Brangūs Broliai ir Seserys,
Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą… Šiandien jums gimė Išganytojas (Lk 2, 10–11)
Kalėdos – tai šeimos susibūrimas, vaikų džiaugsmas, senolių paguoda. Tačiau pirmiausia Kalėdos yra tikėjimo šventė. O drauge jos yra ir mūsų tikėjimo išbandymas. Mes regime mylinčių tėvų globos bei nustebusių gyvulėlių apsuptą mažutėlį Kūdikį ir esame raginami tikėti Jo dieviškumu. Jis dar nenuveikė jokių didžių darbų, nepadarė jokių stebuklų, nemokė, nepamokslavo ir neatpirko. O mus šventinės liturgijos žodžiai jau kviečia priimti giliai širdin – jums gimė Išganytojas, Jis yra Viešpats Mesijas.
Kalėdos mums primena, koks svarbus yra tikėjimas. Jos išbando mus klausdamos, ar su pasitikėjimu priimame Apreiškimą, nors prieš mūsų akis dar tik pirmasis Viešpaties didybės ženklas. Drauge tarsi esame pamokomi, kaip svarbu gyvenime patikėti mažu, įžvelgti dalykuose, kurie dar tik prasideda, tikrosios vilties atramą. Juk žemdirbys sėja mažą grūdą tikėdamas dideliu derliumi. Rašytojo plunksna ima skrieti popieriumi, kai jis patiki, kad pirmas žodis tinka būsimos istorijos pradžiai. Sąžiningą verslą gena įsitikinimas, kad maža įmonė klestės ir plėsis.
Mūsų kasdienybėje didžiausio rūpesčio mažu ir stipriausio tikėjimo jo ateitimi gražiausius pavyzdžius regime darnioje šeimoje, žvelgiančioje į savo kūdikį. Šventoji Šeima yra kiekvienos šeimos pirmavaizdis. Juozapo ir Marijos santūrumas bei atsidavimas Dievo valiai Kristaus gimimo naktį – pamoka mums visiems, kokius didžius dalykus gali tikėjimas. Juk žinia, kurią siuntė virš Betliejaus nušvitusi žvaigždė ir suskambęs angelo balsas, buvo labiau, negu neįprasta.
Daugelis sutinkate Kalėdas tikėdamiesi geresnių metų, šviesesnių dienų. Linkite vieni kitiems stipresnės sveikatos ar aukštesnių pažymių, mielesnio sugyvenimo ar sėkmingesnio darbo. Tai šaunūs linkėjimai, prie kurių noriu prisidėti. Tai prasminga viltis, be kurios būtų sunku bei niūru kasdien irtis į priekį. Tačiau ateidami į Kalėdas mes pirmiausia artėjame į susitikimą su Dievu, šio susitikimo laukiame ir jam rengiamės.
Nepajusime Dievo artumo, jei neatpažinsime su žmogumi susitapatinusio Kristaus kiekviename mažame, silpname, bejėgiame ir laukiančiame meilios pagalbos. Šis artumas mus labiausiai sustiprina ir pakylėja, geriausiai suramina ir paguodžia. Todėl praleiskime šventą Kalėdų laiką šalia Jėzaus! Su Švč. M. Marija ir šv. Juozapu kantriai budėję prie Jo prakartėlės, būsime kur kas labiau pasirengę mažame vaikelyje ar silpname žmoguje atpažinti Atpirkimo paslaptį. Ramių švenčių Jūsų šeimoms Dievo artumoje –
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas