200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Arkivyskupas G. Grušas: net ir vienas išnaudojimo atvejis yra per daug

2019 vasario 25

Pirmiausiai reikia pasakyti tai, kas svarbiausia – vaikų ir jaunimo saugumas yra ypatingas Bažnyčios rūpestis. Taip spaudos konferencijoje teigė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, pirmadienį grįžęs iš Vatikane vykusio pasaulinio susitikimo dėl nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje.

Kaip pabrėžė arkivyskupas G. Grušas, vienintelė galima Bažnyčios reakcija į seksualinį vaikų išnaudojimą – sąžiningai ieškoti tiesos ir teisingumo, taip pat veikti jų pagrindu. Net ir vienas atvejis yra per daug, tad privalu padaryti viską, kas įmanoma, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo išnaudojimo.

Apžvelgdamas pasaulinį susitikimą, vasario 21–24 dienomis vykusį Vatikane, popiežius Pranciškus išskyrė prioritetus, kurie buvo labiausiai akcentuoti. Visų pirma, kiekvienas vaikas ir pažeidžiamas žmogus bažnytinėje aplinkoje turi būti saugus. 

Pasak Šventojo Tėvo, visi nusikaltimų atvejai turi būti ištirti rimtai ir nepriekaištingai, o kaltininkai nubausti. Reikia apsivalymo. Turime blaiviai suvokti savo apsileidimus ir kaltes, nekaltinti kitų. Reikia kelti sielovadininkų ir Bažnyčios institucijų darbuotojų ugdymo kokybę. Visos vyskupijos privalo turėti aiškias veikimo gaires, pagal kurias galėtų laiku ir veiksmingai reaguoti į iškeliamus senus ir pasitaikančius naujus nusikaltimų atvejus, nuoširdžiai, solidariai, su atjauta padėti nukentėjusiems būnant jų pusėje.

Bendrystės su visuotine Bažnyčia dvasioje popiežius išreiškė intenciją sukurti kompetentingų asmenų darbo grupes, kurios padėtų vyskupų konferencijoms ir vyskupijoms, susiduriančioms su sunkumais, sprendžiant problemas ir inicijuojant konkrečias nepilnamečių apsaugos priemones.

Pasak susitikimui vadovavusio tėvo Federico Lombardi SJ, netrukus bus imtasi ir kitų konkrečių veiksmų. Tarp jų – naujasis popiežiaus dokumentas motu proprio dėl nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos, kurio tikslas sustiprinti šių nusikaltimų prevenciją Romos kurijoje ir Vatikane. Šis dokumentas turtėtų papildyti Vatikano miesto valstybės bei Romos vikariato gaires tuo pačiu klausimu.

Iš Tikėjimo mokymo kongregacijos laukiama Vademecum, kurio tikslas padėti viso pasaulio vyskupams aiškiai suprasti jų pareigas ir užduotis nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos srityje.

Pirmadienį, vasario 25 dieną, organizacinis komitetas su Romos kurijos vadovais, dalyvavusiais pasauliniame forume dėl nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje, apsibrėžė, kokiomis kryptimis veiksmingiausia siekti įvardytų tikslų, kad susitikimas nesibaigtų vien kalbomis, kaip pabrėžė Šventasis Tėvas.

„Šie pirmieji žingsniai kaip vilties  ženklai lydės mus mūsų misijoje skelbti Evangeliją ir tarnauti visiems pasaulio vaikams, solidariai su visais geros valios žmonėmis, kurie siekia išgyvendinti bet kokį smurtą, visų pirma prieš nepilnamečius“, – sakė pasauliniam susitikimui dėl nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje vadovavęs jėzuitas t. F. Lombardi.

Lietuvoje galioja bendra nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje tvarka

Seksualinę prievartą prieš vaikus Bažnyčia laiko sunkia nuodėme, reikalaujančia vienareikšmiškai drausminėmis priemonėmis reaguoti į asmenis, pripažintus padarius tokias veikas, ir kad tokia situacija nepasikartotų ateityje.

Lietuvos vyskupų konferencija 2014 metų vasarį priėmė „Gaires dėl Katalikų Bažnyčioje dirbančių dvasininkų ir pasauliečių elgesio su nepilnamečiais“, kurias patvirtino Tikėjimo mokymo kongregacija Vatikane: http://lvk.lcn.lt/archyvas/gaires/20140213/. Jos pristatytos visų Lietuvos vyskupijų kunigams, su jomis supažindami kunigų seminarijose studijuojantys seminaristai, o per vadovus – katalikiškų organizacijų savanoriai ir darbuotojai.

Arkivyskupo G. Grušo žodžiais, visi žinome, kad nepilnamečiai yra priklausomi nuo suaugusiųjų, ypač vadovaujančių ir turinčių pasitikėjimą asmenų. Todėl labai svarbu, kad visi suaugusieji, dalyvaudami bažnytinėje ir visuomeninėje tarnystėje, protingai ir teisingai elgtųsi su nepilnamečiais. Itin didelis atsargumas būtinas dirbant su socialiai pažeidžiamais nepilnamečiais.

Elgesio su nepilnamečiais gairėse nurodoma vengti fizinio kontakto esant vienam ar vienai su nepilnamečiu, atvejais, kai toks kontaktas (pvz., apsikabinimas) būtinas ir tinkamas, nurodoma vadovautis protingumu ir išlaikyti santūrumą. 

Atsakingieji už nepilnamečių sielovadą privalo pasirūpinti, kad jiems skirtuose renginiuose dalyvautų pakankamai atsakingų suaugusių asmenų. Vasaros stovyklose, kelionėse privalo būti ir pakankamai vadovų pasauliečių. 

Dvasininkui ir dirbančiam Bažnyčioje pasauliečiui neleidžiama vienam ir niekam nežinant pasilikti su nepilnamečiu gyvenamosiose arba uždarose patalpose, nebent jos tiesiogiai skirtos sielovados tarnystei atlikti ir tiktai jos metu.

Pagal taisykles, asmuo, kuris pažeidžia minėtas ir kitas nuostatas, nedelsiant nušalinamas nuo pareigų, susijusių su nepilnamečių sielovada ar ugdymu.

„Bažnyčios vykdoma nepilnamečių ir vaikų sielovada orientuota į jų žmogišką ir dvasinę brandą. Kiekvienas asmuo, suprasdamas ypač didelę atsakomybę darbe su nepilnamečiais, įpareigotas pasirūpinti tinkama aplinka ir erdve, kurioje galima užtikrinti visapusišką nepilnamečių apsaugą“, – pabrėžė LVK pirmininkas arkivyskupas G. Grušas.

Padariusiems nusikaltimą – ne tik Bažnytinės, bet ir civilinės bausmės

Šiandien Bažnyčia laikosi labai griežtų ir aiškių principų dėl seksualinio nepilnamečių išnaudojimo. 

Pagal popiežiaus Benedikto XVI 2010 m. gegužės 21 d. patvirtintą naują motu proprio redakciją, nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atveju senaties terminas yra 20 metų, tačiau atskirais atvejais Tikėjimo mokymo kongregacija senatį gali panaikinti.

Pagal Kanonų teisės kodeksą (1395 kan. § 2), dvasininkas, kuris padarė kitą nusikaltimą pagal šeštą dekalogo įsakymą (…) su nepilnamečiu, (…) turi būti baudžiamas teisingomis bausmėmis, (…) neatmetant pašalinimo iš dvasininkų luomo.  

Nepilnamečių seksualinis išnaudojimas yra ne tik labai sunki nuodėmė, nusižengimas pagal kanonų teisę, bet ir nusikaltimas, už kurį civilinėje teisėje numatyta bausmė. 

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 16 m. asmeniu, nesant prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti požymių ir lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio (iki 18 m.) asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, o senatis yra aštuoneri metai. 

Pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, nepilnamečio (iki 18 m.) privertimas lytiškai santykiauti, mažamečio (iki 14 m.) tvirkinimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę, nemažesnę kaip treji metai, bet neviršijančią šešerių metų, o senatis yra dvylika metų. 

Sunkiems nusikaltimams priskiriamas nepilnamečio (iki 18 m.) išžaginimas, nepilnamečio (iki 18 m.) seksualinis prievartavimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę ne mažesnę kaip šešeri metai, bet neviršijančią dešimties metų, o senatis yra penkiolika metų. Labai sunkus nusikaltimas – mažamečio (iki 14 m.) išžaginimas, mažamečio (iki 14 m.) seksualinis prievartavimas – užtraukia laisvės atėmimo bausmę, didesnę kaip dešimt metų, o senatis yra dvidešimt penkeri metai. 

Už šiuos nusikaltimus baudžiamojon atsakomybėn asmenys patraukiami nesant nukentėjusiojo skundo.

Kas padaryta Bažnyčioje per daugiau nei 30 metų

Šventasis Sostas primena, kad Kanados vyskupų konferencija buvo viena pirmųjų, 1987 metais paskelbusių direktyvas, skirtas užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui. Po poros metų buvo įkurtas specialus komitetas, 1992 metais paskelbęs dokumentą „Nuo kančios iki vilties“ su penkiasdešimčia rekomendacijų vyskupams, pasauliečiams ir atsakingiems už kunigų ugdymą. 

1992 metais ir Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų vyskupų konferencija paskelbė principus, kurių reikia laikytis pasiekus žiniai apie galimą seksualinį vaiko išnaudojimą: nušalinti įtariamą kunigą nuo pareigų, atlikti medicininę ekspertizę. 2002 m. balandžio mėnesį įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II ir JAV kardinolų susitikimas Romoje, skirtas seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje problemai. 

1994 metais Airijoje įsteigtas specialus bažnytinis komitetas, nagrinėjantis dvasininkų ir vienuolių piktnaudžiavimą, nuo 1995 metų skelbia kasmetines viešas ataskaitas. 

1996–1997 metais Australijos katalikų Bažnyčia parengė gaires ir procedūras, kuriomis vadovaujamasi kiekvienoje vyskupijoje. 

Po 2000 metų pradėta viso Kanonų teisės kodekso peržiūra. 2001 metais paskelbtame Jono Pauliaus II dokumente (motu proprio) Sacramentorum sanctitatis tutela, nepilnamečių išnaudojimas ir dvasininkų piktnaudžiavimas įrašytas tarp sunkiausių kanoninių nusikaltimų, kurie turi būti nagrinėjami Romoje. Prie to nemažai prisidėjo kardinolas Josephas Ratzingeris, kurį išrinkus popiežiumi 2010 metais buvo patvirtintos naujos „normos dėl sunkiausių nusikaltimų“. Jose nusikaltimo senaties terminas padidintas nuo dešimties iki dvidešimties metų ir tai yra gerokai daugiau, nei paprastai numato pasaulietinė teisė. Taip pat įrašytas vaikų pornografijos nusikaltimas, skiriant dideles bausmes. 

2002 metais normas dėl nepilnamečių išnaudojimo paskelbė ir Vokietijos episkopatas. 

2009 metais Airijoje paskelbta Ryano ataskaita apie vaikų išnaudojimą mokyklų sistemoje ir Murphy ataskaita apie išnaudojimo atvejus Dublino arkivyskupijoje. 2010 metais paskelbtame Benedikto XVI laiške airiams katalikams dar kartą akcentuojamas išnaudojimo blogis ir išdavystė, į kuriuos reikia atsakyti „iš tiesų evangeliškai“: skaidriai, teisingai, veiksmingai. 

2008 metais Benediktas XVI pradėjo rengti reguliarius susitikimus su seksualinių išnaudojimų aukomis. Šią tradiciją tęsia popiežius Pranciškus, kuris nuolatos susitinka su patyrusiais seksualinį išnaudojimą. Susitikimai dažniausiai vyksta Šv. Mortos namuose, kuriuose popiežius gyvena. 

2011 metais visų pasaulio vyskupų konferencijų paprašyta parengti gaires, kuriose aiškiai būtų numatyta, ką daryti įtariamo ar patvirtinto seksualinio išnaudojimo atveju, kaip padėti aukai, apibrėžta vyskupo atsakomybė. 

Kad seksualinio išnaudojimo problema būtų geriau suvokta psichologiškai, teisiškai, morališkai ir sielovadiškai, 2012 metais Popiežiškasis Grigaliaus universitetas surengė tarptautinę konferenciją, Grigaliaus universitete įsteigtas specializuotas Nepilnamečių apsaugos centras, kurio užduotis informuoti ir formuoti asmenis seksualinio išnaudojimo bažnytinėje aplinkoje klausimais. 

2013 metais, popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžioje, įkurta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija suvienodino prevencijos ir reagavimo gaires, įsteigė nuolatinius kursus vyskupams, kuriuose kalba ir išnaudojimo aukos, pasiūlė Pasaulinę maldos už išnaudojimo aukas dieną.

Kaip ir anksčiau, konkrečius galimo smurto prieš nepilnamečius atvejus tiria Tikėjimo mokymo kongregacija. 2014 metais prie jos įsteigta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija, siekianti užtikrinti greitesnį bylų ištyrimą ir sprendimų priėmimą. Ją sudaro šešiolika asmenų – aštuonios moterys ir aštuoni vyrai iš skirtingų žemynų ir turintys skirtingas profesines kompetencijas. Sprendimai priimami atsižvelgiant į realias bendruomenių galimybes, vietinį kontekstą, kultūrą bei valstybių teisinę bazę. 

Komisijos interneto puslapyje www.protectionofminors.va galima rasti ne tik informacijos apie šios komisijos sudėtį, jos funkcijas, tikslus, bet taip pat ir vertingos praktinės medžiagos, skirtos vyskupijoms, parapijoms ar vietinėms bendruomenėms, kaip reaguoti į nusikaltimus, padėti prievartos aukoms bei jų artimiesiems. 

2016 metų popiežiaus Pranciškaus dokumentu motu proprio atnaujintos kanoninės normos patikslino vyskupų atsakomybę už blogą išnaudojimo bylų tvarkymą ir numatė jų atstatydinimą. 

2017 metais Popiežiškasis Grigaliaus universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Vaiko orumas skaitmeniniame pasaulyje“. Tai dar vienas svarbus rūpesčio nepilnamečių apsauga aspektas. 

2018 metais paviešinus išnaudojimų Čilėje atvejus, popiežius Pranciškus pripažino padarytas klaidas. Laiške „Kelyje esančiai Dievo tautai Čilėje“ popiežius padėkojo išnaudojimo aukoms už tai, kad netylėjo ir pabrėžė visų atsakomybę. 

Rugpjūtį Šventasis Tėvas paskelbė laišką, adresuotą visiems pasaulio katalikams, Dievo tautai pasaulyje. Laiške įvardijo ryšį tarp seksualinių piktnaudžiavimų ir piktnaudžiavimų valdžia bei sąžine. Norint išrauti piktnaudžiavimų blogį, reikia rauti klerikalizmą. Tai rugpjūčio mėnesį popiežius akcentavo ir Pasauliniame šeimų susitikime Airijoje. 

Naujausias Pranciškaus sielovadinis dokumentas išnaudojimų ir nepilnamečių apsaugos klausimu yra 2019 m. sausio mėnesio laiškas JAV vyskupams, kuriame dar kartą pabrėžiama, jog tikras problemos sprendimas ir pasitikėjimo atgavimas reikalauja ne vien naujų procedūrų, bet ir vidinio atsivertimo, kitokio būdo melstis, elgtis su pinigais ir galia, naudoti autoritetą. 

Nepaisant pažangos atskiruose kraštuose, teisingumo atkūrimas ir atgaila, aukų gydymas ir sutaikymas, prevencijos pažanga skirtinguose žemynuose nėra tokie greiti, kaip norėtųsi. Vasario 21–24 Vatikane vykęs susitikimas – dar vienas žingsnis pirmyn pasauliniu lygiu.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt