200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Pamokslas Mokslo metų pradžios šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje 2013 m. rugsėjo mėn. 2 d.

2013 rugsėjo 2

Brangūs kunigai, brangūs broliai ir seserys Kristuje!

Katalikų tradicijoje dažnai svarbūs įvykiai, suvažiavimai, Naujieji metai pradedami giesme kreipiantis į Šventąją Dvasią. Kai vyskupai suvažiuoja į sinodus, irgi giedama „O Dvasia, Viešpatie, ateik“. Tai ta pati Dvasia, apie kurią Viešpats šiandienos evangelijoje sako, kad yra pateptas Viešpaties dvasia. Šventoji Dvasia mus įkvepia ir mus apdovanoja. Kiekvienas Krikštu esame patepti, esame gavę Šventosios Dvasios dovanas, kurios sustiprintos Sutvirtinimo sakramentu. Yra daugybė Šventosios Dvasios dovanų, bet pagrindinės septynios: išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, maldingumas ir Dievo baimė.

Esminė, kurios mes šiandien tikrai turėtume prašyti, kuri yra būtina, – tai išminties dovana. Minime Mokslo ir žinių dieną, todėl mums kyla pavojus apsiriboti mokslu ir žiniomis. Mes žinome apie informacijos tvaną, kuriame gyvename. Žinių dažnai turime perteklių, bet neužtenka vien jų, neužtenka vien mokslo siekių ir tyrinėjimų. Negalime pamiršti esmės, esminio tikslo – tai tiesos ieškojimas, tai išmintis. Ji būtina, kad mokslas vestų į gerą gyvenimą. Yra įvairūs būdai siekti tiesos, mokslas yra vienas iš jų. Tiesos taip pat siekiama ir tikėjimu – per apreiškimą. Ir abu kartu padės mums pasiekti tiesą. Kaip tyrinėjimai yra riboti, kai bandome suprast, o dar labiau – patirti meilę, taip ir tiesos ieškojime turime skristi su abiem sparnais – mokslu ir tikėjimu kartu.

Viešpats šiandienos evangelijoje kalba, kad jis pateptas Dievo Dvasia, idant neštų Gerąją naujieną vargdieniams. Kaip ta Geroji naujiena vargdieniams skelbiama? Dievas Kristų pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimą. Jėzus vėliau paaiškina išvadavimą, paaiškina, kaip pasieksime laisvę, kai Jono evangelijoje sako, kad tiesa jus išlaisvins. Šventoji Dvasia irgi žinoma kaip tiesos Dvasia, Ji atveria mums tikrąjį gyvenime kelią. Ne tik mokslo kelią, bet ir tarpusavio santykių, santaikos ir bendro tiesos ieškojimo.

Mums reikia trokšti ieškoti tiesos, Dievo išminties taip, kaip aklas nori regėti, kaip ištroškęs nori gerti. Mūsų akademinis gyvenimas negali apsiriboti tiktais tyrinėjimais ar egzaminų išlaikymu. Ieškokime, norėkime, kad tikrai galėtume matyti tikrą pasaulį, nepasitenkinkime gyventi tamsoje ar dar blogiau – priimti iliuzijas kaip realybę. Viešpats buvo siųstas vaduoti prislėgtųjų. Nereikia toli dairytis, kad pamatytume, kiek iš mūsų, aplink mus yra prislėgtų, pagautų pačių įvairiausių šio pasaulio spąstų. Ir iš jų tiktai tiesa išlaisvins. Mes turime aibę draugų, pažįstamų su įvairiomis priklausomybėmis. Priklausomybė pagauna todėl, kad atsisakome įvardinti tiesą. Ieškokime tiesos, ieškokim jos pavieniui ir bendruomenėse.

Viešpats atėjo skelbti maloningų Viešpaties metų. Gyventi Dievo malonėje yra visada maloningi metai. Studentavimo laikas turėtų būti malonės metai, ir tie, kurie esame baigę savo studentavimo dienas, labai dažnai žvelgiame atgal ir minime jas kaip malonės metus. Svarbu pasinaudoti tomis malonėmis, kol jas turime, neleisti joms praslysti. Kaip mes panaudosime šiuos metus? Kaip reikia panaudoti mokslo metus? Šią savaitę istorija mums primena vieną pavyzdį, kaip iš tikrųjų dera „sučiupti dieną“ – „Carpe diem“, nors esu matęs vieno studento marškinius, rodančius ir erudiciją, ir studentišką padūkimą: ant jų buvo užsirašęs „Carpe noctem“. Turime pasinaudoti šia diena, kuri mums duota.

Ir turime pavyzdį žmogaus, kuris tikrai visapusiškai gyveno tiek akademinį, tiek dvasinį gyvenimą. Tai popiežius Jonas Paulius II, kuris prieš dvidešimt metų lankėsi čia, buvo tarp mūsų. Jį tikrai galima įvardyti kaip asmenybę, kuri ieškojo tiesos. Ieškojo tiesos ir ją atradęs sugebėjo dalytis su kitais. Jis ieškojo tiesos ir mokslinėje srityje kaip intelektualas ir eruditas, pripažintas tiek akademinėje bendruomenėje, tiek visame pasaulyje. Tačiau jis taip pat turėjo Viešpaties Dvasią ir aiškiai buvo jos pagautas. Ir mes ieškodami tiesos siekdami išminties turime būti pasiruošę dalytis ja su kitais. Galima sakyti, kad tai irgi yra akademinės bendruomenės misija. Jonas Paulius II čia, Vilniuje, Vilniaus Universitete susitiko su mokslo ir kultūros pasaulio atstovais. Ir ką tada jis mums sakė?

„Jūs, kultūros ir mokslo žmonės, labiau nei kiti esate atsakingi, kad protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs paslapties link.

Ši jūsų pareiga kyla ne iš šalies, – tarsi pažabojanti mokslinį tyrinėjimą ir apribojanti laisvę. Iš tikrųjų ji atsiranda iš nuoseklios logiškos mąstysenos.

Mąstydamas žmogus pajunta savo ribotumą, suvokia, kad jis pats nėra tiesa. Priešingai, – jos turi lyg apgraibomis ieškoti. Tuo pačiu metu pastebi, kad ieškodamas tiesos negali ir nepajėgia pasitenkinti nei atrasta jos dalimi, nei mažais trupiniais, – jis vis labiau galingai yra traukiamas aukštyn, į begalybę.

Kerinčiai proto veiklai būdingas šis esminis veržlumas, dėl kurio žmogus atsiduria tarp savo riboto suvokimo ir absoliuto troškimo. Todėl kai žmogus, giliai pasirėmęs tiksliu protu, atvira širdimi „mąsto“, jau eina keliu, vedančiu link susitikimo su Dievu.

Todėl jei norime, kad mąstymas atneštų brandžiausių vaisių, ypač tada, kai ieškom metafizinių tiesų, būtina puoselėti mąstymo etiką, kuri ieško ne vien loginio tikslumo, bet proto veiklai sukuria dvasinį klimatą, pasižymintį nuolankumu, nuoširdumu, drąsa, garbingumu, pasitikėjimu, atidumu kitiems, atvirumu Paslapčiai. Ši visuotinė „mąstymo“ etika neatpalaiduoja nuo tyrinėjimo pastangų, bet jas palaiko ir padeda. O kai veržiamės į Paslaptį, net nurodo kryptį. Mat yra vidinė sąsaja tarp „verum“ ir „bonum“: tiesos ir gėrio, – tai Dievuje sutampa su pačia Jo esme.“

Verta grįžti ne tik prie šitų, bet ir prie visų kitų anuo metu popiežiaus mums ištartų žodžių. Prisiminti juos ir vėl priimti į širdį. Šią savaitę bus įvairių renginių čia, Vilniuje, kurie teiks progą permąstyti, prisiminti arba – kaip Marija darė su apreikšta žinia – svarstyti savo širdyje jo žodžius.

Tarp svečių, kuriuos turėsime per popiežiaus apsilankymo minėjimus, bus rašytojas, mąstytojas, popiežiaus biografas George Weigel. Jis kalbės Jonų bažnyčioje, Seime, taip pat ir čia, Katedroje, bet studentus noriu paraginti, kad ateitų į atskirą susitikimą su studentais, su akademine bendruomene penktadienį 15:00 val. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kviečiu pasinaudoti proga išgirsti šį gilų mąstytoją, kuris labai gerai pažinojo popiežių Joną Paulių II.

Išgirdę ir apmąstę jo tiesos ir išminties žodžius, ieškojimo žodžius, turime prisiminti, kad studentavimo metai taip pat yra įsipareigojimo ir atvirumo metai. Neturime leisti, kad dabartinės pasaulio problemos praslystų pro šalį, kol mes esame užsidarę savo bendruomenėse ir tyrimuose. Popiežius Pranciškus vakar per vidurdienio maldą pakvietė visą Bažnyčią ateinantį šeštadienį pasninkui ir maldai už taiką pasaulyje, ypač Sirijoje, kur ilgai trunkanti nesantaika, kur karas. Ieškodami išminties ir prašydami Šventosios Dvasios pagalbos, nepamirškime, kad mes irgi esame pasaulio bendruomenės nariai.

Vakar minėjome Laisvės dieną. Kol dar neturėjome laisvės, daugelis meldėsi už mūsų išsivadavimą ne tik Lietuvoj, bet ir visame pasaulyje. Kaip pasaulio bendruomenės nariai ir mes turime prisidėti, kad pasaulyje būtų taika, būtų laisvė, kad mūsų visuomenėje atsirastų daugiau gėrio. Ir todėl mums visiems iš tikrųjų reikia išminties. Linkiu, kad per šituos akademinius metus visuose mūsų universitetuose, kitose aukštosiose mokyklose bei visose mokymo įstaigose būtu dirbama, meldžiamasi ir siekiama tiesos tam, kad tų pastangų dėka, su Dievo pagalba, sukurtumėm visuomenę, kuri tikrai gyventų tiesoje. Ir tai galime nuveikti kartu. Linkiu, kad šie mokslo metai būtu ėjimas pirmyn, kad mūsų visų bendrų pastangų ir mūsų viso bendro darbo dėka mokslo pasiekimai padėtų sukurti teisingą ir gėriu spindinčią bendruomenę.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras GRUŠAS

Kategorijos: Pamokslai

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt