Saulėtą kovo 14-osios popietę Šalčininkų kultūros namai svetingai atvėrė duris parapijų atstovams iš Butrimonių, Dieveniškių, Eišiškių, Jašiūnų, Šalčininkėlių, Tabariškių, Turgelių ir pačių Šalčininkų.
Po giesmės Šventajai Dvasiai ir vysk. Arūno Poniškaičio maldos žodžių į susirinkusiuosius kreipėsi sinodinės komandos narys kun. Jurgis Vitkovski. Skaitinyje iš pranašo Ozėjo knygos nuskambėjusį raginimą grįžti pas Viešpatį jis pritaikė sinodinei kelionei. Pasak kunigo, taip galėtų skambėti ir atsakymas į klausimą, anksčiau ar vėliau kylantį kiekvienam tikinčiajam. Šį klausimą, kadaise Alisai, nežinojusiai, kuriuo keliu eiti, uždavė Čeršyro katinas: „O kur tu nori nueiti?“
Pradėti reikėtų nuo sugrįžimo prie Bažnyčios ištakų. Pirmųjų apaštalų gyvenime esminis buvo maldos laikas, skirtas įsigilinimui į Dievo Žodį ir atpažinimui, kur link veda Šventoji Dvasia. Toks yra ir sinodiškumo kelias, kuriuo bendrai eidami ir kunigai, ir pašvęstieji, ir pasauliečiai atranda bendrystę, vieni kitų reikalingumą ir prisiima atsakomybę. Tai ir atsinaujinimo kelias, kurį keliaudama kiekviena parapija ne tik išvengs paslaugų kiosko įvaizdžio pavojų, bet ir per atvirumą Šventajai Dvasiai galės grįžti prie apaštalų, prie tokios Bažnyčios, kokios norėjo pats Kristus.
Susipažinę su pagrindiniais pokalbio Dvasioje principais susitikimo dalyviai susiskirstė į keturias grupeles. Dievo žodis iš apaštalo Pauliaus Laiško korintiečiams (1 Kor 12, 4–11) kvietė atpažinti ir įvertinti kiekvienam bendruomenės nariui suteiktas dovanas, dalintis savo parapijų gyvenimo džiaugsmais, rūpesčiais ir svajonėmis.
Grupelių moderatoriams pristačius pagrindinius pokalbių vaisius, liudijančius gyvą ir iššūkių nestokojantį dekanato parapijų gyvenimą, buvo pereita prie vis labiau artėjančio Pasaulinio Gailestingumo kongreso temos.
Agnė Markauskaitė išsamiai pristatė šio renginio ištakas ir ypatingą reikšmę Vilniaus arkivyskupijai, esminius programos akcentus ir unikalią renginiui ruošiamą vietą ant iki šiol mažai kam žinomos Išganytojo kalvos. Susitikimo dalyviai įsipareigojo žinią apie Kongresą dar plačiau paskleisti savo parapijose ir paraginti kuo gausiau dalyvauti.
Pasidžiaugęs ypatinga sinodinės Bažnyčios patirtimi ir padėkojęs už susitikimą, o Šalčininkų kultūros namams už ypatingą svetingumą, dekanas kun. Stanislavas Matiukevič pakvietė pratęsti bendrystę jaukioje agapėje.
Giedriaus Tamaševičiaus įspūdžiai iš sinodinio susitikimo Šalčininkų dekanate