Arkivysk. G. Grušo pamokslas Mišiose Advokatūros savaitės proga

Jums, susirinkusiems į Advokatūros savaitę, teisingumo pavyzdys visada turi būti priešaky. Jūs gerai pažįstate teisingumo įvaizdžius: graikų Temidę ar romėnų Justiciją, – tai akla ar užrištomis akimis moteris, vienoje rankoje laikanti svarstykles, kitoje – kalaviją.  Šis įvaizdis taip persmelkęs mūsų mąstymą, kad kartais nesusimąstome, jog toks teisingumo įvaizdis yra ne vienintelis, kurį turime, bet, drįsčiau teigti, kad gal ir ne pats geriausias. Šiame įvaizdyje gali glūdėti pozityvistinės teisės mintis. Tai plačiai dėstoma mūsų universitetuose, gera teisės sistemą remianti mintis, tačiau ji negali būti absoliuti. Problemų kyla, kai mes patys pradedame mąstyti taip ne tik svarstydami apie teisę ir teisės sistemas, bet ir apie savo visą gyvenimą, ir imame taikyti tą mąstymą mūsų santykiui su kitais žmonėmis, su pasauliu ir su Dievu.

Šventasis Raštas taip pat yra pilnas tokių pavyzdžių: Dievo tauta, gavusi dešimt Dievo įsakymų, siekia jų laikytis, bet Senajame Testamente gausu aprašymų apie kyšius, melagingus liudijimus, užtraukiančius Dievo nemalonę, rūstybę. Viešpats savo tautai sako: Man nereikia Jūsų aukų ir jūsų pasninko, man reikia jūsų teisingumo. Kad sugebėtumėte pamatyti vargšą, teisingai spręsti bylas, – to Viešpats prašo iš savo tautos.

Senajame Testamente gausu išminties įžvalgų. Deja, nepažįstame jo tiek, kiek turėtume, kad galėtume semtis tos išminties. Užtarėjo vaidmuo taip gražiai pavaizduojamas Abraomo derybose su Dievu – Abraomas, siekdamas išgelbėti Sodomos miestą, nusiderėjo iki dešimties: jei ten būtų dešimt teisių žmonių, ar sutinki išgelbėti tą miestą? Užtarėjui reikia drąsos iki paskutinės akimirkos ginti savo ginamąjį.

Kalbant apie kaltintoją mums geriau žinomas prokuratūros vaidmuo. Jobo knygos pradžia – Dievas su angelais iš dangaus žvelgia į žemę. Ateina šėtonas – angelas, kuris taip pat žinomas kaip kaltintojas. Sudaroma byla prieš Jobą jam pačiam išbandyti. Jobo knyga turtinga ne tik šiuo Dievo teismo atvaizdavimu, bet ir tuo, kaip savo gyvenime suprantame kančią ir sunkumus.

Danielio knygoje aprašytoje Susanos istorijoje ryškėja klausinėtojo teisme vaidmuo. Turtingi vyresnieji bando įvilioti šią moterį į pinkles, kad ji pasiduotų jų geismams. Jai pasipriešinus, apskundžia teismui. Teisėjai pasiruošę ją nuteisti, tačiau atsiranda jaunas pranašas Danielius, kuris, Dievo įkvėptas, savo apklausoje įrodo jų neteisumą, kad fiktyviai bandoma apkaltinti nekaltą žmogų.

Jei Senasis Testamentas duoda mums lobyną išminties ir pavyzdžių, iš kurių mes galime semtis, tai Naujasis – atveria akis naujam teisingumo supratimui. Šiandienos Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus išgydo akluosius. Jis pats teigia, kad jis yra pasaulio šviesa. Nėra to, kas daroma tamsoje neišvystų šviesos; kas šnibždama privačiai neišeitų į viešumą. Kristus yra pasaulio šviesa, kuri kviečia mus matyti tikrovę, o ne tą iliuziją, kuria dažnai gyvename, ne visuomenės konstruktus, kurie mums ima atrodyti kaip realybė.

Bažnyčia pradėjo advento metą, laukiame Kalėdų. Šiuo laukimo laikotarpiu Bažnyčia kreipia savo žvilgsnį ne tik į Kristaus atėjimo prieš  du tūkstančius metų minėjimą, bet ir pirmas dvi advento savaites kalba apie Kristaus atėjimą pasaulio pabaigoje. Mes jo laukiame, jis ateina kaip teisėjas ir tai bus teismo sesija, kurios negalime atidėti jokiais dokumentais. Teisėjas paskyrė teismo datą, kuri nebus pakeista nė vienam iš mūsų. Jėzus ateina teisti kiekvieno iš mūsų. Pagal ką mes būsime teisiami, mums jau žinoma. Šventajame Rašte žodžiais nutapyta scena: buvau išalkęs, – Tu mane pavalgydinai; buvau ištroškęs, – Tu mane pagirdei, buvau keleivis, – mane priglaudei, buvau ligonis, – mane aplankei. Būsime teisiami pagal tai, kaip mes elgiamės vieni su kitais, ypač su silpniausiais.

Naujajame Testamente yra dar vienas Asmuo, į kurį Jūs turėtumėte ypač kreipti dėmesį. Lotyniškai žodis „Paracletus“, – verčiamas kaip užtarėjas arba advokatas. Pagal Šventąjį Raštą Dievo advokatas yra Šventoji Dvasia. Kristaus mokiniams pasakyta nebijoti, kai juos temps į teismus ir persekios, ir nesiruošti, kaip jie ginsis, nes Šventoji Dvasia jiems duos žodžius, kurių jiems reikės. Šv. Dvasios veikimas kiekvieno iš mūsų gyvenime yra mūsų asmeninio Advokato – Dievo advokato – lydėjimas per mūsų gyvenimą .Ir Jums Jūsų tarnystėje, ir man mano tarnystėje ji yra būtina. Ji yra ta, kuri veda mus į šviesą, leidžia mums pamatyti tikrovę ir duoda išminties ir patarimų, kurių mums visiems reikia.

Kad galėtume semtis iš to begalinio šaltinio, turime būti atviri Šventosios Dvasios veikimui ir turėti širdis, kurios yra atviros išgirsti Dievo žodžius. Trumpai sakant, mes turime gyventi Kristaus šviesoje. Kitoje Evangelijos dalyje rašoma, kaip Kristus prieina prie aklojo, ir jo klausia: Ko nori, kad aš tau padaryčiau. Aklasis jam atsiliepia: Rabuni (Mokytojau),  atverk man akis, kad aš matyčiau. Linkiu, kad šio advento ir šios savaitės metu ta malda būtų visų mūsų širdyse.

Viešpatie, atverk mums akis, kad mes matytume tiesą ir teisingumą. Duok mums jėgų, kad galėtume tai įgyvendinti savo gyvenime, savo darbuose, savo tarnystėje. Linkiu kiekvienam iš Jūsų Dievo palaimos ir lydėjimo šioje garbingoje Jūsų tarnystėje.

+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

2016-12-02, Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Advokatūros savaitės proga