Pamokslas Šv. Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje 2013 m. gruodžio 24 d.

2013 gruodžio 24

Brangūs Dievo mylimieji žmonės,

šios nakties Evangelija pirmiausia mums primena Jėzaus Kristaus gimimo istoriškumą: kad taptų žmogumi ir apsigyventų tarp mūsų, Dievas pasirinko konkrečią vietą – Betliejų – ir konkretų laikmetį – ciesoriui Augustui valdant Romos imperiją ir Kvirinui valdant Siriją. Gimdamas Jėzus prisiėmė ir žmoniškąją Dovydo giminės istoriją. Evangelijų pagal Matą ir Luką genealogijose primenama, kad ši giminė turi savų juodų dėmių, savų nusidėjėlių. Panašiai ir mūsų šeimos bei giminės turi savų dėmių, bet būtent dėl to mums reikia Išganytojo. To, kuris atneša šviesą ir išsklaido mumyse esančią tamsą. To, kuris pažadėjo į mūsų gyvenimą atnešti džiaugsmą – didį ir neblėstantį džiaugsmą.

Angelo žodžiai mums rodo kelią į pažadėtojo džiaugsmo pilnatvę.

Pirmiausia angelas sako: „Nebijokite!“ Mūsų gyvenimas kupinas daugybės baimių, kurios atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą. Mus kankina visoks nerimas, ypač dėl ateities: dėl sveikatos, dėl ekonominės nežinios, dėl politinių neramumų. Angelas ir mums taria: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“

Ko reikia, kad ši naujiena suteiktų mums džiaugsmą ir išvarytų baimę? Supraskime, ką gavome, kas yra Išganytojas. Tai Dievas, kuris ateina iš mūsų paimti tai, kas mus slegia, kas mus pavergia, – mūsų nuodėmes. Jis ateina ne toks, kokio tikėjosi ano meto žmonės. Mums irgi dažnai sunku Jį priimti tokį, koks Jis ateina. Norime išbristi iš nuodėmių ir baimių savo jėgomis, savo triūsu ir, nors jaučiame, kad bent dalį įveikiame, tačiau be Viešpaties pagalbos vis tiek lieka dalis, kuri mus slegia. Dievas mums pasako sėkmės formulę, o mes pernelyg dažnai jos ieškome kitur.

Dievas mums duoda gelbėjimosi ratą ir per apaštalą Paulių moko, kaip juo naudotis. Apaštalas mus kviečia, kad „atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje“. Pauliaus žodžiai gali nuskambėti sunkokai – esame raginami atsisakyti įprasto gyvenimo būdo ir tapti santūrūs, teisingi ir maldingi žmonės. Ne vienas blaiviai mąstantis pagalvos, kad tikrai neturi jėgų atsižadėti visų pasaulio aistrų. Daug kam atrodys, kad toks negatyvus atsižadėjimo kelias gal bus patrauklesnis vėliau. Bet čia vėl slypi pagunda tvarkyti gyvenimą savo jėgomis.

Angelų giesmė mums atskleidžia pirmą ir daug patrauklesnį šios kelionės žingsnį. „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms.“ Angelai kreipia mūsų dėmesį nuo žemiškų rūpesčių ir kelia mūsų akis dangaus link. Jie teikia Dievui garbę ir kviečia mus jungtis į šį šlovinimą ne tiek žodžiais, kiek savo gyvenimu. Garbė Dievui – ne tik todėl, kad Jis mus sukūrė ir dovanojo gyvybę, bet ir todėl, kad nepalieka mūsų vienų, veda į pažadėtą tikslą – amžinąjį džiaugsmą ir ramybę Jame. Šis pažadas mums skirtas ne vien amžinybėje, bet taip pat čia ir dabar.

Kam Dievas žada ramybę? Savo mylimiems žmonėms. Tai reiškia – visiems be išimties. Šventiems ir nuodėmingiems, vargšams ir turtingiems, ligoniams ir sveikiems, vienišiems ir mylinčių žmonių apsuptiems. Dievo meilė skirta mums visiems ir lydi į ramybę, kuri yra Dievo meilės apkabinimas. Duodami Dievui garbę, skirdami Jam savo dėmesį, savo laiką, savo talentus mes gauname daug daugiau negu galime įsivaizduoti.

Ne tik asmeniškai, bet ypač savo šeimose pirmiausia būkime dėmesingi Dievui, teikime Jam garbę. Melskimės kartu ne vien prie stalo, prieš valgį ir po jo, bet kasdien skirkime laiko asmeniškai ir drauge padėkoti Dievui ir pavesti Jam savo gyvenimą. Susitaikykime su Dievu ir artimaisiais ne tik prieš didžiąsias šventes, bet nuolat. Supraskime, kad švęsti sekmadienį – tai ne vien kiekvieną sekmadienį dalyvauti Šv. Mišiose, bet ir skirti laiko vieni kitiems, dalytis Dievo meile, ypač šeimose. Šiandien jaučiama kalėdinė nuotaika – Dievo buvimo tarp mūsų šventimas ir džiaugsmas – gali ir turi likti mūsų kasdienio gyvenimo širdis. Kas yra dovanojimo kultūra? Tai ne tiek blizgučių ir žaislų dovanojimas, kiek savęs ir savo laiko dovanojimas pirmiausia Dievui, o tada – kitiems šeimoje ir visuomenėje. Būtent tai mums suteikia žadėtą džiaugsmą ir ramybę. To mes labiausiai trokštame savo širdies gelmėje.

Kalėdinio džiaugsmo formulę angelai mums duoda ne tik šiai nakčiai, bet ir kiekvienai dienai. Ji išsklaido mūsų baimes. Ja vadovaudamiesi sugebėsime gerbti vieni kitus, mūsų šeimyninis gyvenimas klestės, o visuomenėje bus daugiau teisingumo. Ši formulė veda mūsų žingsnius ramybės keliu.

Tad junkimės šį vakarą į angelų chorą ir savo gyvenimu kasdien giedokime:
„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms.“

Gintaras GRUŠAS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Kategorijos: Pamokslai

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt