Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
mes gyvename pasaulyje, kuriame daug triukšmo, įtampos, susiskaldymo. Kasdien girdime apie karus, ginčus, įžeidimus – visa tai vyksta šeimose, politikoje, net bažnyčiose. Todėl žinia, kurią šiandien girdime iš Dievo žodžio, tampa dar svarbesnė.
Evangelija pasakoja, kaip Jėzus siunčia savo mokinius į miestus ir vietoves, į kurias Jis pats ketino vykti. Ir siunčia su aiškia žinia: skelbkite, kad prisiartino Dievo Karalystė, ir skleiskite ramybę: „Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’” (Lk 10, 5). Tačiau Jėzus taip pat perspėjo, kad ne visi priims šią ramybę.
Šie žodžiai apie ramybę nėra tik istoriniai – jie skamba ir mums. Jie aktualūs ir mūsų tautai, šiandien mininčiai Karaliaus Mindaugo karūnavimą – mūsų valstybingumo ir krikščioniškos tapatybės pradžią.
Jėzus siunčia mokinius skelbti Evangelijos ne tik žodžiais, bet ir kurti Dievo Karalystę savo gyvenimu – per ramybės, gailestingumo ir teisingumo liudijimą.
Ir tai nėra vien dvylikos apaštalų ar 72 mokinių misija. Tai kiekvieno pakrikštytojo pašaukimas. Kiekvienas iš mūsų per Krikštą esame pašaukti būti Karalystės statytojai ir Kristaus liudytojai.
Jėzus taria: „Ramybė jums“ – tai pirmieji Jo žodžiai po prisikėlimo. Šiais žodžiais Jis ramina, guodžia ir siunčia. Tokie buvo ir pirmieji popiežiaus Leono žodžiai, ištarti pasauliui, kai kardinolai jį išrinko. Šie žodžiai šiandien skirti mums, nes ramybė reikalinga visur: mūsų šeimose, bendruomenėse, širdyse.
Taika – tai ne tik karo nebuvimas. Tai – atjautos, teisingumo, atleidimo buvimas. Kurti taiką reiškia gyventi taip, kad kiekvienas šalia manęs jaustųsi matomas, išgirstas, priimtas kaip Dievo vaikas.
Pradėkime konkrečiai – nuo šeimos. Kai kitą kartą kils įtampa ar nesusipratimas namuose, paklauskime savęs: „Ar mano žodžiai kuria ramybę, ar ją ardo?“ Ramybė šeimoje prasideda nuo mažų dalykų – nuo tono, nuo gebėjimo atsiprašyti, nuo pasirinkimo išklausyti.
Kita šiuolaikinė mūsų krikščioniškos misijos erdvė – tai internetas, čia turime skleisti taiką. Ar mūsų komentarai socialiniuose tinkluose liudija Kristų? Ar ten esame taikos žmonės? Šią savaitę sąmoningai pasistenkime nekomentuoti piktai, dalintis ne šmeižtu, o gėriu – gal Šventojo Rašto citata, liudijimu, padrąsinimu.
Mes turime daugybę sektinų pavyzdžių – ramybės skleidėjų ir taikos kūrėjų. Šv. Pranciškus Asyžietis, žinomas taikos nešėjas, kartą meldėsi: „Viešpatie, padaryk mane savo ramybės įrankiu.“ Jis eidavo net pas sultoną – be ginklų, vien su Evangelijos žinia.
Vienas iš mūsų tautos tikėjimo šviesulių – palaimintasis Teofilius Matulionis – buvo žmogus, kuris savo tyla liudijo Kristų garsiau nei žodžiais. Kalintas, persekiojamas, atskirtas nuo savo vyskupijos, jis neišsižadėjo nei tikėjimo, nei ramybės. Saugodamas Eucharistiją kalėjime, laimindamas per sieną, jis buvo gyvas ramybės šiems namams ženklas net už grotų.
O mūsų tautos istorijoje matome partizanus, kunigus, vienuoles, kurie ne neapykanta, bet tikėjimu išliko žmonėmis. Jie liudija, kad tikroji stiprybė – tai ne jėga, o ramybė, kylanti iš Kristaus.
Šiandien prisimename karalių Mindaugą – krikščioniškojo valstybingumo simbolį. Karūnavimas nebuvo vien politinis aktas – tai buvo tautos įžengimas į krikščioniškąją civilizaciją, į vertybių pasaulį, kuriame žmogaus orumas, bendrasis gėris, atleidimas ir teisingumas yra kertiniai taikos palaikymo akmenys.
Europa, kuri šiandien susiduria su vertybių krize, buvo pastatyta ant šių pamatų. Tokie žmonės kaip Robertas Šumanas, Alčidė De Gasperis, Konradas Adenaueris – Europos Sąjungos kūrėjai – kalbėjo aiškiai: be krikščionybės pamatų Europa neteks sielos.
Mūsų pareiga šiandien – ne atmesti šaknis, bet jas puoselėti šeimose, mokyklose, žiniasklaidoje, politikoje. Tikėjimas yra visuomenės siela – jei ją prarasime, prarasime ir kryptį.
Broliai ir seserys, Dievas šiandien kviečia mus ne tik švęsti praeitį, bet ir kurti ateitį, kuri grindžiama Evangelijos šviesa. Jėzus siunčia ir mus liudyti Jo karalystę, nešti ramybę, skleisti viltį, ginti žmogaus orumą, dirbti dėl taikos ir teisingumo.
Šią savaitę išsirinkite vieną vietą, kur galėtumėte būti ramybės skleidėjais, – ar tai būtų jūsų namai, ar darbo aplinka, ar internetas.
Ramybė jums! Ir tebūnie ši ramybė – ne tik žodis, bet ir gyvenimo kelias, kuriuo eisime kaip tauta, įkvėpta tikėjimo, sustiprinta istorijos ir atvira ateičiai, kurią kuria Kristus.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Pamokslas sakytas Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, 2025 m. liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje