2004-ųjų šv. Kazimiero iškilmei

Brangūs Lietuvos žmonės,
šiemet sukanka 400 metų nuo tų dienų, kai Lietuvos pasiuntinių iš Romos į Vilnių atgabenta popiežiaus brevė, leidusi karalaitį Kazimierą minėti su šventajam derama iškilme. 1604-ųjų gegužę vilniškių ir sostinės svečių džiaugsmas išsiliejo į didelę šventę, triumfo eiseną Vilniaus gatvėmis dangiškojo užtarėjo garbei. Buvo iškilmingai pašventintas pirmosios šv. Kazimiero titulo šventovės kertinis akmuo. Todėl skelbiu šiuos metus ŠVENTOJO LIETUVOS GLOBĖJO KAZIMIERO JUBILIEJINIAIS METAIS.
Kasdien regime, kaip negailestingoje akistatoje su šių laikų iššūkiais skaudžiai gniuždomas, į atokiausius gyvenimo pakraščius traukiasi gerumas, švelnumas, nuoširdumas… Jie nepajėgūs priešintis vartojimo kultui, naudos siekiui, gašlumo siautuliui. Vienintelis šventumas, kaip byloja Motinos Teresės pavyzdys, atlaiko sekuliaraus pasaulio spaudimą. Tik šventumas įstengia keisti žemės veidą, išdrįsta liudyti laimę, kurią žmogui teikia švari sąžinė, dosni širdis ir tarnaujančios rankos. Todėl Šventasis Tėvas nuolat primena evangelinį raginimą – kiekvienas krikščionis pašauktas siekti šventumo. Tegu mūsų tautos šventojo pagerbimas tampa iš paklydimų laisvinančio šventėjimo kelio gaire, tegu šios iškilmės pasibeldžia į mūsų atmintį kviesdamos, pasak seno aforizmo, „nepamiršti sekti tais, kuriuos švenčiame“.
Girdžiu tikėjimo brolių ir seserų skundus – mūsų dienų krikščioniui sunkiau, nei kada nors anksčiau, naujosios pagundos įklampina tarsi nejučia, bet visiškai atima ryžtą gyventi žemiškąjį gyvenimą Amžinybės perspektyvoje. Šiuose skunduose slypi abejonė, ar gali tai, ką žinome apie seniai praėjusių dienų šventąjį, pažadinti mumyse paprastumo, tyrumo, pamaldumo, kurie buvo šv. Kazimiero gyvenimo vaisiai, siekį.
Iš tiesų, šiandien reikia drąsos būti krikščioniu. Bet juk jaunasis karalaitis ir yra drąsiųjų šventasis! Karališka garbė jam nesusuko galvos. Jis drąsiai atmetė turto ir žemiškos galybės kelią, kurį jam piršo kilmė. Jis nepasidavė rūmų intrigoms ir dvaro siūlomiems malonumams. Pagaliau jis atrėmė šeimos ir gydytojų įkalbinėjimus atsisakyti skaistybės, nors tai neva būtų padėję ligų kamuojamam kūnui. Štai kodėl paliegusio jaunuolio, kuris nelaimėjo karų žemiškajame gyvenime, dangiškasis užtarimas įkvėpė pergalingos drąsos su Maskva kovojusiai Lietuvos kariuomenei. Štai kodėl šv. Kazimieras gali įkvėpti drąsos mūsų dienų jaunuoliams pasakyti „ne“ tam, kas madinga ir vienadieniška, vardan to, kas tikra ir amžina. Vardan Kristaus.
Šventojo Karalaičio pavyzdys mus moko, kad Dievo pašaukimas suteikia jėgų nužengti nuo karališkų sostų ir suklupus ant šventovės akmens išgirsti Viešpaties balsą, priimti Jo skirtą misiją. Kaip tik čia ir glūdi žmogaus šventumo paslaptis: atrasti Kūrėjo skirtą vietą ir užduotį žemėje, kuri tarsi skaidrus mozaikos akmenukas priglunda pasaulio margaspalviame paveiksle. Kiekvienam iš mūsų Dievo valia atsiskleidžia per gyvenimo įvykius, sutiktus žmones, istorijos vingius. Tačiau Dievas suranda ir tiesioginį būdą prakalbinti mūsų širdis, idant pakviestų mus įsipareigoti kurti meilės ir darnos civilizaciją. Malda bei gerumo darbai kasdienėje pilkumoje padeda nepamesti iš akių svarbiųjų dalykų, nebūti, anot kun. Pauliaus Rabikausko SJ „prilipusiems prie žemės grumsto ir nesitenkinti vien duona“.
Mieli broliai ir seserys, šiais jubiliejiniais metais kviečiu ir raginu jus aplankyti Vilnių, Aušros Vartų ir šv. Kazimiero, kuris buvo be galo atsidavęs Gailestingumo Motinai, miestą. Jūsų laukia gražios iškilmės, tauri muzika, teatralizuota eisena. Suklupę prie vienintelio Lietuvos šventojo relikvijų apmąstykime jo gyvenimą, karalaičio mums paliktą pavyzdį ir išvysime ne nusaldintų paveiksliukų „šventuolėlį“, o drąsiai savo tikėjimą liudijusį kilnų ir dvasiškai patrauklų jaunuolį. Atsiverianti Europos tautų bendrijos erdvė, kurioje tiek daug kelių veda tolyn nuo Kristaus, iš mūsų pareikalaus dar sąmoningiau gyventi autentišku tikėjimu. Melskime europiečio karalaičio dangiškos globos, idant Dievo ir žmonių meilė būtų mūsų gyvenimo druska.
Su ganytojišku palaiminimu –
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Vilniaus arkivyskupas metropolitas