Vysk. D. Trijonio pamokslas: susitikimas prie Tiberiados ežero

Dievo Gailestingumo savaitės penktadienis. Šeštoji Velykų diena (vaizdo įrašas iš Dievo Gailestingumo šventovės)

Evangelija: Jn 21, 1–14

Pirmosios Velykų savaitės, o tuo pačiu ir Dievo Gailestingumo savaitės liturginių skaitinių Evangelijos kalba apie begalinį Dievo gailestingumo darbą, kurį Jis atlieka pasaulyje. Jėzus susitinka su savo mokiniais, drąsindamas juos ir ragindamas dalintis vilties žinia su kitais. Jis pasirodo Marijai Magdalietei, Emauso ir kitiems mokiniams. Taigi, tiek skirtingų susitikimų su Jėzumi situacijų, kurios skirtos kiekvienai skirtingai žmonių grupei.

Šiandien Dievo Žodis mums primena, kaip įvyksta apaštalų ir Jėzaus susitikimas po prisikėlimo prie Tiberiados ežero. Ši vieta yra svarbi, nes parodo, jog Dievas ateina į mūsų kasdienybę ne tik per religines pamaldas ar asmeninės meditacijos akimirkas. Jis ateina į mūsų žmogišką, paprastą buitį. Jis ateina ten, kur pirmą kartą pašaukia savo mokinius, prie ežero.

Labai reikšmingi du žodžiai, kurie pažymi aprašomos situacijos tikslumą. „Pasirodė taip“ – tikslus įvykių detalizavimas. Nes apaštalams, kurie remiasi vyriška logika, reikia tvirtumo, Jėzaus pasirodymo fakto. Jų neįtikina moterų ašaros ir jausmingi pasakojimai. Jiems reikia detalizuotos situacijos aprašymo. Reikia tarsi tikslios įvykio nuotraukos.

Galėtume klausti, kodėl su Petru liko kartu tik 7 mokiniai. Kur kiti likusieji? Ar išsigando, paliko pirmąją apaštalų bendruomenę ir nebenori turėti nieko bendro? Evangelija mums apie tai nekalba. Iš tikro šis skaičius 7 yra simbolinis. Skaičius septyni rodo bendruomenės pilnatvę. Galbūt mokiniai dar neatsigavę po tų įvykių, nusivylę ir todėl ne visi kartu. Čia pasigirsta išmintingas, neįkyrus apaštalo Petro  paraginimas neužsidaryti savo liūdesyje. Jis pasako, jog einąs žvejoti. Jis neragina ar neliepia eiti kartu, jis tiesiog pirmas parodo iniciatyvą. Kaip tas, kuris bendruomenės priekyje ir turi parodyti pavyzdį.

Simono Petro žodžiai „einu žvejoti“ yra ne įsakmus prašymas, bet pavyzdys, koks turi būti ganytojas. Liudyti savo pavyzdžiu. Tada išgirsime pritarimą: „Ir mes einame su tavimi.” Ir tai yra daugiau nei žvejyba. Tai pritarimas vėl būti ta Jėzaus pašaukta bendruomene, būti su Petru, pasilikti su Bažnyčia. Tai nuostabi mums pamoka, kai išgyvename įvairius sunkumus savo gyvenime, nepalikti savo bendruomenės, bet būti su Bažnyčia. Nes su ja yra ir Jėzus. Ir, nepaisant, jog pirmoji žvejyba buvo nesėkminga, svarbu nenusivilti ir išlaukti ryto aušros, kada ant kranto galime pamatyti Jėzų, kuris nuolat budi prie savo Bažnyčios

Auštantis rytas – Prisikėlimo ženklas. Naujos dienos pradžia ir kartu naujo mūsų gyvenimo ženklas. Ir šioje aušros šviesoje pasirodo Nepažįstamasis.

„Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus“ – nuolatinio budėjimo būsena, kuri saugo savo mokinius, išplaukusius nakties tamsoje į platų ežerą. Niekas nežino, kada jis pasirodė. Jis yra pamatomas tik tada, kai aušta rytas. Mokytojas niekada nepalieka savo Bažnyčios. Reiškia, jog jis buvo su jais per visą naktį, tik šį kartą jau ėjo ne per vandenį link valties, o laukė sugrįžtant. Kad neišgąsdintų. Nes Jis žinojo, kad jie grįš.

Jėzus nuolat šalia mūsų. Tik mes galbūt dėl sunkumų tamsos Jo nematome. Kartais mūsų akys aptemę – kaip Emauso mokinių. Reikia, kad prie mūsų prisiartintų Mokytojas.

Greičiausiai atpažįsta Jėzų tas, kurį Jėzus mylėjo. Kaip svarbu mums būti Jo mylimiems ir patiems Jį mylėti. Tada labiausiai jaučiame savo Mokytojo buvimą šalia mūsų.

Jėzus kviečia apaštalus „užmesti tinklą į dešinę“ – biblinis simboliškas gestas. Evangelijoje pagal Matą nuskamba Jėzaus mintis: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje“ (Mt  25, 31).

Prisikėlęs Jėzus turi galią teisti visas tautas. Nes jis visų tautų Karalius. Gal todėl simboliškai suskaičiuojamos 153 žuvys, nes pagal to meto supratimą manoma, jog tiek yra pasaulio tautų? Ar tai nereiškia, jog Jėzus kiekvieną sielą, pašauktą dangui, kviečia artintis Dievo link jam vienam suprantamu būdu, kaip toms žuvims prie Petro valties?

Pagautos žuvys yra netoli kranto – visada šalia mūsų yra tos sielos, kurios trokšta Jėzaus. Tik galbūt mes ne visada jas pastebime, atpažįstame. Vos 200 uolekčių – atitinka vos 90 metrų nuo kranto. Petras tokį atstumą bando įveikti šokdamas į ežerą ir greičiau plaukdamas nei valtimi.

Tinklas nesuplyšo – viltingas ženklas, kad Bažnyčios žūklė atlaikys visus sunkumus, kurie jos laukia. Kam skirta būti su Dievu, tas turės galimybę būti ten, kur visos Jėzaus žuvys.

„Neįstengė tinklo ištraukti“ – visada bus nelengva vykdyti sielovadą. Per maži mūsų ganytojų tinklai. Galbūt neturėsime visų priemonių pakankamai: laiko, lėšų, sumanumo, išminties, tačiau, kai Jėzus yra su mumis ant kranto, viskas įmanoma. Mums svarbu jas tempti kranto link, o visu kitu pasirūpins Viešpats.

Žėrinčios žarijos – dvasios kaitros ženklas. Mes turime melsti, kad galėtume degti Dievo meilės ir uolumo liepsna. Degti ir skleisti šilumą, kuri gali paruošti maistą tiems, kuriuos norime pasotinti. Degti noru skelbti Evangeliją ir liudyti Kristų.

„Eikite šen pusryčių“ – ženklas, jog evangelizacinė veikla dėl Dievo Karalystės dar tik prasideda. Tai yra mūsų darbų rytas. Dar daug darbų mūsų laukia, todėl svarbu pasistiprinti. Žemiškas mūsų gyvenimas yra tik pradžia tos nesibaigiančios amžinybės. Jėzus atpažįstamas, kai rūpinasi savo ganomaisiais ir juos maitina.

Puikus žuvų laimikis mokiniams reiškia tik vieną dalyką: Jėzus vėl yra su jais ir tai daro jų darbą vaisingą. Bet tai jau yra nebe žuvų gaudymas, o žmonių kvietimas į Dievo karalystę. Nors turime savo sugebėjimų ir talentų, tačiau mūsų visos mūsų pastangos bus bevaisės, jie jos bus atliekamos be Viešpaties pagalbos. Tad, kai imamės darbų, pirmiausia paklauskime Jėzaus: „Viešpatie, ką tu nori, kad aš / mes padarytume?“ arba „Viešpatie, ką tu nori, kad aš / mes pasakytume?“

Ir taip pamažu mūsų širdis pasieks Dievo karalystės aušros spinduliai. Išminties, ramybės ir pasitikėjimo. Amen.

+ Darius Trijonis
Pamokslas, sakytas Dievo Gailestingumo savaitės penktadienį Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje, 2020 m. balandžio 17 d.