Ketvirtasis advento sekmadienis atveda prie pat Kalėdų slenksčio, Evangelija jau kalba apie Jėzaus gimimo aplinkybes, apie Dievo priartėjimą prie žmogaus.
Nėra lengva apčiuopti Dievo buvimą mūsų istorijoje, bendrauti su Tuo, kurio neregime. Kiekvienas santykis turėtų mus pavedėti toliau, negu buvome, kažkaip praturtinti. Deja, neretai pokalbis ar bendravimas mus palieka ten, kur buvome iki tol, nepajudame reikiama kryptimi. Panašiai nutinka ir bendraujant su Dievu, – labai dažnai jau turime paruošę Jam išankstinius pageidavimus bei lūkesčius, kurių išpildymo tikime.
O derėtų kaip Juozapui, apie kurį pasakoja šios dienos Evangelija, būti budriems ir norėti išgirsti Dievo mums tyliai sakomus žodžius, kurių tikslas – atverti naują, nenuspėjamą horizontą.