Pranašas Izaijas pirmajame skaitinyje mums primena, kad pranašai, kaip ir kunigai ir karaliai, yra išrinkti iš žmonių tarpo tam, kad vykdytų išskirtinę misiją Dievo plane. Pranašas supranta savo silpnumą, savo žmogišką vargingumą: „Aš – žmogus, kurio lūpos nešvarios, gyvenu tarp žmonių, kurių lūpos nešvarios.“ Visuomenės nuodėmingumo našta jį spaudžia ir stabdo. Tačiau Dievo veikimas jį parengia priimti misiją, kuri iš pirmo žvilgsnio viršija jėgas. Todėl, išgirdęs Viešpaties balsą, jis atsiliepia: „Štai aš: mane ir pasiųsk!“
Popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium mums priminė, kad per Krikštą kiekvienas krikščionis yra pašauktas, o vėliau – Šventosios Dvasios įgalintas skelbti Gerąją Naujieną visam pasauliui.
Geroji Naujiena skleidžiama įvairiais būdais, kiekvienas krikščionis ją skleidžia pagal savo pašaukimą. Kunigai ir vienuoliai – mokymu ir malda, sielovadiniais ir karitatyviniais darbais. Šeimoje Geroji Naujiena skelbiama auklėjant vaikus, liudijant poros ir visų šeimos narių tarpusavio meilę, taip pat visiems kartu liudijant Dievo veikimą šeimoje. Darbo pasaulis taip pat suteikia žmonėms galimybių prisidėti prie pasaulio vystymosi ne tik siekiant ekonominės pažangos, bet ir oriai atliekant savo darbą.
Popiežius kviečia politikus giliau pažvelgti į jiems suteiktą misiją. Jis rašo:Prašau Dievo pagausinti politikų, gebančių pradėti autentišką dialogą, kaip veiksmingai gydyti mūsų pasaulio blogybių giliąsias šaknis, o ne paviršinę regimybę! Politika, kuri taip juodinama, iš tikrųjų yra iškiliausias pašaukimas ir viena iš brangiausių artimo meilės formų, nes siekia bendrojo gėrio. Turime įsitikinti, kad meilė yra „ne tik mikrosantykių – tarp draugų, šeimoje ir nedidelėse grupėse, – bet ir makrosantykių – visuomeninių, ekonominių ir politinių – pradas.“ Meldžiu Viešpatį padovanoti daugiau politikų, kuriems tikrai rūpėtų visuomenė, liaudis, vargšų gyvenimas! Tiems, kurie valdo ir turi finansinę galią, privalu pakelti žvilgsnį aukščiau ir išplėsti savo perspektyvą, rūpintis, kad visiems piliečiams būtų prieinamas orus darbas, švietimas ir sveikatos priežiūra. Ir kodėl nesikreipus į Dievą, kad jis įkvėptų tokius planus? Esu įsitikinęs, jog iš atvirumo transcendencijai gali išsirutuliuoti nauja politinė bei ekonominė mąstysena, padėsianti įveikti absoliučią ekonomikos ir socialinio bendrojo gėrio perskyrą.
Politikai Gerąją Naujieną skelbia kurdami teisingą santvarką, bendrąjį gėrį, kuris saugo kiekvieno žmogaus orumą, įstatymais ir jų įgyvendinimu siekdami tiesos ir teisingumo.
Tikintieji, vykdydami krikščionišką misiją, visada susidurs su sunkumais. Pats Kristus patyrė sunkumų įvairiais misijos vykdymo etapais ir gyvenimą baigė valdžios neteisingai nuteistas mirties bausme. Šiandienos Evangelijoje apaštalams primenama: Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Tad jei šeimos galvą jie praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius! Jei tie, kurie girdėjo Jėzaus mokymą, sunkiai jį priėmė ir net patį Viešpatį sulygino su velniu, juo labiau mes sulauksime puolimų skelbdami Evangeliją ir siekdami kurti meile ir teisingumu grindžiamą visuomenę.
Tačiau Viešpats iš karto mus padrąsina sakydamas nebijokite. Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
Nesame palikti vieni. Šventoji Dvasia mums atsiųsta savo dovanomis mus stiprinti ir suteikti reikalingų malonių, kad galėtume vykdyti krikščioniško gyvenimo misiją. Išmintis ir tvirtumas, pažinimas ir supratimas, žinojimas, susivaldymas ir Dievo baimė suteikia konkrečią antgamtinę pagalbą atliekant kasdienius darbus. Gyvenantiems religinėje bendruomenėje ar šeimoje, vadovaujantiems verslo įmonei, tarnaujantiems kariuomenėje ar einantiems valstybės valdymo pareigas Šventoji Dvasia yra duota, kad būtų įmanoma atlikti pareigas sėkmingai ir pagal Dievo valią.
Psalmininko žodžiais esame raginami neišleisti iš akių transcendentinės dimensijos ir šauktis Viešpaties pagalbos:
Keliu akis į kalnus –
iš kur ateis man pagalba?
Pagalba man ateina iš VIEŠPATIES,
kuris padarė dangų ir žemę.
Tavo kojai suklupti jis neleis, –
tas, kuris tave globoja, budi.
Štai Izraelio globėjas
nei snaudžia, nei miega!
VIEŠPATS tave saugo;
tavo dešinėje VIEŠPATS yra tavo užuovėja.
Dieną saulė neužgaus tavęs
nei mėnulis naktį.
VIEŠPATS saugos tave nuo viso, kas pikta, –
jis saugos tavo gyvastį.
VIEŠPATS saugos tave išeinantį ir grįžtantį
ir dabar, ir amžinai. (Ps 121)
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Gintaras GRUŠAS