Liepos 11 d., minint šv. Benediktą – Vakarų Bažnyčios vienuolinio gyvenimo kūrėją – buvo palaimintas atgimęs Karmelitų vienuolyno „Aušros Vartų“ sodas.
„Šiame sode, daugeriopai praturtintame Dievo dosnumo, išpuoselėtame žmonių rankų darbu, atgaivinti vandens versme žmonės tegul nepaliaus Dievą šlovinti“, – laimindamas sodą meldėsi arkivyskupas Gintaras Grušas.
Susirinkusi bendruomenė klausėsi styginių kvarteto (Dinos Novikovos, Laisvydos Leckutės, Birutės Ilčiukaitės, Kornelijos Morkevičiūtės) atliekamos muzikos ir aktorės Aldonos Bendoriūtės skaitomų ištraukų iš „Giesmių giesmės“.
Aušros Vartų sodas yra sakrali vieta, šventovės dalis, skirta poilsiui, susikaupimui, dvasinei atgaivai. Jis atviras kasdien nuo 8 iki 20 val.
Vienuolynų sodai – sena tradicija
Visais amžiais, nuo pat vienuolynų gyvavimo pradžios, sodai ir augalai buvo svarbūs pašvęstųjų gyvenime. Anksčiau griežtos klauzūros besilaikantiems vienuoliams buvo svarbu būti kuo mažiau priklausomiems nuo išorinio pasaulio, todėl vandeniu, maistu ir gydomosiomis savybėmis pasižyminčiais augalais pašvęstieji stengėsi apsirūpinti patys.
XIX a. vienos iš didžiausių Europoje benediktinų abatijos broliai parengė idealaus vienuolyno sodo planą. Tiesa, šis įgyvendintas nebuvo, tačiau galime pamatyti ypatingą sodininkystės reikšmę vienuolynuose. Minėtame plane buvo numatyti net 4 sodai: Claustrum (vidinis sodas), Hortulus (daržas), Pomarius (vaismedžių sodas) ir Herbularius (vaistažolių sodas).
Šv. Jono seserų išleistoje knygoje „Vienuolynų sodai ir augalai“ detaliai aprašomas kiekvienas iš šių sodų. Tačiau šiandien atkurtas sodas labiausiai primena būtent Claustrum (vidinį sodą):
„Plane nurodyta, kad centre, į dešinę nuo vienuolyno bažnyčios, yra Claustrum – vidinis sodas (arba kiemas su sodu), kurį kryžiaus formos alėjos padalija į keturias dalis. Jo centre auga rausvos spalvos kadagys sabina, primenantis Kristaus kančią. Šis uždaras plotas viduramžiais įgauna kompleksinę simbolinę prasmę, nes konkretizuoja vieną iš giliausių vienuolinio gyvenimo įkvėpimų: troškimą pasitraukti iš pasaulio, užsidaryti vienuolyne, kaip to reikalauja Regula. <…>
Tai tylos, meditacijos, skaitymo vieta. Kvadratinės formos vidinis sodas simbolizuoja žemę, kurioje susilieja keturi elementai: sodo žemė, fontano vanduo, dangaus oras ir saulės ugnis. Jo keturios dalys ženklina keturias pasaulio kryptis ir jų keturis horizontus.
Fontanas arba šaltinis – gyvybės medžio simbolis, esantis centre, ir, jei įmanoma, trykšdinantis keturias vandens sroves, simbolizuojančias keturias žemiškojo rojaus upes. Jo tyras vanduo lyginamas su Dievo malone arba Kristaus krauju.“
Taip pat didelę reikšmę atlieka keturiose pievelėse sodinamos gėlės: „<…> simbolinės gėlės: rožės, nes tai Švč. Mergelės Marijos gėlė. Baltos rožės primena jos garbingąsias, o raudonos – skausmingąsias paslaptis. Lelijos esti mergeliškos skaistybės simbolis, žibuoklės įkūnija nusižeminimą ir klusnumą, pirmąją iš vienuoliškų dorybių, o sinavadai – dieviškosios meilės ir Šv. Dvasios simbolis. <…>“, rašoma ses. Aurelijos Gabrielės Petrauskaitės CSJ knygoje apie vienuolynų sodus ir augalus.
Šiandien kiekvienas gali prisiartinti prie viduramžių vienuolynų sodų ir apsilankyti „Aušros Vartų“ sode, esančiame Šv. Teresės bažnyčios, Aušros Vartų g. 14, vidiniame kiemelyje. Sodas atviras kiekvienam vilniečiui ir jo svečiui kasdien 8-20 val.