„Katalikų pasaulio leidinių“ naujienos. 2019 m. Adventas

Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ adventą pasitiko naujomis knygomis. Šiuos ir ankstesnius leidyklos leidinius įsigyti galite www.katalikuleidiniai.lt ir knygynuose.


Karen Katafiasz, Kalėdų terapija, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019
Iš anglų kalbos vertė Ieva Rekašiūtė

Kalėdų laukimas – džiaugsmingas laikotarpis. Turėtų būti. Tačiau dažnai „kalėdiniai“ rūpesčiai užgožia šios šventės prasmę. Ilgimės tikrojo džiaugsmo, o aplinka mums per prievartą grūda savas „kalėdas“ – nesibaigiantį namų tvarkymą, receptų paieškas, ilgas valandas prekybos centruose. Jaučiamės spaudžiami, išsekę, prislėgti… 30 išmintingų patarimų, užrašytų šioje knygelėje, padės suprasti tikrąją Kalėdų prasmę ir ramiai išgyventi kalėdinį laikotarpį.

 

 


Zdzisław Jósef Kijas OFM Conv., Radau perlą, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019
Iš lenkų kalbos vertė Teresėlė Danguolė Šniūrevičienė 

Nusižeminęs nulenk galvą prieš Tą, kuris kalba,nutilk, kad išgirstum kalbančiojo balsą,nes tikėjimas gimsta iš klausymo.

Tikėjimas yra krikščionio gyvenimo ašis, jis atveda prie Dievo, duoda pradžią naujam mąstymui. Tik tas, kuris gyvena tikėjimu ir iš jo semiasi stiprybės, net ir sunkią valandą, kančios ir nesėkmės metu, dvasiškai palūžęs ar užkluptas ligos, sugeba atrasti gyvenimo prasmę ir žvelgti į ateitį. Kelias į tikėjimą kupinas kliūčių. Norint neišklysti iš tikrojo kelio, verta susipažinti su šioje knygoje pateiktais patarimais. Krikščioniškojo tikėjimo įžvalgos parodo tikėjimo grožį, lyginamą su brangaus perlo grožiu.

Prof. Zdzisław Józef Kijas OFM Conv. (gim. 1960 m.), filosofas ir teologas, Lenkijos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų dėstytojas, knygų, kelių šimtų mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, recenzijų ir vertimų autorius.


Krzysztof Leśniewski, Hesichastinis žmogaus gydymo metodas: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo…“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019
Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Narušienė

Šioje monografijoje išsamiai aptariamas hesichastinis (gr. hesychia – tyla, ramybė) žmogaus gydymo metodas, kuris jau daugelį amžių sėk­mingai taikomas Rytų krikščionybėje. Metodas tapatinamas su Filokalijos (gr. Philokalia, liet. „Gėrio meilė“) veikalų tradicija ir gydymu Jėzaus malda. Jo išeities taškas yra gilus žmogaus pažinimas, kuris padeda tinkamu būdu vesti žmogų į išsipildymą. Per išmintingą bendradarbiavimą su Išganytoju krikščionis gali ne tik nuosekliai siekti išganymo, bet kartu vis labiau džiaugtis pastovia kūno, sielos ir dvasios sveikata.

Nors hesichastinio žmogaus gydymo metodo ištakos siekia IV amžių, jis nė kiek neprarado savo aktualumo ir šiandien. Šis metodas – tai veiksmingas įrankis, galintis padėti šiuolaikiniams krikščionims siekti psichinės, fizinės ir dvasinės sveikatos, kaip ir vienybės su Dievu. Knygoje pateikti esminiai hesichastinės terapijos elementai pravers visiems, kurie ieško sveikatos pilnatvės ir trokšta pagilinti savo santykį su Dievu.

Ši knyga sudomins ne tik Rytų krikščionybe besidominčius teologus, bet ir tuos, kurie užsiima pastoracija ir ieško amžių patikrinto metodo, galinčio suteikti dvasinę pagalbą tikintiesiems. Be to, ji bus naudinga krikščionims gydytojams psichiatrams, psichologams ir psichoterapeutams, siekiantiems plačiau ir integraliau pažvelgti į žmogaus ligų tikrovę ir ją tiesiogiai susieti su dvasine žmogaus sfera. Tačiau pirmiausia ši knyga skiriama visiems tiems, kurie norėtų susipažinti su pagrindinėmis hesichastinio dvasingumo idėjomis ir geriau suprasti Dykumos tėvų tradiciją apimančių Filokalijos veikalų žinią.


Jean-Marie Lustiger, Pirmieji žingsniai į maldą, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019
Iš prancūzų kalbos vertė Aistė Aleksandravičiūtė

Garsus teologas, Paryžiaus arkivyskupas, kardinolas Jeanas Marie Lustiger kalbėdamas apie maldą kreipia žmogų link dvasinio augimo, skatina pradėti ar tęsti kelionę su Kristumi. Autorius paaiškina, kas yra malda, kaip reikia melstis, kokius svarbesnius dienos ir savaitės įvykius būtina palydėti malda. Aptardamas maldą, skiria dėmesio ir gyvenimo apmąstymams, nes „meldžiamės taip, kaip tikime, o gyvename taip, kaip meldžiamės“.