NAUJIENOS

Brangieji, Šiandien minime mūsų tautos Nepriklausomybės dieną. Atėjome prie Viešpaties altoriaus padėkoti Dievui už savo Tėvynę, už jos laisvę. Drauge šis minėjimas verčia

Šios dienos antrasis skaitinys prasideda šv. apaštalo Pauliaus žodžiais: Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų

Mūsų gyvenimo kelionėje šios žemės laiku skaičiuojamos paskutinės metų valandos. Graži tradicija paskutinę metų dieną susirinkti prie Viešpaties altoriaus padėkos Aukai. Tai gera

Brangūs Broliai ir Seserys, vaikai svajoja apie Kalėdas ištisus metus ar bent išsyk po vasaros atostogų ima klausinėti, kiek laiko iki jų dar

Šį sekmadienį gražiai susitinka dvi prasmingos šventės: liturginių metų užsklandoje minime Kristaus Karaliaus šventę, o drauge užbaigiame šventojo Lietuvos Karalaičio Kazimiero metus. Tai

Lapkričio 21 d. po Sumos Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje pristatytas Vytauto Ališausko, Mindaugo Paknio ir fotografo Tomo Vyšniausko parengtas vadovas po šią

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II savo enciklikoje Ecclesia de Eucharistia sako: „Kontempliuoti Kristaus veidą ir kontempliuoti kartu su Marija – štai „programa“, kurią

  Spalio 15–16 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė konferencija Šv. Augustinas: tradicijos, kontekstai, interpretacijos Tarp renginio organizatorių – Vilniaus ir Fribourgo universitetai, Vilniaus

Brangūs broliai ir seserys, Evangelija mums pasakoja, kaip apaštalai susirinko melstis. Jie meldėsi ne vieni. Kartu su jais buvo ir Dievo Motina Marija.

Vilniuje rugsėjo 13-15 d. vyko G. K. Chestertonui dedikuota konferencija „KRIKŠČIONIŠKOSIOS VERTYBĖS IR KULTŪRA ŠIANDIEN“. Gausius jos dalyvius pasveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis:

Brangieji, Netruko prabėgti džiaugsmų ir rūpesčių kupina vasara. Šį gražų rugsėjo sekmadienį, palikę savo namus ir nesibaigiančius darbus, atėjome pasveikinti Dievo Motiną Mariją.

VILNIUS – KRIKŠČIONIŲ MIESTAS Šių pamąstymų antraštę: „Vilnius – krikščionių miestas“ šiandien kai kas gal perskaitytų su klaustuku – ar Vilnius tebėra krikščionių

Kartą girdėjau pasakojant tokią istoriją: Vaikas prašė motinos nupirkti jam naują dviratį. Motina abejojo ir bandė vaiką atkalbėti, tačiau jis vis kartojo: „Mama,

Šventų Mišių auka dedamės prie visos tautos linkėjimų Lietuvos Prezidentui prašydami jam Dievo malonės ir pagalbos vadovaujant mūsų šaliai. Šiomis dienomis ne kartą

Jūsų Ekscelencija, Sveikinu Jus, žmonių pasitikėjimo valia II kartą išrinktą Lietuvos prezidentu. Džiaugiuosi, kad savo pareigas norite pradėti prašydamas Dievo palaimos. Šventajame Rašte

Brangūs Broliai ir Seserys, Šiandien šventųjų Mišių metu prisimename tragišką lietuvių tautos įvykį, kai tūkstančiai mūsų tėvynainių buvo ištremti iš savo Tėvynės į

Dėkoju Jo Eminencijai kardinolui Achille Silvestrini, kuris taip aiškiai atsiliepė apie vaisingą Bažnyčios ir muziejų bendradarbiavimą. Pratęsdamas šią mintį, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai pasveikinti

Brangieji, Tuoj ims brėkšti šventa Diena. Kristaus prisikėlimo Diena. Gėrio pergalės prieš blogį Diena. Būkite pasveikinti ir palaiminti Gailestingojo Dievo malonės bei taikos

Brangieji, žmogaus protas ir vaizduotė mus skatina ieškoti sugretinimų bei analogijų. Todėl apie Velykų Įvykį dažnai kalbame parinkdami žodžius, kurie nusako gamtos reiškinius.

Brangieji, Šiandien susirinkome paminėti keturioliktas mūsų Valstybės išsilaisvinimo iš okupacijos metines. Atėjome į šventovę, idant išgirstume Viešpaties Žodį. Ar esame pasirengę jį priimti

Šventoji sesuo Faustina Kowalska 1931 m. vasario mėn. 22 d. regėjime išgirdo Viešpaties Jėzaus žodžius: pagal vaizdą, kurį matai, nutapyk paveikslą su užrašu:

Šiandien pradedame Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero jubiliejinius metus. Tebus tai metai, kurie mus ragins drąsiau ir ryžtingiau eiti šventumo keliu – šiam keliui

Brangūs Lietuvos žmonės, šiemet sukanka 400 metų nuo tų dienų, kai Lietuvos pasiuntinių iš Romos į Vilnių atgabenta popiežiaus brevė, leidusi karalaitį Kazimierą

Brangūs Broliai ir Seserys, Šiandien švenčiame mūsų Tėvynės Laisvės dieną. Vasario šešioliktoji suvienija po visą pasaulį išsisklaidžiusius lietuvius. Tai diena, kuri mus sieja