Šiomis dienoms Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Vladislovo koplyčioje pradedami kupolo sieninės tapybos konservavimo ir restauravimo darbai, siekiant atkurti neišlikusius fragmentus. Šv. Vladislovas drauge su šv. vyskupu Stanislovu yra Vilniaus katedros globėjai.
Vengrijos Karalius šv. Vladislovas yra Vengrijos globėjas, tad tapybos restauravimo ir konservavimo darbus finansuoja Vengrijos vyskupų konferencija kartu su Vengrijos Respublika. Bendra darbų vertė – 150 tūkst. eurų.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako: „Džiaugiamės jau keletą metų vykstančiomis vengrų piligriminėmis kelionėmis į Lietuvą, kuriose mūsų tikėjimo broliai aplanko su Vengrija siejamas vietas ir meldžiasi mūsų šalies šventovėse. Iš tokių ryšių išaugo ir šis Šv. Stanislovo, Vengrijos karaliaus, koplyčios atnaujinimo projektas, už kurį esame ypač dėkingi Bažnyčiai Vengrijoje.“
Šv. Vladislovo koplyčia statyta XVIII a. pabaigoje pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. Elipsės formos koplyčia įkomponuota prie arkikatedros bazilikos šiaurinės sienos. Koplyčios erdvė užsibaigia kupolu su elipsės formos švieslangiu. Sienų ir kupolo plokštumos tinkuotos, be lipdybinio dekoro.
Vilniaus Katedroje esančios Šv.Vladislovo koplyčios sieninė tapyba yra unikalus ir vertingas XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios klasicistinės tapybos pavyzdys. Šv. Vladislovo koplyčios polichrominiai tyrimai buvo atlikti 1982 m. Viršutinėje kupolo dalyje atidengtas sunykęs pynės-vainiko fragmentas, juosiantis švieslangio angą. Zonduojant kupolą išaiškėjo, kad jo sferinis paviršius spinduliniu principu suskaidytas į kintančius kesonus – ištapytas rombo formos įdubas, kuriuose yra įvairių tipų ir dydžių rozetės. Į apačią kesonai ir rozetės nuosekliai didėja. Išaiškėjo, kad rozetės buvo ne vieną kartą pertapytos. Kiekviena rozetė individuali, nesikartojanti. Tapydamas kupolą dailininkas siekė išryškinti nuotolio iliuziją.
Darbų metu bus atliekami tapybos cheminiai, tinko laboratoriniai, biologiniai tyrimai, sudaromas defektų aprašymas, rengiama darbų metodika, kuri tvirtinama KPD Restauravimo taryboje. Tapybos atidengimas vyks pasluoksniui, nustatant galimus pertapymus, restauravimus, fizinius defektus ir kt. Bus tvirtinamas tapybos pagrindas, avarinės būklės tapybos sluoksnis, vykdomas nudruskinimas, antiseptikavimas, užtaisomi plyšiai, valomos apnašos nuo tapybos sluoksnio, atkuriami sunykusio tapybinio dekoro fragmentai ir kt.
Šv. Vladislovas buvo Vengrijos ir Kroatijos karalius, gyvenęs 1041–1097 m. Vladislovas rūpinosi krikščionybės stiprinimu Vengrijoje, Gerosios Naujienos skleidimu Kroatijoje, buvo Šv. Egidijaus cistersų abatijos fundatorius, įkūrė Zagrebo vyskupiją. Jo valdymo metas Vengrijos istorijoje išsiskiria krikščioniškos valstybės telkimu ir stiprinimu. Vladislovo leisti dekretai liudija valdovo pastangas išjudinti moralinį klero ir vengrų tautos sąstingį ir byloja apie skatinimą priimti grigališkosios reformos idėjas.
Praėjus beveik šimtui metų po mirties, Vladislovas 1192 m. paskelbtas šventuoju. Jo užtarimo prašoma, kai gresia epidemijos. Šv. Vladislovas ikonografijoje vaizduojamas kaip brandaus amžiaus vyras su barzda. Pagrindiniai jo atributai yra karaliaus vainikas ir ilgas kalavijas, angelai ir vėliava. Šv. Vladislovo šventė Romos martirologe įrašyta birželio 27 dieną.
Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jogaila, priimdamas krikštą, pasirinko šv. Vladislovo vardą. Lietuvos valdovai dinastiniais ryšiais buvo susiję su Vengrijos didikais. Šv. Kazimiero motina Elzbieta Habsburgaitė buvo Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo V sesuo.