200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Kunigų susirinkime kalbėta apie Lietuvos kankinius ir „Amoris Laetitia“

2016 gruodžio 9

Gruodžio 7 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas. Po  Dieninės liturginės maldos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas priminė, kad popiežius Pranciškus pasirašė dekretą, patvirtinantį arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip užbaigiamas tyrimas ir atsiveria kelias ateinančiais metais šį ganytoją skelbti palaimintuoju. Be šio arkivyskupo Dievo tarnais tarp kitų yra paskelbti arkivyskupas Mečislovas Reinys ir vyskupas Vincentas Borisevičius, renkama medžiaga, reikalinga  jų beatifikacijos procesui užbaigti. Svarbu prašyti šių ganytojų užtarimo, skleisti žinią apie jų ištikimybę Bažnyčiai, uolų krikščionišką gyvenimą.

Istorikas doc. dr. Arūnas Streikus kunigų susirinkime apžvelgė Vladimiro lageryje 1953 m. žuvusio arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo bruožus. Šis ganytojas – Vilniaus kunigų seminarijos auklėtinis, vėliau jos dėstytojas ir gynėjas II Pasaulinio karo bei pokario metais. 1926 m., sulaukęs keturiasdešimt dvejų metų, Mečislovas Reinys tapo jauniausiu Lietuvos vyskupu ir iki 1940 m. dirbo Vilkaviškio vyskupo pagalbininku. Labai uoliai rūpinosi Vilkaviškio kunigų seminarija ir labai skatino, kad kunigais tapę alumnai toliau lavintųsi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Nuo pat savo sielovados pradžios Mečislovas Reinys buvo aktyvus tikėjimo liudytojas tarp jaunimo, daug kartu keliaudavo, dalyvaudavo renginiuose, šventėse, dosniai rėmė studentus, palaikė  ir pats priklausė ateitininkų judėjimui. Jis taip pat dalyvavo kuriant krikščionių demokratijos partiją ir darbavosi jos struktūrose, buvo ir užsienio reikalų ministru. Visą savo gyvenimą nuosekliai pasisakė prieš totalitarizmą, neigiamai vertino ne tik fašizmą, bolševizmą, bet ir tautininkų vykdomą „kulturkampfą“, kai Katalikų Bažnyčia buvo stumiama iš viešojo gyvenimo ir buvo draudžiama veikti katalikiškoms organizacijoms. 1939 m. pasirodė jo parašyta knygelė „Rasizmo problema“, kuri parengta pagal skaitytas paskaitas.

1940 m. Apaštalų Sosto sprendimu Mečislovas Reinys pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku. Tautinių priešpriešų verpetuose šis ganytojas rūpinosi visų katalikų sielovada, pakildavo virš siaurų politinių interesų, nors buvo kaltinamas, šmeižiamas, niekinamas ir skundžiamas, bet nekerštavo, neleido, kad būtų naudojamas kaip įrankis sovietams ar naciams. Sovietų okupacijos metais rašė raštus, ginančius Bažnyčią nuo valdžios kišimosi, rūpinosi, kad būtų dėstoma tikyba mokyklose, o kariuomenėje plėtojama karių sielovada, kitus ganytojus įtikinėjo nebendradarbiauti su sovietų režimu, gynė Apaštalų Sostą nuo šmeižto, kuris būdavo plėtojamas spaudoje. Tuo buvo kaltinamas ir teismuose, nenuolaidžiavo, neišsisukinėjo. Kalintas ypatingojo režimo kalėjime, palaidotas Vladimiro kalėjimo kalinių bendrame kape.

Susirinkime vyskupas Arūnas Poniškaitis komentavo popiežiaus Pranciškaus apaštalinio paraginimo apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ 8 skyrių, sulaukusį daug diskusijų. Ganytojas pabrėžė, kad šis dokumentas iš esmės tęsia Bažnyčios Mokymą, jo principus pristatydamas šiandienos aktualijų kontekste. Kunigai kviečiami į dvasinį palydėjimą, sielovadinį atidumą, labiau išklausyti, įsigilinti, padėti žmogui išgyventi Dievo gailestingumą, suvokti Bažnyčios Mokymą ir jo prasmę, savo situaciją, atrasti vietą Bažnyčioje, nesusitelkiant vien į klausimą, yra ar nėra galimybės gauti sakramentinį išrišimą bei priimti šv. Komuniją. Tais atvejais, kai bažnyčioje susituokę asmenys išsiskyrė ir kyla abejonė dėl šios santuokos galiojimo, svarbu nukreipti juos į bažnytinį teismą, kuriam pavesta spręsti, ar toji santuoka buvo sudaryta galiojančiai. Jei bažnytinis teismas neranda pagrindo patvirtinti santuokos niekinumą, naują šeimą sukūrę tikintieji gali gauti išrišimą ir priimti Šventąją Komuniją tuo atveju, jei pasiryžta gyventi kaip brolis ir sesuo. Jei tokios galimybės nėra, vis tiek svarbu palaikyti žmonių viltį ir kviesti juos eiti keliu gailestingosios meilės, kuri yra pirmutinis krikščionių įstatymas ir kuri „uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Pt 4, 8). Juk „mažas žingsnelis didelio žmogiškojo ribotumo atvejais Dievui gali patikti labiau nei išoriškai teisinga gyvensena tų, kurie leidžia savo dienas nesutikdami rimtų sunkumų“ (AL 306).

Ganytojai susirinkime padėkojo už sėkmingai vykdytą parašų rinkimo akciją „Mama, tėtis ir vaikai“ už šeimą ir santuoką, ragino aktyviai naudoti naujai pasirodžiusią programą „Youcat sutvirtinimas“.

Kitas Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas įvyks sausio mėn. 4 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

-ksb- ir Vilniaus arkivyskupijos kurijos informacija

Kategorijos: Vyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt