Parodos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ renginiai

Fot. Inga Juodytė

2021 m. minimas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán,  apie 1170–1221) mirties 800 metų jubiliejus. 1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto  (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą.

Bažnytinio paveldo muziejuje šiais metais vyksta paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“, taip pat per nuotolines paskaitas ir gyvus edukacinius muziejus kviečiama pažinti ordino istoriją ir palikimą, šv. Dominyką ir šv. Hiacintą, išgirsti su jais sietinas legendas ir vizijas bei atrasti šimtmečius besitęsiančią atminimo tradiciją, įamžintą auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros ir tekstilės kūriniuose.


Spalio 2 d. 12 val. (Domini) canes Vilniuje: orientacinis žaidimas istorijos ir šunų mylėtojams

Pamokslininkų ordino nariai kitaip vadinami dominikonais (lot. k. Domini canes – Viešpaties šunys). Anot legendos, šv. Dominyko motina, pal. Joana Aza, būdama nėščia, susapnavo, kad pagimdo šunytį, kuris, nasruose nešdamas deglą, uždega visą pasaulį. Šis sapnas tapo ženklu apie gimsiantį nepaprastą pamokslininką. Orientacinio žaidimo metu keliaudami po miestą pažinsite ne tik su dominikonais, bet ir su šunimis sietinas istorines Vilniaus vietas. Pasiskirstę komandomis ir spręsdami užduotis, galėsite pademonstruoti savo išmanymą, žinias ir laimėti prizų!


Spalio 23 d. 12 val. Edukacinis užsiėmimas šeimoms „Pavedžiok šv. Dominyko šuniuką“

Kartu su dideliais ir mažais muziejaus lankytojais pasivaikščiosime po parodą ir spręsime užduotis, kurios ne tik pralinksmins, bet ir atskleis, kaip šv. Dominykas vaizduojamas dailėje ir kur galima rasti įstabiausius šio šventojo paveikslus. Praktinėje dalyje susipažinsime su grafikos technika ir atspausime šv. Dominyko atvaizdą.


Nuotolinės paskaitos:

Rugsėjo 23 d. 17.30 val., dr. Dalia Vasiliūnienė, „Stebuklingasis Soriano šv. Dominyko atvaizdas dominikonų dailėje“

Paskaitoje apžvelgsime Pietų Italijos Soriano dominikonų vienuolyne stebuklais garsėjusio šv. Dominyko paveikslo istoriją ir legendą, jo reikšmę dominikonų vienuolijoje. Aptarsime šio atvaizdo kopijas ir pačios legendos vaizduoseną Europos, taip pat ir Lietuvos dailėje.


Spalio 7 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Lietuvos dominikonų Šv. Angelo Sargo provincija“

Šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atmintis Lietuvoje labai susijusi su dominikonų ordino veikla. Susipažinsime su pirmaisiais ordino misionieriais, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekusiais Mindaugo laikais, provincijos kūrimosi aplinkybėmis. XVII–XVIII a. laikytini Lietuvos Šv. Angelo Sargo provincijos klestėjimo laikais. XIX a. Rusijos ir Prūsijos imperijų valdžios sprendimu uždaryti visi jai priklausę vienuolynai. Dominikonai atkūrė veiklą Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.), su jais kartu atgimė ir ordino šventųjų vaizdavimas.


Spalio 12 d. 17.30 val., dr. Aušra Vasiliauskienė, „Šv. Dominyko atvaizdas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijoje“

Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdai buvo vieni populiariausių ir Europos, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinėje dailėje. Bažnyčios tradicija Rožinio maldos autorystę priskiria šv. Dominykui, todėl šio šventojo atvaizdas itin dažnai sutinkamas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijos kontekste. Paskaitoje kalbėsime apie Rožinio Dievo Motinos vaizdavimo kilmės šaltinius, ikonografijos įvairovę, t. y. būdingiausius vaizdavimo būdus, atributus, simbolius bei jų reikšmes, ypatingą dėmesį skirdami šv. Dominyko vaidmeniui šios temos kūriniuose.


Spalio 21 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Šv. Dominykas: gyvenimas, veikla, šventumas“

Jubiliejaus proga pažinsime Pamokslininkų ordino įkūrėją šv. Dominyką. Apžvelgsime kilmingoje šeimoje Kastilijoje (Ispanija) augusio, laisvuosius menus studijavusio jaunuolio pasirinkimus ir kaip jis tapo naujo ordino įkūrėju. Nagrinėsime iššūkius, su kuriais teko susidurti per misijas Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bei priežastis, lėmusias Dominyko paskelbimą šventuoju 1234 metais.


Bilietus į nuotolines paskaitas galite įsigyti Paysera Tickets sistemoje.

Paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) veikia iki 2022 m. sausio 8 d.

Daugiau informacijos www.bpmuziejus.lt, registracija į edukacinius užsiėmimus tel. + 370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

Pranciškaus žinia Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai

Popiežiaus Pranciškaus žinia 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga (2021 m. rugsėjo 26 d.)

LINK VIS PLAČIAU APIMANČIO „MES“

Brangūs broliai ir seserys!

Enciklikoje Fratelli tutti išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35).

Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje.

„Mes“ istorija

Ši perspektyva yra jau pačiame Dievo kūrimo plane: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės“ (Pr 1, 27–28). Dievas sukūrė mus kaip vyrą ir moterį, skirtingas ir viena kitą papildančias būtybes, idant drauge kurtume „mes“, kuris nuolat augtų gausėjant kartoms. Dievas sukūrė mus pagal savo paveikslą, pagal vienos ir trivienės Esybės atvaizdą, įvairovės bendrystę.

Kai dėl savo neklusnumo žmogus nutolo nuo Dievo, Jis savo gailestingumu panorėjo pasiūlyti susitaikinimo kelią, skirtą ne pavieniams individams, bet visai tautai, tam „mes“, kuris turėjo apimti visą žmonijos šeimą, visas tautas: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apr 21, 3).

Išganymo istorijos tiek pradžioje, tiek pabaigoje matomas „mes“, o jos centre yra Kristaus, mirusio ir prisikėlusio, kad „visi būtų viena“ (plg. Jn 17, 21), slėpinys. Vis dėlto dabartinis laikas mums parodo, kad tas Dievo trokštamas „mes“ yra sudaužytas ir suskaldytas, sužeistas ir deformuotas. Tai ypač išryškėja per didžiausias krizes, kaip ir šiuo pandemijos metu. Uždaro ir agresyvaus nacionalizmo formos (plg. Fratelli tutti, 11), taip pat radikalus individualizmas (plg. ten pat, 105) daužo ir skaldo tą „mes“ tiek pasaulyje, tiek Bažnyčios viduje. O didžiausią kainą sumoka tie, kurie lengviausiai gali tapti „kitais“: svetimšaliai, migrantai, marginalizuotieji ir gyvenantieji egzistenciniuose paribiuose.

Iš tikrųjų visi esame toje pačioje valtyje ir esame kviečiami angažuotis, kad daugiau nebebūtų mus skiriančių sienų, kad nebebūtų „kitų“, o tik visą žmoniją apimantis „mes“. Todėl šios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga raginu drauge žengti link vis plačiau apimančio „mes“, pirmiausia kreipdamasis į tikinčiuosius katalikus, po to – į visus pasaulio vyrus ir moteris.

Vis katalikiškesnė Bažnyčia 

Katalikų Bažnyčios nariams šis kvietimas reiškia įsipareigojimą vis ištikimiau laikytis savo katalikiškos tapatybės, įgyvendinant tai, ką šventasis Paulius siūlė Efezo bendruomenei: „Vienas Kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį“ (Ef 4, 4–5).

[…]

Visą žinios tekstą kviečiame skaityti Lietuvos vyskupų konferencijos svetainėje


Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-09-20

Mielieji,

Rugsėjį-spalį bažnyčios ir bendruomenės pradeda naują evangelizacinių ALFA kursų sezoną. Skelbiame Vilniaus arkivyskupijoje vyksiančių kursų datas, kviečiame prisijungti!

Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, pradeda rudens semestrą ir kviečia registruotis į 7 akademinius paskaitų ir seminarų ciklus, dvejas dvasines pratybas. Dalis kursų vyks nuotoliniu būdu, tad dalyvauti galima iš visos Lietuvos ar pasaulio. Visa informacija ir registracija čia.

Šią savaitę vykusiame Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkime vyskupijos Carito vadovė sesuo Jolita Matulaitytė pasakojo apie Carito ir bendruomenių pagalbą, teikiamą migrantų-prieglobsčio prašytojų stovyklose ir pasienio užkardose. Šiuo metu vis dar dalis žmonių ten gyvena palapinėse, reikalingos striukės, šilti drabužiai, batai šaltajam sezonui. Caritas kviečia aukoti tik tinkamus dalykus žiemos sezonui arba paremti šios misijos įgyvendinimą pinigine auka.

Parapijos ir bažnyčios jau registruoja į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.

Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga (bus minima rugsėjo 26 d.)
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginius, skirtus Vilniaus katedros varpinei

Kalendorius:
Rugsėjo 17 d. 23.00 val. Vyrai kviečiami į Švč. Sakramento adoraciją Dievo Gailestingumo šventovėje
Rugsėjo 18–19 d. Rekolekcijų savaitgalis vyrams „Adomai, kur esi?“
Rugsėjo 18 d. 8.30 val. Vyrų Rožinis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Rugsėjo 18 d. 10.00 val. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ 33-ojo sezono atidarymas
Rugsėjo 19 d. 14.30 val. Šeimų bendruomenės „Namų Bažnyčia“ diena Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje
Rugsėjo 19 d. 16.00 val. Vox Organi Cathedralis koncertas Vilniaus arkikatedroje
Rugsėjo 19 d. 18.30 val. Senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ koncertas CLAVIS COELI Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Rugsėjo 20, 21, 22 d. 18.20 val. Krikščioniška meditacija su kun. Mindaugu Malinausku SJ Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje
Rugsėjo 20 d. 18.30 val. Vilniaus arkikatedroje pradedamas ALFA kursas suaugusiems
Rugsėjo 21 d. 17.30 val. Parodos knygos „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“ pristatymas
Rugsėjo 21 ir 23 d. 18.00 val. Ekskursijos studentams: Vidinis Vilnius
Rugsėjo 21 d. 18.30 val. Maldos vakaras Vilniaus Išganytojo bažnyčioje
Rugsėjo 22 d. 18.30 val. Pradedamas ALFA kursas JAUNIMUI pas joanitus
Rugsėjo 23 d. 18.20 val. Pradedamas ALFA kursas suaugusiems 30+ pas joanitus
Rugsėjo 24–26 d. Rekolekcijos „Pagundos rojuje. Mąstau – reiškia esu gundomas“ Pranciškonų vienuolyne Vilniuje
Rugsėjo 24 d. 19.30 val. „Šviesa spindi tamsoje“ – Kultūros naktis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Rugsėjo 26 d. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos „Šeimos festivalis“
Rugsėjo 29 d. 19.00 val. ALFA kursas pradedamas Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijoje
Rugsėjo 30 – spalio 3 d. KAIROS rekolekcijos jaunimui Vilniuje
Rugsėjo 30 d. 19.00 val. ALFA kursas pradedamas Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčioje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:

18–35 metų jaunimas kviečiamas jungtis į Mag+s klubus (jėzuitų jaunimo bendruomenes) Vilniuje ir Kaune
Vilniaus Katedros jaunimas kviečia įsitraukti į naujo sezono veiklas
Diskusija „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“ su Prezidentu G. Nausėda, arkivyskupu G. Grušu ir prof. A. Jokubaičiu
Marijos radijo Aktualijų laida apie „Šiluvos deklaraciją“
Dominikonai renka aukas Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčiose remontui
VA Caritas dėkoja už paramą siekiant užtikrinti bazinius pažeidžiamiausių migrantų poreikius apgyvendinimo ir sulaikymo vietose
VA Carito Žvakių dirbtuvės kreipiasi į bitininkus, galinčius pasidalinti vašku
Nuotraukos iš šeimų savaitgalio, kuriame susitinka užsieniečių ir lietuvių šeimos
Piligriminio žygio Aušros vartai – Lentvaris – Trakai’21 nuotraukos
Nuotraukos iš piligriminio žygio Lavoriškės – Kena
Nuotraukos iš vyrų piligriminio žygio
Labdaros golfo turnyro metu rinktos aukos Pal. Kun. M. Sopočkos hospisui(nuotraukos)
Rugsėjo 13–14 dieną Vilniuje vyko Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė (vaizdo įrašas)
Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijoje atgaivinta parapijos biblioteka
Adutiškyje pristatyta knyga „Išlikti ir nepalūžti. Švenčionių krašto šviesuoliai“ apie kun. Benediktą Krištaponį ir Leoną Bielinį (vaizdo įrašas)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Mažoji akademija kviečia ieškoti atsakymų į klausimus apie krikščionybę

Mąstančiam, atsakingam žmogui natūralu kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, kviečia į neformalias studijas visus, norinčius susiformuoti savarankišką, rimtai argumentuotą požiūrį į Dievą ir tikėjimą, įgyti ir tobulinti žinias apie krikščionybę ir krikščionio gyvenimą.

Organizatoriai teigia, kad tokios studijos padės dalyviams protui prieinamomis priemonėmis pasverti savo tikėjimą – visus „už“ ir „prieš“, – ar tiesiog „persikrauti“, praturtinti save, iš naujo įprasminti savo veikimą bažnytinėje ir gal net profesinėje srityje.

Šį rudenį nuo spalio siūlomos studijos šiose srityse: Krikščionybės pagrindai, Dykumos Tėvų dvasingumas, Socialinis Bažnyčios mokymas kasdieniam mūsų gyvenimui, LDK katalikiškos dailės apžvalga, nyris į Šventojo Rašto tekstą ir dar daugiau. Šių metų rudens semestre vyks 7 akademiniai paskaitų ar seminarų ciklai ir dvejos dvasinės pratybos.

Srautinės paskaitos vyks per nuotolinio mokymo ar bendravimo programą Zoom, dėl to klausytojai gali dalyvauti iš visos Lietuvos ar net iš užsienio. Registracija vyksta iki spalio vidurio arba kol yra laisvų vietų tinklalapyje www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje.

Mažosios akademijos tikslas – platesniam visuomenės sluoksniui suteikti rimtų, patikimų ir gyvai pateikiamų žinių apie svarbiausius tikėjimo klausimus, Bažnyčią, Šventąjį Raštą, krikščionybės istoriją, aktualiąją dabartį, krikščionišką meną, išpažinimų skirtumus.

Rudens semestro kursų tvarkaraštis

Nuotoliniai kursai (Zoom programa):

Krikščionybės pagrindai
Pirmadieniais, spalio 4 d. – gruodžio 16 d., sausio 20 d. – gegužės 4 d., 18.30 val., nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Įvairūs dėstytojai


Dykumos Tėvų dvasingumas
Antradieniais, spalio 5 d. – gruodžio 14 d. (lapkričio 2 d. paskaitos nebus), 19 val., nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytojas kun. Mindaugas Malinauskas SJ


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) katalikiškoji dailė ir architektūra: istorija ir paveldas
Trečiadieniais, spalio 6 d. – gruodžio 8 d., 18.30, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytojos: dr. Rasa Butvilaitė, dr. Dalia Klajumienė, dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, dr. Tojana Račiūnaitė, dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, dr. Jolita Liškevičienė, dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, dr. Rūta Birutė Vitkauskienė, dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė


Tyla ir klausymasis Šv. Rašte
Ketvirtadieniais, spalio 7–28 d., 18.30, prisijungiant nuotoliniu būdu per Zoom programą. Dėstyt. ses. Emanuēla Linda Ceple


Socialinis Bažnyčios mokymas kasdieniam gyvenimui
Ketvirtadieniais, lapkričio 4 d. – gruodžio 2 d., 19.00, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytoja dr. Irena Eglė Laumenskaitė


Dvasinės pratybos „Eik į savo kambarėlį“, pirmadieniais, spalio 11 d. – 2022 m. gegužė, 17.00, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Palydi ses. Rima Malickaitė CC


Kursai LKMA Auloje (Pilies g. 8, Vilnius, dalyviams reikia GP):

Knygų klubas
Trečią mėnesio antradienį, 18.30, LKMA Aula (dalyviams reikia GP). Dėstytoja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė


Bibliodrama
Šeštadienį, lapkričio 20 d., 11–18 val. (su pietų pertrauka), LKMA Aula (dalyviams reikia GP). Dėstyt. Joana Narvidė, asistentas Justinas Narvidas


Mažosios pratybos. Jaunimui iki 35 metų, antradieniais, spalio 5 d. – sausio 18 d., 17.00, LKMA Aula (dalyviams reikia GP), palydi ses. Rima Malickaitė CC

ALFA kursai Vilniaus arkivyskupijoje, 2021 m. ruduo

Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: tiek netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą. Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį ir užmegzti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Dalyviai gali pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ir rasti bendraminčių.

Kursai išdėstyti pagal pradžios datą:


Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislavo Arkikatedroje bazilikoje (susitikimai vyks parapijos namuose Tilto g. 1A):

Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolyne (Antakalnio g. 27):

Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje (Medeinos g. 14):

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15)

Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčioje (Didžioji g. 34):

Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (INTERNETU):

Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčioje (J. Matulaičio a. 3)

Jeigu turite informacijos apie kitose Vilniaus arkivyskupijos parapijose vykstančius Alfa kursus, prašome pranešti el. paštu agne.markauskaite@vilnensis.lt

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginius, skirtus Vilniaus katedros varpinei

Vilniaus katedros varpinė. Nuotr. autorius Evaldas Lasys

Per Europos paveldo dienas Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginius, skirtus Vilniaus katedros varpinei:

Orientacinis žaidimas „Atrask Vilniaus bokštus“

Rugsėjo 17 d. 15 val. ir 18 d. 11 val., trukmė – 2–3 val.

Siūlome komandinį žaidimą Vilniaus senamiestyje, kurio metu atrasite bokštus, varpines ir varpų istorijas, vieną po kito sekdami galvosūkius ir užuominas. Komandą gali sudaryti nuo 2 iki 10 dalyvių, reikalingas mobilusis interneto ryšys ir „Facebook Messenger“ programėlė.

Edukaciniai užsiėmimai moksleiviams „Aukštyn į bokštą!“

Ar išdrįsite užkopti į pačią bokšto viršūnę senaisiais mediniais laiptais? Kaip atrodo storosios bokšto sienos iš vidaus ir kiek varpų čia skamba? Kuo ypatingi laikrodžio varpai? Ateikite, pakilkite ir pažinkite šį miesto simbolį!

Užsiėmimai skirti moksleivių grupėms iki 25 vaikų.

Virtualus pasakojimas apie Vilniaus katedros varpinę

Rugsėjo 22 d. 17 val.

Neturite galimybės atvykti ir pakilti į šį bokštą? Puiki proga susipažinti su juo virtualiai. Muziejaus gidė, edukatorė Inga Cironkaitė-Bendžienė pasakos apie varpinę, jos architektūrą ir varpus, atskleis senas ir naujas istorijas, visa tai gausiai iliustruodama vaizdine medžiaga. Užsiregistravusiems atsiunčiama „Zoom“ programos prisijungimo nuoroda.

Renginiai nemokami, bet būtina išankstinė registracija tel. +370 60012080, el. p. varpine@bpmuziejus.lt.

Siekiant užtikrinti saugumą, renginių lankytojų prašome įsivertinti savo sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2021-09-10

Mielieji,

Artėjant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai Lietuvos vyskupai laišku kreipėsi į tikinčiuosius, kviesdami parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose.

Lietuvos Caritas skelbia kaip ir kur prisidėti, norint padėti prieglobsčio prašytojams.

Šią savaitę Varėnos r. esančiuose Vydeniuose arkivyskupas Gintaras Grušas susitiko su ten apgyvendintais prieglobsčio prašytojais, vyskupas Darius Trijonis lankėsi Adutiškio pasienio užkardoje.

Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje minima Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė. Būtent Vilniuje tomis dienomis prieš 86-erius metus seseriai Faustinai buvo perduota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda – dabar žinoma ir kalbama visų pasaulio tikinčiųjų.

Parapijos ir bažnyčios jau pradeda skelbti registraciją į pasiruošimo Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo Sakramentui grupes. Informacijos kviečiame ieškoti parapijų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, kreiptis į bažnyčios kunigus.

Arkivyskupas G. Grušas – apie migrantus, protestus, skiepus ir artėjantį Sinodą (interviu Bernardinai.lt)
Arkivyskupo G. Grušo pamokslas Trakinių atlaiduose (lenkų kalba čia)
Sinodas apie sinodiškumą. Paskelbti parengiamieji dokumentai

Kalendorius:
Rugsėjo 10–12 d. Rekolekcijos moterims „Atraskite savivertę“ Pranciškonų vienuolyne Vilniuje
Rugsėjo 10 d. 18.00 val. MAG+S Mišios studentams Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
Rugsėjo 12 d. Atlaidų užbaigimas Vilniaus Kalvarijose: Kryžiaus kelias, šv. Mišios, koncertas
Rugsėjo 12 d. 11.30 val. Vilniaus šv. Juozapo parapijoje – šeimų ir bendruomenės šventė
Rugsėjo 12 d. 17.30 val. Sakralinės muzikos valanda „Dangaus ir muzikos karalystė“ Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje
Rugsėjo 13–14 d. Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė Vilniuje
Rugsėjo 14 d. 19.00 val. Vilniaus šv. Jonų bažnyčios Gospel choro naujų narių perklausa
Rugsėjo 17 d. Kelionė universitetų dėstytojams. Dvasingumo oazės
Rugsėjo 18–19 d. Rekolekcijų savaitgalis vyrams „Adomai, kur esi?“
Rugsėjo 19 d. 14.30 val. Šeimų bendruomenės „Namų Bažnyčia“ diena Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje
Rugsėjo 19 d. 16.00 val. Vox Organi Cathedralis koncertas Vilniaus arkikatedroje
Rugsėjo 20 d. 18.30 val. Vilniaus arkikatedroje pradedamas ALFA kursas suaugusiems
Rugsėjo 21 d. 18.00 val. Ekskursijos studentams: Vidinis Vilnius
Rugsėjo 22 d. 18.30 val. Pradedamas ALFA kursas JAUNIMUI pas joanitus
Rugsėjo 23 d. 18.00 val. Ekskursijos studentams: Vidinis Vilnius
Rugsėjo 23 d. 18.20 val. Pradedamas ALFA kursas suaugusiems 30+ pas joanitus
Rugsėjo 24 d. 19.30 val. „Šviesa spindi tamsoje“ – Kultūros naktis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Rugsėjo 26 d. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos „Šeimos festivalis“
Rugsėjo 29 d. 19.00 val. ALFA kursas pradedamas Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijoje
Rugsėjo 30 – spalio 3 d. KAIROS rekolekcijos jaunimui Vilniuje
Rugsėjo 30 d. 19.00 val. ALFA kursas pradedamas Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčioje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:

Ses. Viktorija Voidogaitė renka mokytojų ir auklėtojų savanorių komandą darbui su pabėgėlių vaikais Rukloje

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į šeštadienio ekskursijas
Vilniaus arkivyskupijos Carito rugsėjo mėnesio naujienlaiškis
VA „Caritas“ ir Eglės Cimalanskaitės paroda „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių portretai ir istorijos“ persikelia į Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią
Socialiniam centrui „Betanija“ reikalinga pagalba tvarkant higienos centrą rugsėjo 14 d.
VA Caritas kviečia savanoriauti vaikų dienos centre Vilniuje
Šeimos centras kviečia besilaukiančias šeimas į kursus (nuo rugsėjo 14 d.)
Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ skelbia rudens sezono veiklas
Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų dienos centras ieško savanorių
Grigiškių parapijoje: kviečiama mokytis kantičkinių giesmių;  šeimos kviečiamos jungtis į „Namų bažnyčios“ šeimų susitikimus; mamos kviečiamos į susitikimus „Motinos maldoje“;
Nukryžiuotojo Kristaus seserų rugsėjo mėnesio naujienos
Nuo rugsėjo 12 d. kiekvieną sekmadienį 10.30 val. Šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje bus verčiamos į gestų kalbą
Vilniaus Bernardinų bažnyčioje prisijungti kviečia Biblijos skaitymo grupė su kun. Arūnu Peškaičiu OFM
8–14 metų vaikai kviečiami prisijungti į pranciškučių gretas Vilniuje
Katedros maldos grupė kviečia prisijungti
Vilniečiams ir miesto svečiams jėzuitai atveria Lojoteką – naująjį edukacinį medijų centrą
Jaunimas žygiavo iš Aušros Vartų į Trakus (nuotraukos)
Kanos šeimų bendruomenės naujų veiklų pradžia (nuotraukos)
Mokslo metų pradžios šventė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje(nuotraukos)
Piligriminis žygis iš Šumsko į Aušros Vartus (nuotraukos)
Vilniaus Išganytojo bažnyčioje pašventinti vargonai (nuotraukos)
Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai Paberžėje ir parapijos šventė „Šventasis Juozapas – Tėvystės pavyzdys“ (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info.

Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė Vilniuje

Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje minima Dievo Gailestingumo vainikėlio šventė. Būtent Vilniuje tomis dienomis prieš 86-erius metus seseriai Faustinai buvo perduota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda –dabar žinoma ir kalbama visų pasaulio tikinčiųjų.

Šių metų Dievo Gailestingumo vainikėlio šventės tema – „Dar niekada nesimeldžiau su tokia vidine jėga kaip tuomet.“ (Šv. Faustinos dienoraštis, 475).

Šventės dienomis Vilniaus piligrimų centras kviečia asmeninei piligrimystei nuo Dievo Gailestingumo šventovės (Dominikonų g. 12) į Šv. Faustinos namelį (V. Grybo g. 29a), buvusį Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyną, kuriame gyveno šv. Faustina. Čia ir buvo padiktuotas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Keliaujant kviečiama apmąstyti popiežiaus Pranciškaus katechezių apie maldą ištraukas ir aplankyti Gailestingumo apaštalų relikvijas. Šiai piligriminei kelionei skirtą lankstinuką pasiimti galima Vilniaus piligrimų centre (Dominikonų g. 6), Dievo Gailestingumo šventovėje ir kitose Vilniaus bažnyčiose.

Rugsėjo 13 dieną, pirmadienį, Dievo Gailestingumo šventovėje šv. Mišios bus aukojamos 10 val., 12 val., 20 val. ir 23.30 val. Dvylika valandų – nuo 21 val. iki 9 val. ryto – bus skaitomas šv. Faustinos dienoraštis.

Šv. Faustinos namelyje 15 val. (kaip ir kasdieną) bus meldžiamasi Dievo Gailestingumo malda. Po maldos namelyje budės kunigai ir vienuoliai, lankytojai galės susitikti dvasiniam pokalbiui ar atlikti išpažintį. Pirmadienio vakarą, 20 val., prisimenant maldos padiktavimą nakties laiku, Šv. Faustinos namelyje iškilmingai bus giedamas Gailestingumo vainikėlis.

Antradienį, rugsėjo 14 dieną, Dievo Gailestingumo vainikėlio malda iš Šv. Faustinos namelio bus transliuojama lietuvių (15 val.), lenkų (16 val.) ir anglų (17 val.) kalbomis, o 18 val. vyks aktorės Dalios Morozovaitės knygos „Lytėjimas“ pristatymas.


1933–1936 m. į Vilniuje buvusį Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyną iš Krokuvos atvyko ses. Faustina Kovalska, šiandien žinoma kaip viena svarbiausių XX a. šventųjų, paskelbusių pasauliui žinią apie Dievo Gailestingumą. Tuo metu Vilniaus priemiestyje, Antakalnyje, mediniame vienuolyno name, ses. Faustina patyrė daugiau nei 80 mistinių regėjimų bei patirčių, kurie išsamiai aprašyti jos dienoraštyje. Ši vieta ir šiandien atvira lankytojams bei piligrimams.

Viename iš regėjimų ses. Faustina mato, kaip pasaulį ištiksiančios nelaimės permaldaujamos vidujai girdimais žodžiais. Būtent šie žodžiai – Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, o mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes – tapo Dievo Gailestingumo vainikėlio pagrindu. Ši malda, ses. Faustinos žodžiais tariant, padeda pasitikinčiai sielai pulti į Dievo Gailestingumo glėbį kaip vaikui į mylimos motinos rankas.

Vilniaus Piligrimų centras kviečia tapti miesto piligrimais ir užsukti į Šv. Faustinos namelį, aplankyti miestą ir išvysti jo grožį susipažįstant su Vilniaus kaip Gailestingumo miesto istorija.

Vilniaus piligrimų centro informacija

Arkivyskupas Vydeniuose susitiko su prieglobsčio prašytojais

Rugsėjo 8 d., Varėnos r. esančiuose Vydeniuose arkivyskupas Gintaras Grušas susitiko su ten apgyvendintais prieglobsčio prašytojais, jais besirūpinančiais savanoriais, Carito bendradarbiais. Arkivyskupas su Varėnos r. meru ir Vydenių seniūnijos seniūne aptarė, kaip Bažnyčia gali padėti migrantams ir stovyklų savanoriams.

Arkivyskupas Gintaras Grušas stovykloje susitiko su migrantais iš Eritrėjos, Kamerūno, Kongo Demokratinės Respublikos, Togo,  taip pat atskirai kalbėjosi ir meldėsi su čia apgyvendintais katalikais.

Arkivyskupas po susitikimo Vydeniuose sako: „Šie prieglobsčio prašytojai yra mūsų broliai ir seserys. Visi jie dėl vienų ar kitų priežasčių paliko savo šalis, šeimas ir tai nebuvo lengvas sprendimas ar lengvas veiksmas. Mes čia, Lietuvoje, dabar esame pašaukti darbais paliudyti savo krikščionišką, brolišką meilę atvykusiems. Daug kalbame apie Dievo gailestingumą, jo meldžiame sau ir visam pasauliui – dabar migrantų stovyklos yra tos vietos, kuriose galime liudyti Dievo Gailestingumą, padėdami čia apgyvendintiems migrantams: šiandien svarbu būti kartu su jais, išklausyti, įsipareigoti prasmingai leisti laiką kartu. Tai padės ir mums patiems jautriau žvelgti ir į pažeidžiamus žmones mūsų bendruomenėse ir jiems padėti.

Dėkoju Carito darbuotojams ir talkininkams, pareigūnams, savivaldos atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios darbuojasi padėdamos migrantų stovyklose ir pasienio užkardose.

Besiruošiant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai kviečiu ne tik skaityti tai dienai skirtą popiežiaus žinią ir vyskupų laišką, bet kviečiu kiekvieną prisidėti ir parodyti šiems prieglobsčio prašantiems žmonėms Gailestingumą. Atsiliepkime į Šventojo Tėvo kvietimą, migrantus priimti, apsaugoti, jiems padėti ir juos integruoti.“

Arkivyskupas, vietos klebonas ir kartu atvykę Carito atstovai išgirdo prašymą stovykloje kas savaitę švęsti šv. Mišias. Žmonės noriai kalbėjosi prancūzų, anglų, rusų kalbomis. Kai kurie prašė palaiminti jų rožinius, kryželius, prašė atvežti Šventojo Rašto prancūzų ir anglų kalbomis, rožinių, kad galėtų drauge melstis sutartu laiku.

Vakar paskelbtame laiške artėjant Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai vyskupai ragina parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o žmonės vieni į kitus žvelgia su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.

Vyskupai nuoširdžiai kviečia pagal galimybes prisidėti teikiant pagalbą migrantams drauge su Caritas misija, kuri yra Katalikų Bažnyčios konkretus atsakas į šį Lietuvos patiriamą iššūkį. „Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į Caritas savanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (Gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026). “

Vilniaus arkivyskupijos kurijos informacija

Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai

Brangūs broliai ir seserys,

Daugiau nei prieš šimtą metų, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, popiežius Benediktas XV paskelbė Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną, nuo to laiko minimą kasmet. Šiemet šia proga popiežius Pranciškus paskelbė laišką „Link vis plačiau apimančio mes“. Šios dienos minėjimas mūsų krašte netikėtai įgavo naują aktualumą vasarą į mūsų Tėvynę atvykus dideliam būriui migrantų.

Jų gyvenimo tikrovė tapo ir mūsų rūpesčiu. Žmogus ilgisi geresnio ir saugesnio gyvenimo. Tokių galimybių neradę savo kraštuose žmonės pasiryžta migruoti arba saugodami savo gyvybes ir neturėdami kito pasirinkimo tampa pabėgėliais. Lietuvoje tai gyvai patyrėme, kai po Antrojo pasaulinio karo ir mūsų tautiečiai buvo priversti tapti pabėgėliais ir prašyti juos priglaudusių šalių pagalbos.

Popiežius Pranciškus savo laiške atkreipia dėmesį, kad žmonės, kuriuos ištiko migranto ir pabėgėlio dalia, yra kvietimas mums „išeiti į egzistencinius pakraščius gydyti sužeistųjų ir ieškoti pražuvusių be išankstinių nuostatų ir baimės“. Negalime iš anksto nuteisti žmogaus dėl priežasčių, kodėl jis paliko savo kraštą. Šiandien, kai žmogus gali tapti prekybos žmonėmis auka ar net tarpvalstybinių nesutarimų įkaitu, turime būti atsargūs darydami skubotas išvadas. Nustatyti teisinį ar juridinį asmens statusą, kuris vienu ar kitu būdu atvyko į mūsų kraštą, ir užtikrinti jam žmogaus teises yra valdžios institucijų pareiga. Mes, kaip krikščionių bendruomenė, esame kviečiami liudyti tikėjimą meilės darbais ir rasti konkrečius būdus, kaip padėti žmogui, esančiam egzistenciniame paribyje. Tikrai neturėtume susipriešinti vieni su kitais dėl mūsų požiūrio į migrantus. Juk popiežius Pranciškus aiškiai primena, kad visa žmonija esame „mes“, todėl negalime atsiriboti nuo rūpesčio padėti šiems žmonėms. Neturėtume vertinti jų tik kaip grėsmės mums ir kurstyti vieni kitų baimės. Kiekvienas atvykėlis turi savo istoriją, dažnai skaudžią, pilną įtampos ir lūkesčio geresne ateitimi.

Nuoširdžiai kviečiame visus – parapijų bendruomenes, katalikiškas organizacijas, brolius kunigus ir vienuolijų narius, judėjimus bei Caritas darbuotojus, savanorius – pagal išgales ir poreikį pagelbėti žmonėms, esantiems migrantų stovyklose ir pasienio užkardose, taip pat ir valdžios institucijų pareigūnams, dirbantiems migrantų apgyvendinimo vietose. Daugelio jų pasiaukojanti tarnystė yra guodžiantis artimo meilės pavyzdys. Pagalbą teikiantys pajuto, kad bendrystė, dialogas ir išklausymas yra tiek pat svarbi pagalba atvykusiems, kaip ir pastogė ar duonos kąsnis. Daug problemų sprendimų galima atrasti, kai užsimezga pokalbis, o mes vieni į kitus žvelgiame su atjauta ir pagarba. Ne mažiau svarbus yra ir glaudus nacionalinės valdžios, savivaldos bei visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.

Nuoširdžiai kviečiame ir Jus, broliai ir seserys, pagal galimybes prisidėti teikiant pagalbą migrantams drauge su Caritas misija, kuri yra Katalikų Bažnyčios konkretus atsakas į šį mūsų krašto iššūkį. Gerumas mus vienija, kai esame drauge pagelbėdami kitiems. Tai galime padaryti įsitraukdami į Caritas savanorių gretas arba skirdami auką migrantų elementariausiems poreikiams patenkinti ir pervesdami pinigus į Lietuvos Caritas banko sąskaitą (Gavėjo kodas 192066334, sąsk. nr. LT257300010115125026).

Te Viešpats laimina mūsų pastangas!

Lietuvos vyskupai
2021 m. rugsėjo 7 d.

Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena 2021 metų rugsėjo 26 dieną bus minima 107-ąjį kartą

Arkivyskupo G. Grušo pamokslas Trakinių atlaiduose

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šiandienos pirmajame skaitinyje girdime pranašo Izaijo žodžius, ištartus Dievo tautai senais laikais, bet jie tinka – gal net dar labiau – ir mums šiandien: „Drąsos! Nebijokite!“ Ir tada pranašas atskleidžia Dievo pažadą: „Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raišasis pašoks tartum elnias, ir nebyliui atsiriš liežuvis. Dykynėje sunksis vanduo, ims tyruose upės tekėti“ (Iz 35, 4–7a). Anų laikų žmonėms tai atrodė kaip neįmanomi dalykai, neįmanomų žaizdų išgydymas. Ir pažadėta, kad pats Dievas ateis ir juos išgydys.

O iš kur ateis mums pagalba? Nors tai atrodė tais laikais neįmanoma, Evangelijoje  girdime, kaip Dievas ateina, Jėzus prisiliečia ir išgydo žaizdas, kurių, atrodo, neįmanoma išgydyti.

Mes turim Jėzui patikėti šiandienos rūpesčius – nesvarbu, kaip gali atrodyti sudėtinga, sunku, gal net ir neįmanoma, kad dalykai gali būti išgydyti. Juk mes turime daugybę baimių ir sužeistumų. Juos išryškino praėjusių laikų ir dabartinė pandemija, migracijos problemos, karai, grėsmės, taip pat mūsų pačių gyvenimo žaizdos. Visi mes vienaip ar kitaip esame vidiniai sužaloti ir mums reikia Jėzaus prisilietimo, kad mes būtumėm išgydyti.

Kaip tai įveikti? Mes turime Jame atrasti atsakymą, palaikydami santykį su Jėzumi. Ir padėti vieni kitiems įeiti į teisingą santykį su Dievu, kaip tie, kurie eina pas Jį Evangelijoje šiandien. Atsistoti prieš Jėzų – veidas į veidą su Juo. Ir ištarti žodžius: „Jėzau, pasitikiu Tavimi. Išgydyk mano negalią, pašalink mano baimes.“ Gal tada išgirsime ir Jo žodžius: „Efata!“ – Atsiverk!“

O mums labiausiai, ką reikia atverti, ir kad Dievas atvertų mumyse, – yra mūsų širdys.

Sugebėjimas, nepaisant mūsų baimių ir žaizdų, atverti savo širdis kitam. Todėl mes ir ateiname į šiuos atlaidus, atvykstame pas savo Motiną, su pasitikėjimu pavesdami jai savo baimes ir rūpesčius. Mes turim Viešpačiui pateikti savo rūpesčius per Marijos rankas. Kanos vestuvėse ji užtarė vestuvininkus, kurie bijojo nesėkmės, nelaimės, kad pritrūks vyno. Trakų Bazilikos paveiksle ji savo rankose laiko Jėzų. Mes turim sugebėti į tas pačias rankas pateikti savo prašymus.

Šiais Šeimos metais kreipiamės į ją „Marija, Karaliene šeimos“ – visų šeimų, Lietuvos šeimų – ir prašom, kad ji užtartų, kad mūsų šeimų žaizdos – asmeninės ir šeimyninės – būtų išgydytos. Kiek žaizdų mūsų visuomenėje dėl skyrybų! Ne tik sutuoktiniai nukenčia ir neša gyvenime žaizdas, bet ir jų vaikai. Kiek žaizdų tų, kurie patiria buvimo našlaičiais naštą… Kiek žaizdų mūsų šeimose sudaryta dėl smurto, dėl priklausomybės ligų, dėl nesusivaldymo savo žodžiais… Mes turime melsti Dievą, kad sustiprintų mūsų tarpasmeninius santykius ir kad atrastume tą tikrą šeimos tapatybę, santuokos tapatybę, apie kurią Bažnyčia mus taip gerai moko, – kad tai yra Namų Bažnyčia, ta vieta, kur Dievas veikia tarp mūsų. Ir tas atsispindi aktyvia meile. Ne tik meilės jausmais, bet ir tarnyste. Šeimoje, kur išmokstam tarnauti vieni kitiems.

Ir čia mums reikia Šventosios Šeimos pavyzdžio: kaip Juozapas visas pastangas dėjo, kad tarnautų Marijai ir Jėzui, juos globotų; kaip Marija negailėjo jėgų ir maldų, kad rūpintųsi Juozapu ir Jėzumi; kaip Jėzus išmoko paklusti savo tėvams ir, vykdydamas dangiškojo Tėvo valią, toliau jiems tarnavo iki tol, kol dabar su jais džiaugiasi Danguje.

Ir mes turime tarnauti ne tik savo šeimos viduje, bet ir sugebėti padaryti, kad mūsų šeimos būtų tarnaujančios visuomenėje. Tarnaujančios savo kaimynams, besirūpinančios kitais nelaimėje, tarnaujančios ir mūsų ateiviams, tiems, kurie yra šalia, kurie patiria nesėkmę, įvairias nesėkmes, – mūsų migrantams, pabėgėliams, toms šeimoms, kurios neturi pastogės, – ar tai būtų migrantai, ar lietuviai.

Prašykime, kad Dievas prisiliestų prie mūsų širdžių ir tartų tą žodį „Efata!“ – „Atsiverk!“  Kad mūsų širdys iš tikrųjų atsivertų vieni kitiems. Ir kad mūsų žaizdos ir tos baimės, kurias turim, – ypač dėl skirtingai mąstančių, skirtingai atrodančių – būtų išgydytos. Marija šiandien atveda mus pas savo Sūnų Jėzų. Ir išgirstame tuos pačius žodžius, kuriuos girdėjome pirmajame skaitinyje: „Drąsos! Nebijokite! Pats Dievas ateis ir jus išgelbės.“ Amen.

+ Gintaras Grušas
Pamokslas, sakytas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaiduose 2021 m. rugsėjo 5 dieną

Rugsėjo pradžioje tikintieji laukiami Trakinių atlaiduose

Stebuklingas Trakų Dievo Motinos atvaizdas, XVI a. Aptaisas – Johanas Fridrikas Šemnikas, Vilnius, 1723–1724 m.

2021 metų rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose vyks Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai. Kviečiame susipažinti su programa ir dalyvauti (skelbiama ir programa lenkų kalba).

Pasveikinti Trakų Dievo Motiną ir prašyti jos globos keliaus tikintieji iš Vilniaus arkivyskupijos dekanatų ir kitų Lietuvos vietų.

Atlaidai Trakuose pradedami išvakarėse, rugpjūčio 31 d., 19 val. iškilmingais mišparais. Šeštadienį, rugsėjo 4 d., jaunimas iš visos arkivyskupijos jau penkioliktąjį kartą pėsčiomis keliaus iš Aušros Vartų į Trakus (žygio pradžia – 8 val., informacija apie piligriminį žygį). 

Atlaidų dienomis šv. Mišios aukojamos 10 ir 17 val. lenkų kalba, o 12 ir 19 val. lietuvių kalba. Prieš kiekvienas šv. Mišias vyks katechezės. Švenčiausiojo Sakramento adoracija kasdien vyks 20–21 val.

Sutinkant pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį – per naktį numatyta Švč. Sakramento adoracija Trakų bazilikoje. Pagrindines atlaidų šv. Mišias rugsėjo 5 d. 12 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Atlaidai tęsis iki rugsėjo 8 d. 

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną – 1718-ųjų rugsėjo 4-ąją – lydėjo aštuonių dienų iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja.

Nuotoliniai bažnytinės muzikos kursai

Rugsėjo 7 dieną prasidės bažnytinės muzikos kursai, vyksiantys nuotoliniu būdu. Tai naujas Nacionalinės vargonininkų asociacijos projektas, skirtas Lietuvos bažnyčiose dirbantiems muzikams: vargonininkams, chorų vadovams, liturginių pamaldų metu giedančių jaunimo grupių vadovams ir jų nariams, kantoriams, kitiems Liturgijos metu tarnaujantiems muzikams.

Dešimties susitikimų metu bus aptariama muzikos vieta šv. Mišių liturgijoje, gilinamasi į psalmių giedojimą ir šv. Mišių atsakymų grojimą, diskutuojama liturginio repertuaro klausimais. Paskaitose ir seminaruose bus ir teorijos (šv. Mišių apeigos, jų reikšmė, liturginiai laikotarpiai) ir praktikos (repertuaras, psalmių giedojimas, trumpi šv. Mišių atsakymai).

Kursus ves kun. liturg. lic. Kęstutis Palikša, kun. Ruslan Vilkel, dr. Danutė Kalavinskaitė, lektorės Dovilė Savickaitė ir Živilė Tamaševičienė.

Susitikimai vyks vieną kartą per savaitę, antradieniais, 20 val. ZOOM platformoje, taip pat bus įrašomi. ZOOM prisijungimo nuoroda bus išsiunčiama užsiregistravusiems dalyviams. Išklausiusiems kursus bus išduoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Auka už dalyvavimą kursuose – 20 eurų.

Registracija: iki 2021 m. rugsėjo 1 d. internetu: http://vargonininkai.lt/kursai_2021.htm

Kursų trukmė: 2021 m. rugsėjogruodžio mėn.

Paskaitos vyks antradieniais 20.00 val.

Vienos paskaitos trukmė: apie 1,5 val.

Paskaitų datos ir temos:
09.07 – Kursų pradžia. Įvadinė paskaita į Liturgiją
09.14 – Šv. Mišių paslaptis – Liturginiai gestai ir ženklai
09.21 – Muzikos vieta Liturgijoje
09.28 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras
10.12 – Psalmės. Jų prasmė ir vieta Liturgijoje
10.26 – Šv. Mišių atsakymai, jų harmonizavimas
11.09 – Advento laikotarpis
11.23 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras Advento laikotarpiu
12.07 – Kalėdų laikotarpis
12.14 – Paskaita-seminaras. Šv. Mišių repertuaras Kalėdų laikotarpiu 

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa.

Nacionalinė vargonininkų asociacija (NVA) įkurta 2007 m. Tai profesinė organizacija, vienijanti Lietuvos vargonininkus, bažnytinių chorų vadovus, vargonų meistrus ir dvasininkus. NVA rūpinasi vargonininkų profesiniu lavinimu ir švietimu, skatina Lietuvos parapijų vargonininkus ir chorvedžius kelti profesinę kvalifikaciją.

Nacionalinės vargonininkų asociacijos informacija

www.vargonininkai.lt

Kard. P. Parolin homilija arkivysk. V. Kulboko konsekracijos šv. Mišiose

Gerbiami Eminencijos, Ekscelencijos,
valdžios atstovai,
gerbiamas Prelate Visvaldai,
brangūs kunigai, vienuoliai ir vienuolės,
brangūs broliai ir seserys Kristuje,

džiaugiuosi, kad esu Vilniuje šia gražia proga, kai prelatas Visvaldas Kulbokas, Šventojo Tėvo Pranciškaus nominuotas Apaštaliniu Nuncijumi Ukrainoje, bus pašventintas tituliniu Martanos Arkivyskupu.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventės išvakarėse, kai Bažnyčia taip pat mini didį Mergelės Marijos garbintoją ir nacių žiaurumo kankinį šventąjį Maksimilijoną Kolbę, susirinkome į šią 1988 metais tikintiesiems grąžintą Arkikatedrą, dedikuotą šventiesiems Stanislovui ir Vladislovui, dalyvauti įvykyje, kuris yra džiaugsmo šaltinis visai Bažnyčiai Lietuvoje, o ypač Telšių vyskupijai bei Klaipėdos miestui – toms vietoms, iš kur yra kilęs prelatas Visvaldas Kulbokas.

Vyskupo šventimai Bažnyčiai visada yra džiaugsmo priežastis, nes dėl Apaštalų ir jų įpėdinių – vyskupų – tarnystės ji gali visiškai išlikti savimi, tai yra apdovanota visomis išganymo priemonėmis, kuriomis Viešpats ją aprūpino. Todėl kiekvienas vyskupas savo asmeniu suteikia galimybę Apaštalų tarnystei nepertraukiamai tęstis per kartų kartas, o tikintieji gali naudotis gausia ir turtinga Dievo Malone.

Galių perdavimas auginant Dievo tautą yra aiškiai atpažįstamas iš labai senos rankų uždėjimo apeigos, kai konsekruojantys ir kiti koncelebruojantys vyskupai deda rankas ant šventinamojo galvos. Šiuo ženklu, kurio ištakų galima rasti daugybėje Senojo ir Naujojo Testamento vietų, yra perduodama Šventosios Dvasios dovana, kad suteiktų vidinį pašventinimą ir įgalintų atlikti vyskupo pareigas. Tai aiškiai girdime ir konsekracijos maldoje, kuri kalbama uždėjus rankas: Išliek dabar šiam išrinktajam iš Tavęs kylančią galią. Išliek Dvasią, kuri veda ir valdo. Ją Tu davei mylimajam savo Sūnui Jėzui Kristui, o Jis ją padovanojo šventiesiems Apaštalams. Šie įvairiose vietose įkūrė Bažnyčią kaip Tavo šventovę nepaliaujamai Tavo vardo garbei ir šlovei.

Be to, rankų uždėjimu šventinamajam perduodamas ypatingas palaiminimas prašyti Dievo malonių tiems, kurie jas priima. Ši apeiga yra minima ir šiandien skaitytoje Mato Evangelijos ištraukoje, kai žmonės nešė Jėzui vaikus, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Evangelija mus kviečia niekada nebūti kliūtimis ir trikdžiais tiems, kurie kaip vaikai ir paprasti žmonės artinasi prie Jėzaus norėdami Jį sutikti, klausytis Jo žodžio, būti Jo artumoje ir gauti Jo palaiminimą.

Vien šių pamąstymų pakaktų, kad suprastume ypatingą pašauktojo į vyskupystę atsakomybę. Jis prisiima užduotį skelbti Evangeliją visa savo išmintimi ir kantrybe, taip pat saugoti ir ištikimai perduoti tai, ką gavo, – tikėjimo paveldą. Vyskupo užduotis yra šventinti tikinčiuosius, kad maitindamiesi Dievo žodžiu ir Eucharistijos sakramentu, stiprinami sakramentų ir atlikdami artimo meilės darbus galėtų pasiekti galutinį egzistencijos tikslą, tai yra galutinį gyvenimą su Dievu ir šventaisiais. Vyskupui taip pat patikėta užduotis valdyti dalį Dievo tautos taip, kad ji išliktų vieninga, bet netaptų vienodai pilka, ir kad kiekvieno charizmos ir talentai būtų įvertinti ir suderinti.

Apaštalinis Nuncijus, be viso šito, gauna dar ir kitą, specifinę užduotį – atstovauti Popiežiui ir Šventąjam Sostui vietinėse Bažnyčiose, valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, į kurias yra siunčiamas, kad nuolat stropiai ir kruopščiai dirbdamas su apaštališku uolumu stiprintų visuotinės ir dalinės Bažnyčios vienybę, informuotų Šventąjį Tėvą apie vietinių Bažnyčių gyvenimą, jų lūkesčius ir sunkumus, perduotų joms Petro įpėdinio padrąsinimus ir taptų jo balsu.

Brangus Prelate Visvaldai, Šventasis Tėvas Tave siunčia į Ukrainą, kur jau nuo amžių kartu gyvena skirtingos katalikiškos bažnytinės bendruomenės, tai yra Bizantijos rito graikų apeigų ir lotynų apeigų katalikai, o didelę dalį visuomenės sudaro tikintieji ortodoksai. Ukraina yra turtingų ir įvairių kultūrų šalis, kurioje gyvena daug skirtingos etninės kilmės žmonių, ir ši šalis kenčia dėl sudėtingų, niekaip nesibaigiančių konfliktų.

Tai bus Tavo pagrindinė užduotis – padėti išgirsti Šventojo Tėvo taikos ir susitaikymo žodį, kad visi uoliai ieškotų stabilaus tarpusavio supratimo: šie žingsniai reikalingi, kad būtų nutraukti aštrūs konfliktai, sukeliantys netektis ir reikalaujantys milžiniškų išteklių, ir kad prasidėtų naujas bendradarbiavimo ir atgimimo laikas, o jame būtų svarbiausia ieškoti bendrojo gėrio, kuris yra gėris visiems ir kiekvienam.

Brangus Prelate Visvaldai, vyskupo ir ypatingos nuncijaus pareigos įpareigoja didelei atsakomybei ir galės būti atliekamos garbingai, pasitikint Dievo pagalba, jei tik nuolankiai priimsi Viešpaties dovanas ir Tavo kasdienį gyvenimą stiprins karšta ir nuolatinė malda. Kai melsiesi, pirmiausia dėkok Viešpačiui už visas Jo geradarybes ir išsakyk Jam troškimus, skausmus, sunkumus ir Dievo tautos lūkesčius.

Tik apsitaisęs šarvais, kuriuos malda suteikia sielai, Tu pajėgsi atpažinti tikruosius poreikius, į kuriuos atsiliepsi, prioritetus, kurių sieksi, ir tuomet galėsi veikti kaip tikras Ganytojas, sekantis Gerojo Ganytojo pavyzdžiu. Tik malda Tau padės dar giliau panirti į tikėjimo tiesas ir matyti save, Bažnyčią ir pasaulį spindinčioje Dievo valios ir Jo amžino gailestingumo šviesoje.

Šventasis Tėvas Pranciškus 2019 m. birželio 13 d. susitikime su Popiežiaus atstovais pateikė nuncijaus elgesio ir identiteto Dekalogą. Šis Dekalogas moko, kad Popiežiaus atstovas, norėdamas įvykdyti gautą paskyrimą, turi visada prisiminti, jog jis yra Dievo, Bažnyčios ir Popiežiaus žmogus. Žmogus, kupinas apaštališko uolumo ir susitaikymo, iniciatyvus ir paklusnus, maldos, veiklios meilės ir nuolankumo žmogus (plg. Kalba Apaštaliniams Nuncijams, 2019 m. birželio 13 d.).

Šios Šventojo Tėvo rekomendacijos bus tarsi Tavo kaip Popiežiaus atstovo gyvenimo vadovas, kad galėtum atlikti savo pareigas ir funkcijas su Bažnyčios žmogaus džiaugsmu, kuriam įgyti reikės Dievo palaimos. Siek jos šventu gyvenimu.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, pasiruošei Tau patikėtai misijai studijuodamas ir dirbdamas Popiežiškosiose atstovybėse Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, iš ten buvai perkeltas į Valstybės Sekretoriato Antrąją Sekciją ir galų gale dirbai Nunciatūroje Kenijoje. Per tuos metus turėjai progą pažinti daug skirtingų bažnytinių realijų ir pamatei, kiek daug ir kokių sudėtingų klausimų Bažnyčiai ir valstybėms reikia spręsti, įgijai patirties. Tai vertingas bagažas, kurį reikės saugoti ir gausinti, kad galėtum išmintingai, kompetentingai ir apdairiai atlikti savo pareigas.

Vis dėlto per šiuos metus tikrai būsi išmokęs pagrindinį dalyką, apie kurį Jozuė kalba pirmajame skaitinyje. Jis savo gyvenimo pabaigoje primena Dievo išganymo darbus, kurių liudininkas buvo jis pats: išlaisvinimą iš Egipto vergijos, perėjimą per Raudonąją jūrą ir Izraelio įsikūrimą Pažadėtoje žemėje, ir aiškiai matė, kaip įgyvendinamas Dievo išganymo planas Jo tautai.

Ištraukoje, kurią skaitėme, Jozuė nori visai tautai perduoti vertingiausią pamokymą, tą, kuris yra visų kitų santrauka: bijok Viešpaties ir tarnauk Jam. Taigi, jis skatina tautą daug kartų kartoti pažadą, kad ji išlaikys tą pagarbią baimę ir kad visada tarnaus Viešpačiui, nes patyrė Jo amžiną gerumą. Iš tiesų, vienintelis atsakas į šią nieko nekainuojančią palankią meilę yra išlaikyti pagarbią Dievo baimę, gyventi suvokiant, kad esi Dievo akivaizdoje, ir atsakyti į Jo meilę.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, patyrei Dievo gerumą ir, kaip Jozuė, žinai, kad tinkamas atsakas į didžią meilę yra nuolat su atsidavimu tarnauti broliams.

Tą labai gerai žinojo šventasis Maksimilijonas Kolbė, kuris, kupinas apaštališko uolumo ir meilės Švenčiausiajai Mergelei, iki pat kankinystės liudijo savo tikėjimą, savo meilę Dievui ir artimui.

Tegul Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Motina, šventasis Maksimilijonas Kolbė, šventieji Stanislovas ir Vladislovas Tave laimina, Tave lydi Tavo misijoje, kad visiems, kuriuos sutiksi, galėtum skleisti malonų Kristaus kvapą ir būti patikimas bendrystės ir taikos ženklas.

Amen.

Kardinolas Pietro Parolin
Jo Ekscelencijos, apaštalinio nuncijaus Ukrainoje, prelato Visvaldo Kulboko vyskupystės šventimų Šventųjų Mišių homilija
Šv. Stanislovo ir Vladislovo Arkikatedra, 2021 m. rugpjūčio 14 d., Vilnius

Rugpjūčio 14 d. Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus

2021 metų rugpjūčio 14 dieną Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus. Iškilmei Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Šventės pradžia – 12 val. Kviečiame dalyvauti šv. Mišiose. Iškilmę transliuos LRT Televizija.

2021 m. birželio 15 d. Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus prelatą Visvaldą Kulboką, Telšių vyskupijos kunigą, nominavo tituliniu Martanos arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.


Vatican News nuotrauka

VISVALDAS KULBOKAS gimė 1974 m. gegužės 14 d. 1992 m. baigė Klaipėdos 19-ąją vidurinę mokyklą (šiuo metu – Martyno Mažvydo progimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Telšių kunigų seminariją.

1994–2004 metais tęsė studijas Romoje, Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete, kur įgijo teologijos daktaro (2001) ir bažnytinės teisės licenciato (2004) laipsnius.

1998 m. gegužės 24 d. pašventintas diakonu ir inkardinuotas Telšių vyskupijoje. 1998 m. liepos 19 d. pašventintas kunigu.

2001–2004 m. Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje įgijo pasiruošimą Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai ir buvo į ją priimtas 2004 m. liepos 1 d.

Minėtoje tarnyboje iki šiol ėjo šias pareigas:

2004–2005 m. – atašė Apaštalinėje nunciatūroje Libane;

2005–2007 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Libane;

2007–2009 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Nyderlanduose;

2009 m. paskirtas Jo Šventenybės kapelionu;

2009–2012 m. – sekretorius Apaštalinėje nunciatūroje Rusijos Federacijoje;

2012–2020 m. – oficiolas Vatikano Valstybės Sekretoriato Skyriuje ryšiams su valstybėmis;

2019 m. paskirtas garbės prelatu;

2020–2021 m. – patarėjas Apaštalinėje nunciatūroje Kenijoje.

Parengta pagal Apaštalinės nunciatūros Lietuvoje informaciją


Žiniasklaidos atstovai, norintys dirbti Katedroje šv. Mišių metu, prašomi pranešti apie savo dalyvavimą tel. 370 646 67 844 (Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė).

Kard. Audrys Juozas Bačkis. Ar mes tikrai tebesame krikščionys?

Krikščionys savo vardą gavo iš Kristaus, kuris paliudijo, koks turėtų būti žmogus. Krikščionių gyvenimas turėtų būti Kristaus gyvenimo atspindys. Bet ar tikrai mes visada tuo vadovaujamės?

Įvykiai Lietuvoje skatina tuo abejoti, todėl norėčiau priminti esminius krikščioniško gyvenimo bruožus aktualiųjų šiandienos problemų kontekste. Į mane kreipėsi žmonės klausdami, kaip vertinti šių dienų aktualijas Lietuvoje iš krikščioniškos pusės? Ar tai, kas vyksta šiuo metu,  yra suderinama su Kristaus mokymu? Bažnyčios misija yra  skelbti Kristaus Evangeliją. O visa Evangelija yra paremta meile Dievui ir meile žmogui.

1. Prieglobsčio prašytojai

Lietuvoje šiuo metu kaip niekada anksčiau daug prieglobsčio prašytojų. Deja, jie ne šiaip patys atvyksta, jų vežimas ir skatinimas keliauti per  Lietuvą į Europą yra organizuojamas. Didelis blogis ir nusikaltimas žmones paversti keršto ir neapykantos taikiniais nukreipiant juos į tuos, su kuriais norima kariauti.

Tačiau Lietuvoje atsiradę žmonės yra mūsų broliai ir seserys, kurie ne iš gero gyvenimo paliko savo kraštą. Bažnyčios socialinis mokymas labai aiškiai sako: „Jau daug metų Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje rūpinasi migrantais, ypač vadinamaisiais nelegalais. Savo veikloje ji vadovaujasi atsigręžimo į vargšus nuostata ir tuo, kad Jėzus tapatinosi su atstumtaisiais ir užmirštaisiais“ (DOKAT, 250).

Šventasis Jonas Paulius II griežtai pabrėžia: „Neteisėtumo statusas nepateisina migranto orumo menkinimo, migrantas turi neatimamas teises, kurių nevalia nei pažeisti, nei nepaisyti“ (Žinia migrantų dienos proga 1995 m.).

Niekas nebuvo pasirengęs priimti tiek daug prieglobsčio prašytojų, todėl suprantama, kad kilo sunkumų ir nesusipratimų, nerimo ir priešiškumo. Tačiau visų bendrų pastangų dėka galime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie yra mūsų Respublikos teritorijoje. Yra daug gražių pavyzdžių: „Caritas“ darbuotojai, savanoriai, seselės, parapijų klebonai su savo tikinčiaisiais ir pareigūnai bei valdžios žmonės lanko žmones, mėgina jiems padėti suteikdami  būtiniausią pagalbą, pakalbinti.

Tai yra kiekvieno krikščionio pareiga ir nuostata, kurią labai aiškiai išreiškia popiežius Pranciškus sakydamas: „Dabartiniais laikais Bažnyčia yra kviečiama išeiti į egzistencinius paribius, gydyti sužeistuosius, ieškoti pasiklydusiųjų be jokių išankstinių nusistatymų ar baimės, be prozelitizmo, būti visada pasirengusi visus priimti“ (Popiežiaus žinia migrantų dienos proga 2021 m.).

2. Skiepai

Jau dveji metai gyvename COVID  pandemijos varginamame pasaulyje. Milijonai žmonių mirė. Tarp jų daugelis gydytojų ir slaugytojų, kurie gelbėjo šios ligos ištiktuosius. Viso pasaulio mokslininkų pastangų dėka turime skiepus nuo šios ligos. Mūsų valdžios žmonės deda milžiniškas pastangas, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šia galimybe.

Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijos notoje aiškiai  rašoma: „Atsisakymas vakcinuotis gali kelti pavojų kitiems [ir] rimtai padidinti pavojų visuomenės sveikatai“. Apsisprendimas skiepytis yra moralinis veiksmas, kuriuo žmonės prisiima atsakomybę už savo ir kitų sveikatą bei gyvybę. Niekas per prievartą neverčia skiepytis, tai kiekvieno piliečio teisė, tačiau, visų pirma, ir atsakomybė. Krikščionims tai ir artimo meilės išraiška: meilės tiems, kurie taip sunkiai kovoja už kiekvieno ligonio gyvybę ir sveikatą, meilės savo artimui, su kuriais bendraujame, pagaliau ir meilės sau pačiam, kad išvengtume sunkios ligos.

3. Šeima

Kalbėdami apie meilę, negalime neaptarti ir šeimos. Ji yra nuostabi vieta, kurioje įsikūnija Dievo meilė ir kur mokomasi mylėti. Šiandien daug kalbama apie santuokos ir šeimos reikšmę. Popiežius Pranciškus apie šeimą savo apašališkame paraginime „Amoris laetitia“ rašo: „Nė viena tobulai susiformavusi šeima nenukrenta iš dangaus; šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti. Nepraraskime drąsos dėl savo trūkumų ir nenustokime ieškoti tos meilės ir bendrystės pilnatvės, kurią Dievas mums suteikia.“

Jeigu norime išsaugoti sveiką šeimą ir visuomenę, visų pirma turime kreipti dėmesį į savo šeimas. Rūpinkitės tarpusavio meile ir sutarimu, ugdykite dorus vaikus, padėkime vieni kitiems padrąsindami ir pagelbėdami ten, kur galime.

Ne maršais ir politine kova išgelbėsime šeimą, bet oriu susitelkimu, pagarbiu dialogu ir, visų pirma, krikščioniško gyvenimo liudijimu.

Pyktis niekuomet neatnešė nieko gero, o tik destabilizavo visuomenę ir kraštą. Lietuvos laisvė buvo iškovota oriu žmonių susitelkimu, malda, giesme ir daina, o ne akmenimis ir kartuvėmis.

Šiandien per daug mūsų krašte pykčio, susiskaldymo, nepasitikėjimo vienas kitu. Laikas prisiminti palaimintojo Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio vyskupišką šūkį: „Blogį nugalėti gerumu“, kuris yra  Šventojo Rašto nuostata ir krikščionio laikysenos matas.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, skirta Pamokslininkų (dominikonų) ordinui

Rugpjūčio 17 dieną, antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas.

Šv. Dominykas išsiunčia šv. Hiacintą į misiją. Freska Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Šv. Hiacinto koplyčioje. Jerzy Hoppen, 1944 m. Fot. Kęstutis Stoškus

Bažnytinio paveldo muziejus tęsia vienuolijų istorijos temą ir naujoje parodoje plačiai pristato Pamokslininkų, dar vadinamų dominikonais, ordiną, kuris 2021 m. rugpjūčio 6 d. minėjo savo įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) 800 mirties metų jubiliejų. Parodos pavadinimas „Aštuoni atminties šimtmečiai“ apima ir dominikonų misijų Lietuvoje pradžią, legendiniame pasakojime siejamą su pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymu Lietuvoje. Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu. Parodoje siekiama atskleisti šią aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją.

Pirmieji dominikonų misionieriai susitiko su lietuvių gentimis praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui po ordino įkūrėjo mirties. Misijų veiklai stiprėjant, 1253 m. Kulmo vyskupas dominikonas Heidenreichas, dirbęs Prūsijoje kartu su šv. Hiacintu, vainikavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tais pačiais metais šv. Hiacinto mokinys pal. Vitas buvo konsekruotas Lietuvos vyskupu. Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose pirmą kartą paminėtas Vilnius (1323), rašyta apie mieste pastatytą dominikonų bažnyčią. Pamokslininkų ordino vienuolynas Lietuvos sostinėje buvo įkurtas 1501 metais. Maždaug tuo metu Vilniaus bernardinų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios freskose sukurtas seniausias Lietuvoje mūsų dienas pasiekęs šv. Dominyko atvaizdas.

Turtingos dominikonų dailės likučiai mena ordino veiklos klestėjimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vertingiausi parodos eksponatai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, relikvijoriai, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus, Kauno vienuolynų – liudija gyvą pamaldumo šv. Dominykui ir šv. Hiacintui tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose. Rusijos ir Prūsijos valdžių sprendimu uždarius visus 42 Lietuvos provincijai priklausiusius dominikonų vienuolynus, XIX–XX a. šį pamaldumą stengtasi išlaikyti parapijose, ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą. XX a. I pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jurgio Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių, eksponuojami parodoje.

Parodos eksponatai atkeliavo iš devyniolikos parapijų, dešimties muziejų, keturių bibliotekų ir trijų privačių kolekcijų. Juos papildo ekspozicijoje pristatomos šv. Dominyko ir šv. Hiacinto vaizdavimą įkvėpusios šaltinių ištraukos ir kūrinių, kurių pasiskolinti nėra galimybės, nuotraukos. Visa tai liudija, kaip nuo pamaldumo ištakų pirmuosiuose gyvenimo aprašymuose keitėsi pasakojimai apie šventuosius, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės. Aštuonis šimtmečius saugomas šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su Europos krikščioniškomis šalimis. Paroda padeda jį iš naujo atrasti ir įvertinti.

Vakaro atidarymo renginyje dalyvaus Vilniaus vyskupas Darius Trijonis, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolyno prioras Jacek Henryk Szpręglewski OP, parodos kuratorė Birutė Valečkaitė.

Renginys nemokamas.

Rugpjūčio 19 d. 16.30 val. ir rugpjūčio 21 d., 28 d. 15.30 val. vyks ekskursijos po parodą. Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 8 d.

Parodos konsultantai: Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė
Architektė Ieva Cicėnaitė
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, BTA draudimas, „Renesans Trans International Exhibitions“ Sp. z o.o.

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, žurnalas „IQ“, UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB „Media Traffic“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“

Siekiant užtikrinti saugumą, renginio lankytojų prašome prieš atvykstant įsivertinti sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Žolinės iškilmė Trakuose

Kviečiame į Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmę (Žolinę), kuri vyks rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.

Šv. Mišios bus aukojamos 10.00 val. (lenkų k.) ir 12.00 (lietuvių k.). Šv. Mišių aukai vadovaus JE vysk. Darius Trijonis.

11.00 val. nuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos, jau vienuoliktus metus iš eilės, pajudės iškilminga Žolinės procesija. Procesija keliaus Trakų miesto gatvėmis, joje bus nešamas žmonių suneštų gėlių žiedlapiais išpuoštas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslas.

Daugiau informacijos