgręžti žvilgsnį atgal į Dievą. Jo duoti įstatymai, taisyklės – ne tam, kad mus sužlugdytų ar apsunkintų. Jis davė įstatymus tam, kad mes patirtume tikrąją laisvę, kad būtume išlaisvinti ne tik išorėje, bet ir savo širdyse, kad mūsų širdys būtų išgydytos.

„Metas ieškoti Viešpaties, kol jis atėjęs apipils jus gerove,“ (Oz 10, 12) – užsibaigė pirmasis šiandien girdėtas skaitinys. Ko reikia mūsų asmeninei ir valstybės gerovei? Atsigręžti atgal į Viešpatį, atkurti teisingą santykį su Dievu, kuris atstatys santykius vieni su kitais ir mūsų santykį su šiuo pasauliu, kuris mums yra duotas.

Valstybės dieną dėkodami Dievui už tą istoriją, už mūsų valstybę, už jos džiaugsmus ir sunkumus, grįžkime atstatyti teisingo santykio su Dievu, kad mūsų santykis tarpusavyje, šioje valstybėje ir pasaulyje būtų Dievo paliestas ir išgydytas, bei kad mes galėtume džiaugtis savo valstybe ir vieni kitais.

Amen.

+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Homilija, sakyta šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2022-07-06 Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną

Padėkos už Šeimos–„Amoris Laetitia“ metus diena

Liepos 10 dieną, sekmadienį, Vilniuje vyks padėkos už Šeimos–„Amoris Laetitia“ metus diena Vilniaus arkivyskupijoje.

„Proginių metų pabaiga pakviečia mus susiburti draugėn ir padėkoti Dievui bei vieni kitiems. Dėkojame Dievui už pašaukimą į gyvenimą ir už tai, kad Jo meilė atsispindi šeimose, net ir netobulose. Dėkojame vieni kitiems už tai, kad galėjome drauge paaugti meile.“ – vyskupas Arūnas Poniškaitis.

11.00 val. vyks susitikimas su Živilės ir Sauliaus Matulevičių šeima. Susitikimo tema – „Krikščioniška šeima be makiažo. Kelionė į šventumą per gyvenimo tikrovę.“ Susitikimo vieta – Lietuvių katalikų mokslo akademijos salė, Pilies g. 8.

12.30 val. iškilmingos šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.

13.30 val. šeimos kviečiamos į ekskursiją po Katedros požemius. Ekskursija nemokama, bet reikalinga registracija: https://www.vasc.lt/node/199

Metai Šeima – Amoris Laetitia yra popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, kuria norima pasiekti kiekvieną šeimą visame pasaulyje per įvairias dvasines, pastoracines ir kultūrines iniciatyvas, įgyvendinamas parapijose, vyskupijose, universitetuose, bažnytiniuose judėjimuose ir šeimų asociacijose.

Metai buvo pradėti švęsti 2021 m. kovo 19 dieną ir iškilmingai užbaigti 2022 m. birželio 26 dieną Romoje su X Pasauliniu šeimų susitikimu.

Vilniaus arkivsykupijos šeimos centro informacija

Vasaros trečiadienių vakarais – Tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis

Festivalio organizatorių nuotrauka

Liepos 6 dieną į sostinę sugrįžta Tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis, kurio koncertai tradiciškai skambės trečiadienio vakarais iki rugpjūčio 3 dienos. Festivalio programa skelbiama čia.

„Pirmas koncertas liepos 6-ąją bus atliekamas keturiomis rankomis. Gros žmonos ir vyro duetas iš Nyderlandų – Meike Warmoeskerken ir Janno den Engelsman. Liepos 13 dieną norvegė Laura Marie Rueslatten atliks specialiai karilionui parašytus kūrinius.“, – repertuarą apžvelgia organizatorius Jurgis Pauliukas.

Trečiuoju festivalio kocertu bus išreiškiamas solidarumas su už savo ir Europos laisvę bei demokratines vertybes kovojančia Ukraina. Liepos 20 dieną ukrainiečių kompozitorių muziką atliks amerikietė kūrėja ir pedagogė Simone Browne, kuri šiuo metu dirba su nuo karo bėgančiais Ukrainos žmonėmis.

„Džiaugiuosi, kad mūsų kvietimą priėmė daugelio pasaulinių festivalių dalyvis Jasper Depraetere iš Belgijos. Jis liepos 27 dienos koncerte vilniečius ir miesto svečius supažindins su belgų kompozitorių kūryba. Nuoširdžiai rekomenduoju apsilankyti baigiamajame koncerte rugpjūčio 3-iąją. Mat tądien specialiai jam parašytus kūrinius gros geras mūsų festivalio bičiulis Toru Takao iš Japonijos. Šį koncertą muzikantas skiria Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmečiui, minimam šiais metais“, – festivalio ypatumus atskleidžia J. Pauliukas.

Geriausia kariliono muzikos klausytis dominikonų vienuolyno bažnyčios šventoriuje (Vasario 16-osios g. 11) arba Lukiškių aikštėje. Beje, lietingą dieną koncertai bus įgarsinti pačioje bažnyčioje. O tuos, kurie neatvyks į nemokamus festivalio koncertus trečiadieniais, ragina nenusiminti, mat trumpieji penkiolikos minučių trukmės koncertai skamba kasdien 13:00 ir 19:15 val.

Apie kariliono festivalį. 2015 m. Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte įrengus didžiausią šiaurės rytų Europoje karilioną, kurį sudaro 61 varpas, surengti keli koncertai, sukėlę didžiulį sostinės gyventojų ir svečių susidomėjimą. Todėl 2017 metais organizuotas pirmasis Vilniaus kariliono festivalis, paįvairinęs kultūrinę miesto programą ir sutraukęs apie 5000 įvairaus amžiaus klausytojų. Kitais metais jis išaugo į tarptautinį renginį. Net septynis nemokamus koncertus surengė karilionieriai iš Japonijos, Belgijos, Ispanijos, Olandijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Trečiojo festivalio tema buvo „karilionas plius“ – koncertuose šis instrumentas skambėjo su saksofonu, gitara, vokalu, armonika ir elektronika. Pandeminis 2020 metų festivalis dovanojo popmuzikos vakarus ir pirmą kartą buvo transliuojamas interneto klausytojams.

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-07-01

Mielieji,

Šventasis Tėvas liepos mėnesį kviečia melstis už senus žmones, kurie yra tautos šaknys ir atmintis, kad jų patirtis ir išmintis padėtų jauniems žmonėms viltingai ir atsakingai žvelgti į ateitį.

Liepos 6 dieną – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Iškilmingas šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 13 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas (Mišias transliuos LRT Televizija).

Lietuvos vyskupijose vyksta nuolatinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Šiais metais kviečiama melstis: už taiką, už sinodinį kelią, už pašaukimus į kunigystę, pašvęstąjį gyvenimą ir šeimą. Vilniaus arkivyskupijoje adoracija vyks jau liepos 1–10 d.; vėliau – rugpjūčio 1–7 d.; lapkričio 1–27 d. ir nuo gruodžio 24 d.. Liepos mėnesio tvarkaraštis.

Arkivyskupo kalba konferencijoje: Piligrimystė į Vilnių kaip susitikimas su Dievo Gailestingumu
Sinodinio kelio įžvalgų Lietuvos vyskupijose sintezės

Kalendorius:
Papildytas Vasaros stovyklų kalendorius
Liepos 2–12 d. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai
Liepos 2–3 d. Studentai ateitininkai medikai kviečia į vasaros žygį aplink Trakus
Liepos 3 d. 13.30 val. Paskaita „Lentvario bažnyčia: istorija, puošyba ir vertybės“
Liepos 4 d. Piligriminis žygis Eišiškės–Aušros Vartai
Liepos 6 d. 19.00 val. Vilniaus Kariliono festivalio atidarymas
Liepos 7, 14, 21, 28 d. 12.00 val. Vargonų muzikos vasaros koncertai Katedroje
Liepos 9–17 d. Pal. Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai Marijampolėje
Liepos 13, 20, 27 d. 19.00 val. Vilniaus Kariliono festivalis, 2022
Liepos 18–20 d. Krikščioniškos meditacijos seminarai Šv. Kazimiero bažnyčioje (su t. Mindaugu Malinausku SJ)
Liepos 27–13 d. Tylos rekolekcijos merginoms Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolyne Vilniuje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Broliai bazilijonai penktadienio vakarais rengia dvasinius susitikimus jaunimui
Pokalbis su kun. Arūnu Kesiliu ir katedros parapijiete Linita Žebrauskiene. Bernardinai.lt tinklalaidė tema „Mums reikia kunigų, o kunigams – mūsų“
Vatican News pakalbino Pasaulinio šeimų susitikimo Romoje dalyvius
Vilniaus kariliono trumpi 15 minučių koncertai vyksta kasdien 13 ir 19.15 val.
Vilniaus katedros varpinėje – instaliacija „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-mečiui
Pasirodė naujasis žurnalo „Jėzuitai“ numeris
Rugpjūtį VA Šeimos centras organizuoja mokyklėlę besilaukiančioms šeimoms (registracija)
Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijos jaunimas kviečia vykti į Taize kaimelį Prancūzijoje (registracija)
Naujas žurnalo „Magnificat vaikams“ vasaros numeris
Maltos ordinas Pal. kun. M. Sopočkos hospisui padovanojo mikroautobusą (nuotraukos)
Parapijų ir bendruomenių jaunimo baidarių žygis Verknės upe (nuotraukos)
Tikybos mokytojų ir katechetų piligriminė kelionė į Sokulką (Lenkija) (nuotraukos)
Bendruomenės „Namų Bažnyčia“ metų užbaigimo šventė (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
Įspūdžiai iš „Savanorių atokvėpio festivalio“ (nuotraukos)
Vaizdo kvietimai jungtis į savanorių komandas: Žvakių dirbtuvėse; Motinos ir vaiko namų bendruomenėje; Socialiniame centre „Betanija“; Užsieniečių integracijos programoje
„Šeimų draugystės“ liudijimai apie ukrainiečių ir lietuvių šeimų bendravimą parapijose

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-06-23

Mielieji,

2021 metų spalį Bažnyčia pradėjo sinodinį kelią „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“. Iki 2022 m. birželio mėnesio vyko sinodiniai susitikimai Vilniaus arkivyskupijos parapijose, bendruomenėse, organizacijose, kai kur jie tęsiasi ir toliau. Pagal iš šių susitikimų gautas ir asmeniškai atsiųstas įžvalgas Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komanda parengė arkivyskupijos įžvalgų sintezę.

Birželio 18 dieną šios įžvalgos pristatytos sinodiniame susitikime Vilniuje, kuriame dalyvavo parapijų ir bendruomenių koordinatoriai ir grupelių moderatoriai. Nuotraukų albumas čia. Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas švenčiant Sinodinio kelio vyskupijoje etapo pabaigą. Dėkojame visiems sinodinio kelio bendrakeleiviams!

Iki sekmadienio Romoje vyksta X Pasaulio šeimų susitikimas „Šeimos meilė: pašaukimas ir kelias į šventumą“. Vyskupas Arūnas Poniškaitis. Tegul nesibaigia meilės džiaugsmas šeimoje.

Artėja stojimai į Vilniaus kunigų seminariją
Atsisveikinome su a. a. kunigu Zenonu Patiejūnu
Vilniaus Katedros varpinėje – instaliacija minint LKB Kronikos 50-metį
Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022
VDU Katalikų teologijos fakultetas kviečia studijuoti

Kalendorius
Birželio 23 d. 18.00 val. Ekskursija po Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčią
Birželio 24 d. 3.00 val. Gailestingumo vainikėlis šviesiausią metų naktį Šv. Faustinos namelyje
Birželio 24 d. 19.30 val. Vargonų muzikos koncertas Vilniaus Išganytojo bažnyčioje
Birželio 26 d. 11.30 val. Naujų vargonų pašventinimas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Vilniuje
Birželio 28 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Birželio 30 d. 12.00 val. Vargonų muzikos vasaros koncertais Katedroje
Liepos 2–9 d. Vasaros MAG+S’22: „Praplėskite savo širdis!“ (2 Kor 6, 13)
Liepos 2–3 d. Studentai ateitininkai medikai kviečia į vasaros žygį aplink Trakus
Liepos 3 d. 13.30 val. Paskaita „Lentvario bažnyčia: istorija, puošyba ir vertybės“
Liepos 4–9 d. Bernardinų parapijos vasaros stovykla
Liepos 4 d. 7.00 val. Piligriminis žygis Eišiškės–Aušros Vartai
Liepos 6 d. 19.00 val. Prasideda Vilniaus Kariliono festivalis, 2022

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių
Devintinių Eucharistinė procesija nuo Vilniaus Katedros iki Aušros Vartų (nuotraukos)
Vilniaus Pal. J. Matulaičio jaunimas kveičia kartu vykti į Taize (Prancūzija), registracija iki liepos 1 d.
Alionyse bendruomenė šventė bažnyčios 90-metį (nuotraukos)
Pal. M. Sopočkos hospisas šventė veiklos dešimtmetį (nuotraukos)
Šv. Faustinos namelyje pristatyta knyga „Susitikimas Vilniuje. Šv. Faustinos Kovalskos ir pal. Mykolo Sopočkos užrašai apie Dievo Gailestingumą“ (vaizdo įrašas) ir nuotraukos
Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ šventė veiklos 20-metį (nuotraukos)
Ukrainiečiams vaikams vyksta dienos stovykla pas brolius bazilijonus (nuotraukos)
Įvyko vasaros žygis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centru (nuotraukos)
Vilniaus akademinės sielovados centras užbaigė Samuelio kursą jaunimui (nuotraukos)
Medicinos studentų maldos vakaras Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro bendradarbių piligrimystė (nuotraukos)
Ramintojos bendruomenė Pabėgėlių dieną minėjo Medininkuose (nuotraukos)
Konferencijos „Sovietų okupuota Lietuva per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ prizmę: žmonės, įvykiai, atgarsiai“ vaizdo įrašas ir nuotraukos

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ žinios (naujienlaiškis):
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ feisbuko paskyroje dalijasi Šeimų draugystės programos dalyvių liudijimais, kaip sekasi draugauti lietuvių ir ukrainiečių šeimoms
Užsieniečių integracijos programa ieško savanorių darbui su vaikais
Nuteistųjų konsultavimo centras ieško Socialinio darbuotojo(-os)
„Betanijos“ darbuotojų ir savanorių išvyka (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Artėja stojimai į Vilniaus kunigų seminariją

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija paskelbė kandidatų dokumentų priėmimo ir stojamųjų egzaminų datas.

Norintys atsiliepti į kunigiškąjį pašaukimą, kviečiami 2022 m. rugpjūčio 1–5 d. (10–17 val.) pristatyti stojimo dokumentus (dokumentų sąrašą rasite čia) į Šv. Juozapo kunigų seminariją, Kalvarijų g. 325, Vilniuje. Stojamieji egzaminai vyks 2022 m. rugpjūčio 9 d.

„Jėzus ir šiandien kviečia darbininkus į savo vynuogyną! Kviečia, kad bendradarbiautume su Juo, kad pirma Jo eitume į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketina vykti (plg. Lk 10, 1). Jei savo širdies gelmėje jauti šį kvietimą, raginame drąsiai ir ryžtingai atsiliepti į jį ir žengti kunigiško pašaukimo keliu!“ – rašoma seminarijos pranešime.

Daugiau informacijos ieškokite www.seminarija.lt ir facebook.com/Vilniausseminarija.
Taip pat tel. (+370 5) 270 1602; el. paštu rektorius@vks.lcn.lt

Sinodinio kelio Vilniaus arkivyskupijoje įžvalgų sintezė

2021 metų spalį Bažnyčia pradėjo sinodinį kelią „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“.

Sinodas kelia šį pamatinį klausimą: Skelbdama Evangeliją, sinodinė Bažnyčia „keliauja drauge“. Kaip šis „keliavimas drauge“ šiandien vyksta jūsų vietinėje Bažnyčioje? Kokius žingsnius žengti kviečia mus Dvasia, kad augtume „keliavimu drauge“?

Iki 2022 m. birželio mėnesio vyko sinodiniai susitikimai parapijose, bendruomenėse, organizacijose, kai kur jie tęsiasi ir toliau. Pagal iš šių susitikimų gautas ir asmeniškai atsiųstas įžvalgas Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komanda parengė vyskupijos įžvalgų sintezę.

2022 m. birželio 18 dieną šios įžvalgos pristatytos sinodiniame susitikime Vilniuje, kuriame dalyvavo parapijų ir bendruomenių koordinatoriai ir grupelių moderatoriai. Nuotraukų albumas čia.

Kviečiame susipažinti su Sintezės tekstu žemiau arba parsisiųsti visą dokumentą (pdf)

Iki birželio 29 dienos, remiantis vyskupijų apibendrinimais, bus parengtas Nacionalinis Sinodinio kelio įžvalgų tekstas.

Sinodinio kelio Vilniaus arkivyskupijoje pradžia

Vilniaus arkivyskupijoje Sinodinio kelio etapas prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis Arkikatedroje bazilikoje 2021 metų spalio 17 dieną.

Nuo tada veiklą pradėjo arkivyskupijos sinodinio kelio komanda, kurią sudarė:

  • Koordinatoriai: Vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Agnė Markauskaitė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos darbuotoja
  • Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė
  • Andžej Šuškevič, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius
  • Gintautė Giedrimaitė CC, Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė
  • Kristina Trinkūnaitė, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė
  • Raimonda Kuklienė, Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadovė
  • Algis Petronis, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovas
  • Jolita Matulaitytė MVS, Vilniaus arkivyskupijos Caritas atstovė
  • Matas Macevičius, Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas
  • Lina Šapauskienė, Vilniaus piligrimų centro vadovė

Sinodinio kelio žingsniai Vilniaus arkivyskupijoje:

Parapijos ir bendruomenės buvo pakviestos paskirti vieną ar kelis koordinatorius, kuriems teko būti pagrindiniais pagalbininkais kunigams parapijose Sinodo reikalais, kartu su bendruomene suplanuoti, kokiu būdu, intensyvumu sinodinis kelias vyks parapijoje, kviesti grupeles, atrasti moderatorius susitikimams, skleisti žinią, kad būtų pasiekti bendruomenės (ir ne tik) nariai, susitikimų metu gautas įžvalgas surinkti ir pateikti vyskupijai.

2021 metų gruodžio 11 dieną Vilniuje vyko parapijų ir bendruomenių koordinatorių mokymai. Susitikime dalyviai išgirdo drąsinantį kardinolo Audrio Juozo Bačkio žodį eiti sinodiniu keliu, vyskupijos sinodinio kelio komanda pristatė šio sinodo idėją, galimas susitikimų temas ir turinį, metodus, kaip rengti susitikimus, kaip kviesti moderatorius, kaip skleisti žinią bendruomenės nariams, kaip moderuoti susitikimus, kaip surinkti ir perduoti susitikimų metu gautas įžvalgas.

2022 metų sausio mėnesį į nuotolinius mokymus buvo pakviesti sinodinių susitikimų moderatoriai. Mokymuose didžiausias dėmesys buvo skirtas praktiniam pasiruošimui: kaip moderuoti diskusijų grupes, užrašyti įžvalgas.

Tiek koordinatorių, tiek moderatorių mokymų vaizdo medžiaga buvo prieinama dvasininkams, parapijų, bendruomenių atstovams, negalėjusiems dalyvauti renginiuose.

Iš viso buvo apmokyta 210 koordinatorių ir moderatorių, tačiau pačios bendruomenės, naudodamosi vaizdo, dalomąja medžiaga, galėjo paruošti (ir ruošė) daugiau moderatorių. Iš vyskupijos komandą pasiekusių susitikimų įžvalgų matyti, kad dar keliasdešimt moderatorių vedė susitikimus.

Sinodiniai susitikimai vyko 2021 metų gruodžio – 2022 metų birželio mėnesiais. Kai kuriose bendruomenėse jie vyksta ir toliau.

Laisvė veikti buvo palikta ir parapijoms, ir bendruomenėms, ir sinodinio kelio koordinatoriams. Visų bendruomenių atstovus laikėme sinodinio kelio bendrakeleiviais. Sinodiniame kelyje buvo vengiama prievartos, „formalaus“ organizavimo („nes taip liepta ar nurodyta“). Nebuvo primygtinai reikalaujama, kad visos iki vienos parapijos paskirtų koordinatorius, nebuvo nurodyta, kiek ir kokiomis temomis, formomis turėtų įvykti susitikimų, ir pan. Buvo gražių pavyzdžių, kai, iš pradžių neatsiradus koordinatoriui, bet vėliau pasiryžus vienai savanorei, susitikimai įvyko ne tik bažnyčioje, bet ir „nebažnytinėse“ erdvėse.

Parapijoms, bendruomenėms buvo pateiktos gairės, kaip organizuoti procesą, pasiūlytos alternatyvos susitikimų turiniui (Nacionalinės komandos rengta medžiaga 7-iomis Sinodo temomis; arkivyskupijos komandos parengti klausimai; rekomendacijos naudotis kitų vyskupijų ar kitų šalių pasiūlymais; išverstas ir adaptuotas žaidimas vaikams „Žąsys“; keli pasiūlymai susitikimams su jaunimu ir pan.).

Vilniaus arkivyskupijoje ryškios dvi kalbinės bendruomenės: lietuvių ir lenkų. Lenkakalbėms bendruomenėms (greta lietuvių kalba paruoštos medžiagos) buvo siūlyta naudoti gausią Bažnyčios Lenkijoje išteklių Sinodui bazę, Lenkijos vyskupų konferencijos paruoštą teminę medžiagą. Vėliau dalis parapijų pačios paruošė ir adaptavosi klausimynus, dalijosi su kitomis bendruomenėmis. Įžvalgas bendruomenės galėjo siųsti ir surašytas lenkų kalba.

Pagalba sinodiniame kelyje. Buvo stengtasi palaikyti koordinatorių bei moderatorių motyvaciją, išgirsti jų pirmąsias patirtis susitikimuose, iššūkius ir džiaugsmus, su kuriais susidurdavo sinodiniame kelyje. Buvo surengti keli nuotoliniai susitikimai:

  • Klausimų–atsakymų sesija su arkivyskupijos sinodine komanda.
  • Apie bendruomeninę įžvalgą su kun. Mindaugu Malinausku SJ.
  • Tris nuotolinius dalijimosi patirtimi susitikimus moderatoriams suorganizavo Alfa kurso centras Lietuvoje.

Iššūkiai sinodiniame kelyje: 

  • Bendruomeninė įžvalga kaip veikimo, sprendimų priėmimo būdas daugeliui parapijų ir bendruomenių buvo naujovė, su kuria reikėjo susipažinti, mokytis įžvelgti Dievo valią ir ją surasti.
  • Karas Ukrainoje – sukrėtimas ir kliūtis sinodiniame kelyje. Vasario pabaigoje Rusijai užpuolus Ukrainą visų dėmesys nukrypo į situacijos stebėjimą, pagalbą atvykstantiems karo pabėgėliams ir likusiems Ukrainoje. Nemaža dalis tikinčiųjų, aktyvių piliečių ėjo savanoriauti į Caritą ir kitas organizacijas, priėmė į savo namus ukrainiečių šeimas, inicijavo maldos akcijas ar kitaip prisidėjo prie paramos. Sulaukėme ir moderatorių abejonių, žinučių apie nukritusį ūpą tęsti susitikimus, tačiau susitikimai vyko ir toliau. Galbūt, jei žmonių nebūtų taip sukrėtęs karas, būtų pavykę išvystyti didesnį pagreitį. Tačiau susitelkimas padėti Ukrainai kitokiu būdu (per karitatyvinę veiklą) vienijo ir būrė bendruomenes.
  • Ryšys su dvasininkais. Sinodinio kelio pradžioje buvo nuogąstavimų dėl kunigų vaidmens šiame kelyje: ar jiems reikia aktyviai įsitraukti, ar atsitraukti ir palikti sinodinius susitikimus pasauliečių atsakomybei. Šios dvejonės buvo girdimos tiek iš dvasininkų, tiek iš pasauliečių, tačiau buvo rekomenduojama ugdyti bendradarbiavimo dvasią, kiekvienai bendruomenei viduje susitarti ir dalintis atsakomybe. Įsibėgėjus susitikimams ar po jų pastebėta, kad bendruomenėse, kuriose kunigai nedalyvavo susitikimuose, neįsitraukė į procesą, dalyviams jų labai trūko.
  • Kaip pasiekti paribius? Nuo pačių pirmųjų susitikimų, mokymų buvo jaučiamas nerimas dėl kvietimo sinodiniame kelyje pasiekti, išgirsti paribiuose esančius ar nepriklausančius mūsų bendruomenėms žmones, buvo nuogąstaujama, ar aktyvių bendruomenių narių balsas šiame kelyje nebesvarbus. Iš pateiktų grįžtamojo ryšio atsiliepimų matyti, kad dalis bendruomenių drąsiai ėjo „už įprastų bendruomenės ribų“, dalis apsiribojo tikinčiųjų bendruomene, tačiau didžioji dalis atsiuntusiųjų įžvalgas pažymėjo, kad sinodinio kelio susitikimai buvo dalyviams naujovė Bažnyčios gyvenime, kuriai reikėjo pasiryžti ir aktyviems nariams. Susitikti, išgirsti ir kalbėti, kur Šventoji Dvasia kreipia Bažnyčią, – visa tai iki šiol nebuvo įprasta praktika tikinčiųjų gyvenime, bet džiugina jaučiamas noras ir nusiteikimas tęsti panašius susitikimus.

Skaitydama ir įsigilindama į atsiųstus susitikimų grįžtamojo ryšio atsiliepimus, sinodinio kelio komanda išskyrė keletą temų, kurios įžvelgtos kaip svarbios įvairiuose klausimuose tarp skirtingų bendruomenių, taip pat stengtasi atrasti ir unikalias, bet svarbias įžvalgas. Pažymėti ir klausimai, kurie išryškėjo kaip svarbūs, bet bendruomenėse nėra sutarimo, siūlomos skirtingos prieigos ar sprendimai. Tekstas papildomas citatomis iš atsiųstų įžvalgų.

Gautų įžvalgų skaičius: 604, iš jų asmeninės – 49 (per asmeninių įžvalgų pateikimo platformą arba el. paštu). Susitikimai (kurių įžvalgos pasiekė arkivyskupijos komandą) įvyko 46 parapijose / rektoratuose, apie 40-yje institucijų ar įstaigų, 25-iose organizacijose ar bendruomenėse.

Gautos įžvalgos pagal temas:Įžvalgų skaičius
Kelionės bendrakeleiviai119
Klausytis ir kalbėti105
Džiaugsmas švęsti75
Bendra atsakomybė misijoje69
Dialogas Bažnyčioje ir visuomenėje, ekumenizmas55
Autoritetas ir dalyvavimas, sprendimų priėmimas29
Sinodalumo ugdymas24
Kitos temos (bendri klausimai, dalyvių pasiūlyti klausimai, sujungtos kelios temos ir pan.)79
Asmeninės įžvalgos49
Iš viso:604

Vienas esminių atsiųstose įžvalgose išskaitytų poreikių ir troškimų – santykis, ryšys. Santykis su Dievu, santykis su dvasininkais, santykis su bendruomene ir vienas su kitu. Iš to išauga ir ryškus bendruomeniškumo ilgesys. 

  • Tikintieji ilgisi gražaus, atviro ir šilto santykio su dvasininkais, „kad nebūtų baisu prieiti“ arba kad pats kunigas prieitų prie žmonių, būtų draugiškas. Santykio, ryšio su kunigu norima ne tik matant jį aukojant Mišias, sakant pamokslą, teikiant sakramentus, bet ir bendraujant neformaliai: po šv. Mišių, bendruomenės veiklose, renginiuose, susitikimuose ar asmeniniuose pokalbiuose. „Organizacijom labai reikia kapelionų, kad žinotų organizacijos pašaukimą, jų reikalus, pažintų žmones. Kas turi – labai džiaugiasi.“ Jaučiama, kad gilias nuoskaudas palieka šaltas bendravimas, grubūs ar nejautrūs žodžiai – dėl neigiamų patirčių (ir žodžių) žmonės jaučiasi sužeisti Bažnyčios.

    Aptariant sinodinio kelio etapą su bendruomenių koordinatoriais ir moderatoriais išryškėjo, kad labai reikalingas (ir net tik sinodinio kelio etape) dvasininkų palaikymas, padrąsinimas veikti ir dalyvavimas, buvimas kartu.
  • Iš tiesų, iš kunigų tikimasi daug, jiems keliami dideli lūkesčiai, labai dažnai per asmeninę patirtį su jais žmonės mato ir vertina Bažnyčią. Žmones išgąsdina ir atstumia apibarimai, moralizavimai ir pan., bet kartu džiaugiamasi maloniais, šiltais kunigais, išsakomas rūpestis, kad kunigai neperdegtų, skatinama melstis už dvasininkus, juos palaikyti – ne pulti, kad jie nevykę, o ieškoti, kaip jiems padėti. Svarbu spręsti kunigų vienišumo problemą, nes tai atsiliepia vėliau žmonėms, visai bendruomenei.
  • Sinodinio kelio patirtis padėjo žmonėms įsivardinti, kad Bažnyčioje jie nori būti ir išgirsti, ne tik ateiti klausyti. 
  • Neramina dažnai išskaityta mintis, kad žmonės Bažnyčios bendruomenėje yra nedrąsūs kalbėti, nedrąsūs veikti, bijo būti pasmerkti, nes: „trūksta žinių, todėl baisu apsikvailinti“, „mes kaip avys, mums reikia vedlio“, „teisuoliai linkę užčiaupti“, „nepatinka, kai apie paauglius iš išvaizdos sprendžiama“. Taip pat kaip trukdis minimos apkalbos, jaunimui – vyresniųjų kritika Bažnyčioje, apskritai, kad „Bažnyčioje buvo vien klausoma, niekada nebuvo kalbama, todėl prabilti yra sunku. Gana dažnai Bažnyčios aplinka įvardyta kaip „nesaugi“, pavyzdžiui, „Bažnyčia priverčia jaustis žmogų kaltu, menku, įsitempti, susigūžti“. Išskirti verta ir pastebėtą kartų skirtumą – vyresnioji karta dėl sovietmečio patirties jaučia didesnę baimę atvirauti, reikšti poziciją (tą kartais įsivardijo patys dalyviai, taip pat ir moderatoriai yra atkreipę dėmesį), o jaunimas yra daug drąsesnis išsisakyti, drąsiau išsako kritiką, pripažįsta, kad „nuobodu, neįdomu, nepatraukia“. 
  • Bendruomenėms sunku pritraukti naujus narius, o žmonėms sunku rasti bendruomenę (ar veiklą bažnytinėje erdvėje). Tiek „aktyvistai“, tiek „dalyviai“ pabrėžia, kad paveikiausias būdas pritraukti žmones – asmeninis kvietimas. Reikalinga draugystės ir meilės kalba, asmeninis draugiškas ryšys, kai stengiamasi pažinti kitą žmogų, sužinoti, kuo jis gyvena, pakviesti jį. Vaikų, besiruošiančių Pirmajai Komunijai, išmintis: „Gera žinoti, kad Bažnyčioje niekas nesityčios, nepravardžiuos, bet kai neturi pažįstamų draugų, ateini tik į Mišias, tada nesijauti labai svarbus.“ Atvesti kitą prie Dievo galima tik per pagarbų santykį. Kitokio, netobulo, ne krikščionio, gal nusidėjėlio buvimas greta neturėtų kelti pykčio ar nuoskaudos. „Nuo dalyvavimo bendruomeninėje veikloje atbaido „teisingai tikintys katalikai“, kurie neigiamai vertina ir smerkia tuos, kurie nėra atradę asmeninio ryšio su Dievu, bet vis tiek stengiasi dalyvauti liturgijoje.“ Taip pat labai svarbu, kad „Bažnyčios kalbėjimas“ (turint omeny tiek dvasininkus, tiek pasauliečius bendruomenėje) sutaptų su darbais, veiksmais ir gyvenimo būdu. Tikėjimą kitiems liudija ir elgsena. 
  • Atvirumas – dažnas linkėjimas Bažnyčiai (ir jos nariams) išsakytas sinodiniuose susitikimuose. Visgi kartu raginama rūpintis ir esamais bendruomenės nariais. Esantys Bažnyčios „viduje“ taip pat ilgisi santykio, dėmesio iš dvasininkų ir „bendrakeleivių“. „Mūsų dabartinis klebonas kiekvieną repeticiją pas mus į repeticijos salę užeina 5 min. pasikalbėti, paklausti kaip sekasi, kartais trumpai pasimelsti ir mums to pilnai užtenka, kad jaustumės reikalingais. Anksčiau tokių apsilankymų neturėjome, jų ir netrūko, bet dabar suprantame, kad tokie paprasti dalykai padeda jaustis reikalingam. Tai, mūsų nuomone, ir yra atsakymas kokios kalbos reikia šių dienų pasauliui.“ Tie, kurie yra atradę sau artimas bendruomenes, pavyzdžiui, įvairių šeimų, maldos grupių nariai, „Tikėjimo ir šviesos“ nariai jomis džiaugiasi, jaučia jų prasmę ir naudą. Susitikimuose „Džiaugsmas švęsti“ tema dažnai išsakytas noras sekmadieniais ne tik dalyvauti šv. Mišiose, bet ir po jų likti bendrystėje, agapėje, bendruomenės veiklose. „Bendruomenė bus gyvybinga, kai jos nariai individualiai ir kartu nuolatos ieškos būdų augti dvasiškai, mylės, supras artimą ir padės stokojantiems.“
  • Lietuvių ir lenkų bendruomenių bendravimui reikalingas dėmesys. Parapijos, kuriose vyksta bendros pamaldos, šventės, išvykos, tuo džiaugiasi: „Čia matome didelį Bažnyčios indėlį, kuris mus labai džiugina“, kitos akcentuoja, kaip svarbu tarpusavio santykį stiprinti, kai kur – tik „bandyti surasti ryšį“. Vis dar matosi situacijų, kai viena ar kita kalbinė grupė parapijoje jaučiasi gaunanti per mažai dėmesio, dėl to kyla konfliktai ne tik tarpusavyje, bet ir su kunigais. Kita vertus, kunigai matomi kaip tarpininkai, kurių pagalbos ir iniciatyvos laukiama bendruomenes jungiant. Vienos dalyvės pasidalinimas: „Užrašė intenciją per LT mišias, nes per PL negalėjo dalyvauti, ir kunigas, skaitydamas intencijas, jas perskaitė lenkiškai. Dalyvei buvo labai malonu, jautėsi, kad kunigas ją pažįsta“.
    „Įvairiakalbei bendruomenei kartu augti ir keliauti padedantys būdai, kurie savo metu buvo puoselėjami parapijoje ir nūdien gaivintini: piligriminės kelionės, bendri visos parapijos atlaidai su LT ir PL bendromis Mišiomis ir agape. Visą parapiją suartina gražiai puoselėjamos bendros pamaldos – tylos adoracija ir Švenčiausiojo pagarbinimas giedant LT ir PL kalbomis; bendra lietuvių ir lenkų Devintinių procesija; Sekmadienių vakarinės LT ir PL Mišios. Tereikia didesnio kiekvieno tokiose pamaldose dalyvaujančio asmeninio nuolankumo visus skirtumus ar nepatogumus priimti kaip dovaną ir galimybę augti bei vienas kitą geriau pažinti.“

Atsiųstose įžvalgose aiškiai išskaitomas ir matomas žmonių nusiteikimas ir supratimas, kad tikėjimą reikia gilinti, jaučiamas poreikis, kad Bažnyčia juos augintų, yra noras suprasti, kas ir kodėl vyksta liturgijoje, kodėl Bažnyčia laikosi vienos ar kitos pozicijos. Tai įžvelgiama tiek tarp aktyvių tikinčiųjų, tiek tarp tų, kurie į bažnyčias užsuka rečiau. Žinoma, jų katechezės poreikiai skiriasi, tačiau abiem grupėms reikalingi. 

  • Reikalinga formacija ir katechezės. Žmogus ilgisi ir trokšta sąmoningumo. Nori formacijos, ugdymo, supranta, kad reikia pasiruošti Mišioms, kad reikia išgyventi liturgiją sąmoningai – tikisi, jog Bažnyčia (dvasininkai, kiti bendruomenės nariai) jiems pagelbės. Akivaizdu, kad reikalinga erdvė, aplinka, kurioje žmonės galėtų užduoti klausimus: vieni minėjo neformalius susitikimus po šv. Mišių, specialius renginius ar tiesiog klausimų–atsakymų dėžutes. „Bet kokie paaiškinimai apie liturgiją ir sakramentus, trumpos įžvalgos ar net paskaitų ciklai (gyvai ar internetu, įrašai), padėtų ir naujai prie bendruomenės prisijungusiems, ir senbuviams gilintis, suprasti, prasmingai ir su džiaugsmu išgyventi liturgiją ir sakramentus ir tuo dalintis su kitais.“ 
  • Yra kelios temos, kurias galima išskirti kaip nuolat reikalaujančias paaiškinimo, supažindinimo. Viena iš jų – išpažintis. Kylantys klausimai priklauso nuo praktikavimo lygmens, tačiau norima suprasti, kodėl išpažintis reikalinga, kaip ją atlikti, kad ji nebūtų formali, kodėl ją reikia atlikti per tarpininką kunigą. Kita tema – išsiskyrusiųjų, ne santuokoje gyvenančiųjų sielovada, kodėl ne visi gali gauti sakramentus, ar tai reiškia, kad jie nebėra bendruomenės nariai.
  • Liturgijos paaiškinimas, priminimas apie jos dalis, simbolius, kaip elgtis susirinkusiems, yra svarbus visiems. Išskirtos šventės, kurių metu liturgija skiriasi nuo sekmadieninių šv. Mišių – tad jos pristatymas, paaiškinimas būtų naudingas. Paaugliško amžiaus jaunimas minėjo, kad nesusigaudymas, kas vyksta, sukelia nuobodulį. „Šventėn susirenkančiai bendruomenei svarbu suvokti, kas yra švenčiama. Padėtų laikas nuo laiko atliekama anamnezė, pvz. katechezės prieš Mišias, primenančios liturgijos eigą, ženklų prasmę.“
  • Daugelyje įžvalgų pastebėta homilijų tema. Pavyzdžiui: „Svarbu, kad būtų gerai parengta homilija: trumpa, aiški, nemonotoniška, intriguojanti – kitaip ji pasimiršta arba įsivyrauja nuobodulys.“ Homilija neturėtų būti priemonė moralizuoti arba barti, „suvedinėti sąskaitas“: „Dažnai vietoj homilijos būna pamokslas, tas trukdo. Daug kunigų „džiazuoja“, retai kada girdima homilija; […] sunkiau vaikščioti į Mišias, kuriose homilijos būna prastos.“
  • Naujiems (ar sugrįžtantiems) bendruomenės nariams reikalingas vedimas, palydėjimas – ne tik aptartas draugiškas santykis, bet ir pagalba pažinti Kristų, Bažnyčios mokymą, paaiškinant praktinius Bažnyčios gyvenimo aspektus. „Trūksta naujų narių vedimo, dvasinio palydėjimo. Naujai atėję žmonės į Bažnyčią jaučiasi nejaukiai, nežino taisyklių, apeigų tvarkos, todėl atsiranda baimių. Naujas narys nežino ar nesupranta Evangelijos ir Bažnyčios žodyno. Tradiciniams katalikams suprasti Šventąjį Raštą, liturgines apeigas, tikinčiųjų žodyno terminus yra pliusas, bet naujas narys savo nesupratimo gėdijasi, jis savęs gėdijasi.“ 
  • Kaip viena iš ugdymo Bažnyčioje formų yra katechezės, kursai, organizuojami rengiantis Sakramentų priėmimui. Dalis parapijų darė sinodinius susitikimus su Pirmajai Komunijai besiruošiančiais vaikais ir vaikų tėvais, kuriuos kartais į Bažnyčią grąžino privalomos katechezės. Yra tėvų, kurie per katechezes sužinojo naujų dalykų, jos buvo žingsnis sugrįžti į Bažnyčią, pasidžiaugia, jei vaikams patinka katechezės. Sinodiniai susitikimai daliai šių žmonių buvo pirma galimybė ne tik klausyti, bet ir kalbėti Bažnyčioje. Rečiau besilankančius Bažnyčioje trikdo, kartais pykdo, jiems atrodo nuobodus vyksmas, ilga liturgija, jei jis yra nesuprantamas, „ne žmonių kalba“. Jie taip pat daugiau kėlė klausimų apie Bažnyčios skaudulius ir viešumoje kritikos sulaukiančius aspektus: nepilnamečių išnaudojimo atvejus, kad atstumiami LGBT ar išsiskyrę, nesusituokę asmenys, trūksta moterų vaidmens Bažnyčioje, neskaidri „aukojimo sistema“.

    Verta atskirai paminėti, kad patys katechetai, tikybos mokytojai dažnai jaučiasi būtent pirmoji (o kartais gal ir vienintelė) grandis, kurią vaikai, jų tėvai, sužadėtiniai mato kaip Bažnyčios atstovus, ir jiems tenka ne tik mokyti, ruošti sakramentams, bet ir iškart atsakyti į karštus klausimus apie skandalus Bažnyčioje, dvasininkų pasisakymus ir pan., išklausyti, „sugerti“ nepasitenkinimą ir kritiką.
  • Vaikų tėvus, sužadėtinius trikdo pasiruošimo sakramentams administraciniai reikalavimai, „parašų knygelės“, kursų trukmė, forma – nesupranta, kodėl to reikia, kodėl skirtingose parapijose, bažnyčiose gali skirtis nustatyti reikalavimai. Taip Bažnyčia ima atrodyti kaip reikalavimus kelianti institucija, o ne bendruomenė, kuriai svarbu santykis. Skaudu, kai tėvai iškart pripažįsta: „Kitąmet reguliariai neisime“.

    Patys vaikai yra paminėję, kad jų dalyvavimas šv. Mišiose po Pirmosios Komunijos priklausys nuo tėvų – ar atveš, ar ne. „Vaikai nelanko bažnyčios, kadangi jos nelanko tėvai. Reikia dirbti su šeimomis, ne pavieniais asmenimis.“ „Deja, jaunimas ir vaikai nėra aktyvūs, jų aktyvumas didėja tik besiruošiant Pirmajai Šv. Komunijai ir Sutvirtinimo Sakramentui, kai dauguma lanko bažnyčią tik todėl, kad nori priimti sakramentą, o be dalyvavimo šv. Mišiose jis nebus suteiktas.“ Kad išlaikyti „paruoštus“ vaikus po Pirmosios Komunijos yra iššūkis, minėjo ir su vaikais dirbantys katechetai, kurie kasmet turi ruoštis naujas grupes sakramentui, o kas toliau lydėtų ką tik paruoštus – nėra.

Sinodiniuose susitikimuose, kuriuose gvildenta Bažnyčios misijos ir kiekvieno asmens misijos Bažnyčioje tema, jaučiamas gana abstraktus kalbėjimas apie Bažnyčios misiją, netikėtai daug „saviplakos ir asmeninės kaltės jausmo“ dėl per mažo įsitraukimo į Bažnyčios gyvenimą, karitatyvines, pastoracines, bendruomenės veiklas. Kita vertus, džiugina, kad nemaža dalis dalyvių konkrečią parapiją, organizaciją, grupę, kuriai priklauso, suvokia kaip savo atsakomybės dalį, net jei jaučiasi nepakankamai prisidedantys prie jos.

  • Malda už bendruomenę, malda už netikinčius, evangelizacija, piniginė auka, karitatyvinė veikla – tai vienos dažniausiai įvardijamų misijų rūšys. „Išlaikyti tikėjimą“ ir padėti, prisidėti jį skelbiant kitiems (dirbant su vaikais, ar suaugusiais) suvokiama kaip labai svarbi tikinčiojo pareiga. Akcentuojama, kad liudyti tikėjimą reikia savo asmeniniu pavyzdžiu, gerais darbais, kasdiene veikla „nebažnytinėje aplinkoje“. Šeima, tikėjimo perdavimas vaikams – svarbi misija.
  • Dalijimasis atsakomybėmis. Mąstymas, kalbėjimas apie misiją įžvalgose susisieja su atsakomybe (asmenine, bendruomenine) – dalyviai svarstė, svajojo, kaip praktiškai stiprinti savo bendruomenes, kuo patys galėtų prisidėti prie įvairių veiklų (liturginių procesijų, skaitinių skaitymo, pagalbos ruošiant vaikus sakramentams, tvarkant ūkinius parapijos reikalus, išklausymo tarnystės ir t. t.). Pasirodė ir keletas iššūkių: žmonės jaučia kaltę, kad per mažai daro Bažnyčios bendruomenėje (nes yra užsiėmę, augina vaikus, jaučiasi nepakviesti ar tiesiog neįdomu, nemato prasmės); kiti mato netolygų atsakomybių pasiskirstymą, didelę riziką perdegti turint per daug darbų (dažnai įskaitant ir dvasininkus), pamesti tikrąjį tikslą: „Sunku nepaskęsti daugybėje skirtingų įsipareigojimų, tarnysčių… veiksmo daug, o iki Kristaus neprieinama. […] Atrodo, kad kartais dėl žmonių patogumo „pritempiame“ Kristų… kas yra esminio? Turime atsakyti ir tą skelbti, tuo gyventi“, „Bendruomenėse dažnai kaip Naujojo Testamento istorijos apie mokinius Emauso kelyje: lekiam kažkur, bėgame, o Dievo šalia nepastebime.“
  • Bažnyčioje tikintieji turi komandinio veikimo lūkestį. Tikintieji, jausdami atsakomybę už bendruomenę, gana aiškiai ir dažnai svajojo apie bendruomenę, kurioje dalijamasi informacija, atsakomybėmis, darbais, nebijoma ieškoti vieni kitų pagalbos. Ne kartą paminėta, kad praktiniais, ūkiniais klausimais parapijiečiai dvasininkams galėtų daugiau padėti, o kunigas turėtų daugiau laiko ir galimybių būti dvasiniu bendruomenės autoritetu (gebėti perleisti dalį atsakomybės irgi reikia nusiteikimo). Ne kartą aikštėn iškildavo lūkestis, kad parapijų (pastoracinės, ekonominės) tarybos, jei jos egzistuotų ir (arba) funkcionuotų, galėtų būti geras ramstis parapijų dvasininkams. 
  • Skaidrumas kaip bendros atsakomybės už bendruomenę dalis. Poreikis gauti parapijos (taip pat ir organizacijų) finansines ataskaitas sutinkamas įžvalgose gana dažnai. Tikintieji ir aukotojai norėtų reguliariai sužinoti (skelbimuose, parapijų lankstinukuose, interneto svetainėse ar pan.), kiek aukų surinkta ir kam išleista. Skaidrumas ir atvirumas tvirtina pasitikėjimą, motyvuoja toliau aukoti, mažina konfliktų ir apkalbų riziką. Kai nėra atvirumo, iškeliami labai dideli lūkesčiai kunigams ir Bažnyčiai. Reikalaujama tobulumo, o išgirdus apie klaidas ištinka didelis nusivylimas. Skaidrumo tikimasi ne tik finansiniais klausimais, bet ir priimant kitus sprendimus,  organizuojant veiklas.

Pateiktose įžvalgose išryškėjo ir grupė labai praktinių, globaliame Visuotinės Bažnyčios kontekste gal ir smulkių Vilniaus arkivyskupijos parapijų gyvenimo elementų, kurie pasikartojo skirtingų bendruomenių susitikimuose, todėl nuspręsta juos išskirti kaip svarbius praktinius patarimus visoms bendruomenėms. Didžioji jų dalis susijusi su liturgijos šventimo tema.

  • Labai svarbu akustika, geras įgarsinimas šv. Mišiose, kad jų dalyviai (ypač vyresnio amžiaus, negalią turintys) galėtų girdėti ir suprasti Dievo žodį, homiliją.
  • Šv. Mišių laikas. Svarbu šv. Mišias pradėti nevėluojant. „Šv. Mišių laikas nepritaikytas prie dirbančių žmonių“ – matyt, turėta omenyje šv. Mišios šiokiadieniais. Taip pat paminėta, kad nustatant šv. Mišių, skirtų šeimoms su vaikais, laiką, reikėtų pasitarti su šeimomis, nes ankstyvas rytas vaikams nėra tinkamas.
  • Apmąstydami liturgijos šventimo temą sinodinio kelio dalyviai daug akcentavo pasiruošimo šv. Mišioms svarbą, kad joms turi ruoštis ne tik dvasininkai, patarnautojai, bet ir tikintieji (minėta šventiška apranga, atėjimas prieš prasidedant apeigoms, nusiteikimas, susikaupimas ir pan.). Akcentuojama, kad geriau įsigilinti, suprasti (o kartais ir tiesiog išgirsti) Dievo žodį Mišiose padeda, jei skaitinius, Evangeliją persiskaito iš anksto arba yra paruošti Mišių lapeliai su tekstais. Atrodo, kad vien girdėti ne visiems pakanka, geriau turėti galimybę ir skaityti tekstus. Dalyvaujantys maldos grupėse, kuriose iš anksto aptariami sekmadienio skaitiniai, džiaugėsi, kad tai labai padeda Mišiose. 
  • Išpažintys ir klausyklos. Labai dažnai kartojasi lūkestis, kad išpažinčių būtų klausoma prieš, bet ne per šv. Mišias – kad būtų galima visavertiškai susikaupti ir dalyvauti liturgijoje. Pastebėta, kad klausyklos nėra pritaikytos neįgaliesiems. Išpažinties vieta (jei ne klausykla) turėtų būti pakankamai privati, kad atėjęs jos atlikti žmogus nesijaustų nejaukiai, nesibaimintų, jog šalia esantys žmonės yra per arti ar gali girdėti.
  • Visi bendruomenės nariai šv. Mišiose turi turėti galimybę dalyvauti oriai: kad judėjimo negalią turintiems būtų galima patekti į bažnyčias, priimti sakramentus; reikalingas vertimas į gestų kalbą, pagalbininkai regėjimo negalią turintiems ir pan.
  • Kūrybiškas vaikų įtraukimas. Sinodo susitikimuose dalyvavę vaikai, kalbėdami apie tai, ko norėtų Bažnyčioje, dažniausiai mini įvairias aktyvias veiklas, žaidimus, žygius po Mišių. Šv. Mišių metu vaikams patinka interaktyvumas, jiems nuobodu ilgi pamokslai ir pamaldos, džiaugiasi, kai prieš ar po Mišių yra užkalbinami, gauna dėmesio arba „kunigas duoda žaibą po Mišių“. Vaikams „nepatinka statiškos Mišios be jokio judėjimo, ilgas klūpėjimas, kai nežino tikslo“ (antrokai). Vaikų „įbendruomeninimo“ klausimą kiekvienoje bendruomenėje reikia spręsti kūrybiškai, pasirinkti tinkamas formas, kad vaikai nebūtų atbaidomi, bet kartu supažindinami su tikėjimu, turėtų specialių veiklų, bet nebūtų „ištraukiami“ iš visos bendruomenės.
  • Ilgiau atviros Bažnyčios, į kurias galėtų užeiti pasimelsti, būtų rengiamos Švenčiausiojo Sakramento adoracijos, galimybė susitikti su kunigu dvasinio pokalbio.

Atsiųstose įžvalgose pastebėti kaip dažnai pasikartojantys, svarbūs aspektai, tačiau skirtingų grupių skirtingai vertinami, įžvelgiami skirtingi lūkesčiai.

  • Liturgijos grožis (tradicija ir modernumas). Yra labai aiškiai išreikštas troškimas sąmoningai ir iš širdies dalyvauti liturgijoje. Svarbu  ne tik asmeninis pasiruošimas, bet ir aplinka, giedojimas, tačiau dėl stilistikos, formos ir tradicijos sutarimo nėra. Vieni nori naujovių, kiti – išsaugoti tradicijas ir dar grąžinti tai, kas prarasta. Vieniems norisi iškilmingumo ir puošnumo, kitiems – paprastumo, pritaikymo jaunimui, vaikams. Vieniems labai svarbu „kokybiškas, aukšto lygio“ giedojimas Mišiose, kitiems svarbiau „iš širdies“, kad kuo daugiau bendruomenės įsijungtų.
  • Dialogas Bažnyčioje, visuomenėje ir Bažnyčios autoritetas. Įžvalgose iškyla noras „aiškios Bažnyčios pozicijos, tvirtumo, tiesos žodžio, sutelkimo bendrai maldai“, paaiškinimų aktualiais klausimais. Pavyzdžiui, tikintieji jaučia, kad pandemijos metu ganytojai nepakankamai paaiškino savo sprendimus, trūko jų guodžiančio žodžio, paramos, padrąsinimo arba stebino kunigo „pabėgimas į sodybą, užsidarymas“: „Nežinau, kokio Bažnyčios elgesio reikia laukti išbandymų metu, bet tikrai žinau, kad išbandymų akivaizdoje kunigai turėtų būti su savo tikinčiaisiais.“ Lygiai taip pat tikintieji nori dažnesnio ir gyvesnio ryšio su vyskupais, kad dažniau lankytų parapijas, tiesiogiai domėtųsi, kuo žmonės gyvena.

    Viena vertus, norima, kad Bažnyčia nedelsdama išsakytų poziciją aiškiai, konkrečiai, tvirtai, laikytųsi mokymo, tradicijos, nepataikautų visuomenės nuomonei: „Žmonės jaučiasi nesaugiai, jiems reikia drąsių ganytojų, nebijančių apginti Kristaus mokymą ir Bažnyčią.“ Kita vertus, „kalbėjimas iš galios pozicijų labiausiai atstumia, reikia nustoti būti teisesniu ir geresniu už kitą“. Nepriimtinas požiūris „pasakiau ir negalima kvestionuoti“, kuris jaučiamas pamoksluose ar viešuose Bažnyčios atstovų pasisakymuose. Taigi, iš Bažnyčios (tikriausiai, visų pirma, mintyje turimi vyskupai ar kunigai) laukiama aiškaus požiūrio, mokymo pristatymo aktualiomis visuomenei temomis (pavyzdžiui, šeima, santuoka (skyrybos), partnerystė, LGBT ir kt.), bet kartu iš Bažnyčios tikimasi ir pagarbos, kantrybės, empatijos, tarnystės dvasios. Yra balsų, kuriems norisi „vietų / formatų Bažnyčioje, kur žmonės gali kelti klausimus, dalintis abejonėmis, ieškoti atsakymų. Nes tai irgi krikščioniško gyvenimo dalis“ arba „Dialogas bažnyčioje prasideda ne kažkur viršuje (Popiežius ir kardinolai), o galima ir mums visiems kalbėtis su kitatikiais.“ Ypač jaunesni žmonės svajoja apie Bažnyčią, kuri nebūtų teisianti, smerkianti, kuri suprantamai kalbėtų apie tai, kas šiandienos žmogui aktualu.


    „Labai pritrūko šiais pandemijos, neaiškios politikos laikais tėviško ganytojiško žodžio. Ne tiek kokios pozicijos išdėstymo, o suraminimo: Ramiai, mano avys! Stinga mokymosi iš vargšų. Bandoma sušokti protingą šokį su valdžia. Nebeaišku, kas yra ta ganytojo žinia. Jautiesi, kad su Bažnyčia lyg būtum su politine struktūra, su Lietuvos Bažnyčios vadovais ne visada jautiesi saugiai. Šiuo metu lyg pasiduodama ideologijai, stabui: žmogus–migrantas. Yra labai didelis deficitas Išminties balso.“

  • Išmintingas viešumas gydo. Viešas Bažnyčios kalbėjimas susiejamas ne tik apie tai, kas vyksta „kažkur visuomenėje, už Bažnyčios sienų“, bet ir su viešu kalbėjimu apie tai, kas vyksta Bažnyčios viduje. Taip, kaip parapijose, organizacijose, vyskupijoje žmonėms trūksta informacijos ir komunikacijos apie kasdienius bendruomenės gyvenimo dalykus, lygiai taip pat norima ir „viešo atvirumo“: „Sąžiningai pripažinti dalykus, kurie vyko / vyksta (taip pat ir blogus). Tada Bažnyčia bus autoritetas.“ Nariams rūpi, kad Bažnyčia visuomenėje turėtų pozityvų įvaizdį, autoritetą, jaučia, kad jis sumenksta dėl „turtų, pedofilijos skandalų“, todėl norėtų matyti kuo daugiau gerų pavyzdžių, bet nebijant pripažinti ir skaudulių. „Labai trūksta Bažnyčios požiūrio aiškumo: iš vienos pusės nuodėmė įvardijama kaip aiškus blogis, kurį reikia nugalėti; iš kitos pusės – dvasininko nuodėmės yra nutylimos, užglaistomos. Vardan Bažnyčios autoriteto saugojimo paaukojama Tiesa ir Bažnyčios mokymas.“
  • Bažnytinis menas – sritis, kuri veda į santykį su Bažnyčia. Netikėta įžvalga, kaip galima sudominti, atkreipti dėmesį į Bažnyčią, vesti žmogų Dievo link. Praktiniai pasiūlymai: paruošti pristatymus apie koplyčias, reikšmingiausius meno kūrinius, paveikslus, kad į bažnyčią atėję galėtų perskaityti, žinoti, kas vaizduojama, ugdytų gebėjimą per meną pažinti Dievą ir Bažnyčią.
  • Ekumenizmas mūsų arkivyskupijos bendruomenėms nėra suprantamas, jam skiriamas dažniausiai tik formalus dėmesys. Nesuprantama, kaip jis turi vykti, ką reikėtų daryti, apsiribojama „pagarba vieni kitiems“; reikia suvokti savo tapatybę, bet siekti būti viena Kristuje. „Paprastus žmones, kurie nesupranta ekumenizmo tikslų, gąsdina mintis: negi aš dabar turėčiau atsisakyti savo religijos, savo tėvų tikėjimo ir prisijungti prie kito tikėjimo.“
    Kai kur pastebima, kad vyksta „ekumeninė savaitė“, visuotinėje maldoje paskaitomas specialus maldavimas, kaip gražūs pavyzdžiai paminėta ekumeninė Maldos už Ukrainą akcija, Taizé pamaldos, Šviesos kelias. Kartais ekumenizmą suprantame kaip lietuvių ir lenkų bendruomenių santykius. Tarptautinė patirtis organizacijoms padeda patirti ekumenizmą, pavyzdžiui, tai ryšku „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenėje. „Su kitomis religijomis ryškiausiai bendradarbiaujama per pagalbą vargšui, silpnesniam, pavyzdžiui, savanoriaujant Arkos bendruomenėje.“
    Didesnis ekumeninis sinodo susitikimas buvo surengtas Vilniuje Maldos už krikščionių vienybę savaitės metu. Iš šio susitikimo įžvalgų: „Krikščioniškos bažnyčios gali susivienyti dėl pamatinių krikščioniškų tiesų (gyvybės, šeimos, tikėjimo išpažinimo laisvės)“, „krikščionys turi turėti bendrą ŽINIĄ: bendruomenėse yra vieta kiekvienam kaip asmeniui“, svarbu liudijimas asmeniniu pavyzdžiu, vienyti gali karitatyvinė, socialinė veikla, „kad visų centre būtų Kristus – Jis mus suvienys!“ Visgi prasidėjus karui Ukrainoje ėmė kilti klausimai, kaip ekumenizmas turėtų vykti su Stačiatikių Bažnyčia, tai paveikė krikščionių tarpusavio ryšius, pristabdė bendravimą.

Rekomendacijos temai „Sinodalumo ugdymas“ buvo paskelbtos vėliausiai, įžvalgų šia tema sulaukta mažiau nei kitų temų, susitikimai daugiausia buvo skirti refleksijai apie nueitą sinodinį kelią bendruomenėje. Didžioji dauguma grupių džiaugėsi šia sinodine patirtimi. Neigiamų patirčių, atsiliepimų buvo vienetai.

Tiesa, tarp gautų asmeninių įžvalgų buvo daugiau skepticizmo ar baimių (nei grupelių įžvalgose), kad sinodinis kelias gali būti priemonė keisti Bažnyčios mokymą, keisti Tradiciją, bažnytinę hierarchiją: „Baisu, kad tik sinodas nesąlygotų kokių didelių reformų – Bažnyčia šiuo metu išgyvena didelius sunkumus, reikia stiprinti kas yra išlikę – sakramentus, liturgiją. Labiau akcentuoti kvietimą į atsivertimą ir atgailą, ne vien ir ne tik socialinę veiklą.“

  • Ši patirtis – tik kelio pradžia. Daugumai bendruomenių „sinodas, sinodalumas, keliavimas drauge“ buvo naujos sąvokos, o susitikimai – nauja patirtis (galbūt išskyrus kelias parapijas ar bendruomenes, kuriose gyva ir stipri pastoracinių tarybų veikla ar taikomas bendruomeninės įžvalgos metodas). Vienus nustebino temos, padėjusios apmąstyti anksčiau nepastebėtus dalykus, kitus nustebino pati forma, kad kartu susėdama, meldžiamasi, kalbamasi, klausoma: „Prieš 10 minučių neįsivaizdavau, kad Bažnyčioj dar kažkas vyksta be Mišių.“
  • Vyrauja nusiteikimas tęsti panašius susitikimus, padaryti juos bendruomenės gyvenimo tradicija. „Atviri pokalbiai – būtini Bažnyčioje. Sinodas turi būti Bažnyčios gyvenimas.“ Norint tęsti, reikia toliau mokytis klausytis (Dievo žodžio, vieni kitų) ir kalbėtis, reikia mokytis bendruomeninės įžvalgos metodo.
  • Grupių dalyviai pagilino Bažnyčios kaip bendruomenės suvokimą, sustiprėjo jų bendros atsakomybės jausmas už parapiją ar organizaciją, kad „Bažnyčia ne pastatas ir ne kunigai“. Vieni suprato, kad aktyvių narių bendruomenėje yra mažai, kiti per susitikimus atrado naujų narių. „Įsitikinome, kad bendruomeniškumas daro Bažnyčią gyvą.“ Atsirado drąsos, ryžto imtis konkrečių veiksmų: rodyti daugiau iniciatyvos, organizuoti online susitikimus, skaityti dvasinę literatūrą, organizuoti Pirmosios Komunijos tėvelių susitikimą, pasiūlyti po Mišių arbatos ar kavos, daugiau skaityti Šventąjį Raštą, organizuoti daugiau piligrimysčių, bendrauti su kitomis parapijomis, atgaivinti Alfa kursą, įsijungti į chorą, atnaujinti parapijos tarybos veiklą ir pan.
  • Dar kartą išryškėjo troškimas ryšio su dvasininkais bendruomenėje. „Sinodas leido įsivardinti, kad yra svarbu, kad kunigai irgi dalyvautų susitikimuose, ne tik rūpintųsi sakramentais, bet ir būtų su žmonėmis. Buvo temų, kur norėjosi, kad kunigai irgi dalyvautų susitikime ir pasidalintų savo įžvalgomis, patirtimis. Norisi bendrystės, atvirumo ir skaidrumo su dvasiniu luomu.“ Bendruomenėse reikalinga erdvė dvipusiam grįžtamajam ryšiui – tarp dvasininkų ir pasauliečių, formos gali būti įvairios. „Svarbu bendruomenėje jausti bendrystės dvasią. Tai – Dievo dovana, leidžianti jausti Šv. Dvasios veikimą.“

„Aš labai džiaugiuosi, kad Bažnyčiai parūpo, ką galvoju aš, paprastas eilinis žmogelis. Tai dieviškas žingsnis.“

Įsigilinusi į gautas susitikimų ir asmenines įžvalgas Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komanda įžvelgė šias kryptis, kuriomis mūsų vietinė Bažnyčia kviečiama eiti:

  • Puoselėti dvasininkų ir visos Dievo tautos tarpusavio ryšius. Atrasti priemones, būdus ugdyti tiek dvasininkus, tiek pasauliečius, kad atsirastų atviras, nuoširdus, pagarba vienas kitam grįstas bendravimas, nejaučiant baimės klausti ar būti įskaudintam. Gydyti žaizdas, atsiradusias dėl grubaus, nejautraus bendravimo. Menkinančiam teisuoliškumui Bažnyčioje neturi būti vietos. Dvasininkų ir pasauliečių bendravimas neturi apsiriboti šv. Mišiomis, homilija, sakramentų teikimu ar kitais patarnavimais Bažnyčioje.
  • Būti atvira ir atsakinga bendruomene. Suprasti, kad Bažnyčia – ne pastatas ir ne kunigai, o keliaujanti Dievo tauta (bendruomenė). Ugdyti bendruomenėse bendros atsakomybės jausmą: dalintis atsakomybėmis, darbais, steigti (arba atgaivinti) parapijų pastoracines tarybas. Stiprinti pasitikėjimą didinant skaidrumą: kaip tvarkomi bendruomenių finansai, kokie ir kaip priimami sprendimai bendruomenėje. Nebijoti (tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams) mokytis ir diegti naujus vadybos, žmogiškųjų išteklių, krizių, finansų valdymo metodus. Naujus narius (vaikus ar suaugusiuosius) ne tik atvesti į bendruomenę, bet ir juos palydėti. Rūpintis esamais aktyviais nariais – saugoti nuo perdegimo, dalintis atsakomybėmis, padėti vieni kitiems.
  • Augti ir ugdyti Bažnyčioje. Atliepti į tikinčiųjų (ir atitolusiųjų) poreikį ir troškimą suprasti, kas ir kodėl vyksta liturgijoje, kas rašoma Šventajame Rašte, ko moko Bažnyčia. Ugdymas, augimas, kaip ir keliavimas drauge, – tai nuolatinis (ne vienkartinis) procesas; nereikia bijoti priminti paprastų dalykų, reikia parinkti tinkamas katechezės formas, kalbą, metodus pagal žmonių grupes (vaikai, jaunimas, abejingi Bažnyčiai ar jos skeptikai, „tik sekmadieniniai“ ar „uolūs“ katalikai, sunkumus, ligas išgyvenantys ir pan.). Ugdyti ne tik per monologą (dėstant tiesas), bet ir dialogą (įsiklausant, atsakant į klausimus).
  • Neatstumti žmonių. Vengti nuo Bažnyčios atbaidančio teisuoliškumo, kaip artimą mylėti ne tik „bendrakeleivį“, bet ir „paliktą pakelėje“. Per pritaikytas pastoracines programas, pasiūlymus padėti bendruomenėms atrasti ryšį su tais, kurie jaučiasi Bažnyčios įskaudinti, atstumti, pavyzdžiui, LGBT asmenys, išsiskyrę ar gyvenantys ne santuokoje, nusivylę Bažnyčia, netikintys. Priimti šiuos žmones su tiesa ir meile. „Kalbėti su žmonėmis, ne apie žmones.“ 
  • Nesustoti pusiaukelėje ir tęsti įžvelgimo procesą. Sinodinis kelias nėra eksperimentas, toliau reikia mokytis bendruomeninės įžvalgos metodo ir jį taikyti parapijų, organizacijų, arkivyskupijos institucijų gyvenime ir veikloje. Palaikyti, sudaryti sąlygas, padėti bendruomenėse tęsti susitikimus. Svarbu kiekvienoje bendruomenėje įsivertinti grupių įžvalgas, viešai pristatyti ir imtis tai parapijai ar organizacijai svarbių žingsnių.

Atsisveikiname su a. a. kunigu Zenonu Patiejūnu

Nuotrauka iš L24.lt

2022 metų birželio 19 d. rytą Vilniuje, Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise, mirė kunigas Zenonas Patiejūnas, Karvio Šv. Juozapo parapijos klebonas.

Velionis buvo gimęs 1948 m. rugsėjo 30 d. Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapijoje Ignalinos rajone. Baigęs Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją 1975 m. balandžio 27 d. pašventintas kunigu.

Vikaro tarnystę pradėjo Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero parapijoje, 1978 m. paskirtas į Vilniaus Šv. Mikalojaus parapiją, 1979 m. – į Švenčionių Visų Šventųjų parapiją. Vėliau paskirtas Karvio Šv. Juozapo ir Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijų administratoriumi, nuo 1980 m. buvo Eišiškių Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaras, nuo 1982 m. – Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos administratorius, nuo 1987 m. Eišiškių Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaras, nuo 1990 m. Pabradės Šv. Juozapato, Pavoverės Šv. Kazimiero ir Karkažiškių Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijų vikaras, nuo 1997 m. Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, parapijos administratorius, nuo 2004 m. Paberžės Švč. Jėzaus Širdies ir Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio parapijų klebonas, nuo 2012 m. Karvio Šv. Juozapo parapijos klebonas.

Kunigas Zenonas mokėdavo lengvai bei paprastai sukurti nuoširdų ir pagarbų ryšį su žmonėmis, todėl ne vienos parapijos tikintiesiems buvo gaila su juo atsisveikinti, kai kunigui tekdavo vykti į naują tarnystės vietą. Švęsdamas savo Kunigystės 25 metų jubiliejų, kunigas Zenonas išleido paveiksliuką su užrašu „Mano džiaugsmas – vykdyti tavo valią, mano Dieve…“ (Ps 40, 9). Tegul už viso gyvenimo siekį vykdyti Jo valią Dievas atlygina savo tarnui kunigui Zenonui džiaugsmu Amžinybėje.

Kunigo Zenono Patiejūno kūnas bus pašarvotas birželio 21 d., antradienį, 16 val.  Karvio Šv. Juozapo bažnyčioje, 19 val. bus aukojamos šv. Mišios (lietuvių ir lenkų kalbomis), budėjimas ir malda prie mirusiojo iki 22 val.

Birželio 22 d., trečiadienį, nuo 9 val. budėjimas bažnyčioje, 12.00 val. laidotuvių šv. Mišios (lietuvių ir lenkų kalbomis), po jų laidotuvės Karvio Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok mirusiajam, Viešpatieǃ

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Vysk. A. Poniškaitis. Tegul nesibaigia meilės džiaugsmas šeimoje

Praeitais metais per Šv. Juozapo iškilmę pradėjome Šeimai skirtus metus. Jie netruko prabėgti. X Pasaulinis Šeimų susitikimas Romoje birželio 22-26 dienomis – tai paskutinis tų metų akordas. Jis nuskamba ne tik Romoje, bet pagal galimybes – ir visose vyskupijose, parapijose.

Proginių metų pabaiga pakviečia mus susiburti draugėn ir padėkoti Dievui bei vieni kitiems. Dėkojame Dievui už pašaukimą į gyvenimą ir už tai, kad Jo meilė atsispindi šeimose, net ir netobulose. Dėkojame vieni kitiems už tai, kad galėjome drauge paaugti meile.

Dėkingumas išplečia širdį. Šv. Paulius savo ir bičiulių vardu rašė korintiečiams: „mūsų širdis jums erdvi tapo“ (2 Kor 6, 11). Jis kvietė: „praplėskite savo širdis!“ (2 Kor 6, 13). Apaštalas ragina ir mus nepasilikti siauromis širdimis, kuriose galiausiai nelieka vietos ne tik kitam, bet darosi ankšta ir pačiam sau. O mums reikia erdvės, nes esame pašaukti amžinybei. Tik ji gali išpildyti giluminius mūsų troškimus.

Su šia proginių metų pabaiga mūsų kelionė nesibaigia. Priešingai – ši pabaiga tampa nauju išsiuntimu į misiją. O ji – vis ta pati ir nuolat aktuali, išreikšta Jėzaus žodžiais: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Ši Geroji Naujiena apie Dievo meilę yra perteikiama ir per šeimą. Kas gi kitas aiškiau parodys, kokia graži šeima yra Dievo sumanyme, jei ne pati šeima, vis iš naujo tampanti Dievo meilės liudijimu paprastoje kasdienybėje? Tai ištikimos, neatšaukiamos, kūrybingos, vaisingos ir gyvenimą dovanojančios meilės liudijimas.

Šeima – tai geroji naujiena apie žmogų, sukurtą kaip Dievo paveikslą. Dievas nėra vienišumas, „ankšta“ ir nuobodi egzistencija. Jis yra Švenčiausioji Trejybė, meilės ir gyvenimo Versmė, kurios turtingumas tik dalinai atsispindi nuostabioje kūrinijos įvairovėje. Jis ypač – nors taip pat tik dalinai – atsispindi šeimoje. Nes Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, kurie santuokoje dovanoja save vienas kitam ir tampa vienu kūnu. Šis „vienas kūnas“ tampa pradžia „daugeliui“. Taip per tėvystę ir motinystę auga žmonija – Dievo mylimų vaikų didžiulė šeima.

Gražūs žodžiai apie didingą idealą tegul netampa kliūtimi jo siekti, pamačius atotrūkį tarp jo ir mūsų realybės. Šiandien ir kasdien vis iš naujo pasirinkime žengti žingsnį link Dievo ir link vienas kito. Stengdamasi labiau ir tikriau mylėti, šeima atskleidžia savo jėgą. „Kad ir kokia sužeista būtų, šeima visada gali augti remdamasi meile“ (Amoris laetitia 53).

Šis augimas tegul praplečia mūsų širdis. Jose ir kiekvienoje šeimoje, mūsų namuose tegul atsiranda daugiau erdvės vilčiai ir pasitikėjimui, kitam ir kitokiam žmogui. Toks yra mūsų kelias į šventumą. Jis nesibaigia šiandien. Jis tęsiasi. Kaip ir meilės džiaugsmas. Taip tebūna.

Vyskupas Arūnas Poniškaitis
Lietuvos vyskupų konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininkas

2022 m. birželio 9 d.,

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, iškilmė

Kunigų paskyrimai Vilniaus arkivyskupijoje, 2022 m. birželis

2022 metų birželio 8 dieną Vilniaus arkivyskupijoje kunigams įteikti paskyrimai:

  • Neopresbiteris kunigas Aleksandr Romanovski skiriamas Vilniaus Šv. Juozapo parapijos vikaru.
  • Neopresbiteris kunigas Edgar Jan Šostak skiriamas Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos vikaru.
  • Neopresbiteris kunigas Robert Voičan skiriamas Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaru.
  • Kunigas Valentinas Šiuša atleidžiamas iš Paberžės Švč. Jėzaus Širdies ir Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio parapijų administratoriaus pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos rezidentu, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
  • Kunigas Jaroslav Spiridovič atleidžiamas iš Vilniaus Šv. Juozapo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Paberžės Švč. Jėzaus Širdies ir Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio parapijų klebonu.
  • Kunigas Renatas Švenčionis atleidžiamas iš Santariškių Dievo Gailestingumo koplyčios kapeliono pareigų ir skiriamas Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaru ir įpareigojamas vieną dieną per savaitę pagelbėti Santaros klinikų sielovadoje.
  • Kunigas Gintaras Petronis atleidžiamas iš Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebono pareigų ir skiriamas Nacionalinio vėžio instituto Gailestingumo Motinos koplyčios kapelionu, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės kapelionu ir Senjorų socialinės globos namų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės koplyčios kapelionu.
  • Kunigas Pavel Paliul atleidžiamas iš Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono, Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčios rektoriaus ir Mostiškių Švč. Dievo Motinos, Šeimų Globėjos, koplyčios kapeliono pareigų ir skiriamas Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonu.
  • Kunigas Bernardas Augaitis atleidžiamas iš Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir šv. Onos parapijos, Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono ir Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektoriaus pareigų ir skiriamas Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu, Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčios rektoriumi ir Mostiškių Švč. Dievo Motinos, Šeimų Globėjos, koplyčios kapelionu.
  • Kunigas Rimas Kalmatavičius atleidžiamas iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir šv. Onos parapijos klebonu, Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu ir Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektoriumi.
  • Kunigas Juzef Makut atleidžiamas iš Paberžės Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaru.
  • Kunigas Medardas Čeponis atleidžiamas iš Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebono ir Varėnos dekano pareigų ir, atsižvelgiant į jo prašymą, išleidžiamas gydytis.
  • Kunigas Algirdas Šimkus atleidžiamas iš Nacionalinio vėžio instituto Gailestingumo Motinos koplyčios kapeliono, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės kapeliono ir Senjorų socialinės globos namų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės koplyčios kapeliono pareigų ir skiriamas Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonu, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
  • Kunigas Ernestas Maslianikas skiriamas Varėnos dekanato dekanu, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
  • Kunigas Gabrielius Satkauskas atleidžiamas iš Vilniaus šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santariškių Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionu, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
  • Kunigas Henryk Naumovič atleidžiamas iš Dūkštų Šv. Onos parapijos klebono pareigų ir skiriamas Šumsko Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu ir Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčios rektoriumi.
  • Kunigas Jan Černiavski atleidžiamas iš Šumsko Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono ir Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčios rektoriaus pareigų ir skiriamas Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonu.
  • Kunigas Valdemar Ulčukevič atleidžiamas iš Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebono pareigų ir skiriamas Dūkštų Šv. Onos parapijos klebonu.
  • Kunigas Andžejus Ryšardas Jasinskas atleidžiamas iš Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru, įpareigojant pagelbėti Karvio Šv. Juozapo parapijos pastoracijoje.
  • Kunigas Valdemar Lisovski atleidžiamas iš Dievo Gailestingumo šventovės rezidento pareigų ir išleidžiamas į Bruklino vyskupiją (Jungtinės Amerikos Valstijos) darbuotis lietuvių sielovadoje.
  • Kunigas Valdemar Širvinski grįžta užbaigęs tarnystę Lietuvos kunigų seminarijų propedeutiniame kurse Telšiuose ir skiriamas Dievo Gailestingumo šventovės vicerektoriumi.
  • Kunigas Andrius Bakstys užbaigia Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos vikaro tarnystę ir grįžta į savąją Telšių vyskupiją.
  • Kunigas Stanislav Valiukevič atleidžiamas iš Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos vikaru.
  • Kunigas Arnoldas Smalstys atleidžiamas iš Vilniaus Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, parapijos vikaru.
  • Kunigas Dovydas Grigaliūnas atleidžiamas iš Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaro pareigų ir nuo įpareigojimo pagelbėti Santaros klinikų pastoracijoje ir skiriamas Vilniaus Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaru, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
  • Kunigas Aleksandr Gaičauskas atleidžiamas iš Šalčininkų Šv. apašt. Petro parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaru.
  • Kunigas Valentin Dulko atleidžiamas iš Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaro pareigų ir ir skiriamas Šalčininkų Šv. apašt. Petro parapijos vikaru.
  • Kunigas Eugenijus Puzynia SJ, atsižvelgiant į Centrinės Europos jėzuitų provincijos provincijolo atšaukimą, atleidžiamas iš Vilniaus universiteto kapeliono ir Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios vicerektoriaus pareigų.
  • Kunigas Gintaras Vitkus SJ, atsižvelgiant į Centrinės Europos jėzuitų provincijos provincijolo teikimą, skiriamas Vilniaus universiteto kapelionu ir Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios vicerektoriumi.

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-06-03

Mielieji,

Sekmadienį švęsime Šventosios Dvasios atsiuntimą (Sekmines) ir minėsime Tėvo dieną.

Vilniaus Kalvarijose iki sekmadienio vyksta Sekminių atlaidai (programa). Šiandien, birželio 3 dieną, po 20 val. šv. Mišių – padėkos koncertas ir Vilniaus Kalvarijų bažnyčios apšvietimo įžiebimas. Šeštadienį atlaiduose laukiamas jaunimas, šeimos su vaikais, jiems paruoštas specialus Kryžiaus kelias. Vakare – Sekminių vigilija Vilniaus Kalvarijose (šventė ir agapė pievoje, maldos ir šlovinimo vakaras bažnyčioje).

Sekmadienį 13 val. iškilmingas Sekminių šv. Mišias pievoje šalia bažnyčios aukos arkivyskupas Gintaras Grušas, po jų – šventė ir agapė pievoje. Šv. Mišias transliuos LRT televizija, Marijos radijas.

Šventojo Tėvo intencija birželiui: melskimės už viso pasaulio krikščioniškas šeimas, kad savo kasdieniame gyvenime jos įkūnytų ir patirtų besąlygišką meilę ir šventumą.

Birželis – Švč. Jėzaus Širdies mėnuo
Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022

Kalendorius:
Birželio 4 d. 19.00 val. Sekminių vigilija Vilniaus Kalvarijose
Birželio 5 d. 19.00 val. Maldos vakaras Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje
Birželio 7 d. 18.45 val. Sakralinės muzikos valanda Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje
Birželio 8 d. 18.00 val. Šv. Mišios už Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro bendruomenę Ramintojos bažnyčioje
Birželio 8 d. 18.30 val. Studentams Vilniuje: kino vakarai su br. Juozapu
Birželio 9 ir 16 d. 12.00 val. Vargonų muzikos vasaros koncertai Katedroje
Birželio 10 d. 18.30 val. Paskaita „Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčios vertybės“ Vaidotuose
Birželio 12 d. 12.30 val. Paskaita „Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčios vertybės“ (Šalčininkuose)
Birželio 14 d. 18.00 val. Mons. Kazimiero Vasiliausko laiškų iš lagerio skaitymai (prie Vilniaus šv. Rapolo bažnyčios)
Birželio 16 d. „Nesirūpinkite“ – žygis pėsčiomis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centru (15-23 metų jaunimui)
Birželio 17 d. 18.00 val. Kultūros nakties renginiai Lojotekoje
Birželio 17 d. 19.30 val. „Šviesa spindi tamsoje“ – šlovinimo ir maldos vakaras Bernardinų bažnyčioje
Birželio 18 d. 15.00 val. Šv. Mišios Katedroje švenčiant sinodinį kelią vyskupijoje
Birželio 19 d. Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė (Devintinės) Vilniuje

Pagalba Ukrainai:
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Ukrainos piliečius kviečia į nemokamas įsidarbinimo bei socialines konsultacijas, o birželį – nemokamai mokytis anglų kalbos (registracija)
Aušros Vartų koplyčioje už taiką rožinį meldėmės lietuvių, ukrainiečių ir lenkų kalbomis(nuotraukos)
„Skamba skamba kankliai“ paramos Ukrainai koncertas Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų) bažnyčioje (nuotraukos, vaizdo įrašai)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Kiekvieno mėnesio 4 dieną Katedroje 12.30 val. aukojamos šv. Mišios prie šv. Kazimiero. Galima pelnyti visuotinius atlaidus
Išleistas proginis medalis, skirtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečiui
Koncertas „Heksameronas“ Vilniaus katedros varpinėje (nuotraukos) (garso įrašas)
Priimami prašymai mokytis Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijoje (1–12 klases)
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ naujienos:
Nuotraukos ir įspūdžiai iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ metinės šventės: I dalis ir II dalis
„Aš esu“ bendruomenė kviečia registruotis į priklausomų asmenų artimiesiems skirtą psichoedukacinę-patyriminę grupę
Užsieniečių integracijos programai reikalingi papildomi baldai (3–4 darbo stalai, kėdės)

Mokslo metų užbaigimo šventė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje (nuotraukos)
Dievo Motinos komandų rekolekcijos Trinapolyje (nuotraukos)
Ramintojos bažnyčioje vyko Šeimadienis (nuotraukos)
„Marijos radijo“ naujoje studijoje Kaune konsekruotas koplyčios altorius (nuotraukos)
Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos konferencija apie katalikiškos ugdymo įstaigos identitetą (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt.

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Artėja Sekminių šventė Vilniaus Kalvarijose

Gegužės 30 – birželio 5 dienomis Vilniaus Kalvarijose iškilmingai švenčiamos Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė.

Sekminių atlaidų programa lietuvių ir lenkų kalbomis skelbiama Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) parapijose svetainėje.

Šiemet Sekminės švenčiamos dėkojant už prieš 250 metų konsekruotą dabartinę Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, kuri per atlaidus nušvis naujais žiburiais. Prieš 20 metų per Sekmines buvo pašventintos atstatytos Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio koplyčios, kurios prieš 60 metų buvo susprogdintos. Vis tik atkaklios tikinčiųjų maldos bei niekada nesiliovęs net sugriautų Vilniaus Kalvarijų lankymas subrandino permainų malonę, ir Kalvarijos buvo atstatytos ne vien tik Verkių apylinkėse, bet ir žmonių širdyse.

„Pastarųjų mėnesių įvykiai atskleidžia, kad blogis ne pasitraukė, o tik tykojo, kad iš naujo mėgintų klastingai ir žiauriai smogti. Todėl nuoširdžiai kviečiame šiųmečių Sekminių metu bendrai, karštai ir pasitikint melstis, kad Šventoji Dvasia perkeistų ne tik žmonių širdis, bet ir istorijos eigą. Pasikliaukime šventojo Jono Pauliaus II maldos pavyzdžiu, kadaise su pasitikėjimu besišaukusiu Šventosios Dvasios: „Teateina tavoji Dvasia ir atnaujina žemės veidą. Šitos žemės!“ – kviesdamas į Sekminių šventę rašo parapijos klebonas kun. Jurgis Vitkovski.

2022 m. Sekminių programa Vilniaus Kalvarijose: 
Gegužės 30 d. – birželio 1 d.

18.00 Šv. Mišios PL
19.00 Šv. Mišios LT

Birželio 2 d., ketvirtadienis. Adoracijos diena

Nuo 8.00 iki 19.00 Švč. Sakramento adoracija bažnyčioje
19.00 Šv. Mišios bažnyčioje LT
20.00 Šv. Mišios bažnyčioje PL
22.00–6.45 Švč. Sakramento adoracija

Birželio 3 d., penktadienis. Kunigų ir vienuolių diena

10.00 Kryžiaus kelias nuo Marijos Sopulingosios koplyčios
14.00 Šv. Mišios bažnyčioje
15.00 Agapė parapijos namuose

Bažnyčios apšvietimo įžiebimas
20.00 Šv. Mišios (LT ir PL)
21.00 Padėka ir koncertas
21.45 Bažnyčios apšvietimo įžiebimas

Birželio 4 d., šeštadienis. Šeimų ir jaunimo diena

9.00 Šv. Mišios bažnyčioje LT
9.00 Kryžiaus kelias nuo Marijos Sopulingosios koplyčios PL
13.00 Šv. Mišios bažnyčioje PL

Programa vaikams ir tėvams:
10.00 Šv. Mišios prie Marijos Sopulingosios koplyčios
11.00–14.00 Šeimų Kryžiaus kelias.

Programa jaunimui:
19.00 Šventė ir agapė pievoje šalia bažnyčios
20.30–23.00 Maldos vakaras bažnyčioje

Birželio 5 d., sekmadienis. Sekminės

9.00 Šv. Mišios bažnyčioje PL
9.00 Kryžiaus kelias nuo Marijos Sopulingosios koplyčios LT
13.00 Iškilmingos Šv. Mišios pievoje šalia bažnyčios. Po jų – Sekminių piknikas pievoje.

Parengta pagal Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijos) parapijos informaciją

Dėl ketinimų įvesti numanomą sutikimo modelį organų donorystei Lietuvoje

Lietuvoje pradedami svarstyti donorystės reguliavimo pakeitimai, kuriais norima įteisinti numanomą organų donoro sutikimą donorystei. Tokie pakeitimai mirusio asmens organą paimantiems sveikatos priežiūros specialistams leistų daryti prielaidą, kad donoras sutinka atiduoti savo organus, jei jis iki savo mirties būtų neišreiškęs prieštaravimo donorystei įstatymų nustatyta tvarka.

Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų pastoracijos tarybos 1995 m. paskelbtoje Sveikatos apsaugos darbuotojų chartijoje pabrėžiama išskirtinė sąmoningo asmens sutikimo atiduoti organą vertė: „90. Transplantacijų medicininė intervencija „yra neatskiriama nuo humaniškojo davimo akto“. Gyvas ar miręs asmuo, kurio organas yra imamas, privalo turėti teisę būti pripažintas davėju – donoru, t.y. tuo, kuris savo noru sutiko netekti organo. Persodinimo prielaida yra išankstinis, savanoriškas ir sąmoningas donoro arba teisėtai jam atstovaujančio asmens, dažniausiai jo artimiausių giminaičių, apsisprendimas“.

Donorystė yra kilnus veiksmas, dovanojantis kitam žmogui gyvybę, tačiau akivaizdu, kad sąmoningas  asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais ir negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus. Valstybė turėtų skatinti sąmoningą žmogaus norą po jo mirties dovanoti savo organus. Bažnyčia visuomet rėmė donoro kortelės, išreiškiančios asmens sąmoningą sutikimą idėją, tačiau negali remti tokios situacijos įteisinimo, kai asmens tyla donorystės klausimu traktuojama kaip jo sutikimas atiduoti organus. Tai diskredituotų donorystės procesą, mažintų pasitikėjimą juo, taip pat kurtų terpę, palankią mitams apie donorystę plisti. Praktika rodo, kad ne visose valstybėse tokie reguliavimo pakeitimai pasiekia tikslą – yra atvejų, kai donorų skaičius ima mažėti, nes žmonės pradeda aktyviai prieštarauti donorystei.

Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės: donorystės koordinatorių pareigybių įsteigimą, visuomenės švietimą, donoro kortelės žinomumo didinimą ir t. t.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2022-05-20

Mielieji, 

Paskelbta artėjančios Sekminių šventės Vilniaus Kalvarijose programa (lietuvių kalba ir lenkų kalba). Sekminių atlaidai vyks gegužės 30 – birželio 5 dienomis, maloniai kviečiame visus tikinčiuosius dalyvauti!

Sveikiname Rita Pauliukevičiūtę iš Bažnytinio paveldo muziejaus, išrinktą geriausia 2021 metų muziejininke!

Viešpaties pagalbos, globos ir malonės prašome vyskupui Dariui Trijoniui, švenčiančiam kunigystės 25-metį!

Popiežius Pranciškus žinia Pasaulinei socialinio komunikavimo dienai
Vasaros stovyklos: vaikams, jaunimui, šeimoms, 2022 (pildoma)
Sinodas: asmeninių įžvalgų pateikimo anketa (internetu)

Kalendorius:
Gegužės 20 d. 16.00 val. Atokvėpio festivalis Vilniaus arkivyskupijos Carito savanoriams
Gegužės 21 d. 10.00 val. Pavasario žygis studentams su ateitininkais (Vievis-Žasliai)
Gegužės 22 d. 10.45 val. Paskaita „Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios vertybės“
Gegužės 22 d. 14.00 val. Mons. Kazimiero Vasiliausko jubiliejiniams metams skirtas vargonų ir chorinės muzikos koncertas Vilniaus Katedroje
Gegužės 22 d. 17.00 val. Gegužinės pamaldos VU Botanikos sode (studentams ir ne tik)
Gegužės 28 d. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ metinė šventė „Visam pasauliui atverta širdis“ Vilniuje
Gegužės 28 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Ką dramblys veikia Katedroje?“ Katedros požemiuose
Gegužės 29 d. 12.00 val. Šeimadienis Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje
Gegužės 30 – birželio 5 d. Sekminių atlaidai Vilniaus Kalvarijose
Gegužės 31 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Birželio 4 d. 19.00 val.  Sekminių vigilija Vilniaus Kalvarijose

Pagalba Ukrainai:
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atnaujinta informacija apie pagalbos teikimą Ukrainos žmonėms
Iki mėnesio pabaigos Lietuvos „Caritas“ renka paramą daiktais (daiktų sąrašas)
Vilniaus arkivyskupijos parapijų programa „Šeimų draugystė“
Padėkime Ukrainoje likusioms šeimoms su kūdikiais (VA Šeimos centro kuruojama programa)
Ramintojoje vyko trečiasis lietuvių ir ukrainiečių bendrystės vakaras (nuotraukos)
Birželio 7–14 d. vyks dienos stovykla vaikams (ukrainiečių k.) prie Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų) bažnyčios
Ukrainos vaikų piešinių paroda Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų) bažnyčioje (nuotraukos)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vasaros rekolekcijų su broliais jėzuitais kalendorius
Paskelbta Vilniaus Kariliono festivalio programa (prasidės liepą)
Priimami prašymai mokytis Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijoje (1–12 klases)
Vilniaus šv. Juozapo mokykla kviečia prisijungti priešmokyklinio ugdymo mokytoją
VA „Carito“ Užsieniečių integracijos programa siūlo darbą socialiniam (-ei) edukatoriui (-ei)
Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centras organizuoja Natūralaus šeimos planavimo mokymus (gegužės 27–29 d.)
Medininkuose pristatyta parapijos klebono Józef Makarczyk OFM Conv. knyga apie krašto istoriją (nuotraukos)
Vilniuje vyko tarptautinis lenkų harcerių (skautų) sąskrydis (nuotraukos)
Savanorystės šventė Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijoje (nuotraukos)
VA „Carito“ savanoriai buvo pakviesti į piligrimystę Dievo Gailestingumo keliu Vilniuje

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Geriausia 2021 metų muziejininkė – Rita Pauliukevičiūtė iš Bažnytinio paveldo muziejaus

2021 metų muziejininke išrinkta Vilniaus arkivyskupijos bažnytinių vertybių apskaitos ir restauravimo skyriaus vadovė ir vyriausioji Bažnytinio paveldo muziejaus rinkinių kuratorė Rita Pauliukevičiūtė.

Metų muziejininko vardas suteikiamas nuo 2004 metų tais metais labiausiai pasižymėjusiam muziejininkui. Šiais metais 18-tuoju metų muziejininku tapti pretendavo 6 muziejininkai. Lietuvos muziejų asociacijos (toliau – LMA) valdyba dauguma balsų nusprendė, kad 2021 metų muziejininko vardas bus suteiktas Ritai Pauliukevičiūtei už atsidavimą muziejininkystei, novatoriškumą, aktyvaus santykio su bendruomene kūrimą, patirties sklaidą, nuolatinį ekspozicijų naujinimą ir populiarinimą, kruopštų ir profesionalų darbą sakralinio paveldo išsaugojimo labui.

Rita Pauliukevičiūtė – išskirtinė muziejininkė, prisidėjusi prie Vilniaus katedros požemių ekspozicijos formavimo, kuravusi 17 parodų, koordinavusi ir organizavusi 14 kitų kuratorių parodų, tarp jų ir 3 tarptautines kartu su Varšuvos karalių rūmais, Vavelio karalių rūmais, Gdansko archeologijos muziejumi, Florencijos Nacionaliniu Bargello muziejumi. Muziejininkų gretose R. Pauliukevičūtė geriausiai žinoma už Bažnytinio paveldo muziejaus koncepcijos sukūrimą – atkurtos Lietuvos istorijoje Bažnytinio paveldo muziejus yra pirmasis, kuris, derindamas bažnytinės teisės principus, valstybės keliamus reikalavimus ir visuomeninį interesą, kaupia, restauruoja ir pristato eksponatus iš Vilniaus arkivyskupijos šventovių. Čia R. Pauliukevičiūtės pasiekimai nesibaigia – muziejininkė, anot kolegų, su įkvėpimu ir atsidavimu dalyvauja muziejinių programų kūrime, bendradarbiauja su kolegomis muziejininkais, istorikais, menotyrininkais rengiant tarpinstitucines parodas, mokslinius bei edukacinius leidinius, tyrimais prisideda prie jų turinio formavimo.

Taip pat svarbu paminėti muziejininkės indėlį į skaitmeninių technologijų įtraukimą į muziejaus darbą: pradėjusi formuoti naujai atsidariusio muziejaus rinkinį, ji inicijavo muziejaus prisijungimą prie projekto „Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema“ (LIMIS), suformavo darbo metodus ir juos perdavė 2015 m. pačios suformuotam Bažnytinio paveldo muziejaus Skaitmeninimo skyriui. Jos skaitmeninio turinio idėjos, pačios ir kolegų kurti edukaciniai filmukai, maketuoti projektai ypač pasitarnavo karantino laikotarpiu, kuomet Bažnytinio paveldo muziejus visus lankytojus galėjo pasiekti tik virtualiu būdu.

2021 metų muziejininko vardas Ritai Pauliukevičiūtei buvo suteiktas Bažnytinio paveldo muziejuje, gegužės 16 d. pasitinkant Tarptautinę muziejų dieną. 

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija