Šiomis šventosiomis Mišiomis užbaigiame pirmąją Sinodo kelio mūsų vyskupijoje fazę. Švenčiame nueitą bendrą kelią ir dėkojame Dievui už visus šią atkarpą nuėjusius kartu. Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti mūsų vyskupijos koordinatoriams Agnei ir vyskupui Arūnui ir visai jų suburtai komandai. Per šiuos mėnesius tikrai darbavosi, kad mes galėtume sinodinį kelią pilnai ir plačiai išgyventi mūsų vyskupijoje.
Dėkoju Vilniaus arkivyskupijos parapijų, bendruomenių koordinatoriams ir moderatoriams, kurie siekė įtraukti tikinčiuosius ir tuos, kurie yra paribiuose – aktyviai nedalyvaujančius bažnytiniame gyvenime. Visi, kurie dalyvavo šiame procese, visų patirtys, įdirbis yra labai svarbūs. Bet Sinodo kelias nesibaigia. Kai nusiųsime visų Lietuvos vyskupijų išvadas, Vyskupų konferencijoje bus parengtas bendras Vyskupų konferencijos dokumentas. Tada iš visų pasaulio kraštų į Romą bus susiųstos nacionalinės įžvalgos.
Rugsėjo mėnesį gausime kitą darbinį dokumentą, kuris ateis iš Vatikano su įžvalgomis iš visų pasaulio kraštų. Būsime kviečiami toliau tęsti diskusijas su moderatoriais, su grupelėmis, siekti atpažinti, ką iš viso pasaulio kraštų Šventoji Dvasia buvo prasitarusi, pašnibždėjusi. Ruošimės tai svarstyti kontinentiniu lygmeniu. Bus ir atstovų iš Lietuvos, kurie dalyvaus kontinentinio lygmens susitikime Prahoje kitų metų vasario 5–12 dienomis.
Ir panašiai ruošimės galutiniam Sinodo etapui Romoje, kuris vyks 2023 m. spalį. Evangelijos žodžiai šiandien mums labai taiklūs. Viena vertus, mes žvelgiame į rytojų ir galvojame, kas bus iš visų šių mūsų įžvalgų, pokalbių, o Viešpats sako: „Nesirūpinkite dėl rytojaus“ (plg. Mt 6). Dangiškasis Tėvas parūpins, kur Bažnyčia eina. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės.
Kiekvieno susitikimo pradžioje mes kalbame maldą ir šaukiamės Šventosios Dvasios lyderystės ir pagalbos. Tai yra tas pirmas žingsnis į tikrą santykį, kurio visi, kaip matėme, taip išsiilgę. Mūsų pirmas santykis yra su Šventąja Dvasia. „Stovime priešais Tave, Šventoji Dvasia. Susirinkę Tavo vardu.“ Mes ją naudojame ir galime lengvai sukalbėti susirinkimų pradžioje. Bet paimkite šią maldą kaip asmeninę mąstymų medžiagą. Nes ji pasako ir tikslą, kodėl mes šiuo sinodiniu keliu einame. Mes einame, kad kartu galėtume keliauti į amžinąjį gyvenimą nenuklysdami nuo tiesos kelio. Tai yra iš esmės Sinodo tikslas – kad mes išmoktume keliauti kartu. Ta kelionė nesiliauja, kol nepasiekiame amžinybės. Švč. Trejybės meilė yra Šventoji Dvasia ir toje meilėje esame pašaukti dalyvauti.
Tas santykių atnaujinimas yra pirmiausia mūsų santykių su Dievu atnaujinimas. Kad galėtume realiau Dievo meile dalintis vieni su kitais. Tikinčiųjų tarpusavio santykiai, santykiai su kunigais ir vyskupais, ir santykis su Dievu liturgijoje. Įsiklausymas tikrai svarbus žingsnis, kad mes galėtume tai daryti. Santykio, tikro santykio neįmanoma turėti be įsiklausymo į vienas kitą. Meilės patirtis, nepastebint kito, kuris yra tame santykyje, nebūtų tikroji meilė. Sugebėjimas išgirsti, įsiklausyti yra visų santykių pagrindas. Ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas, apie kurį iš tikrųjų girdėjome šiandienos Evangelijoje: „Nesirūpinkite rytdiena.“ Kitaip tariant, pasitikėkite Dievu. Pasitikėjimas ateiti, dalyvauti, pasitikėjimas sakyti, pasitikėjimas išgirsti.
Slypi atsiliepimuose noras augti, noras būti ugdomiems, noras kartu eiti tuo keliu. Kaip girdėjome, įžvalgos atskleidė ir mūsų trūkumus, lūkesčius. Nereikia bijoti nei mūsų asmeninių, nei bendrų netobulumų ir trūkumų. Nes mes, kaip bendruomenė, Bažnyčia, esame Kristaus Kūnas. Kristaus Kūno nariai. Keliaujame ten, kur nuėjo mūsų galva – Kristus. Keliaujame į amžinybę su Juo. Ir Jis turėjo pereiti tą transformacijos procesą. Po įsikūnijimo per kančią ir mirtį iki Prisikėlimo.
Taip ir mes, Jo Kūno nariai, einame to paties proceso transformacijos keliu, kuris, jei ištikimai juo keliausime, veda per tą pačią kančią ir kryžių į Prisikėlimo džiaugsmą. Mes šiuo keliu esame vedami tapti tuo, kuo esame pašaukti tapti. Būti Bažnyčioje, būti Kristaus Kūno nariais. Kiekvienas iš mūsų individualiai kaip šeimos, namų Bažnyčios, ir visi kartu kaip parapijos, bendruomenės šeima. „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite“ (Mt 6, 34). Taigi, nesirūpinkite rytdiena. Nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo. Vargų patyrėme organizuodami, įgyvendinadami šią fazę. Vargų patirsime ir toliau. Nenuleiskime rankų ir leiskime, kad Šventoji Dvasia toliau mus vestų. Džiaukimės nueitu keliu ir Šventosios Dvasios vedami drąsiai keliaukime kartu toliau.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
2022 m. birželio 18 d., homilija sakyta Vilniaus Katedroje švenčiant Sinodinio kelio vyskupijoje etapo pabaigą