200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro GRUŠO 2013 m. kalėdinis laiškas

2013 gruodžio 24

Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi,
Tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.
Išm 18, 14–15

Brangūs tikintieji,

per Adventą išgyvenome laukimo laikotarpį. Sulaukę šv. Kalėdų, dar kartą mintimis aplankykime vieną šeimą. Šioje šeimoje – darbininkas tėvas, savo rankomis uždirbantis duonai, jauna mama ir kūdikis. Regis, niekuo neišsiskirianti šeima, tačiau joje išsiskleidė neapsakoma Dievo meilė žmonijai. Būtų per drąsu teigti, kad ši šeima nepatyrė nerimo dėl ateities, nebuvo nesutarimų, netikėtų ir nelabai malonių įvykių. Per drąsu sakyti, kad ši šeima buvo gerai aprūpinta ir visko turėjo sočiai. Ir šiandien mūsų aplinkoje daug tokių šeimų, kurios patiria sudėtingų gyvenimo išbandymų.

Šiandienėje visuomenėje dažnai pirmenybę teikiame asmeniniams poreikiams ir teisėms, bet ne šeimai. Žmogiški santykiai ima irti, vos tik susiduriama su problemomis. Visur persismelkęs laikinumas diktuoja problemų sprendimo būdą – išeiti, palikti sunkumus. Net ir Juozapas svarstė galimybę atleisti Mariją. Tačiau nepasirinko šios jam lengviausios išeities. Juozapas, skyręs laiko svarstymams ir išgirdęs Dievo balsą, apsisprendė priimti Jėzų ir auginti kaip savo sūnų. Kiek motinų ir tėvų apsisprendžia laukti pradėto kūdikio, net ir jausdami nerimą dėl ateities? Kiek šeimų šiandien yra atviros gyvybės dovanai? Kiekvienas kūdikis į pasaulį ateina Kalėdų nakties Kristaus veidu.

Tegul Kristus gimsta mūsų bendrystėje su kitu. Šiandien taip reikia dėmesingumo, supratimo ir atleidimo mūsų šeimose ir visuomenėje. Skirtingos pažiūros, nevienoda materialinė, socialinė padėtis ir koncentravimasis į savąjį „aš“ silpnina šeimos ryšius, veda į susvetimėjimą ir vienatvę. Šeimose tiek daug sužeistų žmonių: ligotų, vienišų, nesuprastų. Vis labiau izoliuojama vyresnioji karta, kuri yra istorijos sergėtoja. Tegul ir tie, kurie gyvena šalia, mums nematomą gyvenimą, tampa artimi. Su dėmesingumu ir supratimu pamatykime greta esantįjį ir kurkime su juo bendrystę. Padėkime vieni kitiems oriai pakelti sunkumus, nes kitame atpažįstame Dievo Veidą.

Ką tik prasidėjusius liturginius metus vyskupai pakvietė paskirti šeimos temai. Šeima – tai tikėjimo vartai. Kaip Jėzus gimė Juozapo ir Marijos šeimoje, pakvieskime Kristų gimti ir mūsų šeimose. Tegul mūsų šeimos vėl tampa „namų Bažnyčia“ – ta vieta, kurioje pirmiausia pažįstamas Dievas, išmokstama maldos, patiriama pilnatvė ir pasitikėjimo džiaugsmas. Šeimoje išmokstame būti Bažnyčia.

Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Brangios šeimos, jūs puikiai žinote: vien tik daiktai ar palankiai susiklostančios aplinkybės neteikia tikro džiaugsmo, kurio ragaujate šeimoje. Tikrą džiaugsmą teikia darna tarp žmonių, kurią visi jaučia širdyje ir dėl kurios gera būti kartu, vieniems kitus palaikyti gyvenimo kelyje. Tačiau šio gilaus džiaugsmo pagrindas yra Dievo buvimas šeimoje, Jo priimanti, gailestinga, visus gerbianti meilė.“

Prie šventinio stalo dalydamiesi duona pakvieskime Dievą ateiti į mūsų šeimas ir gydyti jų žaizdas. Kviečiu kiekvieną šeimą pradėti drauge melstis. Tai gali pasirodyti sunku, bet svarbu pradėti, pakviesti Dievą į savo namus malda „Tėve mūsų“. Brangios šeimos, gyvenkite tikėjimo džiaugsmu ir jį liudykite.

Kartu su popiežiumi Pranciškumi kviečiu – nepasiduokite nusivylimui! Neleiskite niekam iš jūsų pavogti džiaugsmo! Kūdikiu gimęs Jėzus Kristus tepripildo mūsų širdis savo džiaugsmo, teatnaujina mūsų ryšį su Juo ir sutvirtina bendrystę vienų su kitais!

+ Gintaras GRUŠAS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt