Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga 2023 m. liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Brangūs broliai ir sesės Kristuje!
Šiandienos skaitiniai kalba apie gyvenimo kelią, kuris veda į sėkmę, sveikatą ir galiausiai – į išganymą.
Prisimename Abraomo istoriją – Dievas jį pašaukia išeiti iš savo žemės, leistis į kelionę, kurios baigtis nežinoma, ir duoda pažadą, kad jis taps didelės tautos tėvu. Abraomas išvyksta iš namų, iš jam pažįstamos aplinkos, ir tai yra tik pirmas jo išbandymas ilgoje pasitikėjimo Dievu kelionėje.
Šios dienos pirmajame skaitinyje girdime apie dar vieną Abraomo tikėjimo išbandymą. Dievas jam taria: „Paimk savo sūnų, savo vienturtį, kurį tu myli, Izaoką, nuvyk į Morijos žemę ir ten ant kalno, kurį tau parodysiu, jį paaukok kaip deginamąją auką!“
Viengimis Abraomo sūnus – tai gilioje senatvėje sulauktas Dievo pažado išsipildymas. O dabar Dievas prašo jį paaukoti. Atrodo, kad šis prašymas prieštarauja Dievo pažadui, bet Dievas vėl prašo Juo pasitikėti. Abraomas ryžtasi žengti į nežinią, o Dievas ne tik išsaugo Izaoką, bet ir iš jo palikuonių išaugina savo išrinktąją tautą. Per ją Dievas atsiunčia savo mylimąjį viengimį Sūnų, kurį paaukoja ant kryžiaus, kad visas pasaulis būtų išgelbėtas.
Evangelijoje girdime apie paralyžiuotą vyrą, kuris irgi kviečiamas pasitikėti. Jis žengė pirmą žingsnį ne kojomis, bet su pasitikėjimu išgirstais Jėzaus žodžiais: „Pasitikėk, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“ Jokio išorinio ženklo, jokio būdo patikrinti, kad tai tiesa, tik pasitikėjimas, kuris tik vėliau bus patvirtintas išoriniu ženklu. Net ir pats įsakymas: „Kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo!“ reikalavo pasitikėjimo stengtis atsistoti ir žengti pirmuosius žingsnius.
Pasitikėti Dievo žodžiu reikia ne tik asmeniniame, bet ir tautos gyvenime. Visas Senasis Testamentas mums atskleidžia, kaip Dievas veda savo išrinktąją tautą ir ją išgelbsti. Tačiau Išganymo istorija pasakoja ir apie pasikartojantį tautos nepasitikėjimą ir nusigręžimą nuo kelio, kurį Dievas parodė į laisvę ir išganymą. Tik Dievo Sūnaus klusnumas iki mirties vėl atvėrė kelią į dangišką pažadėtąją žemę.
Taip pat ir mūsų šalis buvo vedama keliu, kuriame turėjo vis iš naujo pasitikėti Dievu. Karalius Mindaugas pasirinko priimti tikėjimą ir žengti į krikščionišką Vakarų Europos šeimą. Šis kelias nebuvo be išbandymų, karų, okupacijų. Šalia Dievo duotų išbandymų, atsitikdavo taip, kad ir patys žmonės, ir jų vadovai nusisukdavo nuo Dievo. Kaskart šių sunkumų akivaizdoje buvome Dievo kviečiami iš naujo pasitikėti ir žengti Viešpaties rodomu gyvenimo keliu.
Ir toliau pasitikėjimas Dievu buvo svarbus mūsų tautos laisvės praradimų ir atgavimų istorijoje: sukilimuose, slaptose mokyklose, knygnešių veikloje, ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos kovose, taip pat tada, kai buvo skelbiama nepriklausomybė ir kai tapome Europos Sąjungos ir NATO šeimos nariais, kai padedame kovojančiai už savo laisvę Ukrainai.
Kiekvieną dieną Dievas mus vis kviečia sekti Jo nurodytu keliu ir juo pasitikėti. Čia, Vilniuje, per šv. Faustiną Jėzus priminė mums ir visam pasauliui, kaip svarbu pasitikėti Dievo Gailestingumu. Tai skelbia ir užrašas po Dievo Gailestingumo paveikslu – „Jėzau pasitikiu tavimi“.
Pasitikėjimo santykis turi būti ugdomas tiek asmeniniame, tiek bendruomenės gyvenime, kad klestėtų valstybė. Ne tik ekonominės gerovės prasme, bet taikoje ir teisingume. Tam reikia maldos, kad visuose sprendimuose sektume Dievo nurodytu keliu.
Kitą savaitę, NATO viršūnių susitikimo metu, Vilniuje susirinks ir Europos kariuomenių ordinarai – vyskupai, atsakingi už karių sielovadą. Jie ne tik aptars karių sielovadą, bet ir lydės susirinkusius malda, kad svarstymai ir sprendimai vyktų pagal Dievo mums siūlomą kelią.
Dievas, kuris praeityje laimino mūsų tautą ir mūsų Valstybę, ir toliau ją telaimina, o kiekvienam iš mūsų ir mūsų šaliai tepadeda eiti šiuo pasitikėjimo keliu.
+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
Iškilmingų šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje nuotraukos