Kasdieniai informacijos kiekiai tampa neįveikiamu srautu, gyvename vis arčiau vieni kitų, jungiami įvairių ryšio priemonių, tačiau mus ištiko paradoksas – dažnai jaučiamės vis labiau susvetimėję, įtarūs ir pavargę. VI Velykų sekmadienį, per Viešpaties Dangun Žengimo iškilmę, minima Pasaulinė socialinio komunikavimo diena. Popiežius Pranciškus savo Žinioje 59-osios Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga ragina: „Romiai dalykitės viltimi, esančia jūsų širdyse“ (plg. 1 Pt 3, 15–16).
Galime teigti, kad visuomenėje įsivyrauja agresyvaus, poliarizuojančio komunikavimo stilius. Socialiniai tinklai tampa ne dialogo, o kovos vieta, kai kitą nuomonę turintis asmuo paverčiamas priešu. Diskusijos virto ne erdve ieškoti tiesos ir bendro gėrio, o bušido aikštele, bandant įrodyti savo tiesą ir pažeminti ar išjuokti kitą.
Popiežius Pranciškus Žinioje 59-osios Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga teigia: „Šiandien komunikavimas pernelyg dažnai sukelia ne viltį, bet baimę ir neviltį, išankstinį nusistatymą ir apmaudą, fanatizmą ir net neapykantą. Pernelyg dažnai supaprastinama tikrovė, siekiant išprovokuoti instinktyvią reakciją; žodžiai vartojami kaip peilio ašmenys; netgi pasinaudojama melaginga ar meistriškai iškraipyta informacija, kad siunčiamos žinios žmones erzintų, provokuotų, žeistų.“
Komunikacijos teoretikas Marshallas McLuhanas seniai išpranašavo ne tik „globalaus kaimo“ atsiradimą, kai vieni kitiems per interneto tinklą tapsime itin artimi, bet taip pat numatė nestandartinį pasaulinį karą, kuris vyks ne įprastais šaunamaisiais ginklais, tankais ir net ne dronais, bet informacija: „Trečiasis pasaulinis karas yra partizaninis informacinis karas, kuriame nėra skirtumo tarp kariškių ir civilių dalyvavimo.“
Šiandien kiekvienas iš mūsų gali būti tiek karys, tiek taikinys informaciniame lauke. Nors ginklų atsirado daugiau, jų naudojimo principas išliko panašus: ginklais reikia ne tik mokėti naudotis, bet ir naudoti juos atsargiai. Tad, anot popiežiaus Pranciškaus, komunikavimas turėtų būti esmingai grindžiamas asmenine ir kolektyvine atsakomybe už artimą.
Viltinga komunikacija be iliuzijų ir baimių
Šių dienų kontekste, kai informacinis laukas skęsta blogų naujienų jūroje, popiežius Pranciškus komunikuojančius žmones 59-osios Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga kvietė į viltį – „būti vilties skleidėjais ir Evangelijos dvasia atnaujinti savo darbą bei misiją“. Nors geros naujienos mažiau patrauklios, mažiau skaitomos, ne tokios aktualios, tačiau ypač Jubiliejiniai metai mums primena misiją būti vilties piligrimais. Tad popiežius Pranciškus ragino: „Visada sėkite viltį, net jei tai sunku, net jei kainuoja, net jei atrodo, kad tai neduos vaisių.“
Taip pat popiežius Pranciškus pabrėžė, kad ypač svarbu išgirsti gerąsias žinias: „Visada mokėkite rasti gėrio kibirkštėlių, leidžiančių mums turėti viltį.“ Tai aktualu ne tik žiniasklaidoje ar komunikacijoje dirbantiesiems, bet ir kiekvienam iš mūsų, nes šiandien kiekvienas esame „globalaus kaimo“ gyventojas, turintis galią skleisti informaciją. Popiežius Pranciškus svajojo apie komunikaciją, kuri nepardavinėtų iliuzijų ar baimių, bet suteiktų pagrindo vilčiai.
Skleisti viltį kartais gali atrodyti beviltiška. Juk galime išgirsti posakį: „Viltis durnių motina“. Tačiau Benediktas XVI enciklikoje Spe salvi pabrėžė, kad viltis nėra pasyvus optimizmas, bet, priešingai, „performatyvi“ dorybė, galinti pakeisti gyvenimą: „Turintis viltį gyvena kitaip; jam dovanotas naujas gyvenimas“ (Spe salvi, 2).
Komunikuoti be įsiūčio, su meile
Kai norime perduoti „teisingą žinutę“ ar siekiame kitiems perduoti Bažnyčios mokymą, verta prisiminti legendinę Marshallo McLuhano citatą: „Medija yra pranešimas.“ Svarbu ne tik turinys, bet ir medija, forma, kaip pateikiama mintis.
Todėl popiežius Pranciškus primena: „Krikščionys pirmiausia yra ne tie, kurie „kalba“ apie Dievą, bet tie, kurie atspindi jo meilės grožį, įgalinantį viską išgyventi naujaip. Meilė, kuria gyvenama, skatina klausti ir reikalauja atsakymo: kodėl taip gyvenate? Kodėl jūs esate tokie?“
Viltis ir tiesa neturėtų būti brukama jėga ir per prievartą: „Tai komunikavimas, gebantis prabilti į širdį, sužadinti ne aistringas uždarumo ar pykčio reakcijas, bet atvirumo ir draugiškumo nuostatas; gebantis atkreipti dėmesį į grožį bei viltį net iš pažiūros beviltiškiausiose situacijose; sužadinti įsipareigojimą, empatiją, domėjimąsi kitais.“
Pats popiežius Pranciškus cituoja kunigą Tonino Bello, kuris teigia, kad visi konfliktai „kyla iš to, kad išblunka veidai“. Iš tiesų, kai nematome konkretaus žmogaus veido, jo gyvenimo istorijos ir pasirinkimų, galime trykšti noru pamokyti, paaiškinti ar „atversti“, tačiau 59-osios Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga esame raginami: „Būkite romūs ir niekada nepamirškite kito žmogaus veido; kalbėkite į širdį moterims ir vyrams, kuriems tarnaujate atlikdami savo darbą.“
Galiausiai šios dienos proga popiežius Pranciškus linkėjo: „Liudykite ir skatinkite nepriešišką komunikavimą, skleiskite rūpinimosi kultūrą, tieskite tiltus ir įveikite regimas ir neregimas mūsų laikų sienas.“