Pastabos

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-02-24

Mielieji,

„Esame pašaukti būti taikos kūrėjais“, – sako arkivyskupas Gintaras Grušas, minint Rusijos karo prieš Ukrainą metines.Arkivyskupas ragina ir toliau melstis, remti Ukrainą, tęsti prisiimtų solidarumo įsipareigojimų vykdymą.

Pirmąjį gavėnios sekmadienį, vasario 26 dieną, Lietuvos vyskupai kviečia aukoti Ukrainai šalies bažnyčiose.

Vasario 27 – kovo 1 d. Lietuvos Caritas renka daiktus Ukrainai Lietuvos miestuose, miesteliuose, parapijose. Vilniuje (ir arkivyskupijos parapijose) parama (pagal skelbiamą daiktų sąrašą) bus renkama prekybos centre BIG, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, Ignalinos, Visagino parapijose bei Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje (tik vasario 26 d.).

Vasario 26 – kovo 5 dienomis Vilniuje – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atlaidų savaitė, į kurią kviečia Arkikatedros bendruomenė. Pagrindinė atlaidų diena – kovo 4 d., šeštadienį.

2023 metų Vilniaus knygų mugė. Rekomendacijos
Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija Pelenų dieną
Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Gavėniai:
Popiežiaus Pranciškaus žinia gavėniai, 2023
Carito paruoštas Gavėnios kalendorius
Parapijose prasideda kasmetinė gavėnios akcija „Pasninko dėžė“
Gavėnios rekolekcijų programa Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Kalendorius:
Vasario 24 d. 18.30 val. Choro „Adoramus“ koncertas „SUTEIK RAMYBĘ MŪSŲ LAIKAMS“. Karo Ukrainoje metinėms paminėti
Vasario 24 d. 19.00 val. Seminaras sutuoktiniams „Kaip susitaikyti Adomui ir Ievai?“ (nuotoliu)
Vasario 25 d. Liturginio skaitymo ir psalmių giedojimo mokymai Vilniuje (registracija)
Vasario 26–5 d. Šv. Kazimiero atlaidai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vasario 26 d. 18.00 val. Atviras bendruomenės „Maranata“ maldos susitikimas Vilniuje
Vasario 28 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Vasario 28 d. 19.00 val. Taizé pamaldos už taiką Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje
Kovo 1 d. 18.00 val. Paskaita „Lietuvos bazilijonų provincijos architektūros ir dailės paveldo likimai“ Bažnytinio paveldo muziejuje (gyvai ir nuotoliu)
Kovo 18–19 d. Piligriminis žygis vyrams

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Ses. Michaelai Rak bei visai Hospiso bendruomenei “už skleidžiamą neišsenkamą meilę, gėrį ir viltį” buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
Pasaulio jaunimo dienos su Asumcion šeima (kvietimas 18–30 m. jaunimui)
Gavėnios sekmadieniais Vilniaus Kalvarijų parapijoje – popiežiaus Pranciškaus posinodinio dokumento „Christus vivit“ skaitymai ir aptarimai
Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijoje sekmadieniais 12 val. šv. Mišių metu vyksta katechezės 4–7 m. vaikams
Į Vilniaus Visų Šventųjų parapiją grįžta programa „Ko reikia kiekvienai mamai?“ (ikimokyklinukų mamoms)
Katedroje eksponuojami Šv. Kazimiero skulptūrėlių, piešinių ir filmukų konkurso darbai
Vilniaus piligrimų centras dalyvavo Dievo Gailestingumo konferencijoje Dubline
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro misija Švenčionių parapijoje: susitikimai mokykloje
Įvyko 10-osios Vilniaus akademinės sielovados centro organizuotos KAIROS rekolekcijos
Dr. Inos Kažuro paskaita „Bazilijonų vienuolija ir knygų spauda“ (vaizdo įrašas)
Naujas feisbuko puslapis, skirtas Šventojo Juozapato metams
Romoje vyko kongresas apie kunigų ir pasauliečių bendrą atsakomybę Bažnyčios misijoje. Iš Lietuvos jame dalyvavo vysk. Arūnas Poniškaitis ir Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Arkivysk. Gintaro Grušo homilija Pelenų dieną

Gavėnia yra ypatingas laikas mūsų liturginiame kalendoriuje, stipriai susijęs ne tik su pasirengimu, bet ir su atsivertimu. Tam atsivertimui Viešpats mums duoda ypatingų malonių. Tai ir atgailos, ir atsivertimo laikas, glaudžiai susijęs su Šventojo Rašto istorinėmis mintimis, scenomis. Apie keturiasdešimties dienų laiką girdime, kai Mozė ruošiasi gauti dešimt Dievo įsakymų; kai Elijas prie Horebo kalno išgirsta Dievo balsą švelniam vėjely; kai Jėzus prieš savo misiją išeina į dykumą pasninkauti, kad pasiruoštų įgyvendinti tai, kam Viešpats Jį siunčia. Įdomiausia, kad visi trys – Mozė, Elijas ir Jėzus – susitinka Taboro kalne Atsimainymui.

Popiežius Pranciškus šių metų Gavėnios žinioje kaip tik ima šį Taboro kalno vaizdinį, kuris įprastai skaitomas antrąjį Gavėnios sekmadienį, kad sustiprintų mus Gavėnios kelionėje. Popiežius kalba, kad lipimas į Taboro kalną turi sustiprinti mus sekti Jėzumi kryžiaus keliu. „Gavėnios askezė – tai pastanga, visada gaivinama Malonės, siekiant įveikti savo tikėjimo stygių ir pasipriešinimą sekti Jėzumi kryžiaus keliu.“ Į tai mes esame kviečiami – susitaikyti su Dievu, kad galėtume žingsnis į žingsnį eiti kartu su Juo ir kryžiaus keliu, ir išganymo keliu.

Šiandienos Evangelija pristato mūsų tikėjimo tris praktikas: išmaldą, maldą, pasninką, kurias mes esame ypač kviečiami naudoti Gavėnios metu savo ir ne tik savo atsinaujinimui. Jos yra įrankiai atstatyti mūsų santykiui su Dievu ir kartu vienų su kitais. Tai yra ne tik asmeninis Gavėnios kelias, bet ir bendruomeninis.

Popiežius lygina Gavėnios askezės kelią su sinodiniu keliu, kurio tikslas – siekti asmeninio ir bažnytinio atsimainymo. Asmeninio – kad tos praktikos iš tiesų atnaujintų mūsų gyvenimą, mūsų pasirinkimus, – ir bendruomeninio, nes tai yra Bažnyčios veiksmas siekiant atnaujinti visą Bažnyčią. Kiekvieną iš mūsų ir mus visus kartu.

Iš Taboro kalno scenos popiežius duoda dvi frazes, kurios turėtų padėti mums eiti tuo keliu. Pirmiausia, tai Dangiškojo Tėvo balsas, kuris skamba iš dangaus: „Klausykite Jo“ (Mt 17, 5). Tai mums Gavėnios kelyje ypač svarbu – sugebėti klausyti Jo balso. Tam reikia tylos, atrasti tylą mūsų kasdienio gyvenimo šurmulyje. Reikia skirti laiko naujai įsiklausyti į Dievo žodį – per Mišių tekstus, per Šventojo Rašto skaitymą ir mąstymą. Bet taip pat įsiklausyti, ką Jis mums kalba per kitus, t. y. per vargstančius, per mūsų bendradarbius, mūsų šeimos narius, per kitus mūsų visuomenėje. Kaip Dievas naudoja juos, kad pabelstų į mūsų širdį, kad mes matytume ne tik save, bet ir visą Dievo tautą, einančią kartu. Pasninkaujame ne tik sau, bet kad galėtumėm dalį savęs paaukoti kitiems – stokojantiems. Pasninkas yra skirtas visai bendruomenei.

Antra frazė, į kurią popiežius atkreipia dėmesį: „Kelkitės, nebijokite!“ (Mt 17, 7). Neieškoti prieglobsčio tik religinėse praktikose, neieškoti kažkokių nepaprastų patirčių, įvykių, bet naujai stoti akistaton su tikrove savo kasdienybėje, pastangomis ir sunkiais prieštaravimais. Taip, Gavėnia yra tam, kad padėtų mums pasirengti Velykoms, keliauti šventumo keliu. Bet ji turi ir bendruomeninį aspektą – padėti mums kartu eiti Dangaus karalystės link mūsų šeimose, mūsų bendruomenėse.

Kai pradėjome šias Mišias, meldėmės: „Suteik mums, Viešpatie, paramos krikščioniškąją gyvenimo kovą pradėti šventu pasninku, kad susitvardymas padarytų mus tvirtus grumtis su piktojo pagundomis.“ Išnaudokime šį malonės metą, kad Dievas galėtų pakeisti ne tik mus, mūsų širdis asmeniškai, bet kad galėtų ir mus visus, kaip bendruomenę, perkeisti naujai kartu sekti paskui Jį.

+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
Homilija sakyta Pelenų dieną Vilniaus Arkiaktedroje bazilikoje, 2023 m. vasario 22 d.

Popiežiaus Pranciškaus žinia gavėniai, 2023

Nuotraukos autorė Evgenia Levin
Gavėnios pasninkas, Sinodinė kelionė

Brangūs broliai ir seserys! 

Mato, Morkaus ir Luko evangelijose sutartinai perteikiamas Jėzaus Atsimainymo epizodas. Šiame įvykyje matome Viešpaties atsaką į mokinių parodytą nesupratingumą jo atžvilgiu. Ką tik buvo įvykęs tikras susikirtimas tarp Mokytojo ir Simono Petro, kuris, išpažinęs savo tikėjimą į Jėzų kaip Kristų, Dievo Sūnų, atmetė jo pranašystę apie kančią ir kryžių. Jėzus jam griežtai papriekaištavo: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, bet žmonių mintimis“ (Mt 16, 23). O „po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno“ (Mt 17, 1).

Atsimainymo evangelija kasmet skelbiama antrąjį Gavėnios sekmadienį. Iš tiesų šiuo liturginiu laikotarpiu Viešpats pasiima mus su savimi ir pasiveda nuošaliau. Nors mūsų įprasti įsipareigojimai reikalauja, kad liktume ten, kur būname visada gyvendami dažnai besikartojančioje ir kartais nuobodžioje kasdienybėje, per Gavėnią esame kviečiami drauge su Jėzumi pakilti „ant aukšto kalno“, kad kartu su šventąja Dievo tauta išgyventume ypatingą askezės patirtį.

Gavėnios askezė – tai pastanga, visada gaivinama Malonės, siekiant įveikti savo tikėjimo stygių ir pasipriešinimą sekti Jėzumi kryžiaus keliu. Būtent to reikėjo Petrui ir kitiems mokiniams. Norėdami dar labiau pažinti Mokytoją, kad visiškai suprastume ir priimtume dieviškojo išganymo slėpinį, įgyvendinamą iki galo dovanojant save iš meilės, turime leisti, kad jis mus vestų į nuošalesnę vietą ir aukštyn, atsiribodami nuo vidutinybės ir tuštybės. Reikia leistis į kelią, kylantį aukštyn, reikalaujantį pastangų, pasiaukojimo ir susikaupimo, panašiai kaip žygyje kopiant į kalnus. Šie reikalavimai svarbūs taip pat ir Sinodinei kelionei, kuriai kaip Bažnyčia esame įsipareigoję. Mums bus naudinga apmąstyti šį santykį tarp Gavėnios askezės ir sinodinės patirties.

Į „rekolekcijas“ ant Taboro kalno Jėzus su savimi pasiima tris mokinius, pasirinkdamas juos būti ypatingo įvykio liudytojais. Jis nori, kad ši malonės patirtis būtų išgyventa ne pavieniui, bet pasidalinta bendrai, kaip yra visame mūsų tikėjimo gyvenime. Juk Jėzumi sekama drauge. Ir drauge, kaip Bažnyčia, kuri kaip piligrimė keliauja laiku, išgyvename liturginius metus, o juose – Gavėnią, eidami kartu su tais, kuriuos Viešpats įrikiavo šalia mūsų kaip bendrakeleivius. Panašiai kaip Jėzaus kopimas su mokiniais į Taboro kalną, galime sakyti, kad mūsų Gavėnios kelionė yra „sinodinė“, nes drauge keliaujame tuo pačiu keliu, būdami vienintelio Mokytojo mokiniai. Juk žinome, kad Jėzus pats yra Kelias, todėl tiek liturginėje, tiek Sinodinėje kelionėje Bažnyčia nedaro nieko kito, kaip tik siekia vis giliau ir visapusiškiau įžengti į Kristaus Išganytojo slėpinį.

Priartėjame prie kulminacijos. Evangelijoje pasakojama, kad Jėzus „atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“ (Mt 17, 2). Čia yra „viršūnė“, kelionės tikslas. Pagaliau įkopus, kai trys mokiniai su Jėzumi stovi ant aukšto kalno, jiems suteikiama malonė išvysti šlovingąjį Jėzų, spindintį antgamtine šviesa, kuri ateina ne iš išorės, bet sklinda iš jo paties. Dieviškas šio regėjimo grožis nepalyginamai viršijo visas mokinių pastangas, kurių prireikė kopiant į Taborą. Panašiai kaip bet kuriame įtemptų pastangų reikalaujančiame žygyje į kalnus: lipant aukštyn reikia įdėmiai stebėti kelią, tačiau galiausiai atsiverianti panorama užlieja nuostaba ir apdovanoja savo didybe. Taip pat sinodo procesas dažnai atrodo sudėtingas, ir kartais galime netekti motyvacijos. Tačiau pabaigoje mūsų neabejotinai laukia kažkas nuostabaus ir stulbinančio, kas padės mums geriau suprasti Dievo valią ir mūsų misiją tarnaujant jo Karalystei.

Mokinių patirtis ant Taboro kalno dar labiau praturtinama, kai šalia atsimainiusio Jėzaus pasirodo Mozė ir Elijas, įkūnijantys Įstatymą ir Pranašus (plg. Mt 17, 3). Kristaus naujiena yra senosios Sandoros ir pažadų išsipildymas; ji neatsiejama nuo Dievo ir jo tautos istorijos ir atskleidžia jos giliąją prasmę. Panašiai ir Sinodinė kelionė yra įsišaknijusi Bažnyčios tradicijoje ir kartu atvira naujumui. Tradicija yra įkvėpimo šaltinis ieškoti naujų kelių vengiant priešingų pagundų – sąstingio ir improvizacinio eksperimentavimo.

Gavėnios askezės kelias, panašiai kaip Sinodinė kelionė, turi tikslą – abiem siekiama asmeninio ir bažnytinio atsimainymo. Tai perkeitimas, kuris abiem atvejais vadovaujasi Jėzaus pavyzdžiu ir įvykdomas per jo Velykų slėpinio malonę. Kad toks atsimainymas galėtų įvykti mumyse šiemet, norėčiau pasiūlyti du „takus“, kuriais eidami galėtume drauge su Jėzumi pakilti ir kartu su juo pasiekti tikslą.

Pirmasis yra susijęs su paraginimu, kuriuo Dievas Tėvas kreipiasi į mokinius ant Taboro, kai jie kontempliuoja atsimainiusį Jėzų. Balsas iš debesies sako: „Klausykite jo“ (Mt 17, 5). Taigi pirmoji nuoroda labai aiški: klausyti Jėzaus. Gavėnia yra malonės metas tiek, kiek mes klausomės mums Kalbančiojo. O kaip Jis mums kalba? Pirmiausia Dievo žodžiu, kurį Bažnyčia pateikia liturgijoje: neleiskime, kad jis liktų bergždžias. Jei ne visada galime dalyvauti Mišiose, diena iš dienos skaitykime Biblijos skaitinius, pasinaudodami ir internetu. Be Šventojo Rašto, Viešpats mums kalba per mūsų brolius ir seseris, ypač per veidus ir istorijas tų žmonių, kuriems reikia pagalbos. Tačiau norėčiau pridurti ir dar vieną sinodiniame procese labai svarbų aspektą: Kristaus klausomasi Bažnyčioje klausantis brolių ir seserų; toks abipusis klausymasis kai kuriuose etapuose iškeliamas kaip pagrindinis tikslas, tačiau jis visada išlieka nepamainomai būtinas sinodinės Bažnyčios metodui ir stiliui.

Išgirdę Tėvo balsą, „mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų“ (Mt 17, 6–8). Štai antroji nuoroda šiai Gavėniai: neieškoti prieglobsčio religingume, grindžiamame nepaprastais įvykiais ir įspūdingomis patirtimis, baiminantis stoti akistaton su tikrove ir jos kasdienėmis pastangomis, sunkumais ir prieštaravimais. Jėzaus mokiniams rodoma šviesa yra Velykų šlovės anticipacija, ir jos link reikia eiti sekant „vien Juo“. Gavėnia orientuota į Velykas: „rekolekcinis“ atsitraukimas nėra savitikslis, jis parengia mus su tikėjimu, viltimi ir meile išgyventi kančią ir kryžių, kad pasiektume prisikėlimą. Taip pat Sinodinėje kelionėje neturime pasiduoti iliuzijai, esą jau pasiekėme tikslą, kai Dievas mums dovanoja malonę išgyventi stiprią bendrystę. Ir ten Viešpats mums kartoja: „Kelkitės, nebijokite!“ Nueikime į lygumą, ir tegu patirta malonė palaiko mus, kad kūrybingai puoselėtume sinodiškumą kasdieniame mūsų bendruomenių gyvenime.

Brangūs broliai ir seserys, tegul Šventoji Dvasia mus, kopiančius aukštyn drauge su Jėzumi, per šią Gavėnią atgaivina, kad galėtume patirti jo dieviškąjį spindesį ir, sustiprinti tikėjimu, kartu tęsti kelionę su juo – jo tautos šlove ir pagonių šviesa.

Roma, Laterano Šv. Jono bazilika, sausio 25 -oji, Šv. Pauliaus atsivertimo šventė

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-02-15

Mielieji,

Vasario 16-ąją švęsime Valstybės atkūrimo dieną. Kviečiame bendruomenes susitikti ir melstis už Tėvynę šv. Mišiose parapijose. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 12.30 val. iškilmingas šv. Mišias aukos arkivyskupas Gintaras Grušas. Jas transliuos LRT televizija ir Marijos radijas.

Popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Sinodinis kelias pasiekė žemyninį etapą. Vasario 5–9 d. iš daugelio Europos valstybių į Prahą aptarti sinodinio kelio buvo atvykę Vyskupų konferencijų pirmininkai ir po keletą deleguotų asmenų. Kartu vyko ir nuotolinės pasidalinimų grupės, į kurias jungėsi po dešimt žmonių iš kiekvienos šalies.

Kitą trečiadienį, vasario 22 dieną, su Pelenų trečiadieniu prasidės pasiruošimo Velykoms laikas – Gavėnia.

Lietuvos Caritas kviečia malda ir auka paremti nukentėjusius po žemės drebėjimų Turkijoje ir Sirijoje

Kalendorius:
Vasario 16 d. 12.30 val. Valstybės atkūrimo dienos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vasario 16 d. 18.00 val. Šlovinimo vakaras ir adoracija Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje
Vasario 17–19 d. KAIROS rekolekcijos studentams
Vasario 17 d. 17.00 val. Knygos „Teofilius Matulionis. Laiškai“ pristatymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Vasario 20 d. 18.30 val. Kursas apie skirtingas krikščioniškos maldos mokyklas. Veda kun. M. Malinauskas SJ (nuotoliu)
Vasario 22 d. 18.00 val. Paskaita „Bazilijonų vienuolija ir knygų spauda“ Bažnytinio paveldo muziejuje
Vasario 23 d. Gavėnios rekolekcijos su Giesmių Giesme (nuotoliu). Veda kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Vasario 24 d. 13.00 val. Ekskursija Ukrainai paremti „Unikali unija“ Vilniaus senamiestyje
Vasario 24 d. 18.30 val. Choro „Adoramus“ koncertas „SUTEIK RAMYBĘ MŪSŲ LAIKAMS“. Karo Ukrainoje metinėms paminėti
Vasario 24 d. 19.00 val. Seminaras sutuoktiniams „Kaip susitaikyti Adomui ir Ievai?“ (nuotoliu)
Vasario 25 d. Liturginio skaitymo ir psalmių giedojimo mokymai Vilniuje (registracija)
Vasario 28 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ skelbia II Liturginės muzikos kompozicijų konkursą
Lietuvos Carito rinkta parama sėkmingai pasiekė karo pabėgėlius Dnipre
Gavėnios rekolekcijos Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje (programa)
Gavėnios ketvirtadieniais – susitikimai apie šv. Mišias ir liturgiją Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijoje
Dievo Gailestingumo šventovės rektorius kviečia į dvasinę Gavėnios kelionę
Visagino parapijoje ketvirtadienių vakarais – katechezių ciklas apie Tikėjimo išpažinimą
Vilniaus Šv. Teresės parapijoje pirmadieniais ir ketvirtadieniais – katechezės suaugusiems ir jaunimui
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje buriama svetingumo komanda
Vilniaus Arkikatedra bazilika kviečia kurti ir dalyvauti šv. Kazimiero konkurse (nuostatai)
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras kviečia jaunus žmones: susipažinti su šlovinimo tarnyste ir mokytis liudyti (registracijos į seminarus)
Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centras skelbia registraciją į bendravimo įgūdžių ugdymo mokymus poroms
Akademinės sielovados centras renka Vilniaus studentų grupę vykti į Pasaulio jaunimo dienas (registracija)
Šeimos ir saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ skelbia 2023 m. programas (registracija)
„Lobių dirbtuvės“ kviečia į inkilų gamybos pamoką (vasario 25 d.)
Kviečiama registruotis į Piligriminį žygį vyrams (kovo 18–19 d.)
Krikščioniška šeimų bendruomenė KANA skelbia vasaros stovyklos datą ir registraciją
Skelbiama Šeimų festivalio su Šv. Jono šeima data ir informacija
Grigališkojo choralo savaitė Marijampolėje kviečia choralo giesmininkus
Pasirodė naujas žurnalo vaikams „Bitutė“ numeris
Seminarijoje vyko Ministrantų krepšinio turnyras (nuotraukos)
Seminarijoje vyko mokslinė konferencija, skirta paminėti 700-ąjį Vilniaus miesto gimtadienį (nuotraukos)
Druskininkų Šv. apašt. Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijoje buriasi aktyvūs bendruomenės nariai
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ naujienos:
Vasario mėnesio naujienlaiškis
Nemokama knygelė vaikams „Tomas ir mėlynos letenėlės paslaptis“, padedanti vaikams ir tėvams, kaip kalbėti apie įkalintą artimąjį
Prasidėjo parapijų animatorių mokymai (nuotraukos)
Nauji Žvakių dirbtuvių gaminiai
Įsigydami rankų darbo paukštelį – padovanotumėte dienos centrą lankančiam vaikui bilietą į Televizijos bokštą
„Išklausymo tarnystė“ pradėta Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapijoje
Savanorių padėkos vakaras Vilniaus Kalvarijų parapijoje (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-02-03

Mielieji,

vasario 4 dieną visi besidomintys Vilniumi ir jo istorija laukiami mokslinėje konferencijoje „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Švenčiant Viešpaties Paaukojimą (Grabnyčias) pašvęstieji Vilniuje susirinko bendrystėn. Vakare pašvęstieji meldėsi šv. Mišiose Vilniaus Katedroje. Arkivyskupo Gintaro Grušo homilija Mišiose.

Popiežius Pranciškus vasarį kviečia melstis, kad parapijos, svarbiausiu dalyku laikydamos bendrystę, vis labiau taptų tikėjimo ir brolybės bendruomenėmis, atviromis žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Popiežiaus vaizdo žinia.

Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinei ligonio dienai (minima vasario 11 d.)
Arkivyskupo Liongino Virbalo sveikinimas užsienio lietuviams (vaizdo sveikinimas)
Informacija apie Lietuvos vyskupų konferencijos posėdį
Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (vasaris)

Kalendorius:

Vasario 4 d. 9.00 val. Konferencija „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje
Vasario 4 d. 12.00 val. Šeimadienis! Knygos vaikams „Vilniaus vienuolynų istorijos“ pristatymas ir atvirukų dirbtuvės A. Mickevičiaus bibliotekoje
Vasario 5, 12, 19 ir 26 d. 13.00 val. Sakralinės muzikos valandos Šv. Kazimiero bažnyčioje „Gloria laisvei“
Vasario 7 d. 18.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje (lenkų k.)
Vasario 7 d. 19.00 val. DominiBeta – kursas apie Katalikų Bažnyčios mokymą apie Sakramentus
Vasario 8 d. 15.00 val. Lietuvos „Caritas“ kviečia į nuotolinį renginį „Karas Ukrainoje ir nelegali migracija – rojus prekybai žmonėmis? Kaip apsaugoti pažeidžiamiausius“
Vasario 11 d. Pasaulinė ligonio diena
Vasario 10–12 d. Rekolekcijos „Pagundos rojuje. Mąstau – reiškia esu gundomas“ Pranciškonų vienuolyne Vilniuje
Vasario 10–12 d. Krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos žiemos rekolekcijos Vilniuje
Vasario 10–12 d. Savaitgalio tylos rekolekcijos merginoms „Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“
Vasario 11 d. 12.00 val. Šeimų edukacija „Vytis, lapinas ir liūtas“ Bažnytinio paveldo muziejuje
Vasario 12 d. 18.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje (lenkų k.)
Vasario 16–19 d. MAGIS tylos rekolekcijos jaunimui (18–35 metų)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vilniaus Katedros bendruomenė kviečia dalyvauti šv. Kazimiero skulptūrėlės, piešinio ar filmuko konkurse
Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės, parapija renka suaugusiųjų, norinčių pasiruošti Sutvirtinimo sakramentui, grupę
VA Šeimos centras kviečia į kursus besilaukiančioms šeimoms
„Bendrakeleiviai“ kviečia į 33 savaičių dvasines pratybas „Eik į savo kambarėlį“
Vilniaus Šv. Juozapo mokykla registruoja į priešmokyklines ir pirmąsias klases (Pašilaičiuose ir Jeruzalėje)
Vaizdo pasakojimas apie studentų Šv. Tomo Moro klubą
Dr. Ivan Almes paskaita „Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformos“ (vaizdo įrašas)
Seminaristai iš visos Lietuvos susitiko Telšiuose (nuotraukos)
Kardinolą A. J. Bačkį gimtadienio dieną aplankė Vilniaus seminarijos bendruomenė (nuotraukos)
Dievo Gailestingumo šventovės bendruomenės ir Katedros bendruomenės piligrimystės pas pal. Jurgį (nuotraukos)
Susitikimas jaunimo vadovams žaidimų tema (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
„Betanijos“ centrą paremti kviečiame telefonu 1454 (auka 5 Eur)
Siūlo darbą savanorių koordinatoriui
Vaikai ir paaugliai kviečiami lankyti Visų Šventųjų šeimos ir paramos centro veiklas
Žvakių dirbtuvėse galima įsigyti trispalvių žvakių
Bendruomenė „Aš esu“ buria grupę priklausomų žmonių artimiesiems
Vyko „Caritas“ mokymai savanoriams (nuotraukos)

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

„Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ – konferencija Seminarijoje

Vasario 4 d. visi besidomintys Vilniumi ir jo istorija kviečiami į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Renginys prasidės 9 val. šv. Mišiomis.

Vienas iš konferencijos rengėjų kun. dr. Vladimiras Solovej teigia: „Vilnius per savo 700 metų istoriją niekada nebuvo vienišas, uždaras ar izoliuotas nuo kitų miestų. Konferencijos prelegentų pranešimai atskleidžia kai kuriuos reikšmingesnius Vilniaus ryšius su kitais Europos miestais nuo Gedimino laikų iki mūsų dienų.“

Konferencijos programoje:

Kun. dr. Marek Adam Dettlaff OFM Conv.: Pranciškonų įtaka Vilniaus miesto plėtrai ir miestiečių dvasiniam bei kultūriniam gyvenimui.

Dr. Liudas Jovaiša: Dvi sostinės – prie Vyslos ir prie Vilijos. Vilniaus ir Krokuvos bažnytiniai ryšiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.

Dr. Darius Baronas: Vilniaus ir Lvovo ašis: Civitas Ruthenica XVI a.

Kun. teol. lic. Kęstutis Smilgevičius: Tarp Neries ir Tibro: Vilniaus ir Romos miestų bažnytiniai ryšiai iki 1636 m.

Dr. Vilma Žaltauskaitė: Romos katalikų dvasininkų rengimas XIX a. Vilniui ir Vilniaus vyskupijai. Sankt Peterburgo aspektas.

Kun. dr. Adam Szot: Vilnius ir Balstogė… Du vienos Motinos miestai.

Konferenciją užbaigs diskusija Krikščioniškoji miesto tapatybė – paveldas ir jo reprezentavimas, kurioje dalyvaus dr. Vytautas Ališauskas, dr. Rūta Janonienė, dr. Irena Vaišvilaitė ir kun. Julius Sasnauskas OFM.

Dalyvauti kviečiami visi norintys.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos informacija

Informacija apie Lietuvos vyskupų konferencijos posėdį

2023 m. sausio 26 d. Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis.

Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič pasveikino posėdžio dalyvius ir palinkėjo jiems sėkmingo darbo.

Posėdyje svarstytas kasdienėje sielovadoje naudingos liturginės knygos, kurioje būtų sudėti dažnai vartojami palaiminimai, procesijų metu naudojami tekstai, įvairios maldos, poreikis ir parengimas. Aptarta ir skyrimų lektoriais bei akolitais tekstų publikacija.

Daug dėmesio skirta užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimams. Praeitais metais Viešpačiui pasišaukus ilgametį LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai prel. E. Putrimą, ši pastoracijos sritis neteko savo koordinatoriaus. Vyskupai išrinko naują LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai – juo tapo arkivysk. L. Virbalas. Naujai trejų metų kadencijai Hiutenfeldo Vasario 16-osios lietuvių gimnazijos kapelionu išrinktas kun. V. Grigutis.

Nesiliaujant karui Ukrainoje, Lietuvos vyskupai skelbia naują pagalbos šiai broliškai šaliai akciją. Aukos Ukrainos žmonėms paremti visoje Lietuvoje bus renkamos pirmąjį Gavėnios sekmadienį – 2023 m. vasario 26 d. Pagalbos Ukrainai akciją vykdys Lietuvos Caritas, o surinktos aukos bus perduotos Ukrainos Caritas.

Vysk. A. Jurevičius posėdžio dalyviams pristatė jaunimo sielovados klausimus. Pasidžiaugta, kad Lietuvoje vis populiaresnėmis tampa Sutvirtinamųjų šventės, organizuojamos daugelyje vyskupijų. Taip pat aptartas pasiruošimo ir kelionės į Pasaulines jaunimo dienas, vyksiančias Lisabonoje 2023 m. rugpjūčio 1–6 d., klausimas. Iš Lietuvos į šį pasaulinį jaunimo forumą ketina vykti apie 300 jaunuolių.

Skautų dvasios tėvu trejų metų kadencijai išrinktas kan. V. Viktoravičius.

Nutarta palaipsniui perkelti į Lietuvą Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos archyvą. Taip pat nutarta tęsti nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją Lietuvos parapijose ir vienuolijose. Šiemet siūloma ypač melsti taikos Ukrainoje bei visame pasaulyje, taip pat maldoje prašyti pašaukimų. Artėjant šv. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą 30-mečiui pasidalinta nuomonėmis, kaip šį svarbų įvykį minėsime Lietuvoje.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2023 m. kovo 7–8 d. Vilniuje.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-01-26

Mielieji,

Vilnius švenčia 700 metų gimtadienį. „Tegul džiaugsmas būna kiekvieno Vilniaus gyventojo ir miesto svečio nuolatinis palydovas. Dieve, laimink Vilnių, Vilniaus gyventojus ir svečius,“ – sveikindamas miestą sako arkivyskupas Gintaras Grušas.

Sausio 25 dieną Katedroje melstasi už Vilnių ir vilniečius. Arkivyskupo homilija šv. Mišiose ir nuotraukos.

Šįvakar, Sausio 26 d., Katedroje charizmatinės bendruomenės kviečia į vakarą „Vilnius bunda“. 17.30 val. prasidės šv. Mišios, po jų – Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas, užtarimo malda, išpažintys.

Visą gimtadienio savaitę Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pažinti krikščioniškąjį Vilniaus istorijos klodą. Lankytojai kviečiami į ekskursijas, paskaitas, parodas.

Vasario 4 d. visi besidomintys Vilniumi ir jo istorija laukiami mokslinėje konferencijoje „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis-vasaris)

Kalendorius:

Sausio 27–29 d. Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai Vilniuje
Piligriminės kelionės į Marijampolę pas pal. Jurgį Matulaitį:
Sausio 27 d. su Katedros bendruomene
Sausio 28 d. su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene
Sausio 27–28 d. Paskaitų ciklas „Įžengimas į apokalipsę“ su br. Alain-Marie de Lassus CSJ, 4 dalis (internetu)
Sausio 27 d. 19.00 val. – sausio 28 d. 9.00 val. Adoracija Vilniaus Bernardinų parapijos Kristaus laiptų koplyčioje
Sausio 29 d. Šv. Jono Bosko atlaidai Vilniuje
Sausio 31 d. 19.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje
Vasario 1 d. 19.00 val. ALFA kursas pradedamas Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje
Vasario 3 d. 11.00 val. ALFA kursas senjorams pradedamas Vilniaus Šv. Kryžiaus namuose
Vasario 4 d. 9.00 val. Konferencija „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje
Vasario 7 d. 18.00 val. Maldos ir šlovinimo vakaras Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje (lenkų k.)
Vasario 7 d. 19.00 val. DominiBeta – kursas apie Katalikų Bažnyčios mokymą apie Sakramentus (pas dominikonus Vilniuje)
Vasario 10–12 d. Krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos žiemos rekolekcijos Vilniuje
Vasario 10–12 d. Savaitgalio tylos rekolekcijos merginoms „Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“
Vasario 16–19 d. MAGIS tylos rekolekcijos jaunimui (18–35 metų)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras organizuoja kelionę į Pasaulio jaunimo dienas Portugalijoje
Vilniaus 700-ojo gimtadienio programa Bažnytinio paveldo muziejuje
„Malda už kunigą“ – seserys kviečia melstis už konkretų kunigą vienerius metus
Arkos bendruomenės „Lobių dirbtuvės“ prašo padovanoti kėdžių
Atvirų durų dienos Vilniaus Šv. Juozapo mokykloje (Pašilaičiuose ir Jeruzalėje)
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje buriama Europos skautų grupė
Vilniuje vyko vakaras a. a. vysk. Jonui Borutai SJ atminti (nuotraukos)
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyko paramos hospisui koncertas (nuotraukos)
Maldos už krikščionių vienybę savaitę – seminarijos bendruomenės apsilankymas pas brolius bazilijonus (nuotraukos)
Vilniaus studentiškų bendruomenių ir organizacijų nariai dalyvavo ugdymo ir formacijos savaitgalyje (nuotraukos)
Lentvario parapijiečiai mezgė šiltas kojines ir pirštines parapijos valgyklos lankytojams
Prie Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios atidaryta paroda „Kova už laisvę. Sukilimas 1863–1864“(nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
Darbas gatvėje – socialinio centro „Betanija“ darbuotojai kas savaitę išeina susitikti su gatvėje gyvenančiais žmonėmis
„Šeimų draugystės“ programos istorijos – Ukrainietė mergaitė Lietuvoje atgavo kalbos dovaną
Vasario 2 d. Druskininkuose vyks susitikimas su Nuteistųjų konsultavimo centro komanda
Žvakių dirbtuvės kviečia ruoštis valstybinėms šventėms ir siūlo Lietuvos trispalvės spalvų žvakes

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-01-18

Mielieji,

sausio 18–25 dienomis švenčiama Maldos už krikščionių vienybę savaitė. Parapijos, bažnyčios kviečiamos organizuoti ekumenines pamaldas už krikščionių vienybę, melstis vieni už kitus ir ypatingai melsti taikos Ukrainoje ir visame pasaulyje.

Sausio 25 dieną švenčiant 700 metų sukaktį nuo kunigaikščio Gedimino laiškų krikščioniškam pasauliui, kviečiame į maldą už Vilnių ir vilniečius miesto širdyje – Vilniaus Katedroje 17.30 val. Simboliška, kad laiškas, kuriame paminėtas Vilnius, parašytas Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną – sausio 25 d. Laiške kunigaikštis Gediminas, tarsi Saulius tapęs apaštalu Pauliumi, ketina pasikeisti: „Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi.“

Šį sekmadienį – Dievo Žodžio sekmadienis. Skelbdamas šią šventę popiežius Pranciškus siekia atkreipti didesnį dėmesį į Šventojo Rašto svarbą, kad jis kasdien būtų uoliau skaitomas, iškilmingiau skelbiamas, giliau apmąstomas ir būtų tikinčiųjų maldos bei švenčių šerdis.

Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis–vasaris)
Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas Laisvės gynėjų dieną
Mažoji akademija kviečia gilintis į krikščionybę. 2023 m. pavasario kursai

Kalendorius:
Sausio 18–25 d. Maldos už krikščionių vienybę savaitė
Sausio 18 d. 17.00 val. Knygos „Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą ir Evangelija pagal Morkų“ sutiktuvės Vilniuje
Sausio 19 d. 17.00 val. A. a. Vysk. Jono Borutos SJ atminimo vakaras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
Sausio 19 d. 20.00 val. Taizé pamaldos Vilniaus Kalvarijose
Sausio 21 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Žuvis, balandis, akis ir kryžius: simboliai Vilniaus katedros lobyne“
Sausio 21 d. 18.00 val. Koncertas Pal. kun. M. Sopočkos hospisui paremti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
Sausio 25 d. 16.00 val. Ekskursija mokytojams po Bažnytinio paveldo muziejų
Sausio 25 d. 17.30 val. Malda už Vilnių ir vilniečius miesto 700 metų gimtadienio proga
Sausio 26 d. 17.30 val. VILNIUS BUNDA – jungtinės Vilniaus charizmatinių bendruomenių pamaldos Katedroje
Sausio 27–29 d. Studentus į akademiją „Mūsų draugai, mūsų priešai“ kviečia ateitininkai
Sausio 27–28 d. Paskaitų ciklas „Įžengimas į apokalipsę“ su br. Alain–Marie de Lassus CSJ, 4 dalis (internetu)
Vasario 4 d. Konferencija „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje
Vasario 7 d. 19.00 val. Prasideda DominiBeta – kursas apie Sakramentus

Piligriminės kelionės į Marijampolę pas pal. Jurgį Matulaitį:
Sausio 27 d. su Katedros bendruomene
Sausio 28 d. su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene

Rekolekcijos jaunimui:
Sausio 20–22 d. „Kiek aš nedegu – tiek negyvenu“ su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene
Vasario 16–19 d. MAGIS tylos rekolekcijos jaunimui (18–35 metų)
Vasario 17–19 d. KAIROS rekolekcijos studentams

ALFA kursai prasideda:
Sausio 26 d. pas brolius joanitus Vilniuje
Sausio 26 d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje
Vasario 1 d. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje
Vasario 3 d. Vilniaus Šv. Kryžiaus namuose (senjorams)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Naujausias Seminarijos žurnalo „Teesie“ numeris apie viltį ir kančią
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro anonsas apie planuojamas „augimo aikšteles“ jaunimui
Nuo vasario 8 d. mamos buriasi į palaikymo ratus (susitikimi vyks joanitų vienuolyne)
Gavėnios tylos rekolekcijos pas Dievo Apvaizdos seseris Utenoje (keli variantai)
Knyga „Gimėme ir niekada nemirsime. Kjaros Korbelos Petrilo istorija“ – pirmoji „Magnificat leidinių“ elektroninė knyga
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje – šeimadienis ir Šv. Juozapato ikonos pašventinimas (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ naujienos:
TV laidoje – drąsūs Nuteistųjų konsultavimo centro lankytojų liudijimai apie kelionę į laisvę
Socialinio centro „Betanija“ darbuotojai dalijasi apie darbą gatvėje žiemą

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Arkivyskupo G. Grušo pamokslas Laisvės gynėjų dieną

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Nuotraukos autorė Aistė Karpytė

Sveikinu su mumis esantį popiežiaus atstovą Lietuvoje Petar Rajič. Šios dienos šventės fone tai yra labai svarbus mums priminimas. Iš tikrųjų, Šventasis Tėvas buvo šalia mūsų laisvės kovose ir mūsų laisvės pirmuose žingsniuose. Prisimename, kaip pirmuose Nepriklausomybės žingsniuose laisvėje mus aplankė šv. Jonas Paulius II. Popiežius Pranciškus, atvažiavęs 2018 metais, irgi stiprino mus eiti laisvės keliu. Bet tikruoju laisvės keliu: ne paviršutinišku, bet vidiniu, kuris tada pereina į visą valstybę. Laisvė – ne tik valstybių sienų kontrolė, bet laisvė – tai laisvas žmogus laisvoje visuomenėje.

Šiandienos skaitiniai, kaip labai dažnai atsitinka, tiksliai pataiko į mūsų šios dienos šventimo esmę. Atliepiamojoje psalmėje mes giedojome: „Neužmirškite Dievo stebuklų.“ Tą mes ir bandome padaryti susirinkdami kasmet Sausio 13-ąją – prisiminti Dievo veikimą tarp mūsų, stebuklus, kuriuos patyrėme, kad šiandien turėtume laisvę. Ir psalmės žodžiai šiandien ne mažiau iškalbingi:

„Ką žinom, ką esam girdėję, ką mūsų protėviai apsakinėjo, bylosim kartoms būsimosioms, –koks Viešpats šlovingas, galingas. […] Kad jie iškilmingai vaikams savo bylotų, lieptų vien tik Dievu pasitikėti, neužmiršti Dievo stebuklų, įsakų jojo laikytis. Kad jie kartais netaptų, kaip jūsų tėvai, karta kietasprandė, maištinga, karta, turėjusi širdį nesąžiningą, neištikima buvusi Dievui.“

Kaip svarbu mums prisiminti Dievo lydėjimą ir prisilietimą, mūsų laisvės stebuklo istoriją. Mes minime Sausio 13-ąją kasmet – svarbu ne tik prisiminti žuvusiųjų auką ir gynėjų drąsą, bet ir Dievo stebuklus, nuveiktus tarp mūsų. Ar kas tada būtų tikėję, kad taip išauš mūsų tautos laisvė. Kad tą naktį neprarastume vilties, tą šaltą naktį prie Seimo rūmų susirinkusi minia Rožinio malda ir giesmėmis šaukėsi Dievo pagalbos sau ir tiems, kurie gynė mūsų tautą.

Kaip šiandienos Evangelijoje gražiai išdėstyta: „Draugai atneša paralyžiuotajį.“ Pajėgūs draugai padeda tam, kuris tuo metu yra nepajėgus. Jie drįsta įveikti kliūtį, prinešti, kur atrodė, kad nebūtų prieinama, bet jie tai daro dėl didesnio tikslo, ne dėl savo naudos.

Evangelija sako: „Išvydęs jų tikėjimą“, t. y. jų drąsą ir ryžtingumą, Jėzus kreipėsi į jų atneštą draugą. Panašiai su laisvės kovotojais: mūsų Tėvynės laisvės kovotojais ir šiandien laisvės kovotojais Ukrainoje. Jie nesielgia savanaudiškai, jie rūpinasi savo artimaisiais, savo Tėvyne, savo šeimomis, savo Tėvynės laisve.

Ir atneštam, nepajėgiam paralyžiuotajam, Jėzus taria: „Tau atleidžiamos nuodėmės.“ Tai ten susirinkusiems kelia staigmeną. Ir turbūt mums. Jei mums, kurie norim laisvės ir kovojam už tą laisvę, Dievas pirmiausia sako: „Tavo nuodėmės atleistos.“ Daug kam ir šiandien tai nuskamba keistai – aš nusiteikęs ginti Tėvynę ir užtikrinti laisvę, o Dievas nusiteikęs atleisti man nuodėmes. Bet per tą išlaisvinimo stebuklą Jis nori žmogų išlaisvinti ne tik iš išorinių pančių, bet, pirmiausia, iš nuodėmės vergijos. Nes Jis supranta, kad žmogus negali būti tikrai laisvas visuomenėje, jei širdis nėra laisva.

Deja, bet mes, žmonės, esame linkę sukurti savo iškreiptos laisvės sampratas, ypač tokias, kurios apsiriboja savanaudiškumu ir malonumu, o laisvę atskiria nuo aukos ir nesavanaudiškumo, tampriai susijusių su tikrosios laisvės kaina. Kaip greitai mes pamirštame Dievo veikimą. Ir psalmės todėl primena: „Neužmirškime Dievo stebuklų.“

Pirmajame skaitinyje girdime apie mūsų, kurie esame pakrikštyti, kelią ir pažadėtą Dievo karalystę, pažadą įžengti į Dievo poilsio buveinę. Kaip įžengti? Neužmiršti Dievo stebuklų ir sekti Jo nurodytu keliu.

Draugai, kurie vargo, kad prineštų savo paralyžiuotą draugą prie Jėzaus išgydyti, neužmiršo Dievo stebuklų. Tad šiandien, kai mes meldžiamės už Sausio 13-osios keturiolika mūsų draugų, kurie savo auka atvedė mus prie laisvės šaltinio, mes meldžiame, kad jie šiandien patirtų Dievo ramybę ir jo poilsio buveinę. Ir kad mes savo kelyje, užtikrindami laisvę mūsų visuomenėje, niekados nepamirštume Dievo stebuklų, Jo veikimo ir Jo pažadų, kad ir mes paveldėtume Dievo poilsio buveinę. Amen.

+Gintaras Grušas
Pamokslas 2023 m. Laisvės Gynėjų dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Nauji ALFA kursai Viniaus arkivyskupijoje, 2023 m. žiema

Alfa kursas skirtas VISIEMS, kurie nori geriau pažinti krikščionybę: tiek netikintiems, abejojantiems krikščionybės tiesomis, tiek praktikuojantiems krikščioniškąjį tikėjimą. Tai evangelizacinis kursas, kurio metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį ir užmegzti vis artimesnį santykį su Jėzumi. Dalyviai gali pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ir rasti bendraminčių.

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje:

Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijos) parapijoje:

Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolyne:

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje:

Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje :

Vilniaus Šv. Kryžiaus namuose:

Informaciją pildysime

Jeigu turite informacijos apie kitose Vilniaus arkivyskupijos parapijose vykstančius Alfa kursus, prašome pranešti el. paštu agne.markauskaite@vilnensis.lt. 

Vilniaus arkivyskupijos žinios | 2023-01-12

Mielieji,

Amžinybėn iškeliavo monsinjoras Jan Kasiukevič. Atsisveikinti su monsinjoru galima Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Laidotuvių Mišios – sausio 14 d. 12 val.

Penktadienį, sausio 13-ąją, minėsime Laisvės gynėjų dieną. Vilniaus Katedroje šv. Mišias 17.30 val. aukos arkivyskupas Gintaras Grušas. Kitų Laisvės gynėjų dienos renginių Vilniuje programa skelbiama čia.

Kitą savaitę, sausio 18 d., pradėsime Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį. Šiais metais apmąstysime temą „Mokykitės daryti gera. Atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17).

Mažoji akademija kviečia gilintis į krikščionybę. 2023 m. pavasario kursai
Nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič: Benediktas XVI – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu
Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis–vasaris)

Kalendorius:
Sausio 13 d. 17.30 val. Laisvės gynėjų diena – iškilmingos šv. Mišios Vilniaus Katedroje
Sausio 14 d. 12.00 val. Šeimų šventė – šeimadienis Vilniaus Šv. Rapolo parapijoje
Sausio 18 d. 17.00 val. Knygos „Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą ir Evangelija pagal Morkų“ sutiktuvės Vilniuje
Sausio 18 d. 17.30 val. Diskusija Lojotekoje pal. Adolfo Kolpingo garbei ir Lietuvos Kolpingo draugijos 30-mečiui paminėti
Sausio 20–22 d. Rekolekcijos jaunimui „Kiek aš nedegu – tiek negyvenu“ su Dievo Gailestingumo šventovės bendruomene
Sausio 21 d. 12.00 val. Edukacija šeimoms „Žuvis, balandis, akis ir kryžius: simboliai Vilniaus katedros lobyne“
Sausio 21 d. 18.00 val. Koncertas Pal. kun. M. Sopočkos hospisui paremti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
Sausio 27–29 d. Studentus į akademiją „Mūsų draugai, mūsų priešai“ kviečia ateitininkai
Sausio 27–28 d. Paskaitų ciklas „Įžengimas į apokalipsę“ su br. Alain-Marie de Lassus CSJ, 4 dalis (internetu)

Nauji ALFA kursai prasideda:
sausio 16 d. –  Bernardinų parapijoje Vilniuje
sausio 16 d. –  Vilniaus Kalvarijų parapijoje
sausio 26 d. – pas brolius joanitus Vilniuje
sausio 26 d. – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje
vasario 1 d. – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje
vasario 3 d. –  Vilniaus Šv. Kryžiaus namuose (senjorams)

Naujienos iš parapijų ir bendruomenių:
Nuo kovo 14 d. – pasiruošimo Sutvirtinimo Sakramentui kursai sužadėtiniams (Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolyne)
Lectio Divina (Šv. Rašto skaitymo ir maldos) susitikimai jaunimui ketvirtadieniais pas joanitus
Studentai kviečiami į KAIROS rekolekcijas vasario 17–19 d.
Apdovanoti Pranciškoniško prakartėlių konkurso nugalėtojai (nuotraukos)
Statomoje Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčioje montuojamas altorius (nuotraukos)
Trijų Karalių šventė vaikas Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčioje (nuotraukos)
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatyta knyga „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas: aštuoni atminties šimtmečiai“ (nuotraukos)
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ naujienos:
Ieško Vaiko ir šeimos programos parapijose koordinatoriaus(-ės)
Užsieniečių integracijos programa siūlo darbą socialiniam(-ei) konsultantui(-ei)
Renkami daiktai, drabužiai, batai pabėgėliams iš Ukrainos
Ukrainiečiai kviečiami mokytis anglų kalbos
Nuteistųjų konsultavimo centras išleido knygą „Tomas ir mėlynos letenėlės paslaptis“, skirtą vaikams, išgyvenantiems tėčio ar mamos įkalinimą

Prašome informaciją siųsti el. paštu komunikacija@vilnensis.lt

Užsiprenumeruoti „Vilniaus arkivyskupijos žinias“ el. paštu galima išsiunčiant tuščią laišką adresu sympa@lists.lcn.lt, įrašius „subject/tema“ lauke: subscribe vn_info. Atsisakyti prenumeratos galima įrašant unsubscribe vn_info

Mirė monsinjoras Jan Kasiukevič

A. A. monsinjoras Jan Kasiukevič (1961–1987–2023)

Šių metų sausio 11 d., eidamas 62-uosius metus, staiga mirė Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos rezidentas, monsinjoras, kunigas Jan Kasiukevič.

Jan Kasiukevič gimė 1961 m. spalio 23 d. Vilniuje, Vitoldo ir Genovefos Kasiukevič šeimoje. Pakrikštytas Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje.

1968–1979 m. mokėsi Vilniaus 11-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus), taip pat lankė Balio Dvariono muzikos mokyklą, pučiamųjų instrumentų klasę, grojo obojumi. Baigęs vidurinę mokyklą, dirbo elektrotechnikos gamykloje, o 1982 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigęs 1986 metais buvo pašventintas diakonu, o 1987 m. gegužės 31 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje priėmė kunigo Šventimus.

1987 m. paskirtas Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos vikaru, vėliau Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaru, Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaru ir Riešės Šv. vysk. Stanislovo parapijos administratoriumi, Eišiškių Kristaus Žengimo į Dangų parapijos klebonu, Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaru. Nuo 1991 m. iki 2000 m. buvo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos klebonu, po to Šalčininkų Šv. apaštalo Petro ir Šalčininkėlių Šv. Jurgio parapijų klebonu, nuo 2006 m. – Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonu ir Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, koplyčios rektoriumi, 2008–2009 aptarnavo ir Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapiją. 2015 m. paskirtas Vilniaus Visų Šventųjų parapijos rezidentu, 2016 m. Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijų klebonu, nuo 2019 m. buvo Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos rezidentas.

1996 m. kunigas Jan Kasiukevič Popiežiškojo teologijos fakulteto Šventojo Jono Krikštytojo skyriuje baigė teologijos magistro studijas, o tų pačių metų spalio 29 d. popiežius šv. Jonas Paulius II jam suteikė monsinjoro titulą.

Monsinjoras Jan Kasiukevič 1991–2000 m. buvo Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas, kunigų tarybos ir konsultorių kolegijos narys, Šalčininkų dekanato dekanas (2000–2006), Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos narys ir lenkų katechetinio centro prie Šventosios Dvasios bažnyčios vadovas (1992–2000), rūpinosi tikybos mokymo mokyklose organizavimu, bendradarbiavo leidžiant katalikišką laikraštį lenkų kalba „Spotkania“, globojo Neokatechumenato kelio bendruomenes, pasižymėjo iniciatyvumu ir uolumu pastoracinėje tarnystėje, autoritetu tarp kunigų, meile ir ištikimybe Bažnyčiai ir Jos misijai, nuoširdumu ir draugiškumu su jaunimu, šeimomis, bičiuliais, visais parapijiečiais.

Atsisveikinti su monsinjoru Jan Kasiukevič bus galima Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje nuo sausio 12 d., ketvirtadienio, 15 val. Tądien šv. Mišios bus aukojamos 18 val. lenkų ir 19 val. lietuvių kalbomis. Bažnyčia bus atidaryta iki 23 val. Sausio 13 d., penktadienį, šv. Mišios bus aukojamos 7 val. lietuvių, 18 val. lenkų ir 19 val. lietuvių kalbomis, bažnyčia atidaryta iki 23 val. Sausio 14 d., šeštadienį, 12 val., bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios. Po jų monsinjoro Jan Kasiukevič kūnas bus palaidotas kapinėse šalia Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios.

Gerasis Dievas, užtariant Švč. Mergelei Marijai, Aušros Vartų Gailestingumo Motinai, tesuteikia uoliam Jo vynuogyno darbininkui amžinąjį džiaugsmą.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič: Benediktas XVI – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu

Aistės Karpytės nuotrauka

 

Brangūs broliai ir seserys,

Viešpaties Apsireiškimo šventės išvakarėse aukojame šias Šventąsias Mišias ir savo maldas skiriame už Popiežiaus Emerito Benedikto XVI – Juozapo Aloyzo Ratzingerio sielą, kuris iškeliavo praėjusį šeštadienį, gruodžio 31 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus.

Širdingai sveikinu du vyskupus, kartu koncelebuojančius Šventąsias Mišias, vyskupą Arūną Poniškaitį ir vyskupą Darių Trijonį, taip pat visus koncelebruojančius kunigus. Ypatingai sveikinu ir jus, brangūs tikintieji, atvykusius čia, diplomatinio korpuso narius ir visus Marijos Radijo klausytojus. Arkivyskupas Gintaras Grušas šiandien dalyvavo Popiežiaus emerito laidotuvėse, o kartu su juo ir Kauno Arkivyskupas bei Vilniaus Arkivyskupas Emeritas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris dalyvavo konklavoje, kai Juozapas Ratzingeris buvo išrinktas Romos vyskupu.

Savo ilgoje gyvenimo tėkmėje Popiežius Benediktas septyniasdešimt vienerius metus buvo kunigas, daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus – vyskupas, o po to, beveik aštuonerius metus – Romos vyskupas, arba kitaip sakant – Popiežius. Prieš beveik dešimt metų dėl vyresnio amžiaus atsistatydino iš Popiežiaus pareigų ir užbaigė savo paskutinį gyvenimo etapą tyloje ir maldoje, mažame Mater Ecclesia – Bažnyčios Motinos vienuolyne, Vatikane, kur ir mirė.

Popiežius Benediktas bus prisimenamas kaip didis Pontifikas, gilaus tikėjimo Dievu žmogus, nepalaužiamai vylęsis Viešpaties pažadais, ir nuoširdžios bei nesavanaudiškos meilės Dievui, Bažnyčiai ir žmonijai vyras.

Man buvo džiaugsmas ir garbė būti vienu iš jo asistentų mano tarnystės Vatikano Valstybės Sekretoriate metu. Mano pareiga buvo priimti valstybių ir vyriausybių vadovus, vyskupus bei kitus garbingus asmenis, kurie atvykdavo privačiai audiencijai, ir palydėti juos į Apaštališkųjų rūmų Popiežiškąją biblioteką. Per susitikimus su grupėmis sėdėdavau jam iš dešinės ir padėdavau protokolo darbuotojams. Kiekviename iš šių susitikimų jaučiau, jog esu šalia išties švento žmogaus. Kad galėčiau jį moderniai apibūdinti, mintyse išnyra dviejų garsių praėjusių laikų filmų pavadinimai, nes Popiežius buvo: „Nostabaus proto – A Beautiful Mind“ ir „Narsios širdies – Braveheart“.

Jis tikrai buvo įspūdingo proto, nes jo intelektiniai gebėjimai buvo ypatingi. Tai buvo produktyvus Popiežius, aštuoniasdešimties knygų autorius, daugelis jų yra išverstos į įvairias kalbas, o taip pat ir daugybės straipsnių bei konferencijų teologinėmis ir filosofinėmis temomis autorius. Kai kurios jo knygos  buvo tokios reikšmingos, jog yra įtrauktos į seminaristų ugdymo programas visame pasaulyje. Visuose jo raštuose atsispindi tai, jog Kardinolas, o vėliau Popiežius Ratzingeris turėjo unikalią dovaną aiškinti gilias tikėjimo tiesas paprasta, gražia ir suprantama kalba.

Be to, Popiežius turėjo narsią širdį, nes sutiko būti popiežiumi du tūkstančiai penktaisiais, po Didžiojo ir Šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II, netgi kai tuo metu turėjo septyniasdešimt aštuonerius metus. Jis naudodamasis stipriais argumentais drąsiai gynė tikrą katalikišką doktriną nuo mūsų moderniųjų laikų reliatyvizmo bei sekuliarizmo erezijų. Dažnai buvo kritikuojamas ir netinkamai suprastas, tačiau visada išliko mandagus ir tvirtas savo įsitikinimuose, visada ištikimas Bažnyčiai perduotam Viešpaties Kristaus mokymui. Parodė tikrą drąsą spręsdamas skaudžius nemoralumo klausimus, kurie stipriai paveikė Bažnyčią, išlikdamas ištikimas tiesai ir savo vyskupiškam šūkiui: „Cooperatores Veritatis – Tiesos Bendradarbiai (3 Jn 8)“.

Neabejotina, jog Popiežiaus Benedikto trūks daugeliui Bažnyčioje ir visame pasaulyje. Už visą jo krikščioniško gyvenimo liudijimą, kunigo, dėstytojo, vyskupo, kardinolo ir popiežiaus, giedokime Dievui Tėvui dėkingumo himnus, jog Bažnyčiai davė tokį popiežių kaip jis. Nes kiekvienoje savo homilijoje, pranešime ar mokyme, jis stiprino brolių ir seserų tikėjimą Jėzaus Kristaus dievyste. Kaip Popiežius Pranciškus sakė apie jį: širdyje jaučiame didelį dėkingumą Dievui, kad jį padovanojo Bažnyčiai ir pasauliui… ir vienykimės dėkinga širdimi ir viena siela dėkodami Dievui už šią ištikimo Evangelijos tarno dovaną“.

Iš tikėjimo žinome, jog amžinasis gyvenimas laukia tų, kurie lieka ištikimi Dievui iki pabaigos. Tikrai tikiu, jog mūsų mylimas Popiežius Benediktas jau dalyvauja dangaus džiaugsme su Viešpačiu Kristumi, savo Švenčiausiąja Motina, šventaisiais, savo šeimos nariais ir visais Dievo išrinktaisiais. Tegul ilsisi ramybėje ir užtaria Bažnyčią! Dabar melskimės, jog netrukus jis būtų kanonizuotas ir paskelbtas Bažnyčios Mokytoju ir tebus jis visada su meile prisimenamas kaip Benediktas Didysis – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu!

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petar Antun Rajič
Homilija Vilniaus Katedroje 2023 m. sausio 5 d., Gedulinėse Šv. Mišiose už a. a. Popiežių Emeritą Benediktą XVI      

Mažoji akademija kviečia gilintis į krikščionybę. 2023 m. pavasario kursai

Mažoji akademija, įsikūrusi po Lietuvių katalikų mokslo akademijos stogu, kviečia studijuoti visus, norinčius susiformuoti savarankišką, rimtai argumentuotą požiūrį į Dievą ir tikėjimą, įgyti ir tobulinti žinias apie krikščionybę ir krikščionio gyvenimą.

2023 pavasario semestre Mažojoje akademijoje vyks 7 kursai, skirti supažindinti su krikščionybės istorija, menu ir literatūra, Šventuoju Raštu, dvasingumu, sakramentais ir krikščionybės paveldu Vilniuje.

Didžioji dalis užsiėmimų vyks gyvai (susitiksime Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, Pilies g. 8, Vilniuje). Du kursai, skirti gilinimuisi į Šventąjį Raštą ir krikščionišką dvasingumą vyks nuotoliniu būdu, jungiantis per Zoom programėlę.

Prie gyvai vyksiančių kursų nurodoma, kur jie vyks (auditorija), prie nuotolinių, – kad vyks nuotoliniu būdu.

Registracija į kursus – www.lkma.lt

UŽSIĖMIMŲ TVARKARAŠTIS, pavasario semestras, 2023 m.

VILNIAUS VIENUOLYNAI. ISTORIJA IR PAVELDAS. 2

Pirmadieniais, sausio 16 d. – kovo 20 d., 18.00. LKMA Auloje

Dėstyt. Martynas Jakulis, Tojana Račiūnaitė, Liudas Jovaiša, Regimanta Stankevičienė

SEPTYNIOS DORYBĖS: KRIKŠČIONIŠKASIS ATSPARUMO IR LAIMINGO GYVENIMO RECEPTAS

Antradieniais, kovo 7 d. – balandžio 18 d., 18.30. Nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą

Dėstyt. dr. Jūratė Micevičiūtė

VILNIAUS SIUŽETAI SENOJOJE RAŠTIJOJE (XVI–XVII A.)

Antradieniai, kovo 7 d. – balandžio 11 d., 18.00. LKMA Auloje

Dėstyt. dr. Mintautas Čiurinskas ir dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė

KNYGŲ KLUBAS. VILTIS

Trečią mėnesio antradienį, 18.30, LKMA Mažojoje auditorijoje

Dėstytoja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

ATIDUSIS SKAITYMAS. EVANGELIJA PAGAL MORKŲ

Trečiadieniais, sausio 18 d. – kovo 1 d., 18.00, gyvi susitikimai LKMA Mažojoje auditorijoje

Dėstyt. ses. Rima Malickaitė CC

ŽVILGSNIO DIALOGAS ŠVENTAJAME RAŠTE IR GYVENIME

Trečiadieniai, kovo 1 d. – balandžio 5 d., 18.30. Nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą

Dėstyt. ses. Linda Ceple

ŠVENTIEJI SAKRAMENTAI – SEPTYNI STEBUKLINGI DIEVO BUVIMAI MUMS IR MUMYSE

Ketvirtadieniais, vasario 2, 9, 23, kovo 2, 9, 16, 23, 30 d., 18 val.

Dėstyt. kun. Gabrielius Satkauskas

DVASINĖS PRATYBOS „EIK Į SAVO KAMBARĖLĮ“ palydi ses. Rima Malickaitė CC, ketvirtadieniais, spalio 13 d. – 2023 m. gegužė,  18.00, LKMA Mažoji auditorija.

Mažosios akademijos klausytojų rekolekcijos numatomos kovo 24–26 d. Besidominčius klausytojus prašome kreiptis į ses. Rimą.

Registracija į kursus privaloma. Registracija priimama tik užpildžius anketą ir sumokėjus registracijos mokestį (mokestis nurodomas prie konkretaus kurso).

Registracija į 2023 m. pavasario semestro kursus vyksta iki sausio mėnesio pabaigos arba kol yra laisvų vietų. Registracija į kursus čia. Besiregistruojantys įsipareigoja be rimtos priežasties nepraleisti daugiau nei 10 proc. paskaitų.

Daugiau informacijos

Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkivyskupijoje (sausis-vasaris)

Lietuvos vyskupijose vyksta nuolatinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Šiais metais kviečiama melstis:

Už taiką,
už sinodinį kelią,
už pašaukimus į kunigystę, pašvęstąjį gyvenimą ir šeimą

 

Bažnyčia
Adoracijos pradžia
Adoracijos pabaiga
Vilniaus Šv. Jono Bosko Vasario 1 d. 8.00 val. Vasario 1 d. 20.00 val.
Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio Vasario 2 d. 8.00 val. Vasario 2 d. 20.00 val.
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vasario 3 d. 8.00 val. Vasario 3 d. 20.00 val.
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo Vasario 4 d. 8.00 val. Vasario 4 d. 20.00 val.
Vilniaus Dievo Apvaizdos (Švč. Jėzaus Širdies parapija) Vasario 5 d. 8.00 val. Vasario 5 d. 19.00 val.
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II Vasario 6 d. 8.00 val. Vasario 6 d. 20.00 val.

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Bernelių šv. Mišiose

Jūsų Ekscelencija Apaštalini Nuncijau,
Broliai vyskupai, broliai kunigai, sesės vienuolės,
Broliai ir sesės Kristuje,

sveiki sulaukę šv. Kalėdų!

Šiandienos Evangelijoje matome Kalėdų vaizdą, prie kurio esame pripratę. Mes jį matome kalėdiniuose sveikinimuose, matome prakartėlėse miesto centre ir bažnyčiose. Bet šiandienos antrasis skaitinys iš apaštalo Pauliaus laiško Titui labai glaustai perduoda mums pačią Kalėdų esmę: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms.“ Tai yra Dievo malonė – Dievo veiksmo pirmumas mūsų atžvilgiu, jis suteikia mums, neužsitarnavusiems, Dievo gailestingumą, Jo išgelbėjimą, – ši malonė pasirodė visiems žmonėms. Kaip tik tai ir švenčiame šią naktį, kai Jėzus pasirodo įsikūnydamas.

Apaštalui Pauliui tai yra ne tik Kalėdų šventė – tai Dievo išganingas veikimas, kuris apima ir įsikūnijimą, ir kančią, ir mirtį, ir prisikėlimą, per kurį mes esame išgelbėti, – ir jis pasirodė visiems žmonėms. Nes Dievas nori visus išgelbėti. Jis atėjo pas kiekvieną iš mūsų, kad mes turėtume amžinąją laimę.

Bet mums reikia atpažinti Dievo veikimą, Jo atėjimą. Šios nakties Evangelijoje tai padaryti padeda piemenims angelai. Dievo apreiškimas Dievo žodyje yra tai, kas padeda mums suprasti, kas vyksta, kaip Dievas atėjo veikti mūsų gyvenimuose: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje.“

Dievas Kalėdų šventėje ateina išmokyti mūsų, kaip gyventi, kad atpažindami Dievo meilę išmoktume teisingai gyventi, kad pasiektume tą žadėtą amžinąją laimę. Ir tas mokymas – iš dviejų dalių: „atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų“.

Bedievystę dažniausiai asocijuojame su komunistiniais laikais, su valdžios sistemomis, kurios uždraudžia garbinti Dievą, siekia užgniaužti tikėjimą ir, per dažnai tą darant, atsisakoma žmoniškumo – ką mes matėme savo istorijoje.

Bet yra ir kita bedievystė, kuri šiais laikais, deja, plinta mūsų pasaulyje ir, deja, dažnai tarp mūsų. Ta mintis skverbiasi į mūsų gyvenimus: kad mums nebereikia Dievo, mes galime gyventi be jo. Arba noras pašalinti Jį iš viešo gyvenimo. Tokius bandymus mes matome visuomenėje, Europos Sąjungoje. Deja, mes matome tokias apraiškas ir mūsų šalyje. Vis dažniau girdime, kai kažkas nenori minėti Kalėdų, kad kažko kito neužgautų. Nors nėra ko baimintis – mes galime su savo kaimynais žydais minėti Chanuką ir mes jų tikrai neužgaunam išpažindami savo tikėjimą viešai. Apmaudu, kai girdisi, kad kai kur valdžios įstaigose nusprendė nešvęsti, neminėti Kalėdų, kad neužgautų kitaip galvojančių.

Reikia ne tik bedievystės, bet ir pasaulio aistrų atsižadėti. Vis daugiau matome, kad yra noras įteisinti visas užgaidas, visas žmogiškas aistras ir tokiu būdu reliatyvizuoti gėrio ir blogio suvokimą, pašalinti nuodėmės sąvoką iš mūsų gyvenimo. Bet tik tam ir atėjo Viešpats mūsų  išgelbėti, tą ir švenčiame šią šventą naktį!

Šalia šių atsisakymų apaštalas Paulius ragina mus „santūriai, teisingai ir maldingai gyventi“ šiame pasaulyje. Tai yra trys keliai įgyvendinti Dievo gailestingumą pasaulyje: santūrumas – tai gailestingumas savo atžvilgiu – sukontroliuoti savo geismus; teisingumas yra gailestingumas kitų atžvilgiu – teisingas santykis su kitais; o maldingumas kaip tik yra teisingas santykis Dievo atžvilgiu – atiduoti jam, kas jam priklauso. Ir tas Pauliaus sakinys taip gražiai atspindi Viešpaties mums duotą Didįjį Įsakymą –  mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk savo artimą kaip save patį (plg. Mk 12, 30, 31). Tad laukiam „palaimintosios vilties“, Paulius rašo, „ir mūsų didžiojo Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apreiškimo“. Jis atėjo, bet mes dar visi laukiame, kada Jis vėl ateis.

Bažnyčia – tai mums duotas laivas pasiekti išganymo krantą. Ne žmonių išmislas, bet Dievo įkurtas ir mums duotas. Nedera bandyti sulyginti Bažnyčią su žmonių sukurta organizacija ar kokia nevyriausybine organizacija. Tai yra Šventosios Dvasios veikimas. Šventosios Dvasios veikimas perduodant Dievo malonę ir, nors Bažnyčia paveikta žmonių nuodėmingumo ir nuo to nuodėmingumo tikrai nukentėjusi, bet per amžius daugelį nuvedė į amžinybės džiaugsmą. Prisiminkime, kad ne mes ją sukuriam, bet ji mus sukuria krikščionimis, užgimusio Atpirkėjo išgelbėtais žmonėmis.

Toliau Paulius ragina atsisakyti visokių nedorybių. Mes dabar labai realiai išgyvename, ką reiškia karas. Apaštalas Jokūbas savo laiške labai gražiai apibūdina, iš kur atsiranda karai. Jis rašo: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti. […] Taigi būkite klusnūs Dievui, priešinkitės velniui ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo ir jis artinsis prie jūsų.“

Karai prasideda žmogaus širdyje. Karai yra, deja, mūsų nuodėmingumo pasekmė. Paulius užbaigia sakydamas, kad Jėzus atėjo suburti „sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams“.

Kalėdos kaip tik mums primena nuolatinio atsivertimo būtinumą. Reikia priimti Dievo atneštą taiką ir ramybę ir kurti tą taiką pasaulyje, savyje, savo širdyje, savo santykiuose su kitais (pradedant nuo savo šeimos narių), savo santykiuose pasaulyje.

Broliai ir seserys, mums reikia Išganytojo. Trokštame taikos ir ramybės. Jis atėjo išgelbėti mūsų iš nuodėmės vergijos ir moko, kaip gyventi, kad sugebėtume patirti ramybę savo širdyse ir taiką savo visuomenėje ir pasaulyje. Kalėdų stebuklas, kurį švenčiame šią naktį, prasideda mūsų širdyse. Išgirskime angelų apreiškimą ir skubėkime artintis prie užgimusio Išganytojo. Leiskime jam išmokyti mus, kaip gyventi, kad priimtume Jo teikiamą išganymą. Tegul šią naktį Jis naujai užgimsta mūsų širdyse ir mūsų gyvenimuose. Amen.

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Pamokslas, sakytas Bernelių šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2022 m. gruodžio 24 d.

Su Šventomis Kalėdomis sveikina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

 

Mielieji,

turbūt daugelis savęs klausiame, kaip švęsti Kalėdas, kaip džiaugtis, kai visai netoliese vyksta karas, niokojama Ukraina, žmonės neturi elektros ir šildymo, praranda artimuosius?

Ukrainiečiai pasitinka šv. Kalėdas tamsoje ir šaltyje. Ukrainos didysis arkivyskupas Ševčiukas sako: „Mes pasitinkame Kalėdas kaip Šventoji Šeima – tamsoje ir šaltyje.“

Vienintelė šviesa, kuri gali apšviesti ir sušildyti šiandienos kariaujantį pasaulį, – tai Dievo meilė. Esame pakviesti šią meilės šviesą priimti į savo širdis ir atspindėti ją savo gyvenimu kitiems.

Švenčiame Kalėdas – Dievo meilės įsikūnijimo šventę. Leiskime Dievui, Jo meilei naujai užgimti mumyse.

Mielieji, įsileiskit į širdį ir namus Gerąją Naujieną – Dievas, tikroji meilė atėjo į pasaulį. Jis atėjo išgelbėti kiekvieną iš nuodėmių ir jų pasekmių. Jis yra mūsų viltis šių dienų pasaulyje.

Jis vienas yra Taikos Kunigaikštis – tikrosios taikos teikėjas. Su šventom Kalėdom!

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Pas Viešpatį iškeliavo vysk. Jonas Boruta, SJ

Vyskupas Jonas Boruta
Vyskupas Jonas Boruta
Nuotrauka iš jezuitai.lt

Telšių vyskupas emeritas dr. Jonas Algimantas Boruta, SJ (1944–1982–1997–2022)

Gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune.

1962 m. baigė Kauno XIII vidurinę mokyklą.

Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą.

1970 m. baigęs studijas, Jonas Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute.

1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje.

1981 m. įstojo į pogrindyje veikusios Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną.

1982 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, kurią 1992 m. spalio 19 d. nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba, Jonui Borutai suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pogrindyje palaikė plačius ryšius su dvasininkais, ugdė seminaristus jėzuitus, vedė rekolekcijas įvairiose Lietuvos parapijose, taip pat – vienuolėms ir kunigams.

Suėmus pirmąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris.

1983–1989 m. kun. J. Boruta – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.

Nuo 1989 m. – Vilniaus arkivyskupijos katechetikos komisijos (vėliau – centro) narys, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytojas bei globėjas, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktorius.

1989 m. birželio 2 d. davė iškilminguosius (paskutiniuosius) įžadus Jėzaus Draugijoje ir jos generalinio vyresniojo Peterio Hanso Kolvenbacho paskirtas Lietuvos (vėliau – Lietuvos ir Latvijos) jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus provincijolo kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis patikėjo šias pareigas dar trejiems metams.

J. Borutai vadovaujant jėzuitų provincijai, atkurtos Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, atstatytos Šiaulių, Kauno, Vilniaus jėzuitų bažnyčios, čia vėl atkurta sielovada. Bendrabroliai vertino visapusišką jo išsilavinimą, istorinės atminties puoselėjimą, sielovadinį uolumą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu, draugišką bendravimą.

1991–2002 m. kun. J. Boruta dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas.

1992–2003 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, subūrė, įkvėpė ir globojo būrelį jaunų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų. Entuziastingai domėjosi Bažnyčios Lietuvoje istorija, skatino ir rėmė jos tyrinėjimus, pats paskelbė ne vieną straipsnį įvairiais istorijos klausimais.

Jonas Boruta buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorių ir organizatorių bei tikras šios akademijos „spiritus movens“ – Centro valdybos vicepirmininkas (1991–1997 m.), pirmininkas (1997–2006 m.), akademikas (nuo 1997).

1997 m. birželio 21 d. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 1997–2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) generalinis sekretorius.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Tų pačių metų sausio 20 d. įvyko vyskupo J. Borutos ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.

Vysk. J. Boruta 2006 metais įsteigė Žemaičių Kalvarijos bazilikos Koleginę kapitulą.

Jo rūpesčiu 2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o nuo 2008 metų liepos 2-oji visoje Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginė šventė.

Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 31 d. vysk. J. Borutai suteikė Telšių miesto garbės piliečio vardą.

Būdamas Telšių vyskupu, jis organizavo Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimus.

2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas. 2002–2014 m. pirmininkavo LVK Ekumeninių reikalų tarybai.

2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vysk. Joną Borutą pripažino Laisvės kovų dalyviu.

2017 m. vysk. J. Boruta popiežiui Pranciškui įteikė prašymą atsistatydinti iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. jis – Telšių vyskupas emeritas.

Apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, 2022 m. rudenį persikėlė į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus.

1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2021 m. tapo Laisvės premijos laureatu.

Parengė knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (su kitais, 2002; 2017)

Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Paskelbė straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos (apie 40) ir Bažnyčios istorijos.

Apie J. Borutą sukurtas dokumentinis filmas Širdis pelenuos (1993, režisierius E. Zubavičius).

Vyskupas J. Boruta, SJ, 2014 m. apie save rašė: „Duok, Viešpatie, man visu savo gyvenimu vienytis su Tavo Sūnaus kančia ir mirtimi, kad būčiau vertas prisikelti naujam gyvenimui.“

Informacija apie laidotuves

Antradienio, gruodžio 20 d. popietę velionis bus pašarvotas Telšių katedroje. 18 val. už jį bus aukojamos Šv. Mišios, po jų giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Trečiadienį, gruodžio 21 d., 18 val. Telšių katedroje taip pat bus aukojamos gedulinės Šv. Mišios ir giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Ketvirtadienio, gruodžio 22 d. popietę vyskupo palaikai bus pervežti į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kur 17 val. aukojamos Šv. Mišios, po jų – giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai.
Laidotuvių Šv. Mišios numatytos penktadienį, gruodžio 23 d., 12 val. Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Po to vyskupas Jonas Boruta SJ bus palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse esančioje vienuolių kapavietėje.

Informaciją parengė Telšių vyskupijos kurija ir Centrinės Europos jėzuitai