Sausio 17 d. jau trečiasis dekanatų sinodinis susitikimas vyko Vilniaus I dekanate, subūręs kunigus ir parapijų atstovus bendrai maldai, klausymuisi ir pokalbiui. Dalyvius pasitiko arkivyskupijos sinodinės komandos nariai, susitikimą pasveikino vysk. Arūnas Poniškaitis, o kun. Jurgio Vitkovskio įvadas tapo svarbiu atspirties tašku tolesniam bendram apmąstymui.
Dalyviai buvo kviečiami susipažinti, o vėliau patys išbandyti sinodinę praktiką – pokalbį Dvasioje, padedantį atpažinti, kur šiandien Šventoji Dvasia veda parapijų bendruomenes.
Pokalbio Dvasioje metu, dirbdami grupelėse, dalyviai ieškojo atsakymų į du pagrindinius klausimus: ką šiandien savo parapijoje atpažįstu kaip džiaugsmo, augimo, iššūkių ar rūpesčio vietas? Ir apie kokią parapijos bendruomenę svajoju?
Dalijantis patirtimis nuskambėjo daug atvirų ir taiklių įžvalgų. Viena jų priminė, kad „lengva įsipareigoti sprintui, bet sunku maratonui“ – bendruomeninis gyvenimas reikalauja ne tik pradinio entuziazmo, bet ir ištvermės, kantrybės bei nuoseklaus įsipareigojimo. Kitoje grupėje buvo pastebėta, jog dažnai klausiame „ką man daryti?“, užuot drąsiau sakę: „aš galiu padaryti tai ir tai“. Ši mintis tapo kvietimu augti atsakomybėje, kūrybiškume ir asmeniniame įsitraukime į parapijos gyvenimą.
Po grupelių įžvalgų apibendrinimo dekanas Virginijus Česnulevičius padėkojo visiems dalyvavusiems ir priminė, kad Kristų galime sutikti ir vienas kitame – savo broliuose ir seseryse. Ir visus pakvietė skanių pietų.
Susitikimas dar kartą parodė, kad krikščioniškas gyvenimas nėra pavienė kelionė – jis gimsta ir bręsta bendrystėje, kai mokomės klausytis vieni kitų, priimti skirtingas patirtis ir kartu kurti gyvas, atviras ir tarnaujančias parapijų bendruomenes.
Sinodiniai susitikimai dekanatuose ir toliau kvies parapijas eiti bendro klausymosi, atpažinimo ir įžvalgų keliu.
Linitos Žebrauskienės įspūdžiai iš sinodinio susitikimo Vilniaus I dekanate.