200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

2011 m. Trakų Dievo Motinos iškilmei

2011 rugsėjo 4

Brangieji,

Šiandien švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos šventę. Dėkojame Dievui už nesuskaitomas malones, kurias Jis suteikė mūsų tautai Motinos Marijos užtarimu ir globa.

Švenčiausioji Mergelė Marija buvo pasauliui Dievo pasiuntinio angelo apreikšta mums gerai žinomais, kasdien kartojamais, tačiau galbūt iki galo dar nesuprastais žodžiais: Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji. Kas yra toji malonė, kuria taip dosniai Dievas apdovanojo Mergelę Mariją, ir ką reiškia gyventi Dievo malone?

Šventojo Jono Pirmajame laiške skaitome, kad Dievas yra Meilė. Mes gerai žinome šią tiesą, tačiau netapusi mūsų gyvenimo praktika, ji lieka tik tuščia teorija. Marija nesuprato Angelo žodžių, tačiau Ji mylėjo Dievą ir Juo besąlygiškai pasitikėjo, todėl nesvyruodama atsakė: „taip“ – štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man kaip tu pasakei (Lk 1, 38). Šiais žodžiais Marija atidavė save Dievui, kad Jo malonė imtų veikti jos gyvenime. Taigi malonė yra ne kas kita, kaip veikli Dievo meilė žmogaus tikėjimu ir pasitikėjimu priimta ir įkūnyta tikinčiojo gyvenime.

Nors Marija iki galo nesuprato skirtosios misijos, ji priėmė Dievo valią savuoju tikėjimu ir toliau kiekvieną dieną meldėsi Dievui, klausėsi Jo, atvirai žvelgė į tai, kas ją ištiko gyvenime, ir bandė įvairiose situacijose atsiliepti nuolatiniu „taip“ į Dievo išminties planą. Tai nelengvas kelias, tačiau būtent malonės dėka jis teikia išganymą visiems, kurie Marijos pavyzdžiu išdrįsta priimti Dievą į savo gyvenimą ir, pasitikėdami Dievo Motina, leidžia jai vadovauti savo žingsniams.

Kodėl taip maža žmonių, kurie atveria savo širdis Dievo malonei? Kodėl tiek daug nevilties, baimės, rūpesčių išsikeroję tarp mūsų? Žmogus yra sukurtas pagal Dievo panašumą. Tai reiškia, kad kiekviename žmoguje yra dieviškų bruožų, slypi dieviškasis pradas, kuris labiausiai pasireiškia meilės troškimu. Kiekvienas žmogus trokšta mylėti ir būti mylimas. Deja, ne visuomet tai pavyksta. Kodėl? Pamirštamas Meilės Šaltinis, nepriimama malonė, kuri perduoda mums dieviškąją meilę.

Marijai Angelas pasakė: Viešpats su tavimi. Ir to jai užteko, nes pasitikėjo Dievo pažadu, o ne savo galia. Ji žinojo – Viešpats yra su ja ir Jis suras būdų visa pakreipti į gera. Net stovėdama po kryžiumi Dievo Motina tikėjo, kad Viešpaties malonė jos kenčiančioje širdyje kuria naują gyvenimą, ruošia Prisikėlimo džiaugsmui. Toks pats yra ir krikščioniškos bendruomenės atramos taškas. Dieviškoji Meilė virsta malone, kuri beldžiasi į žmogaus širdį ir prašosi priimama.

Santuokos sakramento metu jaunavedžiams sakoma: Viešpats su jumis. Tai nėra tušti žodžiai. Į ką gali atsiremti vyras ar žmona, kai gyvenimo sunkumai užgožia natūralius prieraišumo jausmus? Kur ieškoti pagalbos? Jeigu su jais, tarp jų yra Viešpats, jeigu jie pasitiki Juo ir priima Jo malonę, sunkumai tik sustiprina santuoką, suteikdami jai dieviškų bruožų: savęs dovanojimo ir pasiaukojimo, kuriuos matome Nukryžiuotojo Kristaus veide. Ištikus santuokinei krizei, krikščionis turi eiti ne į teismą su skyrybų raštu, bet prašyti Motinos Marijos pagalbos ir užtarimo. Ji paims jus už rankos, nuves prie Sūnaus kryžiaus ir tars: pažvelk į kenčiantį mano Sūnų. Tai dėl tavęs Jis kenčia. Iš Jo ietimi pervertos širdies malonė liejasi ant tavęs. Ar tu priimsi ją? Ar leisi Jam ateiti į tavo gyvenimą su savo galinga meile.

Šv. apaštalas Paulius sako: mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume (2 Kor 12, 9). Kiek daug santuokų būtų išgelbėta, kiek daug jaunų žmonių dovanotų savo gyvenimą kilniems uždaviniams atlikti, jeigu pasitikėtų Dievo malone, kurią jiems siūlo Kristus.

Ko Meilė nori iš mūsų? Meilė mums sako: tuoj pat daryk gera kitam, nelauk kol kas paprašys, nesiderėk, ar bus už tai atlyginta – tiesiog mylėk! Iš mirties yra perėjęs į gyvenimą (Jn 2, 23) tas, kuris myli artimą.

Marija ir čia mums rodo pavyzdį: būdama nėščia Dievo meile, ji skuba pas savo giminaitę Elžbietą, kad jai padėtų. Varginanti kelionė nenuslopina Marijos džiaugsmo. Ji gieda Dievui garbės himną Magnificat, o jos rankos tarnauja artimui. Jau kitu gyvenimo tarpsniu Motina Marija pastebi Kanos jaunavedžių neturtą pristigus vyno. Jos pagalba labai subtili ir tyli: darykite, ką tik jis jums lieps (Jn 2, 5). Marija žino, kad pati negali parūpinti jaunavedžiams vyno, tačiau pasitiki Dievo gerumu ir gailestingumu. Ir nelieka apvilta.

Kaip labai pasikeistų mūsų gyvenimas, jeigu mes išdrįstume tikėti, kad Dievo malonė yra paveiki ir mūsų dienomis. Tačiau ji netampa tikrove be mūsų. Malonę priimame savuoju tikėjimu ir ji ima veikti, kai mes bendradarbiaujame su ja. Ji skleidžiasi, kai leidžiame Dievui įsikišti į mūsų gyvenimo įvykius, suteikiame Jam laisvę padėti mums taip ir tokiu būdu, kokį numato Dieviškoji išmintis, užuot vertus Dievą paklusti mūsų egoistiniams reikalavimams.

Marija žengė tikėjimo taku, – sako Vatikano II Susirinkimo dokumentas Lumen gentium, 58. Jos kelias yra pavyzdys, kaip galime priimti Dievo malonę ir gyventi ja. Tapdama mūsų savastimi, Dievo malonė suvienija mus su Viešpačiu, kurio gailestingumo dėka mūsų gyvenimas tampa vis labiau artimas Jo Motinos Marijos gyvenimui. Marija įvairiais būdais bando mus prakalbinti ir įtikinti, kad priimtume Jos Sūnaus gailestingumą. Visuose savo apsireiškimuose žmonėms – Lurde, Fatimoje, Šiluvoje – Marija kviečia žmones bendradarbiauti su Dievo malone ir gelbėti žmones nuo amžinosios pražūties, vesti juos pas Tėvą. Marija ragina drąsiai pasitikėti Dievo malone ir melstis už tuos, kurie nuklydę, pasimetę ar užkietinę savo širdis. Malonė visuomet suteikia galimybę darbuotis drauge su Kristumi. Mūsų tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu tampa gyvu dalyvavimu Kristaus darbe. Jis trokšta gelbėti kiekvieną žmogų ir kenčia, kad Jo gailestingumas yra nepriimamas.

Dievo Motina Marija, Lietuvos Globėja šiandien kreipiasi į mus prašydama padėti jos Sūnaus gailestingumui pasiekti mūsų tautos vaikų širdis. Melskime jos pagalbos ir drąsos atverti savo širdis Dievo malonei ir, drauge su ja, tapti Dievo bendradarbiais žemėje, idant ten, kur vyrauja karai ir susiskaldymas, sužydėtų meilė ir tarpusavio pagalba. Mūsų geri darbai, mūsų pagalba ir užuojauta, sustiprinti ir pripildyti dieviškosios malonės, padės Lietuvai tapti dieviškojo gailestingumo ir meilės Žeme.

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Kategorijos: Pamokslai

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt