Kiekvienų mokslo metų pradžia yra naujas etapas, kupinas vilčių, klausimų ir iššūkių. Jubiliejiniais Vilties metais kiekvienas krikščionis yra kviečiamas atrasti, kad Dievas turi planą ne tik Bažnyčiai bendrai, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Kaip Jėzus šiandienos Evangelijoje – Nazareto sinagogoje paskelbė savo misiją, atpažinęs ją ir Tėvo balsą pranašo Izaijo pranašystėje, taip kiekvienas iš mūsų turime atrasti tą pašaukimą ir misiją, kurią Dievas yra parengęs mūsų gyvenimui.
Pirmame skaitinyje girdime, kaip apaštalas Paulius kalba bendruomenei, išgyvenančiai mirties ir prisikėlimo klausimą. Tikėjimas Kristumi suteikia viltį, kuri nėra iliuzija, bet tikras pažadas, kad būsime kartu su Viešpačiu per amžius. Ir ši tiesa yra krikščioniškos vilties pamatas. Krikščioniškoji viltis nėra vien optimizmas. Tai gyvenimas ateities realybe jau dabar. O tai leidžia ir įpareigoja mums gyventi visai kitaip.
Mokslo metų pradžioje turime žvelgti ne tik į žmogiškus planus, į savo asmeninius lūkesčius, bet ir į viltį, kuri kyla iš tikėjimo. Viešpats yra su mumis, Jo misija yra tęsiama mūsų rankomis. Jis turi planą mūsų gyvenime.
Kiekvienas krikščionis turi pašaukimą. Kaip Jėzus įvardija savo pašaukimą, taip ir mes turime atpažinti, ką reiškia, kad esame siunčiami. Kaip studentai, dėstytojai, šeimos ir bendruomenės nariai. Kai žinome, kad Dievas sukūrė mūsų gyvenimą su tikslu, tai įpareigoja mus siekti suprasti, koks vaidmuo mums skirtas šioje kelionėje į amžinybę.
Mes šiais metais kiekvienų Mišių pabaigoje kalbame maldą už pašaukimus. Ne tik už pašaukimus į kunigystę ar pašvęstąjį gyvenimą, bet ir už tai, kad kiekvienas žmogus išgirstų ir atsilieptų į Dievo jam parengtą kelią, į tą misiją, į kurią Dievas mus šaukia.
Popiežius Leonas, šiomis dienomis kalbėdamas Augustinų bendruomenei, ragino brolius klausytis su širdies ausimis. Sugebėti išgirsti, ką Dievas jiems kalba ir ką Jis mums kalba. Bet Jis kalba širdis į širdį ir sugebėjimas išmokti klausyti Dievo balso mūsų širdyse yra esminis dalykas mūsų sėkmei.
Evangelijos įvardinta Jėzaus misija kyla iš to, kad Tėvas Jį siuntė į pasaulį įvykdyti šią misiją ir, Šventosios Dvasios pateptas bei įgalintas, Jis pradeda ją vykdyti. Jėzus savo misiją įvardija kaip gailestingumo ir meilės darbą: ginti vargstančius, atnešti laisvę, paguodą, teisingumą. Šiandien tai kvietimas kiekvienam atrasti, kokią konkrečią tarnystę Viešpats jums patikėjo.
Tai taip pat akademinio gyvenimo dalis – atrasti, kokią ateitį Dievas jums yra numatęs, ir sugebėti pasiruošti vykdyti tą misiją, kurią Dievas jums skyrė. Misija – tai meilės ir gailestingumo liudijimas.
Kitais metais gegužės mėnesį čia, Vilniuje, turėsime pasaulinį Gailestingumo kongresą. Laukiame žmonių iš viso pasaulio, bet norime ir mes pasiruošti juos priimti. Ypač studentijai noriu palinkėti tam pasiruošti: įsitraukti į savanoriavimą, pagalvoti apie savanoriavimą šiame pasauliniame renginyje. Tai bus proga ne tik daugiau išgirsti apie gailestingumą, bet taip pat savo gyvenime ištiesti ranką, svetingą ranką kitiems, atvykstantiems į Vilnių. Ir įsitraukti į savanorystės darbus per visus metus, nes tai iš esmės mus keičia. Kuo daugiau mes ištiesiame ranką kitiems, parodome kitiems gailestingumą, tai mus ugdo Dievo meilėje ir yra mūsų krikščioniško gyvenimo ženklas.
Tačiau Evangelija taip pat primena, kad sunkumai neišvengiami. Pats Jėzus sako: „[…] joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje“ (Lk 4, 24). Primena, kad pašaukimas kartais reikalauja drąsos eiti prieš srovę, ginti tiesą, net kai aplinkiniai nepritaria, net kai dauguma atrodo priešiška.
Popiežius Leonas prieš keletą dienų kalbėjo politikams apie būtinumą išlikti tiesoje – ypač katalikams politikams, – nebijoti tarti žodį už tiesą, net kai nėra patogu, net kai dauguma kalba priešiškai. Tai svarbu ir akademinei bendruomenei. Studijose ar profesiniame akademiniame darbe katalikas, dirbdamas akademinį darbą ar besimokantis, turi save nuolat tikrinti, ar jo gyvenimas, veiksmai dera, ar nesikerta su Dievo mokymu ir su tiesa. Ir pripažinti, kad yra tiesa, kuri yra Jėzus Kristus.
Mes galime tikėtis ir turime pasiruošti sunkumams ir pasipriešinimui. Šie mokslo metai – tai tikrai ne tik naujų žinių kaupimas, bet ir žengimas kitų žingsnių mūsų gyvenimo kelionėje, kurioje būtina atpažinti ir įgyvendinti Dievo mums numatytą misiją. Tai naujas kvietimas sekti ir liudyti Kristų.
Jubiliejiniai metai kviečia mus atrasti ir gyventi misija, kurią Kristus kiekvienam dovanoja. Prisiminkime: kai Dievas kviečia, Jis visada duoda daugiau nei mes galime prašyti. Mūsų užduotis – nebijoti atsiliepti.