2008 m. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

Brangūs Broliai ir Seserys,

Nuoširdžiai sveikinu visus susirinkusius į Žemaičių Kalvariją prie Krikščioniškų šeimų Karalienės titulu vainikuoto Marijos paveikslo dėkoti Dievo Motinai už Jos nepaliaujamą globą ir melsti naujų malonių.

Bažnyčios sukauptas dvasinis turtas yra neišmatuojamas ir neaprėpiamas. Dievas, trokšdamas išganyti kiekvieną žmogų, duoda mums, kaip šeimoje motina savo vaikams, tai, kas yra būtiniausia ir svarbiausia. Būdamas Dievu, Viešpats išsirinko Motiną, kad viskuo būtų panašus į mus. Maža to, savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, atlikęs didžiąją meilės misiją ant kryžiaus, Jis pavedė mus Marijos globai, suteikdamas mums didžią malonę – Jo Motina tapo ir mūsų visų motina. Be Marijos mums sunku pažinti ir priimti Jėzų. Jėzaus šiandien negalime pamatyti kūno akimis, kaip Jį matė Marija. Tačiau Jėzus gyvena savo Bažnyčioje, nuolat būna, veikia tarp mūsų.

Ir mums labai reikia Motinos, kuri išmokytų pažinti Dievą, priimti Jį į savo gyvenimą. Marijos mokykla yra Bažnyčia, kurią Jos Sūnus paliko mums ir kurią globoti atidavė savo Motinai. Todėl Mariją vadiname Bažnyčios Motina. Ji yra ta geroji Motina, kuri kantriai ir uoliai moko savo vaikus laiko tėkmėje nepamesti didžiosios Dievo dovanos – Bažnyčios. Bažnyčioje slypi mūsų išganymas, Marijos dėka Bažnyčioje mes sutinkame Jos Sūnų Jėzų Kristų, čia gauname mums Viešpaties dovanojamus Sakramentus kaip kelią į išganymą.

Marija, būdama Dievo artume, žino Dievo mintį, Jo valią ir kiekvienam mūsų skirtą misiją. Ji atneša prie Viešpaties kojų mūsų maldas, ašaras ir dejones. Visa telpa jautrioje Marijos širdyje. Dar žemėje gyvendama Ji išmoko, kaip skaitome evangelijoje visus dalykus laikyti savo širdyje (plg. Lk 2, 19). Kaip anuomet Joje slėpėsi Dievo Žodis, kuris apsireiškė pasauliui, taip šiandien mes galime pasitikėti Jos motinišku rūpesčiu ir užtarimu. Malonėmis apdovanotoji (Lk 1, 28) myli savo Sūnaus Bažnyčią ir kiekvieną Sūnaus Jai patikėtą Bažnyčios narį, kuriam stengiasi padėti.

Būtent malonė yra Dievo Dvasios veikimo būdas šiandien. Būti malonėje – tai būti Dievo atrastam, išgelbėtam. Tai didelė dovana ir ramybė, kurios taip trokšta neramus šių dienų pasaulis. Marija mus moko, kaip priimti Dievo malonę. Marija anuomet mažai suprato angelo jai pasakytus žodžius apie Dievo įsikūnijimo paslaptį, tačiau gilaus tikėjimo dėka Ji sutiko priimti šią didžiąją dovaną. Šiandien Dievas Bažnyčioje per sakramentus siūlo kiekvienam mūsų priimti pačią didžiausią malonės dovaną: Jėzų Kristų.

O kas geriau, nei Marija, gali mus paruošti sakramentų malonei priimti? Tėvai, kurie ruošiate vaikus Krikšto sakramentui, melskite Mariją, kad Ji būtų jūsų vaikelio globėja ir Motina. Tepadeda Ji jums ir krikšto tėvams gerai suprasti savo pareigas ir išauklėti vaiką geru Bažnyčios nariu. Sutvirtinimo sakramento metu Marija tepadeda jaunuoliams priimti Šventosios Dvasios dovaną, kuri Kristaus įsikūnijimo metu nužengė ant Marijos pridengdama ją Aukščiausiojo galybe (plg. Lk 1, 35). Marijos artumoje mums daug lengviau pasiruošti Susitaikinimo sakramentui ir su pasitikėjimu atverti savo sužeistas širdis dieviškajam gailestingumui. Pagaliau Marija geriausiai gali mums padėti priimti Eucharistinį Jėzų – brangų mūsų sielų Svečią.

Taigi Marija primena Bažnyčiai apie malonę, kuri yra krikščionio skiriamasis ženklas, nes malonė per Sakramentus tampa išganymo tikrove.

Dievo malonė yra ir kiekvienos krikščioniškos šeimos gyvenimo tikrovė. Dviejų žmonių: vyro ir moters meilės pagrindu sukurta šeima netvers ilgai, jeigu nesems gyvybės vandens iš malonės Šaltinio Dievo. Žmogiška meilė yra nepatvari ir sekli. Ji suyra, kai šeimoje atsiranda nesklandumų, žmogiškos meilės ugnį prigesina kasdieniai rūpesčiai ir sunkumai. Tik Dievo meilė yra amžina, stipri ir kurianti. Vienintelis Dievas yra neišsenkantis meilės Šaltinis, kuris malonės dėka prieinamas kiekvienam iš mūsų.

Šiandien pasaulis miršta iš meilės troškulio. Vaikai nemoka mylėti, nes patys yra nemylimi. Broliai ir seserys tampa priešais. Sutuoktiniai nepajėgia gyventi drauge, nes neturi jėgų vienas kitą mylėti iki mirties. Žmonės miršta nuo troškulio būdami prie beribio Šaltinio, nes nemoka iš jo pasisemti.

Galilėjos Kanos vestuvių puotoje Marija, pamačiusi, kad jaunieji pristigo vyno, kreipėsi į Sūnų pagalbos. Nors Jėzus nebuvo pasiruošęs daryti stebuklą, tačiau Motinos širdis gerai žinojo – Jis neatstums Jos prašymo. Todėl Marija tarnams pasakė: Darykite, ką tik jis jums lieps (Jn 2, 5). Ir Jėzus gausiai parūpino svečiams vyno.

Šiandien Marija sako mums: darykite, ką tik jis jums lieps ir jūs gausite malonės vyno. Šis malonės vynas pripildys jūsų šeimas santarvės ir džiaugsmo, padės jūsų vaikams atrasti tikrąjį savo pašaukimo kelią ir tesėti juo eiti. Marija – Bažnyčios ir kiekvieno mūsų Motina – kviečia drauge su Ja tapti Dievo malonės dalininkais. Malonės, kuri sudabartina amžinąjį gyvenimą, leidžia mums jau dabar patirti ir justi Dievą. Kaip gražiai rašė Švč. Trejybės Elzbieta: Aš suradau dangų žemėje, nes dangus yra Dievas, ir Dievas yra mano sieloje. Tą dieną, kai tai supratau, viskas manyje nušvito, ir norėčiau pasidalinti šia paslaptimi su visais, kuriuos myliu. Marija nori jau dabar parodyti, kaip atrasti dangų mūsų gyvenime. Pasitikėkime Jos motiniška globa ir ji nuves mus prie savo dieviškojo Sūnaus Jėzaus Kristaus.

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas