Antrą sekmadienį po Sekminių, gegužės 29 d., Lietuvos tikintieji šventė Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. 12.30 val. šv. Mišioms Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas.
Homilijoje ganytojas kvietė žvelgti į Jėzų, kuris Eucharistijoje mums dovanoja save patį, ir klausti, kiek mes pasirengę Jam atiduoti. Komentuodamas šv. Mišių skaitinius arkivyskupas ragino prisiminti, jog Dievas mus visuomet kviečia įnešti savo indėlį, dalyvauti dalijant Jo malones, įgyvendinant Jo sprendimus. Į Jėzaus raginimą apaštalams: „Jūs pamaitinkite alkaną minią”, – apaštalai atsiliepia atnešdami vos kelis kepalėlius duonos. Bet šie keli kepalėliai – viskas, ką jie turėjo, – Dievui laiminant, pasotino didžiulę minią.
Šiandien taip pat atrodo, kad esame per silpni, stokojame reikalingų išteklių, kad pajėgtume išspręsti problemas, su kuriomis susiduria mūsų pasaulis. Arkivyskupas homilijoje priminė, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų, tai liudija ir Eucharistijos slėpinys. Sekant apaštalų pavyzdžiu reikia pasitikėti ir patikėti mūsų reikalus Jėzui, tačiau visuomet reikalingas mūsų indėlis ir bendradarbiavimas.
Po šv. Mišių iš Arkikatedros į Aušros Vartus pajudėjo tradicinė procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu, kurį giesmėmis šlovino grigališkojo choralo giedotojai iš Vilniaus ir Kauno, Arkikatedros jaunimo choras, Šventosios Dvasios, Šv. Kazimiero ir Šv. Teresės bažnyčių choristai. Eucharistijoje esantį Jėzų lydėjo šiais metais Pirmąją Komuniją priėmę vaikai, ryšėdami mėlynas eucharistiniu ženklu papuoštas skareles, įvairių kongregacijų vienuoliai ir vienuolės bei parapijų atstovai, nešini šventųjų globėjų vėliavomis. Procesijai vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas, dalyvavo vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Vilniaus miesto kunigai.
Prie keturių stotelių – Arkikatedroje, prie Šv. Paraskevės cerkvės, Šv. Kazimiero bažnyčios ir Aušros Vartuose – buvo giedamos keturių Evangelijų ištraukos prašant, kad Šventoji Dvasia, kuri įkvėpė evangelistus, savo dovanomis apdovanotų ir Vilniaus miestą, ir visą pasaulį.
Procesijai priartėjus prie Aušros Vartų, nuo kaitrios saulės besislapstančius žmones atgaivino švelnus lietus, tarsi patvirtindamas duonos padauginimo Evangelijoje atskleistą Jėzaus rūpestį dėl žmonių. Iškilmė pasibaigė su iškilmingu palaiminimu Švenčiausiuoju Sakramentu ir giesme Švč. Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai.