2005 m. šv. Kazimiero iškilmei Vilniaus arkikatedroje

Brangus Jaunime,

Džiaugiuosi galėdamas drauge su Jumis švęsti Lietuvos jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmę. Man labai smagu, kad mūsų dienų jaunimas atranda šventojo Karalaičio gyvenimo grožį, kuris trykšta iš nesenstančio ir neišsenkančio Dievo Žodžio šaltinio.

Šios dienos skaitiniai labai tinka jaunimui. Šv. Paulius su dideliu užsidegimu ir jaunimui būdingu veržlumu kalba apie savo tikėjimą sakydamas, kad yra Kristaus Jėzaus pagautas (Fil 3, 12). Apaštalo ryžtas ir veržlumas mums atskleidžia šventumo slėpinį: žmogus, susitikęs ir pažinęs Kristų, iš esmės pakeičia ne tik savo tikėjimo sampratą, bet ir patį gyvenimą. Kaip gražiai šv. Paulius sako: aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau jame (Fil 3, 8–9).

Kokie stiprūs šie apaštalo žodžiai, kurie mums atskleidžia žmogaus ir Dievo susitikimo paslaptį. Viešpats mus visus kviečia į Jo artumą, į susitikimą, kuris perkeičia mūsų gyvenimą. Kiekvieno šventojo gyvenime buvo šis lemtingas susitikimas. Šv. Joną ir jo brolį Jokūbą Kristus pakvietė į savo namus, šv. Paulių – išvertė iš balno. Šv. Pranciškų prakalbino kryžius, motina Teresė Jėzų atpažino vargšuose. Ir šv. Kazimiero šventumo odisėja prasidėjo nuo to momento, kai jis susitiko su Kristumi, kai jis pažino, kad Kristus yra jo Dievas, kad Kristus yra jo gyvenimo centras. Jis buvo krikščioniškai auklėjamas, pažino Šv. Raštą, girdėjo apie Kristų, tačiau kažkuriuo gyvenimo momentu Kazimieras pažino Jėzų ne vien protu – Dievas sužavėjo jo širdį. Nuo to laiko šv. Kazimieras ir Jėzus tapo neišskiriami. Jėzaus artumas pakeitė visą šv. Kazimiero gyvenimą.

Dievas ir šiais laikais kviečia: Būkite šventi, nes aš esu šventas (Kun 19, 2). Susitikimas su Kristumi ir Jo atpažinimas mūsų gyvenime gali turėti lemiamos įtakos. Kažkas panašaus įvyksta, kai jaunuoliai įsimyli. Pasitaiko, kad jauni žmonės mėgsta ilgiau pamiegoti, klausytis namuose muzikos ar užsiimti kitais mėgstamais darbais. Tačiau įsimylėjęs jaunuolis labai pasikeičia: anksti rytą jį išverčia iš lovos troškimas kuo greičiau susitikti su mylimu asmeniu. Net savo draugo ar draugės trūkumus jis linkęs priimti kaip mielas ir patrauklias savybes. Nuo to momento jaunuolių gyvenime vis daugiau vietos užima kitas asmuo. Mintys, žodžiai, darbai – visa sukasi apie mylimą žmogų.

Pasilikite mano meilėje (Jn 15, 9), – sako Kristus šios dienos Evangelijoje. Žmogus, kuris susitinka Kristų, įgyja dieviškos meilės. Ji vienintelė gali pasotinti mūsų širdį. Meilė yra šventumo pagrindas, ji tartum spyruoklė, kuri skatina žmogų siekti gėrio. Dievo žmogui įkvėpta meilė tampa jo varomoji jėga, kuri kreipia ir veda į šventumą. Dievo ir žmogaus ryšys gimsta Dievo Žodžio, Eucharistijos, meilės tarnybos ir gražios krikščioniškos bendrystės dėka.

  1. Jėzaus meilės laiškas yra Evangelija. Ji labai asmeniška bei prieinama. Ji skiriama kiekvienam. Ji apreiškia Jėzų tokį, koks Jis yra: mylintį, ieškantį, ištikimą ir gailestingą. Šis Dievo meilės laiškas parašytas kiekvienam jūsų. Skaitykite jį ir išgirskite Dievo kvietimą artimai draugystei, kuri jūsų gyvenime įkūnys šventumą ir uždegs širdį meile.
  2. Dievo Žodis paruošia susitikimą su Eucharistiniu Jėzumi. Šv. Kazimieras juto be galo stiprią Eucharistinio Kristaus trauką. Jo naktinė malda prie Vilniaus katedros liudija meilę Eucharistiniam Jėzui. Šis Dievo ir žmogaus susitikimas – ypatingai intymus ir vaisingas, nes Eucharistija yra gyvas ir realus Kristus, kuris meilės vedinas ieško žmogaus draugystės.
  3. Dievo meilė tampa artimo meilės šaltiniu. Apie tai byloja šventųjų gyvenimai, kurie yra gražiausias meilės liudijimas. Meilė žmogaus gyvenime yra tokia svarbi, kad be jos negalime egzistuoti. O tikrasis meilės šaltinis yra Kristus. Tik suradę šį šaltinį mes atrasime ir žemiškosios meilės grožį bei džiaugsmą. Meilė yra daug daugiau, negu vieno žmogaus laikysena kito atžvilgiu. Meilė yra ryšys, kuris perkeičia mūsų gyvenimą, daro jį atvirą Dievui ir žmonėms. Be meilės nėra šventumo. Prisiminkime, kaip gražiai apie meilę rašė šv. Paulius: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai [] Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau (1 Kor 13, 1–3).

Šventojo Kazimiero meilės darbai akivaizdžiai byloja apie šventumo kelionę, kurioje nėra atsitiktinių pakeleivių – visi jie yra Dievo mums siųsti broliai ir seserys, jiems reikia mūsų dėmesio, jautrumo ir konkrečios pagalbos. Kristus sako, kad didžiausia meilė yra gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15, 13). Ką reiškia šie Jėzaus žodžiai? Retai kam tenka tiesiogine prasme mirti už kitą. Gerai žinome šv. T. Kolbę, šv. Editą Štain, kurie už kitus paaukojo savo gyvybę. Tačiau kiek daug yra motinų, vyrų ir moterų, kurie aukoja savo laiką, jėgas, sveikatą kitų gerovei. Atidėję savus reikalus jie rūpinasi kitais – tai irgi yra mūsų gyvenimo dovanojimas kitam.

Kaip smarkiai pasikeistų pasaulis, jeigu suprastume, kad tikroji meilė neatskiriama nuo jos šaltinio – Kristaus. Žmogiškieji ryšiai, paveldimosios nuodėmės suardyti, negali būti atkuriami be Kristaus atpirkimo. Tik Kristus atnaujina mūsų ryšį su Dievu ir vienas su kitu bei kuria krikščionišką bendrystę. Dievas savo Bažnyčioje suburia žmones į vieną Kristų mylinčią šeimą, dovanodamas mums savo sakramentus. Krikšto, Sutaikinimo, Eucharistijos, Santuokos ir kiti sakramentai Dievo įduoti mums, kad pajėgtume kurti bendrystę, paremtą meile ir ištikimybe, gerumu ir pagalba vienas kitam. Kiek daug mūsų brolių šventųjų suprato šią didelę Viešpaties dovaną ir, ją priėmę, tapo Dievo draugais.

Šiandien Viešpats kreipiasi į kiekvieną iš mūsų: Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs (Jn 15, 15). Įsiklausykime į šiuos Dievo žodžius. Išdrįskime pažvelgti į Kristaus veidą. Įsiklausykime, kai Jis mums kalba Dievo Žodyje. Atvira širdimi eikime su Juo susitikti šventoje Eucharistijoje. Patirkime Jo gailestingumą Sutaikinimo sakramente. Leiskime Jam uždegti mūsų širdis meile, nebijokime pasikeitimų savo gyvenime. Šventumo dovana ir šiandien yra įmanoma. Ji pasiekiama kiekvienam iš jūsų. Melskime šv. Karalaitį Kazimierą drąsos pasekti jo šventumo pavyzdžiu.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Vilniaus arkivyskupas metropolitas