Vieną dieną ganai asiliukus ir kuopi jų tvartelį, kitą – glaudi galvą prie Švč. Jėzaus Širdies. Jėzus ne kartą savo svarbiausiems sumanymams pasirenka mažuosius, tarsi kiekvienam iš mūsų primindamas, kad esame svarbūs ne dėl savo titulų ar pasiekimų. Spalio 16-ąją Bažnyčia mini šventąją Margaritą Mariją Alakok (Marguerite Marie Alacoque) ‒ ji pasauliui atvėrė Jėzaus Širdies paslaptis.
Margarita Alakok buvo pakrikštyta 1647 m. netoli Parė le Monjalio (Paray-le-Monial). Ji augo giliai tikinčioje šeimoje ir nuo mažens jautė stiprią Dievo meilės trauką. Po tėvo mirties kartu su motina patyrė sunkumų, todėl glaudėsi pas giminaičius. Būtent tuomet ji pradėjo regėti Kristų – nukryžiuotą ir kenčiantį. Tačiau būsima šventoji nesupranta, kad šie regėjimai žmogui nėra įprasti. Viešpats mokė ją tyliai melstis širdies malda ir kartą, lankantis vizitiečių vienuolyne, pakvietė ją čia pasilikti.
Į vizitiečių vienuolyną Margarita įstojo 1672 m. Dirbdama paprastus darbus – prižiūrėdama asilus, tvarkydama tvartelį – ji gauna brangiausią dovaną: laiką su Viešpačiu vienumoje. 1673–1675 m. jai pasirodęs Jėzus atveria savo Širdį ir paprašo skleisti šią meilės žinią visai Bažnyčiai Prancūzijoje ir visame pasaulyje. Šis laikotarpis vadinamas didžiųjų regėjimų metais, nuo tada prasidėjo Jėzaus Širdies garbinimo tradicija.
XVII amžiuje visa Europa ir ypač Prancūzija buvo niokojamos žiaurių religinių karų. Šv. Jono dieną Jėzus leido seseriai Margaritai Marijai priglausti savo galvą prie Jo Širdies, kaip Paskutinės vakarienės metu glaudėsi šv. Jonas. Jėzus troško, kad visa žmonija sužinotų apie Jo meilę ir Jo gerumo lobiai pasklistų: „Jis atvėrė man savo meilės stebuklus ir nenusakomas savo Širdies paslaptis.“ „Mano dieviškoji Širdis labai stipriai myli žmones ir ypač tave“, – kalbėjo Kristus. Per antrąjį regėjimą Jėzus prašė dažniau priimti Komuniją, ypač pirmaisiais mėnesio penktadieniais, ir budėti su Juo per Šventąją valandą, skirtą Jo Širdies garbei.
Trečiajame regėjime Jėzus apreiškia seseriai Margaritai Marijai savo Širdį: „Štai Širdis, kuri taip mylėjo žmones!“ Ir prašo, kad „pirmąjį penktadienį po Dievo Kūno šventės“ Bažnyčioje būtų įsteigta iškilmė Švenčiausiajai Širdžiai pagarbinti.
Šv. Margaritos Marijos patirtis nėra tik istorinis faktas ar mistinis regėjimas. Tai gyvas kvietimas iš Jėzaus Širdies meilės semtis stiprybės ir perduoti ją kitiems. Šventoji mokė, kad garbinti Jėzaus Širdį reiškia leisti mūsų pačių širdims būti perkeistoms Jo meilės.
Šv. Margaritos Marijos Alakok žinia šiandien skamba kaip įžanga į Gailestingumo kongresą, kuris birželio 7–12 dienomis suburs tikinčiuosius iš visos Lietuvos ir viso pasaulio. Neatsitiktinai kongresas baigsis birželio 12-ąją – per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmę. Tai tarsi tiltas tarp šventosios Alakok ir mūsų dienų – priminimas, kad visas Bažnyčios gyvenimas teka iš Širdies, iš kurios gimsta gailestingumas, Eucharistija ir misija. Kongresas kviečia mus ne tik kalbėti apie gailestingumą, bet ir tapti jo liudytojais, kurie leidžia Jėzaus Širdies meilei plakti mūsų širdyse. Kiekvienas iš mūsų esame Dievo gailestingumo instrumentai.