Dievo Gailestingumo metų pabaigai Aušros Vartuose

2011 lapkričio 13

Brangūs broliai ir seserys,

šiandien Dievo gailestingumo Motinos artumoje visų pirma norime padėkoti už malones, patirtas per Dievo gailestingumo metus, kurie buvo labai vaisingi. Jie mums buvo nuostabi proga prisiminti, kad dieviškasis gailestingumas yra realus Dievo veikimas mūsų gyvenime, kad jis niekuomet nesibaigia ir neišsenka, bet pasilieka su tais, kurie tiki ir pasitiki dieviškojo gailestingumo galia. Gailestingoji Motina mus ragina ir maldauja pasitikėti Jos Sūnumi, dėmėtis savo širdyje visa (plg. Lk 2, 19), ką Jis daro mūsų gyvenime. Darykite, ką tik Jis jums lieps (Jn 2,5), – sako Marija Evangelijoje. Šiais žodžiais ji byloja ir mums: darykite, ką tik Jis jums atskleidė per šiuos metus, ko išmokė, ko prašė. Atsiliepkite, ir jūsų gyvenimas bus pripildytas Dievo malonės, kaip malonėmis apdovanotosios Marijos.

Išganymo aušroje Dievo malonė pasibeldė į mergelės Marijos širdį ir, jos priimta, leido Dievui įsikūnyti, tapti žmogumi, ateiti mūsų gelbėti ir vaduoti. Po dviejų tūkstantmečių Dievas panoro priminti žmonijai savąjį gailestingumą ir pasirinko Vilnių. Būtent čia, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Marijos artume, 1935 m. buvo pirmą kartą viešai pagerbtas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį nutapyti šv. Faustinos paprašė pats Jėzus, idant šis atvaizdas taptų regimu Gailestingumo ženklu.

Šv. Faustinos dienoraštyje skaitome, kad žvelgdama į Aušros Vartuose iškeltą Gailestingojo Jėzaus atvaizdą, ji matė viziją – tamsos tinklais apraizgytą mūsų brangųjį miestą. Tuos tinklus sutraukė  pakilusi Jėzaus ranka, kuri nubrėžė virš Vilniaus didelį kryžiaus ženklą. Šventoji seselė regėjo, kaip palaimintajam kunigui Mykolui Sopočkai šioje koplyčioje sakant pamokslą apie Dievo gailestingumą, spinduliai iš Jėzaus širdies sklido ir skverbėsi į žmonių širdis (D 416–417).

Ši vizija mums patvirtina Evangelijoje atskleistąją tikrovę – paklausiusieji Marijos padrąsinimo daryti, ką liepia Jos Sūnus, išvysta, kaip vanduo virsta vynu. Šis virsmas, šis pasikeitimas, tik kitu būdu, perteikiamas ir šv. Faustinos vizijoje: Gailestingojo Jėzaus meilė sutrauko nuodėmės tinklus ir įsiskverbia į širdis tų žmonių, kurie ją priima.

Nukryžiuotojo Kristaus mums kaip Motina dovanota Jo Gimdytoja Marija yra neatskiriama palydovė tų, kurie pasitiki ir priima Dievo gailestingumą. Šių metų sausį Vilniaus arkikatedroje buvo pašventintos gailestingojo Jėzaus paveikslo kopijos, kurios kunigų, vienuolių ir jaunimo rankų nešamos iškeliavo po visą Lietuvą. Darykite, ką tik Jis jums lieps (Jn 2, 5), – šis Motinos Marijos raginimas lydėjo tuos, kurie snieguotais keliais išriedėjo į visas Lietuvos vyskupijas. Darykite, ką tik Jis jums lieps (Jn 2, 5), – beldėsi Motinos žodžiai į širdis miestų ir kaimų žmonių, kurie atėjo į savo parapijų bažnyčias ar miestelių aikštes pasitikti Gailestingojo Jėzaus; kurie drauge su atvykusiais giedojo gailestingumo litaniją: Jėzau, pasitikiu tavimi; kurie klausėsi liudijimų ir patys suvokė, atrado Dievo gailestingumo darbus savo gyvenime.

Iš Žemaitijos sostinės Telšių mus pasiekė vienos merginos liudijimas: Prasidėjus renginiui išvydau tiek gražių, besišypsančių veidų, kurių, manau, būčiau nepamačiusi, jei nebūčiau leidus Dievui „įdėti“ į mano akis meilės ir gailestingumo žvilgsnio. Tiek daug geranoriškų žmonių, skubančių tau padėti, žvelgia į tavo akis, norėdami jose pamatyti Kristaus atvaizdą. Kai nuvažiavome į senelių namus, dar kartą galėjau įsitikinti, kad šypsena kitam žmogui atneša laimę, nes jis nebesijaučia toks vienišas. Nors trumpam… Bent tą akimirką…
Nors daugeliui ir kėlė nerimą tą vakarą apledėjusios miesto gatvės, Telšiai iš tiesų buvo sklidini Šventosios Dvasios. Šviesūs žmonės, jaukus ir svetingas miestas, paprasti, nuoširdūs pokalbiai su vietiniais – štai kas man buvo Dievo gailestingumas. Negavau nieko, ko tikėjausi, bet gavau viską, ko troškau. Ir visa tai prasidėjo nuo sąmoningai Dievui ištarto manojo „taip“, o tai padaryti buvo išties sunku.
O argi buvo lengva ištarti savąjį fiat – tebūnie – taip Mergelei Marijai? O juk būtent šis taip pakeitė žmonijos istoriją įsileisdamas Dievo gailestingumą į pasaulį.

Manau, kad panašių liudijimų yra daugybė. Gailestingojo Jėzaus atvaizdas keliavo ne tik pas mūsų brolius visoje tėvynėje – aukštaičius, žemaičius, dzūkus, sūduvius, lietuvius ir lenkus suvienydamas juos pasitikėjimu ir meile gailestingajam Dievui. Gailestingojo Jėzaus paveikslas iškeliavo toli už Lietuvos ribų. Jis lankėsi Buenos Airėse, Argentinoje, Montevidejuje, Urugvajuje, Klyvlende, Irkutske, Krasnojarske, San Paule, Romoje, Dubline, Vokietijos miestuose… Kas suskaičiuos Dievo malones, palietusias Jo vaikų širdis per geras, meile ir gailestingumu spindinčias Jėzaus akis, ir malonės pluoštus, sklindančius iš Jo širdies? Gal ir nereikia skaičiuoti. Džiaukimės ir dėkokime, kad Dievas suranda būdų pasibelsti į žmogaus širdį, jei tik ji neapkurtusi nuo pasaulio triukšmo. Ir dabar nuolat gauname prašymų iš įvairiausių pasaulio vietų atsiųsti Gailestingojo Jėzaus originalaus paveikslo kopiją šventovėms ir mažoms koplytėlėms. Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą (D 300), – sakė Jėzus šv. Faustinai. Gal pagaliau žmonija ima suprasti, kur tikroji ramybė, kurios taip yra išsiilgusi?

Motina Marija, priėmusi į savo įsčias įsikūnijusį Dievo gailestingumą, meldėsi. Jos siela dėkojo ir garbino Viešpatį: Jis ištiesė savo pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą (Lk 1, 54). Jėzus, kuris išmokė apaštalus melstis Tėve mūsų malda, paprašė šv. Faustiną išmokyti pasitikėjimo maldų, kurios leidžia Jo gailestingumui šiandien įsikūnyti mūsų gyvenime, šeimose, tautoje ir pasaulyje. Trumputė knygelė Jėzau pasitikiu tavimi, išleista Vilniuje jau ketvirtą kartą per penkerius metus ir išversta į penkias kalbas, vien šiais, Dievo gailestingumo metais buvo išplatinta šimtu tūkstančių egzempliorių. Gilesnio įsiskaitymo norinčius šiemet lietuviškai pasiekė kard. Schönborno veikalas Suradom gailestingumą. Apie pusę milijono įvairaus dydžio Gailestingojo Jėzaus paveikslėlių su paaiškinimais įvairiomis kalbomis kaip melsti Dievo gailestingumo sau ir visam pasauliui pasklido Lietuvoje ir kituose kraštuose. Gailestingojo Jėzaus malda suskambo ligoninėse, kalėjimuose, vienuolijose, parapijose, šeimose.

Jėzus šv. Faustiną ragino: Pasakyk, mano dukra, kad esu pati meilė ir gailestingumas. Kai siela pasitikėdama artinasi prie manęs, pripildau ją tokios malonės gausos, kad ši malonė netelpa jose, bet spinduliuoja kitoms sieloms (D 1074). Tikiu ir raginu – nepaliaukime melsti Dievo gailestingumo pasauliui, kurį kamuoja vargas ir nerimas. Melskime pagalbos sau, šeimoms, mūsų Tėvynei, melskime taikos, teisingumo ir solidarumo visoms tautoms. Melskime Dievo gailestingumo kenčiantiems, prislėgtiems, netekusiems vilties, ligoniams ir apleistiems. Dievo gailestingumas visus priglobia, paguodžia, sustiprina, padrąsina.

Motina Marija, būdama nėščia Dievo gailestingumu, skubėjo tarnauti. Ji leidosi į ilgą varginančią kelionę pas savo giminaitę Elzbietą, kad padėtų jai gimdymo metu. Dieviškasis gailestingumas visuomet įsikūnija konkrečioje artimo meilėje. Dievo mažutėliai yra visi stokojantys – ar duonos, pastogės, drabužio; ar meilės, užuojautos, pagalbos, sustiprinimo dvasiniame kelyje. Gailestingumo esminė savybė yra dovana. Tėvas dovanoja savo Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Marija dovanoja savąjį gyvenimą, kad Sūnus turėtų žmogaus kūną ir šeimą.

Todėl būkime dosnūs! Pagalba artimui, geri darbai, atjauta ir gailestingumas yra išskirtiniai krikščionio bruožai. Meilė kuria naują civilizaciją, kurioje nėra vietos neapykantai ir smurtui. Tokia meilės civilizacija užsimezga šeimoje, bendruomenėje, parapijoje ir kaip šviesos spinduliai palengva plinta toliau sudarydama sąlygas augti, įsišaknyti gerumui ir gailestingumui.

Noriu pasidžiaugti, kad šiais Dievo gailestingumo metais, Vilniuje atsirado labai konkretūs dieviškosios meilės židiniai. Paliatyvios slaugos namai ir sunkiems ligoniams teikiama pagalba namuose, katalikiškas vaikų darželis Mažutėliams ir Šv. Juozapo bendruomenės katalikiška mokykla, Mažoji akademija, kuri dalijasi gilesnio Dievo pažinimo dovanomis, yra Gailestingumo metų vaisiai, gražiausi liudijimai, kad ten, kur gailestis ir meilė, ten yra Dievo malonė ir gailestingumas.

Darykite, ką tik Jis jums lieps (Jn 2, 5), – tegul šie Dievo Motinos žodžiai primena mums, kad Dievo gailestingumas tęsiasi, kad Viešpats yra tarp mūsų. Leiskime jam mūsų gyvenimą, maldą ir gerus darbus paversti dieviškosios meilės apsireiškimu pasaulyje.

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Kategorijos: Pamokslai

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt