200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Įvairenybės apie Vilniaus vyskupiją“

2018 spalio 4
Vilniaus katedra, sudegusi 1530 m. XIX a. vid. spausdinta litografija pagal J. B. Knakfusso piešinį

Rugsėjo 28 – spalio 26 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Įvairenybės apie Vilniaus vyskupiją“.

Šiais metais Katalikų bažnyčia Lietuvoje mini net kelias Vilniaus arkivyskupijos sukaktis. Neseniai buvo paminėtas Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis 300 metų jubiliejus. Gruodį sukaks 100 metų nuo palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso į Vilniaus vyskupo sostą. O ir pačiai vyskupijai šiemet sukanka 630 metų.

Parodoje eksponuojami Vyskupijos istorijai svarbūs rankraštiniai ir spausdinti dokumentai, atspindintys įvairius jos raidos etapus: augimą, klestėjimą ir priespaudą, Bažnyčios institucijų veiklą ir liaudies pamaldumo praktikas, šventes ir kasdienybę. Parodą simboliškai pradeda XVI a. antrosios pusės Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolų knyga: Bibliotekoje saugomi posėdžių protokolai apima daugiau nei 400 metų (pirmoji išlikusi knyga – 1502 m.); jie atskleidžia įvairias katedros ir visos vyskupijos realijas. Puošnumu ir dydžiu išsiskiria Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga, rašyta daugiau nei 260 metų (1670–1938). Pirmieji joje pasirašė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis ir jo žmona Eleonora, aukšti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai ir dvasininkai. Tik beprasidedančio Antrojo pasaulinio karo neramumai nutraukė šios brolijos veiklą. Giesmės palaimintojo Andriejaus Bobolos garbei (giedotos 1915 m. gegužės 30 d.), stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo, buvusio Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių bažnyčioje, karūnavimo iškilmės aprašymas ir stebuklų sąrašas liudija besikeičiantį liaudies pamaldumą. Šiais laikais nepalyginamai daugiau dėmesio sulaukia Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurio istoriją primena Vilniaus metropolijos kurijai 1944 m. parašytas palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos raštas. Čia paminėtus ir daugybę kitų dokumentų galima pamatyti parodoje.

Vilniaus vyskupijos steigimas oficialiai buvo patvirtintas 1388 kovo 12 d. popiežiaus Urbono VI bule. Netrukus buvo paskirtas pirmasis Vilniaus vyskupas Andriejus, kiek anksčiau fundacijomis aprūpinta Vilniaus katedra, sudaryta katedros kapitula, imtos steigti bažnyčios. Pati vyskupija priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Vyskupija apėmė Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos vaivadijų. Ji, kaip manoma, buvo pati didžiausia Europoje. Vyskupijoje vienas po kito steigėsi vienuolynai, o atvykę jėzuitai Vilniuje 1570 m. įkūrė pirmąją kolegiją, išaugusią į universitetą. Dvasininkų ugdymui 1582 m. atidaryta Vilniaus kunigų seminarija, įsteigta ir popiežiškoji kunigų seminarija, skirta nekatalikiškų kraštų jaunuoliams. 1596 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje susikūrė nauja, su Roma susivienijusi, Graikų apeigų Katalikų bažnyčia (unitai), kurios dvasinio gyvenimo centru tapo Vilnius. Po Bažnyčios reformų laikmečio, atnešusio įvairių sunkumų ir permainų, Vilniaus vyskupijoje suklestėjo barokinis pamaldumas, išsiskleidęs šventųjų kultu, stebuklais garsėjančių paveikslų gerbimu, gausiomis religinėmis brolijomis ir kitomis religinėmis praktikomis.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimas lėmė Vilniaus vyskupijos panaikinimą, o 1798 m. atkurta, ji tapo pavaldi Mogiliavo arkivyskupijai. Carinė valdžia įvairiais būdais varžė Katalikų bažnyčios veiklą: po įvykusių sukilimų uždarinėjo vienuolynus ir bažnyčias, seminarija buvo perkelta į Sankt Peterburgą (1842), o vyskupiją daugiausia valdė caro valdžiai nuolaidūs administratoriai.

1918 m. gruodžio 1 d. Vilniaus vyskupu tapo Jurgis Matulaitis, sugebėjęs vadovauti vyskupijai ypač sudėtingu metu. Nuo Lietuvos atskirta Vilniaus vyskupijos dalis 1925 m. buvo paskelbta arkivyskupija ir priskirta Lenkijos bažnytinei provincijai, o 1926 m. popiežius Pijus XI bule „Lithuanorum Gente“ įkūrė atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją; po metų pasirašytas konkordatas su Vatikanu. Po sovietinės okupacijos 1991 m. buvo suformuotos jau dvi – Vilniaus ir Kauno – bažnytinės provincijos, veikiančios iki šiol. Pirmuoju Vilniaus metropolitu tapo arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, kuris 2001 m. vasario 21 d. buvo pakeltas kardinolu.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma vertinga Vilniaus vyskupijos dokumentų kolekcija, ypač išskirtini unikalūs rankraščiai. Jų atsiradimas Bibliotekoje atskleidžia skaudžią XX a. Vyskupijos istoriją. 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vilniaus katedros kapitulos archyvas dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose. 1956 m. katedrą pritaikant paveikslų galerijai, atrastasis archyvas buvo perduotas Bibliotekai. Jį tvarkant buvo suformuoti Vilniaus kapitulos ir Vilniaus kapitulos pergamentų fondai, atspindintys Vilniaus vyskupijos istoriją nuo pat jos įkūrimo pradžios 1387 m. Bibliotekoje saugomas ir Vilniaus metropolijos kurijos archyvas, taip pat 1988 m. gauta Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcija, kurioje vyrauja XIX–XX a. realijos.

Parodą parengė dr. Gita Drungilienė ir Agnė Zemkajutė.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos informacija

Kategorijos: Vyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt