Pamokslas Bernelių Mišiose Vilniaus Katedroje

Broliai ir sesės Kristuje, čia susirinkę, ir tie, kurie jungiasi į maldą per Lietuvos televizijos transliaciją, sveikinu visus, sulaukusius šventų Kalėdų!

Kristaus užgimimo šventė iš tiesų yra šventė, tai didis džiaugsmas, apie kurį girdėjome šiandienos skaitiniuose. Girdėjome pranašystę apie šį džiaugsmą ir jo išsipildymą: „Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsos šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą“ (plg. Iz 9, 1). O angelas Evangelijoje ragina piemenis: „Nebijokite“ ir skelbia jiems užgimusį Išganytoją, didį džiaugsmą, žada ramybę Jo mylimiems žmonėms.

Ramybė yra tai, ko mes visi trokštame ir ką sunkiai galime įsivaizduoti šiandienos realijų fone: pandemija, migrantai, karai ir neramumai pasaulyje, trapi planetos padėtis, susipriešinusios visuomenės. Bet apaštalas Paulius savo laiške, antrajame skaitinyje, pabrėžia, kad mes dar turime kai ko išmokti. Jis rašo: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje“ (Tit 2, 11‒12).

Jėzus atėjo mūsų išgelbėti, bet taip pat atėjo kaip mūsų Mokytojas. Jis ir toliau mus moko. Dievo žodyje skaitome, kaip Jėzus išskiria didįjį įsakymą, kad mes žinotume, kas svarbiausia. Ir jis žmonėms sako, kad didysis įstatymas yra šis: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis, o artimą kaip save patį“ (plg. Įst 6, 5). Jo užklausė: „Kas yra mano artimas?“

Šiandienos apreiškime mes girdėjome apie ramybę Dievo mylimiems žmonėms. Ir turėtume savęs paklausti, kas tie Dievo mylimieji žmonės. Dievas myli visų tikėjimų, tautų ir rasių žmones. Jis myli jaunus ir senus, vienišus ir šeimos meile besidžiaugiančius. Jis myli turtingus ir vargstančius, vadovus ir darbuotojus, Jis myli valdžioje esančius ir tuos, kuriems jie atstovauja. Jis myli valdančiuosius ir opoziciją. Jis myli palaikančius visuomenės tvarką bei saugumą, bet myli ir tuos, kurie nesilaiko įstatymų. Jis myli vietos gyventojus, bet jis myli ir migrantus. Jis myli skiepytus ir tuos, kurie nesiskiepija. Myli turinčius galimybių pasą ir jo neturinčius. Jis sugeba mylėti gydytojus ir ligonius, myli turinčius potraukį skirtingai lyčiai ir tuos, kurie turi potraukį tai pačiai lyčiai. Dievas myli abstinentus, saikingai geriančius, ir tuos, kurie turi priklausomybių. Jis myli tuos, kurie džiaugiasi gyvenimu, ir tuos, kurie vargsta dėl depresijos ar kitos psichinės ligos. Dievas myli mūsų draugus, bet jis taip pat myli mūsų priešus. Jis myli jus ir visus kartu susėdusius prie jūsų Kūčių ar Kalėdų šventinio stalo. Taip pat visus jūsų šeimos narius ir gimines.

Dievas taip myli, kad atsiuntė savo Sūnų, kad mes nepražūtumėm, bet turėtumėm amžinąjį gyvenimą. Ir Jis moko mus, kad įgyvendintume Jo mums duotą įsakymą. Prieš iškeliaudamas į kančią, Jis savo apaštalus mokė: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“ (plg. Jn 15, 12). Arba kitaip: mylėkite mano mylimus žmones, kaip aš juos myliu. Tai padaryti sunku gyvenimo sūkuryje, įtampose, konfliktuose. Būna, kad net prie šventinio stalo ar švenčių metu neįstengiame mylėti savo artimo. Tam mums visiems reikia atsivertimo, t. y. išmokti matyti kitus taip, kaip Jis mus mato, ir gyventi taip, kaip Jis mus moko.

Šventasis Tėvas Pranciškus atidarė Sinodo metus, Sinodo kelią visai Bažnyčiai. Ir šitas pusmetis, šis sinodas vyksta visose vyskupijose. Tai yra būdas keliauti mums visiems kartu. Išmokti atpažinti, kad mes, sudarantys Kristaus Bažnyčią, esame Jo mylimi žmonės. Dar net ir daugiau: mes esame Jo mistinio Kūno nariai. Eidami šiuo Sinodo keliu mes siekiame išmokti nurimti savo širdyje, išgirsti mums kalbantį Dievo žodį ir ieškoti būdų, kaip jį įgyvendinti savo ir Bažnyčios gyvenime. Kviečiu kiekvieną iš Jūsų prisijungti prie Sinodo kelio – parapijoje, savo vyskupijoje dalyvauti tose grupėse, kurios apmąsto Dievo žodį ir stengiasi išgirsti, kur Jis mus šiandien veda.

Dievo meilė įsikūnijo šią naktį, kad mes suprastume, kaip labai mes esame Jo mylimi, ir kad dėtume kasdienes pastangas išmokti vienas kitą mylėti. Pasiryžkime šias Kalėdas švęsti su pasiryžimu mylėti vienas kitą, kaip Dievas mus myli.

 + Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Pamokslas, sakytas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2021 m. gruodžio 24 d., Piemenėlių šv. Mišiose