Vilniaus Kalvarijų bažnyčios sienos prabyla po šimtmečių tylos

Nuotr. aut. Indrė Valkiūnienė.

Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios sienos šimtmečius slėpė XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios barokinę tapybą. Restauratoriai atidengė pirmąjį šventovės sienų sluoksnį, po kuriuo slypėjo iki šiol nematytos freskos. Šis atradimas atskleidžia netikėtus istorinius faktus. Paaiškėjo, kad pirmoji mūrinė bažnyčia Verkiuose galėjo iškilti gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol – apie 1675–1700 metus.

Ankstesnė nei manyta pradžia

„Mūsų tikslas buvo sugrąžinti bažnyčios interjerui barokines spalvas, grįžti prie pirmųjų dažymo sluoksnių. Pastatėme pastolius iki pat skliautų, todėl atsivėrė galimybė pilnai ištirti sienas. Taip po penkiais ar šešiais dažų sluoksniais atsivėrė nematytos figūrinės freskos. Tai buvo visiškai netikėta. Mums reikia tikslinti bažnyčios istoriją ir ieškoti archyvuose daugiau duomenų. Verkiuose viskas prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo manyta“, apie restauravimo idėją ir netikėtą atradimą pasakoja restauratorė Indrė Valkiūnienė.

Iki šiol buvo laikoma, kad dabartinė Kalvarijų bažnyčia iškilo XVIII a. Vis dėlto atrastų freskų stilistika ir istoriniai šaltiniai liudija, kad statybos galėjo prasidėti dar XVII a. Tai patvirtina 1976 m. nišiniame Liublino universiteto leidinyje išspausdintas Janusz Krupski straipsnis, kuriame teigiama, kad šv. Liudviko Bertrando vardu pasivadinę dominikonai observantai oficialiai buvo patvirtinti 1671 m. Juos rėmė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis, kurio nuodėmklausys buvo dominikonas iš Lvovo Ambraziejus Skopovskis, turėjęs įtakos Vilniaus vyskupui Mikalojui Steponui Pacui. Pastarasis 1675 m. perdavė Verkių Kalvarijas naujajai kongregacijai.

Paslaptys sienose

Atidengtų freskų pietinėje presbiterijos pusėje pavaizduota šv. Tomo Akviniečio vizija, kai jam pasirodė į jį besikreipiantis Nukryžiuotasis. Tuo tarpu šiaurinėje manoma buvus antrąją Kryžiaus kelio stotį (Jėzus ima nešti kryžių) arba Švč. Trejybės kompoziciją (šią versiją kelią prof. Anna S. Czyż iš Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto).

Nors tapyba išlikusi tik fragmentiškai, atradimas vertinamas kaip itin reikšmingas. Pasak dailės istorikės doc. dr. Birutės Rūtos Vitkauskienės, šios freskos suteikia neįkainojamos informacijos apie ankstyvąją Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios istoriją ir jos meninę aplinką:

„Šių freskų atradimas ir restauracija yra didelis įvykis Vilniaus bažnytinio meno istorijai. Jos išlikusios fragmentiškai, bet jų demonstravimas ir visas pasakojimas galėtų tapti viso nuoseklaus Vilniaus Kalvarijos Kryžiaus kelio stočių istorijos pasakojimo papildymu ir reikšminga vizualine informacija tikintiesiems ir lankytojams. Tolesnė bažnyčios sienų navose restauracija gali atidengti dar daugiau sienų tapybos iš šio ankstyvojo bažnyčios etapo“.

Spalio 26 d. Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje 17:00 val. vyks freskų atidengimo koncertas. Daugiau informacijos čia.