Trakų Dievo Motinos jubiliejaus proga – pirmasis bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklas

2018 m. liepos 27 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pristatyta Lietuvos ir Lenkijos paštų išleista bendra pašto ženklų laida. Ji skirta paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300 metų jubiliejų.

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija leidžiama pirmą kartą. Pašto ženklus „Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimui – 300 metų“ kūrė lenkų dailininkė Agnieszka Sancewicz. Lietuvoje jie išleisti 30 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 1,56 euro, Lenkijoje – 105 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 3,2 zloto. Kartu su unikaliais pašto ženklais abiejose šalyse išleisti ir pirmosios dienos vokai.

„Tai yra itin prasmingas Lietuvos ir Lenkijos paštų bendradarbiavimas. Tokie projektai skatina Lietuvos žmones ne tik artimiau susipažinti su pačiais pašto ženklais, bet ir sužinoti unikalias juose panaudotų atvaizdų istorijas. O šių pašto ženklų atvaizdas yra tikrai išskirtinis“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

„Simboliška, kad Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas ir Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo pirmieji du už Romos ribų popiežiaus karūnomis vainikuoti Marijos paveikslai. O pirmasis bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklas yra su Trakų Dievo Motinos atvaizdu. Tai liudija, kad, nepaisant skirtumų, galime remtis į tai, kas abi tautas sieja, būtent – giliai tautinėje tapatybėje įsišaknijęs pamaldumas ir pasitikėjimas Dievo Motina Marija“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pr. kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (valdęs 1391–1425 m.). Įraše teigiama, kad tai esanti ikona Nikopėja (gr. – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui II Komnenui (valdžiusiam 1118–1143 m.) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą nesama, žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai minėtasis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiančiomis Ligonių Užtarėjos titulą.

Lietuvos vyskupai šiuo metus yra paskelbę Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Minėti reikšmingą sukaktį kviečia ir LR Seimas, kuris 2018-uosius taip pat yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.

Lietuvos pašto ir vilnensis.lt informacija