„Carito“ perkeltos irakiečių šeimos dėkoja už galimybę gyventi saugiai

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Vilniaus parapijų bendruomenės praėjusią savaitę priėmė tris Irako krikščionių šeimas, kurios buvo persekiojamos dėl tikėjimo. Iš viso Vilniuje įsikūrė 15 asmenų iš kurių trys yra vaikai. Vaikai nuo rudens pradės lankyti katalikišką „Versmės“ gimnaziją.

Šiandien įvykusios spaudos konferencijos metu kalbėjusi Irako šeimų atstovė Klara Lazar Banyameen Shamoon dalijosi savo asmenine patirtimi iš gyvenimo Erbil, šiaurės Irake. Ji pasakojo, kad krikščionių persekiojimas vyksta jau ne vienerius metus ir padėtis blogėja. Moters teigimu paskutiniuoju laiku ji nebegalėjo dirbti, į gatvę ją turėdavo lydėti tėvas arba brolis, nes krikščionys ten grobiami ir žudomi. „Mano tėvas nemiegojo labai daug naktų, nes bijodavo, kad bet kada teroristai pasibels į mūsų duris ir mus išsives arba nužudys. Net kai viskas atrodydavo ramu negalėjome miegoti, nes sapnuodavosi, kad mus pagrobia arba nužudo, kad niekur nebėra saugu“ – pasakojo Klara. Moters teigimu daug jų pažįstamų ir giminaičių buvo nužudyti dėl tikėjimo, kurio jie nenori atsisakyti ir niekuomet neatsisakys. Klaros šeimos nariai, taip pat klausėsi dukters ir sesers pasakojimo, girdėdama apie patirtus išgyvenimus jos mama Batool neslėpė ašarų. „Mums buvo labai sunku palikti savo protėvių žemę, kurią mylime, tačiau gyventi Irake tapo nebeįmanoma“ – sakė jauna moteris.

Pirmieji šeimos įspūdžiai apie Lietuvą labai geri. Irakietė pasakojo, kad susitikimas su žmonėmis iš parapijų ir Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ buvo jaukus ir atrodė, kad visi yra pažįstami ne vienerius metus. „Mes nesijaučiam kitokie, kažkokie atvykėliai, jaučiame rūpestį ir nuoširdumą“ – kalbėjo K. Shamoon. Moters teigimu kol kas savo gyvenimo toli į priekį neplanuoja, nori susipažinti su šalimi, pajusti ramybę ir apgalvoti viską kas įvyko, tačiau kai tik leis galimybės ir bus sutvarkyti dokumentai norėtų dirbti ir padėti šeimai gyventi savarankiškai.

Spaudos konferencijos metu Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šios iniciatyvos sėkmės – valstybės institucijoms, pagalbininkams užsienio šalyse, o ypatingai Vilniaus parapijų bendruomenėms ir visiems žmonėms, kurie atsiliepė į pagalbos prašymą. „Svarbu, kad dėl savo baimės ar nerimo neužkietintume širdies, o būtume atviri ir išgirstume pagalbos prašymą, įvykdytume savo krikščionišką pareigą  – padėti“ – kalbėjo jis.

Pasakodama apie tolesnį šių šeimų gyvenimą Lietuvoje Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad integracija yra dvipusis procesas, tad ir pati visuomenė turi būti pasirengusi priimti šiuos žmones, kurie yra motyvuoti ir nori kurti naują, saugų gyvenimą. Moteris pasakojo, kad „Caritas“ drauge su parapijų bendruomenėmis, rūpinasi žmonių apgyvendinimu, lietuvių kalbos ir kultūros mokymu, o visi vilniečiai kviečiami tiesiog elgtis su atvykusiais žmonėmis svetingai. „Yra kai kas labai svarbaus, ką gali pasiūlyti kitas žmogus, tai draugystė. Būtent šilti žmogiški santykiai ir socialiniai ryšiai lemia kad integracija įvyksta ir pavyksta“ – sakė I. Skuodienė.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ – Romos Katalikų Bažnyčios organizacija, telkianti geros valios asmenis socialinei pagalbai Vilniaus arkivyskupijos teritorijoje. Organizuodamas 40-ies įvairiapusę pagalbą teikiančių padalinių ir programų veiklą, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ yra plačiausią socialinės pagalbos tinklą turinti nevyriausybinė organizacija Vilniaus regione, per metus suteikianti įvairią pagalbą 16 000 žmonių.

 

Daugiau informacijos:

Dalia Sakalauskaitė – Babravičė

8 676 02794

dalia@vilnius.caritas.lt