Po atnaujinimo Aušros Vartuose – atvertas lobynas, įrengtas liftas neįgaliesiems, suteikta erdvė piligrimams

Po trejus metus trukusių atnaujinimo darbų dar labiau suspindo Aušros Vartai ir šv. Teresės bažnyčia Vilniuje. Unikali vieta – Gailestingumo Motinos koplyčia, esanti Vilniaus miesto sienos gynybiniame bokšte, tapo prieinama judėjimo negalią turintiems žmonėms. Patalpoje už koplyčios įrengta lobyno ekspozicija, kurioje galima apžiūrėti žmonių atneštas padėkos dovanas Marijai. Suteikta erdvė piligrimams. Atlikti būtini tvarkybos darbai, reikalingi siekiant išsaugoti ansamblį ateities kartoms. 

Atlikti atnaujinimai

Projekto metu atlikti galerijos, vedančios į Aušros Vartų koplyčią fasado remonto ir priežiūros darbai, sutvarkyta galerijoje esanti vargonų patalpa, restauruoti joje esantys vargonai. Atnaujinta esama garso sistema, įrengta vaizdo stebėjimo sistema.

Koplyčios viduje restauruoti langų vidiniai angokraščiai, medinių langinių susidėvėję fragmentai, metalinės langinės, neišlikusios juodo marmuro plytelių grindų dangos dalys, atnaujinti langų rėmai, pakeisti įtrūkę stiklai, įrengta vėdinimo sistema. Specialus apsauginis stiklas sumontuotas ant Gailestingumo Motinos paveikslo. Restauruoti ir grąžinti autentiški porankiai, kuriuos dabar galima pamatyti galerijoje.

Bažnyčios viduje sutvarkyta cokolinė dalis ir kolonų bazės – restauruojant atkurtas dirbtinis marmuras, atnaujinti vitražai, langai, restauruotos centrinės durys, įrengtas stiklinis tambūras, atlikti kiti tvarkybos darbai.

Galimybė turintiems judėjimo negalią

Nuo šiol žmonės su judėjimo negalia galės lengviau apsilankyti Aušros Vartų koplyčioje, nes tam įrengtas liftas. Remiantis tyrimais atkurta kiemo pusėje buvusi arkada, kurios viduje įrengtas liftas. Į šį keltuvą patenkama per duris iš Aušros Vartų gatvės.

Aušros Vartų lobynas
Aušros Vartų lobynas
Aušros Vartų lobynas

Pirmą kartą visuomenei atveriamas Aušros Vartų lobynas yra išeksponuotas savo istorinėje vietoje – Aušros Vartų gynybinio bokšto patalpoje, esančioje už Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo. Restauruotoje lobyno erdvėje rodomas gotikinio mūro fragmentas, šaudymo angos, medinės sijos.

Visą nedidelės patalpos erdvę užima Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Pristatomi 65 išskirtinę meninę ir istorinę vertę turintys objektai: relikvijoriai, taurės, monstrancijos, žvakidės, antepediumai.

Specialiose vitrinose-spintose eksponuojama daugiau nei 5000 votų: įvairių formų votyvinės plokštelės, karoliai, rožiniai, įvairūs papuošalai, atminimo medaliai, ordinai, suvenyrai – išklausytų maldų ir čia malonę patyrusių žmonių istorijų liudininkai.

Pirmas žinomas votas Aušros Vartams buvęs paaukotas 1671 m. tai buvo lentelė su stebuklingo įvykio – žuvusio vaiko išgelbėjimo – atvaizdu, tačiau turėjo būti ir ankstesnių padėkos ženklų. Daugelis senųjų votų ir kitų koplyčios vertybių buvo sunaikinti gausiuose to meto Vilniaus gaisruose. Ir senieji rašytiniai šaltiniai, ir dabartiniai dokumentai mini daugybę šioje vietoje tikinčiųjų patirtų nuostabių nutikimų, išgydymų, paguodų.

Lobyno erdvė – nedidelė, tad norintys apsilankyti, kviečiami iš anksto kreiptis į Aušros Vartų šventovės piligrimų centrą ir registruotis ekskursijai. Registracija vyksta el. paštu piligrimu.centras@ausrosvartai.lt, tel. +370 600 65 088. Apsilankymas lobyne trunka apie 30 min. Grupėje – apie 10 žmonių.

Aušros Vartų šventovės piligrimų centras

Piligrimų reikmėms pritaikyta dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio. Piligrimams skirtoje erdvėje yra virtuvėlė, susibūrimams reikalingi baldai, vaizdo projektorius. Piligrimų grupės, norinčios savo kelionėje pasinaudoti Aušros Vartų šventovės piligrimų centro erdve, kviečiamos kreiptis el. paštu piligrimu.centras@ausrosvartai.lt ar telefonu +370 600 65 088.

Atliktų darbų finansavimas

Projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendintas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Visa ES finansuojamo projekto vertė yra beveik 3 milijonai Eurų.

VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ padengė šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir finansavo koplyčios fasado atnaujinimą (apie 130 tūkst Eur.).

Parapijos tikinčiųjų lėšomis atnaujintas senovinis apsauginis paveikslo skydas, dalis bažnyčios langų, restauruota dalis bažnyčios vitražų, galinės bažnyčios sienos freskos, taip pat restauruota viena iš bažnyčios koplyčių, įrengti nauji radiatoriai, įsigyti suolai. Šv. Teresės parapija finansavo (apie 150 tūkst. Eur) būtiniausius darbus, kurie neįeina į ES finansuojamo projekto apimtis.

Apie Aušros Vartus

Aušros Vartai – viena reikšmingiausių religinių, istorinių ir kultūrinių Lietuvos vietų, garsių visoje Europoje. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės miesto sienos vartai, stovintys pietinėje senamiesčio dalyje, miesto gynybinės sienos aukščiausiame taške. Pro čia ėjo svarbus kelias iš Vilniaus į Medininkus, Ašmeną, Krėvą. Bėgant amžiams vartų pavadinimas kelis kartus keitėsi: iki XVI a. pradžios buvo vadinami Krėvos broma, vėliau Medininkų broma, dar vėliau „aštrioji“ (lotyniškai: Porta acialis, lenkiškai: Ostra brama). „Aušros“ pavadinimas vartams prigijo dėl juose esančio stebuklingo Gailestingumo Motinos atvaizdo.

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas (200/162/2 cm) nutapytas XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais tempera ant ąžuolinių lentų. Tyrinėtojai mano, kad nežinomas dailininkas jį nutapė Vilniuje, greičiausiai specialiai Aušros vartams, kurie buvo perstatomi ir atnaujinami po didžiojo 1610 m. miesto gaisro.

Puošnus meniškas aptaisas sudarytas iš trijų skirtingu laiku ir skirtingų autorių kurtų juostų (XVII a. pab.–XVIII a. I p.). Atvaizdas vainikuotas dviem karūnomis: apatinė iškaldinta iš vario lydinio, paauksuota, datuojama 1700 m., viršutinė (sidabrinė, paauksuota) sukurta apie 1750 m. 1927 m. liepos 2 d. paveikslas vainikuotas šv. Tėvo Pijaus XI palaimintomis naujomis karūnomis. Tai buvo senųjų karūnų tikslios kopijos, padarytos iš tam reikalui žmonių suaukoto aukso. Popiežiaus palaimintųjų karūnų likimas nėra žinomas: prasidėjus II Pasauliniam karui, jos buvo paslėptos, o vėliau nebežinota, kur jų ieškoti.

Gavus žinią, kad 2018 m. rugsėjo 22 dieną šventasis Tėvas popiežius Pranciškus lankysis Aušros Vartuose buvo nuspręsta, bent dalinai atkurti istorinį įvykį ir vėl pagaminti pirmąją auksinę karūną, kurią popiežius Pranciškus ir pašventino. Išskirtinumas šios karūnos yra tas, kad jai pagaminti nebuvo skelbiama akcija karūnos gamybos medžiagai surinkti, bet buvo panaudoti tikinčiųjų jau suaukoti auksiniai votai.

 

Piligrimų centro darbo laikas: II–VI 10–14, 15–19 val. (iš anksto sutarus šiuo metu galimos ekskursijos į lobyną).
Kontaktai piligrimams: piligrimu.centras@ausrosvartai.lt, +370 600 65 088.