Vilniaus arkivyskupijos sinodinė komanda tęsia susitikimus dekanatuose. Saulėtą vasario 21 d. popietę Varėnoje, jaukioje kavinėje „Draugai“ rinkosi Dzūkijos parapijų atstovai iš Druskininkų, Dubičių, Kalesninkų, Kabelių, Valkininkų, Naujųjų Valkininkų, Varėnos, kartu atvyko ir šiose parapijose besidarbuojantys kunigai.
Įvadinėje kalboje kun. Raimundas Jurolaitis kėlė klausimą, kodėl šiandien svarbu kalbėtis apie Sinodą. Atsakymo jis kvietė ieškoti primindamas, kad Bažnyčią visais laikais lydi įtampa tarp noro pasilikti prie įprastų, regis, nekintamų dalykų ir Šventosios Dvasios skatinamo judėjimo pirmyn, įkvėpimo ieškoti naujų būdų liudyti žmonėms Kristų. Šis poreikis atsinaujinti yra atpažįstamas ne tik kiekvienoje bendruomenėje, parapijoje. Tai ir kiekvieno krikščionio gyvenime patiriamas skatinimas prisiimti atsakomybę – nepasilikti vienam, nepasilaikyti Dievo meilės tik sau, bet įsipareigoti nešti ir skleisti Jo meilę bei šviesą. Tokia yra sinodiškumo esmė.
Po išsamaus Linitos Žebrauskienės pristatymo apie sinodinio pokalbio Dvasioje tradiciją ir principus susirinkusieji pasidalijo į grupeles, kuriose gilinosi į Šventojo Rašto ištrauką (1 Kor 12, 4–11) apie krikščionių vienybę ir malonės dovanų įvairovę, dalijosi mintimis apie Dzūkijos parapijose kylančius iššūkius ir didžiąsias žmonių svajones.
Kitoje susitikimo dalyje dalyvių laukė naujausios žinios apie vis labiau artėjantį Gailestingumo kongresą Vilniuje ir Varėnos dekano kun. Ernesto Maslianiko padrąsinantis žodis visiems atvykusiems ir tiems, kurie į šį susitikimą negalėjo atvykti. Vysk. Arūnui Poniškaičiui suteikus palaiminimą, susirinkusieji tęsė bendravimą prie dosnaus vaišių stalo.
Giedriaus Tamaševičiaus įspūdžiai iš sinodinio susitikimo