Biskup pomocniczy
Arūnas PONIŠKAITIS

Data urodzenia: 1966-08-01

Data święceń kapłańskich: 1992-05-31

Data konsekracji: 2010-04-04

Urodził się 1 sierpnia 1966 r. we wsi Vyspyniai (parafia Žvirgždaičiai, rejon Šakiai) w rodzinie praktykujących, gorliwych katolików. Został ochrzczony w kościele we wsi Griškabūdis, później mieszkał w Wiłkowyszkach (Vilkaviškis) gdzie w 1984 r. skończył szkołę średnią (II Szkołą Średnia, obecnie gimnazjum „Aušra“). Odbył obowiązkową wtedy służbę wojskową w armii sowieckiej i w 1987 r. został przyjęty do Międzydiecezjalnego Seminarium Duchownego w Kownie. Po jego ukończeniu, 31 maja 1992 r. otrzymał z rąk biskupa Juozasa Žemaitisa MIC święcenia kapłańskie i został przydzielony jako wikary do parafii św. Aniołów Stróżów w Olicie (Alytus). Studia teologiczne kontynuował na papieskim Gregorianum w Rzymie, gdzie w latach 1997 i 2001 uzyskał – odpowiednio – stopnie licencjata i doktora teologii.

Po powrocie na Litwę był proboszczem parafii św. Kazimierza w Olicie, a w latach 2001-2004 pełnił obowiązki ojca duchowego w Seminarium p.w. bł. Jerzego Matulewicza w Wiłkowyszkach. W latach 2001-2009 wykładał teologię fundamentalną na Uniwersytecie Witolda Wielkiego w Kownie, uczył także w Seminarium Duchownym w Mariampolu i w Kolegium Mariampolskim.

W 2003 r. ks. Poniškaitis został mianowany notariuszem kurialnym diecezji wołkowyskiej, zaś w 2004 r. – wikariuszem generalnym tejże diecezji. W 2005 r. papież nadał mu tytuł kapelana papieskiego. Był także członkiem Rady Kapłańskiej i konsultorem w diecezji wiłkowyskiej, kapelanem wspólnoty „Wiara i Światło” w Mariampolu oraz przedstawicielem biskupim w redakcji czasopisma „Bažnyčios žinios“, a także duszpasterzem Federacji „Przyszłość” (Ateitis) w Mariampolu.

5 lutego 2010 r. papież Benedykt XVI mianował ks. Arūnasa Poniškaitisa biskupem pomocniczym archidiecezji wileńskiej i tytularnym biskupem Sinny. Sakrę otrzymał 4 marca 2010 r., a tego samego dnia ówczesny arcybiskup kard. Audrys Juozas Bačkis mianował go wikariuszem generalnym diecezji. W 2013 r. tę nominację zatwierdził nowy arcybiskup diecezji – metropolita Gintaras Grušas.

2011-2017 Przewodniczący Rady ds. Młodzieży Konferencji Episkopatu Litwy. Od 2017 – przewodniczący Rady ds. Rodziny Konferencji Episkopatu Litwy, członek Komisji Liturgicznej Konferencji Episkopatu Litwy, członek Komisji Edukacji, członek Rady Episkopatu Litwy ds. Kontaktów z Konferencją Episkopatu Polski.

Rozpiętość Zawalić się
HERBAS

Arkivyskupo Gintaro Grušo HERBAS

Jau aštuoni šimtmečiai, kai popiežius ir kiti Bažnyčios hierarchai naudoja asmeninius herbus. Herbo simbolika išreiškia herbo turėtojo gyvenimo idealą, veiklos programą ar nurodo į kokį nors svarbų gyvenimo momentą. Ji taip pat nurodo herbo savininko turimus titulus, rangą ir pan.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo herbo skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabro spalvos nuleistais sparnais žemyn skrendantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir dvylika auksinių žvaigždžių – Švč. Mergelės Marijos simbolis. Du spinduliai, sidabrinis ir raudonas, primena Dievo gailestingumą, kuris per Šventąją Dvasią veikia Bažnyčioje. Apatiniame raudoname skydo lauke – auksiniai Gedimino stulpai, seniausias Lietuvos valstybės simbolis.

Galeras (skrybėlė) su virvelėmis ir kutais nurodo herbo turėtojo rangą. Žalias galeras su žaliomis virvelėmis ir keturios eilės kutų abejose pusėse byloja, kad šis herbas yra arkivyskupo. Už herbo skydo esantis pastoralas su dvigubu kryžiumi ilgesne apatine kryžma rodo herbo turėtojo hierarchinį arkivyskupo laipsnį.

Herbo apatinėje dalyje esantis šūkis (devizas) skelbia: „Gratia, Misericordia et Pax“ (Malonė, gailestingumas ir ramybė). Herbo skydo baltos ir raudonos spalvos spinduliai, simbolizuojantys Dievo gailestingumą, yra aliuzija į šventajai seseriai Faustinai Vilniuje įvykusį apsireiškimą ir pagal tai nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Raudonos, mėlynos ir baltos spalvų derinys primena JAV, šalį, kurioje arkivyskupas gimė ir augo, o mėlyna herbo skydo spalva su dvylika auksinių žvaigždžių sietina su Europos Sąjunga, kuriai priklauso Lietuva.

Biskup pomocniczy Arūnas PONIŠKAITIS

HERBAS

Arkivyskupo Gintaro Grušo HERBAS

Jau aštuoni šimtmečiai, kai popiežius ir kiti Bažnyčios hierarchai naudoja asmeninius herbus. Herbo simbolika išreiškia herbo turėtojo gyvenimo idealą, veiklos programą ar nurodo į kokį nors svarbų gyvenimo momentą. Ji taip pat nurodo herbo savininko turimus titulus, rangą ir pan.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo herbo skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabro spalvos nuleistais sparnais žemyn skrendantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir dvylika auksinių žvaigždžių – Švč. Mergelės Marijos simbolis. Du spinduliai, sidabrinis ir raudonas, primena Dievo gailestingumą, kuris per Šventąją Dvasią veikia Bažnyčioje. Apatiniame raudoname skydo lauke – auksiniai Gedimino stulpai, seniausias Lietuvos valstybės simbolis.

Galeras (skrybėlė) su virvelėmis ir kutais nurodo herbo turėtojo rangą. Žalias galeras su žaliomis virvelėmis ir keturios eilės kutų abejose pusėse byloja, kad šis herbas yra arkivyskupo. Už herbo skydo esantis pastoralas su dvigubu kryžiumi ilgesne apatine kryžma rodo herbo turėtojo hierarchinį arkivyskupo laipsnį.

Herbo apatinėje dalyje esantis šūkis (devizas) skelbia: „Gratia, Misericordia et Pax“ (Malonė, gailestingumas ir ramybė). Herbo skydo baltos ir raudonos spalvos spinduliai, simbolizuojantys Dievo gailestingumą, yra aliuzija į šventajai seseriai Faustinai Vilniuje įvykusį apsireiškimą ir pagal tai nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Raudonos, mėlynos ir baltos spalvų derinys primena JAV, šalį, kurioje arkivyskupas gimė ir augo, o mėlyna herbo skydo spalva su dvylika auksinių žvaigždžių sietina su Europos Sąjunga, kuriai priklauso Lietuva.

Data urodzenia: 1966-08-01

Data święceń kapłańskich: 1992-05-31

Data konsekracji: 2010-04-04

Urodził się 1 sierpnia 1966 r. we wsi Vyspyniai (parafia Žvirgždaičiai, rejon Šakiai) w rodzinie praktykujących, gorliwych katolików. Został ochrzczony w kościele we wsi Griškabūdis, później mieszkał w Wiłkowyszkach (Vilkaviškis) gdzie w 1984 r. skończył szkołę średnią (II Szkołą Średnia, obecnie gimnazjum „Aušra“). Odbył obowiązkową wtedy służbę wojskową w armii sowieckiej i w 1987 r. został przyjęty do Międzydiecezjalnego Seminarium Duchownego w Kownie. Po jego ukończeniu, 31 maja 1992 r. otrzymał z rąk biskupa Juozasa Žemaitisa MIC święcenia kapłańskie i został przydzielony jako wikary do parafii św. Aniołów Stróżów w Olicie (Alytus). Studia teologiczne kontynuował na papieskim Gregorianum w Rzymie, gdzie w latach 1997 i 2001 uzyskał – odpowiednio – stopnie licencjata i doktora teologii.

Po powrocie na Litwę był proboszczem parafii św. Kazimierza w Olicie, a w latach 2001-2004 pełnił obowiązki ojca duchowego w Seminarium p.w. bł. Jerzego Matulewicza w Wiłkowyszkach. W latach 2001-2009 wykładał teologię fundamentalną na Uniwersytecie Witolda Wielkiego w Kownie, uczył także w Seminarium Duchownym w Mariampolu i w Kolegium Mariampolskim.

W 2003 r. ks. Poniškaitis został mianowany notariuszem kurialnym diecezji wołkowyskiej, zaś w 2004 r. – wikariuszem generalnym tejże diecezji. W 2005 r. papież nadał mu tytuł kapelana papieskiego. Był także członkiem Rady Kapłańskiej i konsultorem w diecezji wiłkowyskiej, kapelanem wspólnoty „Wiara i Światło” w Mariampolu oraz przedstawicielem biskupim w redakcji czasopisma „Bažnyčios žinios“, a także duszpasterzem Federacji „Przyszłość” (Ateitis) w Mariampolu.

5 lutego 2010 r. papież Benedykt XVI mianował ks. Arūnasa Poniškaitisa biskupem pomocniczym archidiecezji wileńskiej i tytularnym biskupem Sinny. Sakrę otrzymał 4 marca 2010 r., a tego samego dnia ówczesny arcybiskup kard. Audrys Juozas Bačkis mianował go wikariuszem generalnym diecezji. W 2013 r. tę nominację zatwierdził nowy arcybiskup diecezji – metropolita Gintaras Grušas.

Rozpiętość Zawalić się

Media o nas