2011 m. Velykinis žodis

Brangūs broliai ir seserys!

Kasmet laukdami šv. Velykų pajaučiame, kaip suspurda mūsų širdys, kaip atsitraukia jas slegiantis pašalas. Kas gi pajudina mūsų dvasią, kodėl šventės artėjimas užkrečia šviesiu nerimu ne tik vaikus, bet ir suaugusius, net tuos individualistus, kurie nelinkę dėtis prie visuotinio pakilimo? Paslaptis paprasta, o drauge labai gili, nepermanoma – šv. Velykos mumyse pažadina Viltį.

Kad ir kokie tikri sunkumai mus slegia – o dar sutirštiname spalvas dėl viešumoje nuolat skambančios nusivylimo temos – Viltis niekuomet mūsų nepalieka. Tik ji dažnai tūno įsispraudusi pačiame toliausiame sąmonės kampelyje. Gal nė patys nesuvokdami ilgimės Velyknakčio žvakių šviesos ir Velykų ryto varpų gaudesio kaip to momento, kai Viltis persmelks visą mūsų būtį ir jau nesileis užgožiama nerimo, abejonės ir išgąsčio.

Sveikindamas Jūsų šeimas išaušus Velykų šventėms, labiausiai trokštu ir linkiu, kad pažadintoji Viltis būtų tvari ir liktų išsiskleidusi per visas Jūsų dienas. Šią Viltį neša Prisikėlęs Kristus, todėl į Jį pakelkime savo akis, Jam atverkime savo širdis, su Juo vienykime savo gyvenimą. Parodęs, kad yra kelias iš mirties gniaužtų, Atvelykio sekmadienį Jėzus mums dar kartą primins apie Viešpaties Gailestingumą, kurio dėka šiuo keliu visi galime artėti prie Amžinybės pilnatvės.

Šiemet šv. Velykų savaitę užbaigs Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmės Romoje ir su jomis besivienijantis Dievo Gailestingumo kongresas Vilniuje. Nuoširdžiai kviečiu šias dienas praleisti su pakilia nuotaika ir malda, su dėkingumu Dievui ir Jo Tarnui palaimintajam Jonui Pauliui, taip mylėjusiam Lietuvą ir tiek padariusiam dėl mūsų laisvės. Tešviečia Viltis mūsų Tėvynėje, tegydo mūsų sielas tuščio Kristaus kapo slėpinys – Jis tikrai prisikėlė! Aleliuja!

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas