Piligrimystė

Vilniaus piligrimų centras

Piligrimystė – tai pasitikėjimo Dievu, keliu, sutiktais žmonėmis kelionė. Piligrimo tikslas yra ypatingų Dievo malonių vietos, tačiau kelias į jas yra piligrimystės didžioji prasmė. Kelyje sutiktų žmonių bendruomenės, jų kasdieniai gyvenimai, tikėjimo praktikos ir pokalbiai apie jas, konkrečios vietos gamta, architektūra, menas, tradicijos formuoja platesnį žvilgsnį į gyvenimą ir tikėjimą, tačiau svarbiausia – veda į unikalų susitikimą su Dievu ir pačiu savimi.

Viso pasaulio piligrimai kviečiami leistis į kelionę Gailestingumo keliu Vilniuje ir jo apylinkėse. Tai kelias, kuriuo vaikščiojo Šv. Faustina ir pal. kun. Mykolas Sopočka. Per šiuos Gailestingumo apaštalus Dievas priminė žmonijai apie savo Gailestingumą ir davė nurodymus, kaip jo siekti. Vilnius tapo Gailestingumo miestu, iš kurio ši žinia pasklido visame pasaulyje. Ryškiausios Dievo Gailestingumo malonės vietos šiame kelyje yra Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia ir Gailestingumo šventovė.


Vilniaus_Piligrimas_aut.E.LasysKviečiame naudotis išmaniesiems telefonams ir plančetiniams kompiuteriams sukurta programa „Vilniaus Piligrimas“, kuri skatina atrasti Vilniaus miesto piligrimines vietas ir suplanuoti kelionę. Net keturi maršrutai: „Katedra.Varpinė.Lobynas“, „Gailetingumo kelias“, „Šv. Jono Pauliaus II kelias“ ir „Vilniaus bažnyčios“ kviečia į Vilnių pažvelgti pro turtingą dvasinį, kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Programėlę sudaro interaktyvus žemėlapis, profesionalios nuotraukos su detaliais vietų aprašymais bei garso įrašais lietuvių ir anglų kalbomis. Programėlę galima parsisiųsti iš Apple AppStore arba Google Play (LT, EN). Vėliau jos naudojimui pakanka turėti GPS ryšį.


Siūlomi piligriminiai maršrutai

(PDF parsisiuntimui)

Nuo Antakalnio kalvų, vaizdingais Vilniaus senamiesčio gatvių labirintais iki Tabariškių miestelio Lietuvos pasienyje Gailestingumo kelias jungia vietas, kurių aplinka gaubė didžiuosius Dievo Gailestingumo apaštalus – šv. Faustiną ir jos dvasinį vadovą pal. kun. Mykolą Sopočką.

2000 m. šventąja paskelbta vienuolė Faustina Kovalska 1929 m., 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, Gailestingumo Motinos vienuolyno namuose. Daugiakultūriame tarpukario Vilniuje šventoji Faustina patyrė reikšmingiausius Jėzaus apsireiškimus. Šiame mieste ji sutiko dvasinį vadovą ir nuodėmklausį pal. kun. M. Sopočką, kurio paskatinta pradėjo rašyti dienoraštį, jo dėka buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, prasidėjo pamaldumas Dievo Gailestingumui.

Vilniuje ir Vilniaus krašte pal. kun. M. Sopočka praleido didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę, kai su tėvais atvykdavo į Vilniaus šventoves, studijų metus, dirbo universitete, vykdė savo kunigišką ganytojo tarnystę Vilniaus bažnyčiose ir tikinčiųjų bendruomenėse.

Piligr_DGSventove

Dievo Gailestingumo šventovė

Dominikonų g. 12, Vilnius

www.gailestingumas.lt

Dievo Gailestingumo šventovė buvo įsteigta ir pašventinta 2004 m. Joje gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas Vilniuje pagal šv. Faustinos regėjimus.

1946–1947 m. tuo metu Švč. Trejybės bažnyčioje dirbo pal. kun. M. Sopočka. Jis buvo paskutinis kunigas, dirbęs šioje bažnyčioje prieš ją uždarant po Antrojo pasaulinio karo.


Piligr_AusrosVartaiAušros Vartai

Aušros Vartų g. 14, Vilnius

www.ausrosvartai.lt

Šv. Faustina ir pal. kun. M. Sopočka turėjo ypatingą pamaldumą Marijai ir dažnai ateidavo maldai prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos. 1935 m. Aušros Vartuose per Velykų Tridienio iškilmes buvo pirmą kartą viešai gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, papuoštas šv. Faustinos. Pal. kun. M. Sopočka sakė pamokslus apie Dievo gailestingumą. Tai buvo neoficialus pirmasis Gailestingumo sekmadienio šventimas. 2000 m. šv. Jonas Paulius II pirmąjį sekmadienį po Velykų oficialiai paskelbė Gailestingumo sekmadieniu.


Piligr_Faustinos_namelisŠv. ses. Faustinos namelis

Grybo g. 29 a, Vilnius

Dėl ekskursijų skambinti tel. 8 600 84 068

Gailestingumo Motinos seserys, kurių vienuolijai priklausė ir šv. Faustina, į Vilnių atvyko 1908 m. ir Antakalnyje įsteigė vienuolyną, kuriame realizuodamos savo charizmą auklėjo moralinių elgesio problemų turinčias merginas. Šv. Faustina daugelį regėjimų patyrė gyvendama šiuose vienuolyno namuose Vilniuje. 1935 m. šiame name jai buvo padiktuotas Gailestingumo vainikėlis.


Piligr_Gailest_Jezaus_ses_vienuolynas

Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas

Rasų g. 4a, Vilnius

Dėl apsilankymo koplyčioje skambinti 8 5 212 1090

Pas seseris vizitietes 1932–1934 m. gyveno pal. kun. M. Sopočka taip pat čia gyveno ir dirbo dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. 1934 m. dailininkas, paprašytas pal. kun. M. Sopočkos, pagal šv. Faustinos pasakojimus, nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

 


Piligr_Boksto4

Bokšto g. 4

XX a. pradžioje Bokšto g. 4 veikė Jadvygos Valc berniukų internatas. Baigęs Ašmenos miesto mokyklą šiame internate, mainais už rusų kalbos pamokas, pal. kun. M. Sopočka gyveno 1908–1910 metais, ruošėsi stojamiesiems egzaminams į kunigų seminariją.

 

 

 

 

 


Piligr_sv.Mykolo_bazn

Šv. Mykolo bažnyčia (Bažnytinio paveldo muziejus)

Šv. Mykolo g. 9, Vilnius

www.bpmuziejus.lt

1934–1938 metais pal. kun. M. Sopočka buvo Šv. Mykolo bažnyčios rektorius ir seserų bernardinių kapelionas. Nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo pakabintas vienuolyno koridoriuje, tačiau regėjimuose Jėzus šv. Faustinos prašė, kad paveikslas būtų gerbiamas viešai. 1937 m. leidus Vilniaus arkivyskupui paveikslas pakabintas pagrindinio altoriaus dešinėje pusėje. Paveikslą pradėjo garbinti tikintieji ir čia buvo pradėtas šlovinti Dievo gailestingumas.


Piligr_Bernardinai

Vilniaus Šv. Pranciškaus asyžiečio bažnyčia

Maironio g. 10, Vilnius

www.bernardinuparapija.lt

www.bernardinuansamblis.lt

Bernardinų bažnyčioje nuo 1941 m. kun. Sopočka aukodavo šv. Mišias ir padėdavo šios bažnyčios dvasininkams. 1942 m. kovo 3 d. į jo butą priešais bažnyčią įsiveržė naciai, norėdami jį suimti, tačiau tuo metu kunigas atnašavo šv. Mišias Bernardinų bažnyčioje. Įspėtas negrįžti į butą ir dvasinę seminariją su seserų uršuliečių pagalba jis išvyko į Juodšilius. Šį išsigelbėjimo įvykį pal. kun. M. Sopočka priskyrė Dievo gailestingumui.


Piligr_Jonai

Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono evangelisto ir apaštalo bažnyčia ir Vilniaus universitetas

Šv. Jono g. 12, Vilnius

www.jonai.lt

Pal. kun. M. Sopočka Vilniaus universiteto Teologijos fakultete dirbo 1927–1945 m. Atstatant Šv. Ignoto bažnyčią, Šv. Jonų bažnyčioje aukodavo šv. Mišias kariuomenei, pats kurį laiką gyveno bažnyčios klebonijoje. Sovietų valdžios laikotarpiu zakristijoje rengė katekizmo kursus pasauliečiams, kad jie galėtų slapta mokyti tikėjimo tiesų, populiarino Dievo gailestingumo pamaldas.


Piligr_Ignoto_bazn

Šv. Ignoto bažnyčia

Šv. Ignoto g. 6, Vilnius

www.svignotas.lt

1919 m. pal. kun. M. Sopočka buvo paskirtas kariuomenės kapelionu. Kadangi Vilniaus įgula neturėjo savo bažnyčios, jo pastangomis Šv. Ignoto bažnyčia buvo atstatyta kariuomenės sielovadai.

 


Piligr_buv_Karmeliciu_vien

Buvęs Karmeličių vienuolynas

Pastatas prie Paupio g. 31

1935 m. apsireikšimuose šv. Faustinai Jėzus prašė įkurti naują vienuoliją. Šios vienuolijos įkūrimu pradėjo rūpintis pal. kun. M. Sopočka. 1944 m. lapkričio 16 d. naktį tuometinio karmeličių vienuolyno koplyčioje šešios merginos davė įžadus ir tapo kandidatėmis į naująją vienuoliją. Tai buvo Gailestingojo Jėzaus kongregacijos įkūrimo pradžia.

 


Piligr_Sv_Dvasios_bazn

Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia

Dominikonų g. 8, Vilnius

1951 m. Gailestingumo paveikslas iš uždarytos Šv. Mykolo bažnyčios buvo perduotas Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonui, bet viešam gerbimui nepakabintas. Vėliau išgabentas į Naujosios Rūdos bažnyčią, o ją uždarius ir į Šv. Dvasios bažnyčią grąžintas 1986 m. Čia jis buvo gerbiamas iki 2005 m., kol restauravus Švč. Trejybės bažnyčią jai buvo suteiktas Gailestingumo Šventovės titulas ir į ją perkeltas paveikslas.

 


Piligr_Arkikatedra

Vilniaus Arkikatedra Bazilika

Katedros a. 2, Vilnius

www.katedra.lt

Vilniaus arkikatedroje pal. Kun. M. Sopočka gavo Sutvirtinimo sakramentą, o 1914 m. birželio 15 d. – kunigo šventinimus. Jo Kristaus kančios pamokslai, kuriuos sakė Katedroje Didžiojo pasninko laikotarpiu, 1940 m. okupacijos sąlygomis, tapo gerai žinomi mieste. Įsiliepsnojus karui, savo pamoksluose jis ėmė ypatingai skleisti žinią apie Dievo gailestingumą.


Piligr_Sv.Jurgio_bazn

Šv. Jurgio bažnyčia

K. Sirvydo g. 4, Vilnius

Šv. Jurgio bažnyčioje ir buvusiame karmelitų vienuolyne nuo XVIII a. pabaigos veikė dvasinė seminarija, kuri XX a. trečio dešimtmetyje buvo sujungta su Vilniaus (tuo metu Stepono Batoro) universiteto Teologijos fakultetu. Pal. kun. M. Sopočka ne tik studijavo šioje seminarijoje, bet didžiąją savo kunigiško gyvenimo dalį buvo seminarijos profesoriumi, klierikų dvasios tėvu.

 


Piligr_Tabariskiu_Sv.Jurgio_bazn

Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Tabariškių k., Šalčininkų r.

Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje tik įšventintas kunigu Mykolas Sopočka buvo paskirtas vikaru ir dirbo 1914–1918 metais. Mokė jaunimą ir vaikus religijos, įkūrė parapijos chorą, biblioteką. Taip pat lankė už keliolikos kilometrų esančiuose Medininkų ir Anžadavos kaimus, kur vėliau įrengė koplyčias. Pagrindinė miestelio gatvė pavadinta pal. kun. M. Sopočkos vardu.

 


Piligr_Juodsiliu_bazn

Juodšilių bažnyčia

Mokyklos g. 9, Juodšilių k., Vilniaus r.

Juodšiliuose gyvenusios seserys uršulietės 1942–1944 m. priglaudė pal. kun. M. Sopočką jam slapstantis nuo grėsusio vokiečių arešto. Jis gyveno seserims priklausančiame name, vadinamame „Apvaizda“ (Sodų g. 16). Turėjo netikrus dokumentus išduotus Vaclovo Rodzievič vardu.

 

 

Šv. Jonas Paulius II šiandien taip pat žinomas kaip gailestingumo apaštalas, savo gyvenimu ir popiežiška tarnyste liudijęs Dievo Gailestingumą. 1978 m. jis kreipia tikinčiųjų dėmesį į Gailestingumo slėpinį parašydamas encikliką apie Dievo Gailestingumą (Dives in Misericordia), 2000 m. ses. Faustiną paskelbia šventąją, o pirmąjį sekmadienį po Velykų – Gailestingumo sekmadieniu. Šv. Jonas Paulius II taip pat yra vienas žymiausių piligrimų žmonijos istorijoje, kurio kelionių maršrutų ilgis skelbiant Gerąją Naujieną, skatinant taiką pasaulyje ir solidarumą siekia 1,7 mln. Viena tų kelionių buvo į ką tik nepriklausomybę atgavusią Lietuvą ir jos sostinę Vilnių.

(PDF parsisiuntimui)

Šventasis Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius. 1993 m. įvykęs jo vizitas suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį. Pagerbiant popiežių, svarbiausios Lietuvos šventovės buvo sujungtos į Jono Pauliaus II vardu pavadintą piligrimystės kelią. Keliaujant juo aplankomos žymiausios Vilniaus arkivyskupijoje esančios sakralinės vietos, pristatoma Lietuvos tikėjimo istorija, bažnyčių menas, architektūra, tradicijos. Apie visus Jono Pauliaus II piligriminio kelio objektus galite skaityti www.piligrimukelias.lt.

Iš šv. Jono Pauliaus II kalbos Šv. Dvasios bažnyčioje: „Galima tarti, kad visą savo gyvenimą, bent nuo tada, kai tapau sąmoningas, nuolat buvau Vilniuje. Buvau Vilniuje mintimis ir širdimi. Galima būtų pasakyti – visa esybe. Taip ir pasiliko.

 

Piligr_AusrosVartai

Aušros Vartai

Aušros Vartų g. 14, Vilnius

www.ausrosvartai.lt

Vizito Lietuvoje metu šv. Jonas Paulius II Aušros Vartuose kalbėjo Rožinio maldą. Vienoje iš savo kalbų jis priminė, kad tą akimirką, kai buvo išrinktas į Apaštalo Petro sostą, nuskubėjo melstis į Gailestingumo Motinos lietuvių koplyčią Vatikano Bazilikos požemyje. Ši šventovė yra vienas seniausių ir svarbiausių piligrimystės objektų Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje lietuviams ir lenkams ji tapo kovos už laisvę ir valstybingumą simboliu. Vilniečiai Aušros Vartų Mariją gerbė kaip miesto globėją.


 

Piligr_Arkikatedra

Vilniaus Arkikatedra Bazilika

Katedros a. 2, Vilnius

www.katedra.lt

Kelionę Lietuvoje Šv. Jonas Paulius II pradėjo malda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje primindamas, kad šioje šventovėje plaka lietuvių tautos širdis. Iš Šventojo Tėvo kalbos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje: „Ypač džiaugiuosi, kad šis pirmasis mūsų susitikimas – čia, Vilniaus katedroje, kuri 1950 metais buvo uždaryta, o 1989-aisiais – vėl atšventinta. Šioje šventovėje, kur plaka lietuvių tautos širdis, rūpestingai saugomi žemiškieji šventojo Kazimiero palaikai.


 

Piligr_DGSventoveDievo Gailestingumo šventovė

Dominikonų g. 12. Vilnius

www.gailestingumas.lt

Per vizitą Lietuvoje šv. Jonas Paulius II meldėsi prie tuo metu Šv. Dvasios bažnyčioje gerbiamo stebuklingo Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Savo kalboje į tikinčiuosius, jis ragino nepaisant jokių aplinkybių stengtis būti dangiškojo Tėvo vaikais, pasiaukojusiais Įsikūnijusio žodžio mokiniais ir paklusniais Šventosios Dvasios įrankiais: „Tokiu Dievo įrankiu buvo šv. Faustina, kuri pasitikėjo jai apsireiškusio Išganytojo žodžiais ir išpildė Jo prašymą nutapyti paguodą ir ramybę žmonėms teiksiantį paveikslą.


 

Piligr_Traku_BaznTrakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Birutės g. 5, Trakai

www.trakubaznycia.lt

Šv. Jonas Paulius II pasižymėjo ypatingu pamaldumu Dievo Motinai. Savo šūkiu jis pasirinko meilės ir ištikimybės Švč. Mergelei Marijai išpažinimą „Totus tuus“ (Visas tavo). Lietuvoje Marijos garbinimas turi gilias tradicijas. Jas liudija Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, kurios altorių puošia malonėmis garsėjantis Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos paveikslas. Tai pirmasis Lietuvoje 1718 m. popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos atvaizdas, žinoma kaip vienas svarbiausių LDK piligrimystės objektų.


 

Piligr_Kalvariju_baznŠv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias

Kalvarijų g. 327, Vilnius

www.vilniauskalvarijos.lt

Šv. Jonas Paulius II buvo pasitikėjimo Dievu ir jo siunčiama Dvasia pavyzdžiu, įkvėpė milijonus žmonių klausyti Dievo ir turėti tvirtumo daryti, ko Dievas mūsų prašo. Kryžiaus kelias yra viena seniausių krikščionių maldingumo praktikų. Krikščionis, eidamas Kryžiaus kelią, tarsi atlieką mažąją piligrimystę į Jeruzalę, apmąsto svarbiausius Išganytojo kančios įvykius. Vilniaus Kalvarijos priskiriamos didžiausiems Europos Kryžiaus kelių kompleksams.

 

„Ypatingas ženklas Šventaisiais metais yra piligriminė kelionė, nes ji simbolizuoja kiekvieno žmogaus per gyvenimą nueinamą kelią. Piligriminė kelionė yra pats gyvenimas, o žmogus – viator, piligrimas pakeliui į trokštamą tikslą. Panašiai ir norėdamas nukakti prie Šventųjų durų Romoje ar į kurią nors kitą vietovę kiekvienas pagal savo jėgas turi atlikti piligriminę kelionę. Ši turėtų rodyti, kad ir gailestingumas yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsiversti: žengdami pro Šventąsias duris, leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums.“ (Paskelbimo bulė „Misericordiae Vultus“)

Vilniuje Šventosios Gailestingumo durys atvertos trijose Vilniaus arkivyskupijos šventovėse: Vilniaus arkikatedroje, Gailestingumo šventovėje, Aušros Vartuose taip pat Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje šventovėje – Šv. Ignoto bažnyčioje.

Šventųjų Gailestingumo durų prasmė, reikšmė ir visuotiniai atlaidai.
Knygelė apie Atgailos ir Susitaikymo sakramentą.
Piligrimo pasą galima įsigyti šventovėse, kuriose yra atvertos Gailestingumo jubiliejaus durys (zakristijoje ar pačioje šventovėje). Šiose šventovėse piligrimai gali gauti arba patys užsidėti antspaudus – kaip piligriminės kelionės Lietuvoje ir Jubiliejinių Šventųjų Gailestingumo metų atminimo ženklus.

Kunigai šiais Jubiliejaus metais klauso išpažinčių kiekvieną dieną nuo 8 iki 17 val.Vilniaus arkikatedroje, Gailestingumo šventovėje, Aušros Vartų koplyčioje (Daugiau apie Gailestingumo Jubiliejų Vilniaus arkivyskupijoje).

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje piligrimus taip pat veda per Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurioje gerbiama viena seniausių Lietuvoje mūsų laikus pasiekusių ikonų – nuo XVII a. stebuklais garsėjantis Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas.

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt