Arkivysk. G. Grušo pamokslas Trakinių atlaiduose

2020 rugsėjo 6

Susirinkome į Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidus klausytis Dievo Žodžio, dalyvauti Eucharistinėje Aukoje ir pagerbti Dievo Motiną. Kaip gražiai Marija atspindi ir įkūnija šiandienos skaitinių tekstus.

Pirmajame skaitinyje girdime, kaip pranašas Ezekielis siunčiamas perspėti išrinktąją Dievo tautą, kad ji nežūtų savo klaidose: „Žmogau, aš duodu tave Izraelio namams kaip sargą. Išgirdęs iš mano lūpų žodį, tu privalai nuo manęs juos įspėti“ (Ez 33, 7). Apie būtinumą perspėti klystantį brolį girdime ir Evangelijoje. Marija, pranašų karalienė, pati vykdo šią misiją trokšdama padėti žmonėms, kuriuos jos Sūnus atpirko savo krauju. Būdama tobula Motina ir Mokytoja, ji nepalieka savo vaikų, bet vis iš naujo kreipiasi į juos ir kviečia taisytis. Tai gražiai atspindima ir šiandienos atliepiamojoje psalmėje. Beveik galėtume girdėti Mariją, mums kalbančią: „O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. Ji tai darė jau daugelį amžių, ji tai daro ir šiandien. Apsireikšdama įvairiose vietose – ir mūsų žemėje Šiluvoje, ir Lurde, Fatimoje, Medžiugorijoje Marija perspėja mus dėl mūsų klaidų ir rodo teisingą kelią į laimę.

Šiluvoje Dievo Motina kvietė garbinti jos Sūnų. Anksčiau jis ir buvo garbinamas toje vietoje. Paskui ten ėmė vykti žemės ūkio darbai. Kaip dažnai mūsų kasdieniai darbai, net ir reikalingi darbai, atitraukia dėmesį nuo Jėzaus, o juk jis turi būti mūsų gyvenimo centre.

Fatimoje Marija liepė melstis ir atgailauti už nuodėmes. Ragino atsiversti ir Nekalčiausiajai jos Širdžiai paaukoti Rusiją. Ir perspėjo – jeigu jos prašymas nebus išgirstas, pasauliui grės dar daugiau kraujo praliesiantis karas, komunizmas ir nesantaika. Marija sakė: „Aš atėjau įspėti tikinčiuosius, kad jie taisytų savo gyvenimą ir prašytų atleidimo už savo nuodėmes. Jie neturi toliau įžeidinėti mūsų Viešpaties, kuris jau ir taip labai įžeistas […]. Jei mano prašymai nebus patenkinti, Rusija paskleis savo klaidas po visą pasaulį, sukels karų ir Bažnyčios persekiojimų. Daug gerų žmonių bus nukankinti, kils dar vienas didelis karas, įvairios tautos bus sunaikintos.“ Nebuvo tada atsiliepta į Marijos paraginimą ir patys matėm bei patyrėm to pasekmes.

Marija mus taip pat perspėjo, kad vis daugiau žmonių gyvena nuodėmingai. Ji sakė, kad „daugiau sielų patenka į pragarą dėl kūno nuodėmių negu dėl kitų priežasčių.“ Jau prieš šimtą metų Marija kalbėjo apie madas įspėdama, kad „kai kurios mados labai įžeidžia mūsų Viešpatį.“ O ką belieka sakyti apie mūsų laikų madas? Marija paminėjo ir santuokas. Dievo Motina kalbėjo, kad „daugybė santuokų nėra geros, jos nepatinka mūsų Viešpačiui ir nėra iš Dievo.“ Iš tiesų šiandien statistika rodo, kiek daug yra gyvenančių kartu be bažnytinės santuokos.

Vis dėlto Dievo Motina ateina ne tik mūsų perspėti. Jai, kaip Motinai, rūpi, kad atrastume teisingą kelią ir grįžtume pas Dievą. Štai ko ji mus moko: „Kasdien melskitės rožinį, kad pasaulyje būtų taika.“ Kaip labai mums reikia tos taikos šiandien, kai neramumai vyksta ne tik kažkur toli, bet ir visai šalia. Fatimos piemenėlius Marija mokė, ji moko ir mus: „Melskitės, daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius. Daugelis sielų eina į pragarą, nes neturi, kas už jas aukotųsi ir melstųsi.“ Dievo Motina traukia mus prie savęs sakydama: „Dievas nori įtvirtinti pasaulyje atsidavimą mano Nekaltajai Širdžiai. Jei žmonės darys tai, ką jums sakau, bus išgelbėta daugybė sielų ir bus ramybė.“ Medžiugorijoje Marija toliau moko, kad būtina nuolatos melstis, pasninkauti, atsiversti ir susitaikyti su Dievu dažnai priimant Sutaikinimo sakramentą.

Antrajame skaitinyje girdėjome priminimą mylėti artimą kaip save patį. Čia pakartojamas didysis Jėzaus įsakymas, kurį jis pats patobulino per Paskutinę vakarienę: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs mylėtumėte vienas kitą: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13, 34). Marija kviečia mus patirti jos motinišką meilę, kuria ji myli Jėzų ir mus. Patyrę šią Marijos meilę išmoksime mylėti ir artimą, ir save pačius.

Gražiausia puokštė, kurią Dievo Motinai galime įteikti, – tai mūsų maldos, mūsų atgailaujanti širdis, mūsų atsivertimas ir susitaikymas su Dievu per šiuos atlaidus, taip pat mūsų maldos bei pasiaukojimas už savo brolius ir seses – gyvus ir mirusius. Šiandienos Evangelija baigiasi žodžiais: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 19.20). O Marija mums kartoja: melskitės, melskitės, melskitės.

Prašykime malonės, kad mes, jos vaikai, išmoktume atsiliepti į dangiškosios Motinos kvietimus visu savo gyvenimu. „Galingoji Dievo Motina, meilingoji mūsų Globėja, pasižadame iš visos širdies šventai darbuotis, kad išplistų tavo Nekalčiausios Širdies viešpatavimas ir šitaip mūsų ir visų žmonių sielos, mūsų Tėvynėje ir visame pasaulyje kuo greičiau ir kuo tvirčiau įsikurtų garbingojo tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus karalystė.“ Amen.

+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Pamokslas, sakytas šv. Mišiose, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaiduose 2020 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt